Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3212-340/2020 sprendžiant ieškovo J. J. netiesioginio ieškinio atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Top Consult“, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2020 m. gegužės 20 d. ieškovas pateikė patikslintą netiesioginį ieškinį, kuriame iš esmės atkartojo savo pirminį ieškinį, jame patikslino, kad teismo prašo iš atsakovės priteisti jam asmeniškai 98 529,52 Eur. Nurodė, kad bendra jo ieškinių suma atsakovei yra 551 180,79 Eur, ieškinius ieškovas yra pateikęs IĮ „Jonas“ bankroto administratoriui, tačiau šis nesiima veiksmų, todėl ieškovas kreipiasi į teismą savarankiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo netiesioginis ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos (CPK 111, 135 straipsniai), o taip pat teismingumo reikalavimai (CPK IV skyrius), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, o pasirinkęs, pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir ieškinio pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir leidžia įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas jo teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl, kai iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio rezultato yra siekiama, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantui taikė trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad apelianto paduotas pradinis netiesioginis ieškinys neatitinka aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimų, t. y. jame nėra aiškiai ir suprantamai nurodytos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, nėra aiškus ir ieškinio dalykas.

12. Susipažinęs su apelianto pradiniu bei patikslintu ieškiniu, o taip pat su atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kliūtys apelianto ieškiniui priimti ir civilinei bylai iškelti šiuo konkrečiu atveju liko nepašalintos.

13. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas būtent ir sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Teismo nustatytų trūkumų nepašalinus, ar, kaip nagrinėjamu atveju, atsiradus naujoms procesinėms kliūtims priimti ieškinį, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

14. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, susijusių su teismo reikalavimo ištaisyti pradinį ieškinį, galimu nepagrįstumu, nekritikuoja ir teismo padarytos išvados, kad teismo anksčiau identifikuoti trūkumai iš esmės liko neištaisyti. Atskirajame skunde ieškovas nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje, arba teikia nuorodas į jį. Be to, patikslinęs netiesioginį ieškinį apeliantas jau prašė pinigų sumos jam pačiam priteisimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo procesiniais dokumentais, konstatuoja, kad pagal tokio turinio procesinį dokumentą (netiesioginį ieškinį), šiuo atveju civilinė byla negali būti pradėta, antraip nebūtų galima organizuoti ir užtikrinti tinkamo bylos proceso, pasiekti veiksmingos galbūt pažeistų teisių ar interesų gynimo apsaugos. Atsižvelgiant į tai, apeliantui išaiškintina apie teisę pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba, kad kreipimosi į teismą teisė būtų tinkamai realizuota.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbą dar ir tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir nei ieškinio priėmimo metu, nes pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai). Todėl teismui priėmus netinkamai parengtą ieškinį, kurio pagrindas ir (ar) dalykas nėra visiškai tiksliai ir aiškiai identifikuojamas, neabejotinai būtų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, šiems neturint galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl tų reikalavimų ar nurodyti savo argumentų (CPK 12, 142 straipsniai). Minėtas aplinkybes, atsisakydamas priimti nagrinėti apelianto ieškinį, pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai, ir pačiam teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paties apelianto suformuluotą reikalavimą, jis privalėjo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, t. y. kokius, jo manymu, neteisėtus veiksmus, kurie lėmė įmonės nuostolių atsiradimą, atliko atsakovė, taip pat pridėti tai pagrindžiančius įrodymus. Nors apeliantas, patikslinęs netiesioginį ieškinį, nurodė, kad atsakovė, jo manymu, pažeidė rangos sutarties sąlygas bei trukdė vykdyti jų sudarytą sutartį, tačiau pastebėtina, jog iš nurodytų apie atsakovės veiksmus, nėra aišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, siekdamas teisminės gynybos, turi aiškiai apibrėžti ieškinio ribas bei nurodyti su atsakovės neteisėtais veiksmais susijusias aplinkybes, t. y., kaip konkrečiai šiuo atveju atsakovė pažeidė jų sudarytą rangos sutartį.

18. Be to, netiesioginio ieškinio pareiškimas yra išskirtinis, lemiantis specialų įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).

19. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paties apelianto suformuluotą pradinį reikalavimą, jis privalėjo ne tik nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama kiekvieną iš būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, bet ir pridėti jas pagrindžiančius įrodymus. Tačiau apeliantas po nutarties, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, patikslintame ieškinyje jam nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Taip pat nepagrindė netiesioginiam ieškiniui pareikšti būtinų aplinkybių, o ir reikalavimą formulavo taip, kad atsakovė turi nuostolių atlyginimą padengti jam asmeniškai, o ne bankrutuojančiai individualiai įmonei „Jonas“.

20. Pažymėtina, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Iš pateikto procesinio dokumento turinio tebėra neaišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui reiškiamas reikalavimas, todėl pagal ieškovo pateiktą procesinį dokumentą, kurį teismas reikalavo patikslinti, tinkamas civilinis procesas nėra įmanomas.

21. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai ieškovui nepašalinus jam nutartyje nurodytų trūkumų jo ieškinį laikė nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Ieškovui papildomai išaiškintina, kad toks atsisakymas priimti ieškinį (ieškinio laikymas nepaduotu ir jo grąžinimas jį padavusiam asmeniui) neužkerta jam kelio pareikšti teismui naują, CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.