Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. O. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – arešto bausme 50 (penkiasdešimčiai) parų;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – arešto bausme 50 (penkiasdešimčiai) parų;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – arešto bausme 60 (šešiasdešimčiai) parų;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – arešto bausme 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir S. O. paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. O. skirta galutinė bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo B. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. O. priteista 1384,58 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 58 ct) B. D. naudai.

Prokuroro 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. O. priklausančias pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki civilinei ieškovei B. D. bus sumokėta arba išieškota 1384,58 Eur suma.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. O. pripažintas kaltu už tai, kad 2022 metų birželio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas nukentėjusiosios B. D. pasitikėjimą bei žinodamas padiktuotą PIN kodo skaičių kombinaciją, iš miegamojo neteisėtai paėmė B. D. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę „Debit Master Card“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su B. D. vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti bei laikė ją su savimi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., tikslus laikas nenustatytas, kol neteisėtai atliko finansines operacijas bei mokėjimo kortelę grąžino atgal nukentėjusiajai B. D..

2. Be to, S. O. pripažintas kaltu už tai, kad laikotarpyje nuo 2022 m. birželio 4 d. 16.57 val. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. 15.29 val., turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę – B. D. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę „Debit Master Card“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonę – PIN kodą, panaudojo šiuos duomenis, taip apgavo (duomenys neskelbtini) banko informacinę sistemą, jam identifikuojant save kaip B. D., ir neteisėtai atliko finansines operacijas:

2.1. 2022 m. birželio 4 d. 16.57 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 200 eurų,

2.2. 2022 m. birželio 5 d. 13.21 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 30 eurų,

2.3. 2022 m. birželio 6 d. 15.46 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 30 eurų,

2.4. 2022 m. birželio 17 d. 12.19 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 140 eurų,

2.5. 2022 m. birželio 17 d. 13.37 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 60 eurų,

2.6. 2022 m. birželio 27 d. 12.12 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 80 eurų,

2.7. 2022 m. birželio 27 d. 12.17 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už prekes 14,58 eurus,

2.8. 2022 m. birželio 29 d. 13.07 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 40 eurų,

2.9. 2022 m. birželio 19 d. 13.21 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 60 eurų,

2.10. 2022 m. liepos 1 d. 11.45 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 90 eurų,

2.11. 2022 m. liepos 5 d. 12.52 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 50 eurų,

2.12. 2022 m. liepos 13 d. 17.37 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 90 eurų,

2.13. 2022 m. liepos 16 d. 12.36 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 100 eurų,

2.14. 2022 m. liepos 16 d. 14.09 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 50 eurų,

2.15. 2022 m. liepos 18 d. 15.45 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 90 eurų,

2.16. 2022 m. liepos 18 d. 16.23 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 100 eurų,

2.17. 2022 m. liepos 29 d. 15.30 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 100 eurų,

2.18. 2022 m. liepos 31 d. 13.07 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 200 eurų,

2.19. 2022 m. rugpjūčio 1 d. 15.29 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) terminale UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 40 eurų,

taip S. O. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės (PIN kodo) duomenis, pažeidė AB (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai inicijavo bei atliko 19 finansinių operacijų, kurių metu savo naudai, apgaule įgijo svetimą turtą – B. D. naudojamoje AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 1564,58 eurus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo S. O. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. S. O. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. O. prašo atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą arba arešto bausmę pakeisti laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju S. O. nėra pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad nuteistasis S. O. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jam paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 7 mėnesiams. Nuteistajam vengiant atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartimi likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 1 mėnesiui 10 dienų, pakeista į arešto bausmę 90 parų. Paskirtą arešto bausmę nuteistasis atliko, tačiau teistumas yra neišnykęs (1 t., b. l. 75–80). Todėl nėra net formalaus pagrindo spręsti dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam S. O., nes pagal BK 75 straipsnio 1 dalį arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme.

10. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad S. O. taip pat prašo jam paskirtą arešto bausmę pakeisti laisvės atėmimo bausme ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Tai reiškia, kad ši skundo dalis yra paduota nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbi veiksmingo šios teisės įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–164/2014, 2K-276/2012).Draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas įtvirtintas BK 320 straipsnio 4 dalyje, kur numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

12. Šiuo atveju baudžiamoji byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo S. O. apeliacinį skundą, prokuroro skundo, kuriuo būtų prašoma vienaip ar kitaip pabloginti nuteistojo S. O. padėtį, byloje nėra. Laisvės atėmimas yra griežtesnė bausmė už areštą, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, nesant byloje prokuroro apeliacinio skundo, kuriuo būtų prašoma bloginti nuteistojo padėtį, šios rūšies bausmės paskirti nuteistajam S. O. negali. Tokios pozicijos dėl nuteistojo padėties pabloginimo (pagal nuteistojo apeliacinio skundo prašymą – arešto bausmę pakeisti į laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant) negalimumo laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2008).

13. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad S. O. paskirta bausmė yra neteisinga ar per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas S. O. galutinę bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio galutinę bausmę.

14. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bausmės viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

15. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad S. O. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis ir 198¹ straipsnio 1 dalis) ir dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis). S. O. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas keturis kartus, dominuoja įvairaus pobūdžio nusikaltimai artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 75–80), turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų jis nemoka (1 t., b. l. 86–88), nusikalstamų veikų padarymo metu ir po jų nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 89, 90), piktnaudžiauja alkoholiu. Visi šie duomenys patvirtina, kad S. O. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kadangi S. O. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, taip pat savanoriškai atlygino dalį (180 Eur) žalos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra nedirbantis ir jo atžvilgiu vykdoma eilė išieškojimų (Antstolių informacinės sistemos registro duomenys), o skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteista 1384,58 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas švelnesnes bausmes nuteistasis vengė atlikti (bauda išieškoma antstolių, laisvės apribojimas pakeistas areštu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. O. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė arešto bausmes, jų dydžius už nesunkius nusikaltimus nustatydamas mažesnius nei arešto bausmės vidurkis, o už apysunkius nusikaltimus – artimus arešto bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas S. O. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, klaidų nepadarė, taikė bausmių dalinį sudėjimą ir apėmimą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bei, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė arešto bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, kadangi būtent tokia bausme bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, juos atmeta, nes net ir įvertinus apelianto argumentus, kad su motina B. D. gyvena vienkiemyje ir dėl senyvo amžiaus bei sveikatos problemų padeda jai buityje, nuteistajam paskirta galutinė bausmė nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad nukentėjusiosios B. D. (1 t., b. l. 21–24, 39–40) bei liudytojos L. N. (1 t., b. l. 70) parodymai patvirtina, kad nuteistasis motina rūpinasi ne vienas – ja rūpinasi ir nuteistojo sesuo.

17. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam galutinės bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. O. apeliacinį skundą atmesti.