Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2259-601/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-26
Bylos Nr.: 2A-2259-601/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01338-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas: A. G.
Ieškovas: R. G.

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2259-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01338-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.; 36.2.; 42.5; 51.; 71.; 121.18; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas – priteisti iš atsakovo A. G. 83 593 Lt kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tiek jis, tiek jo brolis A. G. yra ūkininkai, tačiau turi atskirus ūkius. Atsakovas A. G. iš kitų juridinių asmenų paėmė paskolas žemės ūkio technikai įsigyti, tačiau, dėl laikinų finansinių sunkumų, prašė ieškovo padėti grąžinti paimtas paskolas, pinigus pervedant tiesiai atsakovo kreditoriams arba pačiam atsakovui. Ieškovas sutiko su šiuo prašymu ir už atsakovą per tris kartus 2009-10-16, 2009-11-10 ir 2010-12-17 viso 21 015 Lt pervedė tiesiai jo kreditoriui UAB „Pohjola Finanse“ pagal atsakovo paimtą paskolą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įgijo traktorių „Class Ares“. Ieškovas iš savo sąskaitos atsakovo prašymu į atsakovo sąskaitą nuo 2007-10-31 iki 2009-06-25 bankiniais pavedimais dar yra pervedęs 51 588 Lt. Be to, nuo 2010-02-17 iki 2011-08-18 ieškovas iš savo sąskaitos pervedė atsakovui į jo sąskaitą dar 10 990 Lt. Iš viso ieškovas atsakovui perdavė 83 593 Lt, tačiau atsakovas šios sumos negrąžino, o anksčiau ieškovui leidęs įsigyta technika naudotis, šiuo metu to neleidžia (t. 2, b. l. 71-76).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad traktorių ir kombainą pirko bendrai ir sutarė bendrai naudoti, tarp šalių susiklostė bendrosios jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 112 056,77 Lt išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsakovui viso sumokėjo 83 593 Lt, tačiau tai yra kaip įnašas į abiejų ūkininkų brolių jungtinę veiklą. Kadangi ieškovas pareikalavo savo įnašo dalies, tai atsakovas reikalauja atlyginti nuostolius už technikos naudojimąsi 2006-2011 m. (t. 1, b. l. 54-57; t. 2, b. l. 58-60).

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priešieškinį atmetė (t. 4, b. l. 25-29).

Priteisė iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Jonavos raj., ieškovui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, 83 593 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (83 593 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-06-05 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 6 507,79 Lt bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Jonavos raj., valstybei 106,24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).Vadovaujantis CPK 150 str. 3 d., Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. G. turto areštą 87 600,79 Lt sumai ir paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Vadovaujantis CPK 150 str. 2 d., Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo R. G. turto areštą 112 056,77 Lt sumai paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovas už atsakovą pastarojo kreditoriui K-Rahoitus Oy filialui „K-finanse“ pagal atsakovo paimtą 204 740 Lt paskolą sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), už kurią atsakovas įgijo traktorių „Class Ares“, įvykdė dalį piniginės prievolės, nes tris kartus 2009-10-16, 2009-11-10 ir 2010-12-17 mokėjimo pavedimais ieškovas pervedė atsakovo kreditoriui K-Rahoitus Oy filialui „K-finanse“ 21 015 Lt paskolos grąžinimo įmokų. Atsakovo paskolos sutartis nedraudė ją visą ar iš dalies įvykdyti trečiajam asmeniui, o kreditorius, gavęs dalį (21 015 Lt) prievolės įvykdymo iš R. G., tam neprieštaravo. Teismas pažymėjo, kad ši faktinė situacija galėtų būti įvertinta kaip trečiojo asmens dalinis prievolės įvykdymas ir galėtų sukelti CK 6.50 str. 3 d. numatytas teisines pasekmes – reikalauti iš skolininko savo įvykdytos prievolės dalies, tačiau tik tuo atveju, jeigu R. G. būtų trečiasis asmuo skolininko A. G. ir kreditoriaus K-Rahoitus Oy filialui „K-finanse“ atžvilgiu. Byloje pateikta 2006-10-17 laidavimo sutartis, pagal kurią R. G. neatlygintinai laidavo kreditoriui K-Rahoitus Oy filialui „K-finanse“, kad skolininkas A. G. tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir šia laidavimo sutartimi buvo nustatyta bendraskolių A. ir R. G. solidari prievolė prieš kreditorių. Todėl teismas sprendė, kad R. G., sumokėdamas kreditoriui 21 015 Lt paskolos grąžinimo įmokų, veikė ne kaip trečiasis asmuo, vykdydamas kito skolininko prievolę, o veikė kaip paskolinės prievolės šalis. Teismas vertino, kad kiti pinigų srautai, viso 51 588 Lt, kuriuos ieškovas R. G. mokėjimo pavedimais nuo 2007-10-31 iki 2009-06-25 sumokėjo atsakovui A. G. į šio banko sąskaitą, taip pat yra bendraskolio R. G. paskolinės piniginės prievolės kreditoriui K-Rahoitus Oy filialui „K-finanse“ vykdymas, tačiau ne tiesiogiai šiam kreditoriui, o per atsakovą A. G.. Ieškovas šiuos pinigus suteikė atsakovui tam, kad šis galėtų atsiskaityti su minimu kreditoriumi, o ieškovas už tai laidavo. Teismas darė išvadą, kad kartu su atsakovu solidarią pareigą prieš kreditorių K-Rahoitus Oy filialą „K-finanse“ pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turintis laiduotojas ieškovas R. G. įvykdė dalį prievolės, viso kreditoriui sumokėdamas 72 603 Lt. Teismas šalių santykį dėl 72 603 Lt cirkuliacijos kvalifikavo kaip laiduotojo R. G. santykį su pagrindiniu skolininku A. G. ir laikė, kad laiduotojas – ieškovas, sumokėdamas 21 015 Lt kreditoriui tiesiogiai ir sumokėdamas 51 588 Lt per pagrindinį skolininką A. G. pagal šio paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtą prievolę, įgijo teisę reikalauti sumokėtų sumų, viso 72 603 Lt, iš pagrindinio skolininko A. G.. Teismas laikė įrodytu, kad atsakovas 2008-04-25 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB ,,Ūkio bankas“ pasiėmė 73 485,39 Lt vartojimo kreditą ir skolintomis lėšomis 2008-11-24 pirko kombainą „Claas“ už 15 600 Lt, o ieškovas (atsakovo prašymu) įvykdė dalį atsakovo prisiimtos prievolės ir į atsakovo sąskaitą nuo 2010-02-17 iki 2011-08-18 į atsakovo sąskaitą įnešė 10 990 Lt. Teismas laikė, kad šiuo atveju ieškovas, nebūdamas nei laiduotoju, nei solidariu bendraskoliu, atsakovo prašymu įvykdė jo prievolę kreditoriui AB ,,Ūkio bankas“ (to nedraudė vartojimo sutartis). Tai, kad ieškovo ieškinys visiškai pagrįstas, teismas vertino dar ir dėl to, kad pats atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teisme pripažino gavęs iš ieškovo ieškiniu reikalaujamą pinigų sumą, viso 83 593 Lt, ir paaiškino besijaučiąs broliui R. G. skolingas. Dėl atsakovo priešieškinio teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, kad iš ieškovo gauti pinigai 83 593 Lt traktoriaus ,,Class Ares 697“ ir kombaino ,,Claas“ įsigijimui padengti jo buvo panaudoti bendrai jungtinei veiklai finansuoti, turėjo įrodyti jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą, t. y. šalių valią, nukreiptą bendram tikslui pasiekti ir įtvirtintą įstatymų reikalaujama forma. Teismas pažymėjo, kad atsakovas rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties nepateikė. Rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad abi šalys turėjo atskirus ūkius, vedė atskirą buhalterinę apskaitą, atskirai teikė paraiškas dėl ES paramos, niekada neaptarė, koks konkretus jų turtas bus įneštas į bendrą veiklą, kokia to turto vertė, kaip bus tarpusavyje dalijama užauginta žemės ūkio produkcija, pajamos, vaisiai, paskirstomas gautas pelnas, kompensuojamos išlaidos ir nuostoliai, neaptartos pareigos, susijusius su neva bendro turto išlaikymu, kitų išlaidų padengimu, nebuvo sulygta, kaip bus tvarkomi bendri reikalai, susipažįstama su šių reikalų tvarkymo dokumentais ir pan., todėl teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai ir atsakovo iš ieškovo gautos 83 593 Lt piniginės lėšos yra partnerio įnašas į bendrą veiklą. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo priešieškinio argumentus dėl nuostolių, kilusių dėl ieškovo naudojimosi jo padargais atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad abi sutarties šalys turi žodžiu ar raštu sulygti dėl nuomos dalyko, dėl kainos, terminų ir pan., tačiau, šiuo atveju, ieškovas naudojosi atsakovo padargais pagal poreikį, jam leidus, t. y. nesitarė dėl technikos naudojimosi ateityje, o apie naudojimosi kainą (mokestį) išvis nebuvo kalbos, kas teismo nuomone reiškia, kad tarp šalių buvo sudaryta ne nuomos, o panaudos sutartis ir technika buvo naudojama neatlygintinai. Teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinis inter alia yra nepagrįstai grindžiamas nuostoliais dėl ieškovui pagal panaudos sutartis perduotų padargų normalaus susidėvėjimo ir jokiais kitais panaudos sutarties pažeidimais atsakovas priešieškinio negrindžia.

Apeliacinio skundo ir atsileipimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti (t. 4, b. l. 33-41).

Motyvuose nurodė:

Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Tai, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai patvirtina ieškovo bei atsakovo paaiškinimai, liudytojų V. T., B. R., D. V., Č. G. parodymai, rašytiniai įrodymai ir kt. Jungtinės veiklos dalyvių tikslas – įsigyti techniką ir bendrai ja naudotis, lygiomis dalimis prisidedant prie technikos finansavimo. Šiuo atveju buvo sutarta, kad žemės ūkio technika bus perkama atsakovo vardu (nes geresnė jo finansinė padėtis), atsakovas sudarys paskolos sutartį, o ieškovas sutiko laiduoti už atsakovą kredito įstaigai.Rašytinio susitarimo nebuvimas negali paneigti tarp šalių buvus jungtinės veiklos santykius. LAT praktikoje yra gausu atvejų, kai rašytinio susitarimo nebuvimas netrukdė teismui konstatuoti buvus tarp šalių jungtinės veiklos santykiams. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad <...> rašytinė forma nebūtina jungtinės veiklos santykiams įrodinėti, todėl ir šioje civilinėje byloje analogiškai konstatuotina, kad broliams nebūdinga sudaryti rašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos dėl broliškų santykių.Atskirų ūkių buvimas, savarankiškos buhalterinės apskaitos vedimas nenuginčija jungtinės veiklos, kadangi jungtinė veikla galima tarp dviejų savarankiškų ūkio subjektų, turinčių savarankišką buhalterinę apskaitą ir pan. Atskiras paraiškų dėl ES paramos teikimas, žemės ūkio produkcijos, pajamų, vaisių pelno skirstymas, nereiškė, kad nebuvo jungtinės veiklos. Šalių jungtinė veikla pasireiškė bendru žemės ūkio technikos naudojimu ir jos pirkimo kainos finansavimu, kita šalių veikla – žemės ūkio produkcijos auginimas, derliaus nuėmimas ir realizacija ir gautos pajamos – vyko savarankiškai, kas reiškia, kad šalių santykiams būdingas santykinis, o ne absoliutus bendrumas. Jei teismas nenustatė santykių, kylančių iš jungtinės veiklos, požymių, tada turėjo spręsti klausimą dėl atsakovo patirtų nuostolių, susijusių su ta aplinkybe, jog, ieškovui naudojantis atsakovui priklausančia žemės ūkio technika, atsakovas dėl to patyrė nuostolių (kuriuos atsakovas prašė priteisti priešieškiniu).Teismo sprendimu, šalių santykiai dėl žemės ūkio technikos naudojimo, netinkamai kvalifikuoti kaip panaudos santykiai. Tai, kad šalis sieja broliški santykiai, nereiškia, kad automatiškai vienas brolis duoda kitam broliui naudotis technika neatlygintinai. Šalys yra verslininkai, užsiimantys verslu, kurio tikslas pelno siekimas ir kuriems neatlygintiniai santykiai nebūdingi. Teismo sprendimo argumentas dėl broliškų santykių panaudotas netinkamai, pažeidžiant šalių lygybės prieš įstatymą principą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad vienas brolis kitam dengė paskolą, kadangi tokiu būdu daroma išvada, kad paskolos įmokas yra privaloma atlyginti, bet kai kalbama apie žemės ūkio technikos naudojimą – tai tampa neatlygintina. Tokia pozicija nesuderinama su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Ieškovo įnašas į jungtinę veiklą yra ieškovo piniginiai įnašai – mokėjimai į atsakovo banko sąskaitą paskolos įmokoms dengti ir tiesioginiai ieškovo mokėjimai į kredito įstaigos sąskaitą, iš viso 83 593 Lt sumai. Atsakovo įnašas į jungtinę veiklą – tai leidimas ieškovui naudotis atsakovo žemės ūkio technika. Teismo sprendimu patenkinus ieškinį, į jungtinę veiklą įneštas ieškovo piniginis įnašas buvo sugrąžintas ieškovui, tačiau atsakovo nepiniginis įnašas – liko negrąžintas, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius (sudarytos sąlygos vienai iš šalių nesąžiningai praturtėti kitos šalies sąskaita).Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normos. Tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, todėl teismo sprendimu nepagrįstai buvo netaikytos jungtinę veiklą reglamentuojančios normos – CK 6.969 - 6.982 straipsniai. Netinkamai taikyta CK 6.83 straipsnio 1 dalis. Ieškovo įmokos buvo teisiškai kvalifikuotos netinkamai – ieškovo įmokos padarytos pagal susitarimą dėl jungtinės veiklos ir negali būti kvalifikuojamos kaip įmokos pagal laidavimo sutartį, kadangi pagal laidavimo sutartį laiduotojo atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, kai, šiuo atveju, atsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Ieškovas mokėjo įmokas už atsakovą ne kaip laiduotojas, o kitais pagrindais – tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas, kad paskolos įmokos bus dengiamos lygiomis dalimis jungtinės veiklos pagrindu. Netinkamai taikyta CK 6.50 straipsnio 3 dalis. Įmokos buvo mokamos į atsakovo banko sąskaitą, nurodant, kad tai paskolos dengimas, kas reiškia, kad ieškovas nevykdė prievolės už atsakovą – jis neatsiskaitė su atsakovo banku, nes piniginės lėšos buvo pervedamos ne į kreditoriaus – AB „Ūkio bankas“ banko sąskaitą, o į atsakovo banko sąskaitą. Teismas netinkamai taikė CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, reglamentuojančią panaudos santykius. Žemės ūkio technikos naudojimo santykiai nebuvo neatlygintiniai, kas reiškia, kad žemės ūkio technikos panaudos santykiai tarp šalių nesusiklostė. Taip pat teismo sprendimu buvo nepagrįstai netaikytas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Dėl ieškovo naudojimosi žemės ūkio technika (ieškovas nesąžiningai, neturėdamas teisinio pagrindo, naudojosi atsakovo žemės ūkio technika) atsakovas patyrė nuostolius, kurie nenustačius jungtinės veiklos santykių tarp šalių, turėjo būti atlyginti CK 6.237 – 6.242 straipsnių pagrindu. Teismo sprendimu buvo netinkamai taikomos įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos, nustatytos CPK 176-185 straipsniuose. Teismo sprendimu buvo netinkamai įvertinti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, kur kalbama apie netinkamą šalių santykių kvalifikavimą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo A. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą. Priteisti iš apelianto (atsakovo) advokato išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (t. 4, b. l. 47-51).

Motyvuose nurodė:

Nesutinka su atsakovo argumentu, kad laiduotojo atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. Įmokos į atsakovo sąskaitą buvo daromos kaip laiduotojo pagal kreditinę sutartį, o ne kaip jungtinės veiklos dalyvio, tikslu užtikrinti atsakovo (skolininko) tinkamą ir savalaikį paskolinių įsipareigojimų vykdymo ir išvengti delspinigių mokėjimo. Skolininko ir jo laiduotojo sutartiniai santykiai teismų praktikoje niekada nebuvo kvalifikuojami kaip jungtinė veikla bendram tikslui – laiku grąžinti bankui skolininko imtą kreditą.Logiška teismo išvada, kad ieškovas atsakovo prašymu įvykdė dalį jo, kaip skolininko, prievolės kreditoriui AB „Ūkio bankas“ ir vadovaujantis CK 6.50 str. 3 d. įgijo teisę reikalauti iš atsakovo tos pinigų dalies, kurią už jį sumokėjo ieškovas kreditoriui, nes iš pinigų judėjimo AB „Ūkio bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas ieškovo įmokėtus į šią sąskaitą pinigus panaudojo vien tik vartojimo kredito padengimui.Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta LAT praktika negali būti taikoma, kadangi kasacinio teismo išaiškinimai civilinėse bylose yra dėl sugyventinių bendro turto padalinimo, kai, šiuo atveju, ieškovas ir atsakovas nebuvo sugyventiniai. Apeliaciniame skunde nurodoma neva tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos ūkininkaujant ir tai patvirtina paties ieškovo paaiškinimai duoti teisme, tačiau atsakovo nurodytų paaiškinimų nei ieškovas, nei atsakovas teisme nedavė. Liudytojai V. T., B. R., D. V. ir Č. G. tik patvirtino tą faktą, kad kai kada matė, jog ieškovas savo laukus apdirbdavo ir atsakovo technika. Laidavimo sutartis bei su ja susiję mokėjimai buvo ieškovo finansinė pagalba atsakovui (kaip broliui) jo prašymu ir tai negali būti siejama su tariama jungtine veikla ūkininkaujant. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis su ieškovu buvo taręsis ir susitaręs dėl jungtinės veiklos ūkininkaujant. Ieškovas ir atsakovas užsiėmė savo ūkiuose ūkininkavimo veikla, esant reikalui vienas kitam leido pasinaudoti savo turima žemės ūkio technika, tačiau jokia bendra buhalterija nebuvo vedama ir jokio bendro turto neturėjo. Atsakovas visą naują žemės ūkio techniką įsigijo savo asmenine nuosavybe. Posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, kad tarp atsakovo ir ieškovo dėl jungtinės veiklos nebuvo absoliučiai tartasi.Apeliantas nepagrįstai teigia, neva iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas davė ieškovui naudotis žemės ūkio technika, nes ieškovas dengė už atsakovą pusę paskolos sumos žemės ūkio technikos pirkimui. Atsakovo beveik visa turima žemės ūkio technika asmenine nuosavybe įsigyta iš Nacionalinės paramos fondų ir su juo sudarytų sutarčių pagrindu atsakovui buvo atimta teisė įsigytą techniką nuomoti (negalėjo gauti pajamų iš žemės ūkio technikos nuomos). Nuomos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovo liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo ir savo žemės ūkio technikos, ją naudojo savo ūkyje, ir tik retkarčiais, atsakovui leidus, kai jam ji buvo nereikalinga, pasinaudodavo atsakovo technika. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad 2006-2011 metais ieškovas visus savo turimus pasėlius apdirbdavo išimtinai tik atsakovo žemės ūkio technika. Eksperto paskaičiavimai dėl žemės ūkio technikos sąnaudų, jų vertės sumažėjimo bei negautos nuomos pajamų iš esmės yra ydingi dėl atsakovo neteisingai pateiktų išeities duomenų.Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad tarp ieškovo ir atsakovo draugiškų santykių nebuvo. Abiejų santykiai buvo draugiški ir kaip brolių, ir kaip ūkininkų tol, kol ieškovas nepareikalavo grąžinti pinigų, kurie atsakovo prašymu buvo suteikti jam, kaip finansinė pagalba broliui, ir kuriuos atsakovas, pagerėjus jo finansinei padėčiai, žadėjo ieškovui grąžinti. Todėl visiškai pagrįstas teismo argumentas, kad tarp ūkininkų paprastai yra susiklosčiusi praktika, kad greta ūkininkaujantys ūkininkai savo turima technika vienas kitam padeda neatlygintinai, jei tarp jų egzistuoja draugiški santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl ieškinio ieškovui priteistos 83 593 Lt sumos).

Nustatyta, kad ieškovas R. G. (laiduotojas) už apeliantą A. G., tiesiogiai pastarojo kreditoriui K-Rahoitus Oy filialui „K-finanse“, iš kurio apeliantas buvo paėmęs paskolą (204 740 Lt) ir įgijęs traktorių „Class Ares“, sumokėjo dalį (21 015 Lt) paskolos grąžinimo įmokų. Kitą dalį pinigų (51 588 Lt), skirtą sumokėti paskolos įmokas, ieškovas pervedė apeliantui. Ginčo, jog šie pinigai buvo skirti apelianto paskolos įmokoms sumokėti, nėra. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šiuos pinigus ieškovui, vadovavosi CK 6.83 straipsnio 1 dalimi, t. y. ieškovas, kaip laiduotojas, įvykdęs prievolės dalį už apeliantą, įgijo teisę reikalauti sumokėtų sumų iš apelianto. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos išvada, nes ieškovo, kaip laiduotojo, atsakomybė pagal laidavimo sutartį neatsirado, kadangi apeliantas savo prievolę, pagal paskolos sutartį, vykdė tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais ir pripažįsta, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas mokėjo paskolos įmokas už apeliantą kaip laiduotojas, nes tokia prievolė ieškovui nebuvo atsiradusi. Nagrinėjamu atveju, pats ieškovas nurodo, kad šias įmokas už apeliantą mokėjo paprašytas apelianto, dėl apelianto sunkios finansinės padėties, o apeliantas žadėjo pinigus grąžinti, pagerėjus jo finansinei padėčiai. Nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šiuos pinigus nepagrįstai rėmėsi CK 6.83 straipsnio 1 dalimi, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįstai ieškovui šie pinigai priteisti.

CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką ir tokie teisės padariniai, reiškiantys, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-151/2010). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas įvykdė prievolę už apeliantą, nėra įrodyta, kad tarp ieškovo ir apelianto buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu, kaip teigia apeliantas, ieškovas mokėjo įmokas, todėl visiškai pagrįstai ieškovo sumokėtos paskolos įmokos (72 603 Lt) už apeliantą yra priteistos iš apelianto.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.50 straipsnio 3 dalį, priteisdamas 10 990 Lt, kuriuos ieškovas pervedė apeliantui į sąskaitą, o ne kreditoriui AB „Ūkio bankas“. Apeliantas nurodo, kad ši įstatymo nuostata reglamentuoja tik tuos atvejus, kai viena prievolės šalis įvykdo prievoles už kitą šalį, o šiuo atveju taip neatsitiko, nes apeliantas pats įvykdė prievolę bankui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto įstatymo aiškinimu. Apeliantas nepagrįstai susiaurina ir bando labai formaliai aiškinti šio įstatymo taikymą. Šio įstatymo taikymui svarbu nustatyti, ar ieškovas (trečiasis asmuo) įvykdė apelianto (skolininko) prievolę kreditoriui, t. y. kas tikrasis buvo pinigų mokėtojas (kieno pinigais apmokėta), bet ne iš kieno sąskaitos pinigai buvo pervesti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pervedė apeliantui pinigus, kad šis sumokėtų kreditoriui už paimtą vartojimo paskolą (kasos pajamų orderyje nurodyta paskirtis – paskolos dengimas), ką apeliantas ir padarė. Taigi, vien ta aplinkybė, jog apeliantas atliko tarpininko vaidmenį, sumokant pinigus kreditoriui, nepanaikina ieškovo teisės reikalauti priteisti iš apelianto už jį sumokėtus pinigus pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį.

Dėl priešieškinio.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 str. - 185 str.) ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jungtinės veiklos santykių tarp šalių nebuvimo, dėl nuostolių už naudojimąsi jo žemės ūkio technika nepriteisimo.

Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikalingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei šioje dalyje (dėl jungtinės veiklos ir nuostolių priteisimo) tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-579/2013).

Pažymėtina, kad apelianto prašymas priteisti nuostolius (taikyti civilinę atsakomybę) už tai, kad ieškovas naudojosi jo žemės ūkio technika yra visiškai nepagrįstas. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jai kilti sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, pats apeliantas leido naudotis jo žemės ūkio technika ieškovui, todėl ieškovo veiksmuose nėra neteisėtumo, todėl vien ši aplinkybė eliminuoja galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas suteikė teisę ieškovui neatlygintinai naudotis žemės ūkio technika. Apeliantas nurodo, kad už žemės ūkio technikos naudojimąsi ieškovas dengė atsakovo paskolas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas pagrįsti šioms nurodomoms aplinkybėms nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), o byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai: 1) ieškovo paaiškinimas, kuriame jis neigia šias aplinkybes, 2) ieškovo darbas apelianto ūkyje, 3) šalys yra broliai, 4) ieškovas turėjo savo technikos, 5) liudytojo B. R. parodymai, kuriuose jis patvirtina, kad už technikos skolinimąsi greta ūkininkaujantys ūkininkai paprastai neima mokesčio, 6) aplinkybė, kad ieškovas padėjo savo pinigais išsimokėti paskolas apeliantui, neimdamas už tai mokesčio, - leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. jog tarp šalių (brolių) dėl žemės ūkio technikos naudojimo buvo susiklostę neatlygintiniai panaudos santykiai.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas prašo priteisti 2 500 Lt už advokatės teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą; b. l. 52-53). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatė dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasVirginija Gudynienė