- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- II-30-834/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00712-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ( ZOOM) išnagrinėjo pareiškėjos A. S. (A. S.) (toliau – Pareiškėjas ) skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2020 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2020 m. spalio 20 d. nutarimu A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalį paskyrė 900 Eur baudą, už tai, kad ji 2019 m. gruodžio 28 d. apie 18.40 val. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) kelio postą atvyko automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi galiojančia tvarka, pateikė GLOBAL BLUE TAX FREE forma Nr. (duomenys neskelbtini), kurią išrašė pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ , norėdama sugrąžinti PVM už pirktas prekes. Prekės vertė pagal pridėtą kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 84,12 Eur, o grąžinama išmoka 9 Eur. Paprašius minėtos pilietės pateikti įvežamas prekes, A. S. muitiniam tikrinimui prekių nepateikė. Savo veiksmais, sąmoningai nepateikdama prekių ir siekdama suklaidinti muitinės pareigūną, A. S. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintą Sąjungos muitinės kodekso 267 str. 2 d. a puntą, taip pat LR ANK 211 str. 1 d. 2 punktą.
Šalies argumentai
A. S. skunde prašo panaikinti nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 p., kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, arba pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 punktą, remiantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į 9 Eur dydžio PVM, kuris 100 kartų mažesnis už paskirtą jai baudą, į tai, kad nepadaryta jokia žala Lietuvos Respublikai (PVM sumokėtas į Lietuvos Respublikos biudžetą, ji tik negalėjo įgyvendinti savo teisės jį grąžinti), į tai, kad turi du nepilnamečius vaikus, paskirti mažesnę baudą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje gautas A. S. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta administracinė nuobauda - 900 Eur bauda. A. S. savo skundu ginčija nusižengimo padarymo faktą bei tuo pačiu nesutinka su paskirtos baudos dydžiu ir prašo jį sumažinti. Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su skundu ir nemano, jog yra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu arba sumažinti baudą. A. S. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, 2019-12-28 A. S. pasiaiškinimas, Tax Free formos čekiai ir kiti rašytiniai įrodymai. Vilniaus teritorinė muitinė skirdama baudą vadovavosi ANK 34 straipsniu, kuris nustato nuobaudų skyrimo taisykles. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi tą aplinkybę, jog A. S. administracinį nusižengimą Lietuvos Respublikoje įvykdė pirmą kartą, nors tokia aplinkybė šio straipsnio 1 dalyje ir nenurodyta pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skyrė jai sankcijoje numatytą minimalią baudą. Ta aplinkybė, kad A. S. turėjo tikslą susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, kurio dydis mažesnis nei jai skirta bauda ir tai, kad ji augina du vaikus įstaigos nuomone nelaikytina reikšminga priežastimi švelninti jai ir taip jaus paskirtą minimalią baudą. Pati pažeidėja yra atsakinga už neigiamas padaryto nusižengimo rezultato pasekmes, todėl jos finansinė padėtis nėra esminė sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą. Be to, deklaruojama sunki materialinė padėtis nesustabdė jos nuo administracinio nusižengimo padarymo. ANK taip pat numatyta baudos mokėjimo išdėstymo galimybė, esant sunkiai finansinei padėčiai. Vilniaus teritorinė muitinė prašo teismo, A. S. skundo, netenkinti ir palikti 2020 m. spalio 14 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeista.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su nutarimu, nes pagal 609 str. protokolas procesinis dokumentas, jos gimimo data klaidinga, byla buvo formaliai išnagrinėta. Protokole turėjo būti nurodyta jos gimimo data. Pagal 609 str. turi tiksliai suformuoti administracinėn atsakomybėn, traukiamo asmens kvalifikaciją. Ji mano, kad protokole nėra nurodyti konkretūs teisiniai aktai, kuriuos ji galėjo pažeisti. Atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo praktika nurodyta. Ji kaltinama pagal muitinės kodekso 267 str., nenustato kokių nors procedūrų, kurių ji nepadarė. Šis straipsnis nurodo asmenį, kuris gali pateikti prekes muitinei. Taigi atsakomybė negali būti pritaikyta. Nori atkreipti dėmesį, kad pagal muitinės kodeksą, ji turi teisę pripažinti, kad deklaracija negaliojanti, kol prašys muitinė pateikti ją. Inspektorius nenorėjo apžiūrėti prekių ir neapžiūrėjo. Prašė grąžinti deklaraciją, tačiau negrąžino ir surašė protokolą. Ji neklaidino muitinės darbuotojų. Ji nieko nepažeidė, kad bandė grąžinti pridėtinės vertės mokestį. Muitinės darbuotojų darbas patikrinti prekes. Pripažįsta, kad protokolas surašytas jai. Ginčija dėl gimimo dienos klaidingos nurodytos. Deklaracijas pateikė jos vyras. Ji buvo Vilniaus teritorijoje, kai jie grįžo 2019-11-07 ir jie užėmė ne tą koridorių (žalią). Jei nori grąžinti mokesčius, reikia važiuoti per raudoną koridorių. Taip jiems nurodė inspektorius. Jie buvo gruodžio 28 d. Lietuvos teritorijoje. 2019-12-28 d. čekius teikė už 2019-11-07 prekes. Prekės jau buvo Baltarusijoje. Pareigūnas neprašė tikrinti prekių, priėjus prie langelio pasakė gruodžio mėn. prekes turi, o lapkričio mėn. prekių neturi. Jei neturi teisės grąžinti pridėtinės vertės mokesčio, prašė grąžinti deklaraciją, jai pasakė, kad bus surašytas protokolas. Nori paaiškinti. Muitinė ją kaltina, kad ji nurodė klaidingai kas pateikė dokumentus. Vairavo mašiną vyras. Lapkričio mėn. čekį pateikė, kad grąžintų pridėtinę vertę, padavė vyras su visais dokumentais. Laikė apie 2 val. ir liepė laukti automobilyje. Ji nemato jokio nusižengimo. Inspektoriai nebuvo priėję prie mašinos. Ji nežinojo, kaip teisingai deklaruoti tą čekį. Ji iš kart pasakė, kad neturi prekių. Kai paėmė čekius ir paklausė apie prekes, tada pasakė, kad neturi, pareigūnas pasakė, kad bus bauda. Skunde prašė dviejų punktų. Ji praktikoje matė, kad taiko šį skunde nurodytą straipsnį, sumažinti baudą. Prašo panaikinti nutarimą. Ji galėjo tos deklaracijos ir nepaduoti. Pagal ANK 6 str. protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas. ANK 211 str. ir 267 str. muitinės kodeksas nenustato jokių procedūrų dėl to pažeidimo. Ji mano, kad čia nėra jokio administracinio pažeidimo. Ji nėra teisininkė, nežino teisinių aktų, todėl iš pradžių prašė sumažinti baudą, bet kai susipažino su muitinės kodeksu, ji sužinojo, kad galėjo grąžinti deklaraciją ir pripažinti negaliojančia. Todėl prašo nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė paaiškino, kad su skundu nesutinka, palaiko atsiliepime pateiktus motyvus, argumentus. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą ir nepakeistą. Nori akcentuoti kai kuriuos momentus. Dėl gimimo datos, tai techninę klaida, skaičiai sumaišyti vietomis, protokolai rašomi poste, o bylas nagrinėja administracija. Jis negali taisyti pareigūno įvestų klaidų sistemoje. Protokolas tikrai surašytas A. S., ji savo ranka pasirašiusi, kad nesutinka, pridėta paso kopija. Savo paaiškinime nurodo, kad pateikė pati dokumentus, skunde jau nurodo, kad vairuotojas netyčia, o posėdžio metu nurodo, kad vyras pateikė dokumentus. 2020-01-13 d. muitinėje gautame laiške nurodo, kad ji vyko su vaikais ir dokumentus padavė vairuotojas ir kad pripažįsta nusižengimą, prašo taikyti tik įspėjimą. Todėl susidaro įspūdis, kad A. S. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Protokole aiškiai nurodyta, kad nepateikdama prekių nesilaiko nuostatų, kuris aiškiai nurodo, kad muitinėje turi pateikti asmuo išvežantis prekes. Tai atitinka 211 str. 1 d. Iš visų aplinkybių nustatytų matyti, kad A. S. stengiasi išvengti atsakomybės. Muitinės pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas. Jos siekis ir tikslas susigrąžinti mokesčius, jai nebuvo sudarytos sąlygos tai padaryti. Yra bendra nuostata, kad jei nepradėtas muitinės tikrinimas, galima atšaukti. Šiuo atveju jau buvo pradėtas muitinis tikrinimas, buvo nustatyta, kad nėra prekių ir nustatytas administracinis nusižengimas. Galima atšaukti deklaraciją, kai dar nepradėtas tikrinimas. Norinti susigrąžinti pridėtinę vertę, per tris mėnesius, turi pateikti prekes ir deklaraciją (prekes būtinai turi pateikti norint susigrąžinti). Deklaraciją galima atšaukti kol muitinės procedūra nėra užbaigta. Apie pažeidimą pasakė, kai pareigūnas paklausė apie prekes.
Motyvuojamoji dalis
A. S. skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
Šiuo atveju pareiškėja ginčija faktą, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, bei nesutinka su paskirtos baudos dydžiu.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog muitinės patikrinimui pateikiant GLOBAL BLUE TAX FREE forma Nr. (duomenys neskelbtini) prekės vietoje fiziškai pateiktos nebuvo. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pati pareiškėja.
Pareiškėja teigia, kad ji galėjo grąžinti deklaraciją ir pripažinti ją negaliojančia. Tuo tarpu Sąjungos muitinės kodekso 174 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kuomet muitinės deklaracijos pripažįstamos negaliojančiais, o būtent, deklaranto prašymu jau priimtą muitinės deklaraciją muitinė pripažįsta negaliojančia, jeigu jai pakanka įrodymų, bet kuriuo iš šių atvejų: a) prekės turi būti nedelsiant pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti; b) susiklosčius ypatingoms aplinkybėms nebetikslinga prekėms įforminti muitinės procedūrą, kuriai įforminti jos buvo deklaruotos. Tačiau jeigu muitinė yra pranešusi deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia nepriimamas, kol šis tikrinimas neatliktas. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad muitinės pareigūnas jau buvo pranešęs deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, todėl pareiškėjos prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia nebūtų priimtas.
Teismas mano, kad administracinio nusižengimo protokole dėl aiškios techninės klaidos neteisingai nurodyta pareiškėjos gimimo data, kuri vietoje (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini), nekeičia protokolo ir nutarimo esmės ir nepaneigia padaryto nusižengimo. Be to A. S. savo ranka pasirašė šį protokolą ir prie jo pridėta jos paso kopija. Todėl teismo vertinimu klaidingai nurodyta gimimo diena tėra rašymo apsirikimas, nekeičiantis priimto nutarimo esmės ir yra ištaisomas šia priimama nutartimi, patikslinant gimimo dienos datą
Todėl teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, todėl Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Jai pagrįstai buvo skirta ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda. Institucija priėmusi nutarimą pagrįstai lengvinančia aplinkybe pripažino, jog administracinį nusižengimą įvykdė pirmą kartą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Tačiau pažymėtina ir tai, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. S. už nusižengimą skirti mažesnę baudą nei sankcijose numatytos minimalios ribos. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nusižengimas yra netyčinis, padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, žala valstybei nebuvo padaryta, į pažeidėjo asmenybę, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, nebausta, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, kas pagrįstai buvo pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios baudos, numatytos ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje, skyrimas A. S. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta A. S. už nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudą 200 eurų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. S. skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) iš dalies pakeisti, jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti A. S. administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Patikslinti Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. spalio 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir 2019 m. gruodžio 28 d. protokole A. S. gimimo datą, nurodant, jog A. S. gimimo data yra (duomenys neskelbtini)
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.