Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Aleksandr Gogolev, viešame teiwsmo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulmega“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Eugvilsta” dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Eugvilsta“ pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo, kur nurodė, kad su ieškovo reikalavimais bei teismo priimtu preliminariu sprendimu nesutinka bei prašo jį atmesti, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad atsakovė yra specializuota įmonė, atliekanti darbus, susijusius su priešgaisrine sauga naujai statomuose ar rekonstruojamuose objektuose visoje Lietuvoje bei užsienyje. Savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui (duomenys neskelbtini) atsakovė pasitelkė ieškovę, su kuria 2017 m. lapkričio 2 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 20171102/8 dėl aliuminio – stiklo konstrukcijų montavimo. Kadangi ieškovė tinkamai neįvykdė sutarties, tai sudarė atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.46 str. 2 d. numatytą pagrindą stabdyti savo prievolės vykdymą, dėl ko atsakovė neapmokėjo ieškovės pateiktų sąskaitų. Atsakovė nurodo, kad įrodymų, patvirtinančių ieškovės pagal sutartį atliktų darbų trūkumus, surinkimui reikalingas ilgesnis laiko tarpas ir tokius įrodymus atsakovė pateiks vėliau. Atsakovė nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota atsakovės prievolė sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus, ieškovės reikalaujamos netesybos – 10 proc. dydžio bauda atliktų baudinę funkciją ir būtų akivaizdžiai neprotingo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės prieštaravimai dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo atmetami, teismo preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Saulmega“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Eugvilsta“ 2017 m. lapkričio 2 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 20171102/8 (toliau – Subrangos sutartis). Pagal Subrangos sutarties 1 straipsnį sutarties objektas yra aliuminio-stiklo konstrukcijų montavimas objekte „Saulės sonatos“ apartamentų komplekse, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Subrangos sutarties 1 straipsnį konstrukcijų montavimo kaina yra nurodyta lokalinėje sąmatoje ir yra 63 563,31 EUR. Pagal Subrangos sutarties 3 straipsnio 3.3. punktą už atliktus darbus atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove per 45 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Darbų atlikimo faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2017 m. lapkričio 30 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 ir jo pagrindu išrašyta 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija SDA Nr. 00010044 16 566,04 EUR sumai be PVM; 2017 m. gruodžio 28 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 073 ir jo pagrindu išrašyta 2017 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija SDA Nr. 00010088 12 094,31 EUR sumai be PVM; 2018 m. sausio 31 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 004 ir jo pagrindu išrašyta 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija SDA Nr. 00010113 2 332,52 EUR sumai be PVM; 2018 m. vasario 28 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 013 ir jo pagrindu išrašyta 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra serija SDA Nr. 00010152 5 701,05 EUR sumai be PVM; 2018 m. kovo 30 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 020 ir jo pagrindu išrašyta 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra serija SDA Nr. 00010180 3 899,07 EUR sumai be PVM. Visi atliktų darbų aktai yra pasirašyti atsakovės atstovo be pastabų. Tai patvirtina, kad atsakovė darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio, kokybės ir terminų nepareiškė, tačiau už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė ir liko ieškovei skolinga 25 697,88 EUR. Atsakovė buvo raginta atsiskaityti su ieškove. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. birželio 22 d. pranešimai dėl finansinių įsipareigojimų bei 2018 m. birželio 22 d. ikiteisminis raginimas atsiskaityti. Atsakovė į siųstus raginimus neatsiliepė, per ieškovės nustatytą papildomą 30 dienų terminą prievolės neįvykdė, todėl ieškovė Subrangos sutartį nutraukė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 str. 1 d. numato užsakovo pareigą sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą) Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Įstatymas numato dvejopus terminus pretenzijoms dėl atliktų darbų trūkumams pareikšti, priklausomai nuo trūkumų pobūdžio. Tuo atveju, jeigu trūkumus galima nustatyti darbo priėmimo metu, tai užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali remtis trūkumų faktu tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu trūkumai ar kitokie nukrypimai nuo sutarties sąlygų nustatomi po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, užsakovas privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės teiginiai apie ieškovės atliktų darbų trūkumus yra abstraktūs ir nepagrįsti įrodymais. Atsakovė nenurodė konkrečių ieškovės atliktų darbų trūkumų, kada jie buvo nustatyti, taip pat nenurodė aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė minėtose teisės normose nustatyta tvarka ir terminais būtų informuota apie nustatytus atlikto darbo (jo rezultato) trūkumus. Atsakovė prieštaravimuose dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo nurodė, kad atliktų darbų trūkumus patvirtinančius įrodymus pateiks vėliau, tačiau iki teismo posėdžio tokių įrodymų nenurodė ir nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.58 str. 3 d. numato, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. Atsakovė neįrodė minėtoje teisės normoje numatyto prievolės sumokėti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus sustabdymo pagrindo – ieškovės atliktų darbų trūkumų, todėl atsakovės sprendimas sustabdyti mokėjimus už atliktus darbus yra nepagrįstas.

Dėl netesybų dydžio yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, pagrindų mažinti šalių sutarto dydžio netesybas įrodinėjimo našta tenka netesybų dydį ginčijančiai proceso šaliai, nagrinėjamu atveju atsakovei. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sutartyje numatyta 10 proc. dydžio bauda yra neprotingai didelė ir sudaro pagrindą jos reikalaujančiai šaliai nepagrįstai praturtėti. Atsakovė taip pat nenurodė, kokio dydžio netesybos nagrinėjamu atveju būtų laikomos proporcinga kompensacija už atsakovės įvykdytu prievolės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes ieškovei. Todėl pagrindo mažinti šalių sutartas netesybas nėra. Atsakovės prieštaravimai atmetami, o teismo preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Galutiniu teismo sprendimu tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 430 str. 7 d.). Kadangi teismo preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, o juo ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1064,80 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 430 str. 6 d. 1 p., 7 d., 8 d. teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eugvilsta” ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulmega“ naudai 354,00 EUR žyminio mokesčio ir 1064,80 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 1418,80 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniolika eurų, aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eugvilsta” valstybės naudai 3,58 EUR (tris eurus, penkiasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Galutinis sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.