Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš D. B. 309,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 14 d. apie 15 val. 2-7 min. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje, nuo lentynos paėmė žaidimų kompiuterį „SONY PlayStation 4“ 309,99 Eur vertės ir įsidėjęs į su savimi į parduotuvę atsineštą krepšį, žaidimų kompiuterį išsinešė iš parduotuvės už jį nesumokėjęs, taip pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 309,99 eurų turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką D. B. padarė būdamas recidyvistas), įvertino tyčinį nusikaltimo pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis. Įvertinęs šių duomenų visumą teismas padarė išvadą, kad tik laisvės atėmimo bausme bus pasiekti bausmės tikslai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Nuteistasis už nepagarbą teismui buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 6 dalies pagrindais. Prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus padavė nuteistasis D. B.. Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti jį kaltu dėl svetimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio – turto vagystės, tačiau nesutinka su jam už šią nusikalstamą veiką paskirta bausme, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), bei nesutinkama su pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiais aspektais ir patikrinamas skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendis.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs alternatyvias bausmių rūšis viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. B. skirtiną bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė, esant išnykusiam teistumui, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (2019 m. vasario 14 d.) yra tris kartus teistas – 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. liepos 2 d., 2020 m. spalio 14 d., tačiau bausmės pagal šiuos nuosprendžius yra atliktos. Teismas įvertino ir tai, kad D. B. 2021 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgta ir į tai, kad jis baustas administracinėmis nuobaudomis. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendė, kad D. B. tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą bei paskyrė nuteistajam 1 metų laisvės atėmimą.

9. Nuteistasis, ginčydamas jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismas be pagrindo jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei pažeidė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, bylą nagrinėjant teisme, D. B. pripažino savo kaltę dėl kompiuterio vagystės, išdėstė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, neginčijo pagrobto turto vertės. Įvertinęs D. B. visišką kaltės pripažinimą, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą ir sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Tačiau, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, visiškas kaltės pripažinimas, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės buvimo. Nors nuosprendyje lengvinančių aplinkybių nebuvimas konstatuotas visiškai nemotyvuojant tokios pirmosios instancijos teismo išvados, tačiau tai nepaneigia teismo išvados teisingumo. Nors iš tiesų 2021 m. balandžio 15 d. teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad kaltinamasis išreiškė gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei pripažino civilinį ieškinį (5 t., b. l. 99), tačiau išklausius šio teisiamojo posėdžio garso įrašą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, įrašo 14.38 min.), akivaizdu, kad toks išreikštas gailėjimasis dėl įvykdymo nusikaltimo yra formalus, nes D. B. neketina sumažinti neigiamų savo nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių, nesiruošia atlyginti turtinės žalos nukentėjusiam juridiniam asmeniui, teigdamas, kad tam ir vogė, kad nereikėtų už svetimą turtą mokėti. Toks kaltinamojo požiūris, jo charakteristika, rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir visiškai nedaro dėl jų išvadų. Atsižvelgdama į tokias D. B. nuostatas bylos nagrinėjimo teisme metu ir kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie aptariamos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

12. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens pripažinimas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, Nr. 2K-231-495/2019). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

13. Apeliantas neginčija savo ankstesnio teistumo, tačiau pažymi, kad nei vienas teismas jo recidyvistu nebuvo pripažinęs. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas aštuonis kartus: 1) 2007 m. lapkričio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 2) 2009 m. gegužės 29 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; 3) 2010 m. gruodžio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 4) 2012 m. spalio 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 4 metams; 5) 2013 m. lapkričio 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 2013 m. birželio 27 d. teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams; 6) 2013 m. spalio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 2 metams, ir taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; 7) 2013 m. lapkričio 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ir taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 27 d. teismo nutartimi nustatyta bausme, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams, 2014 m. vasario 7 d. teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams; 8) 2014 m. birželio 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, ir taikant BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 7 d. teismo nutartimi nustatyta bausme, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams, bausmę atlikęs 2017 m. rugpjūčio 11 d. (3 t., b. l. 100–112). Taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, nustatančiu, kad turinčiu teistumą laikomas asmuo, kuris nuteistas už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikęs paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jei jis nuteistas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teistumas D. B. turėjo išnykti ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 11 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino nuteistojo D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir atsižvelgė į ją skirdamas nuteistajam bausmę.

14. Taigi, ivertinusi tai, kad šis teistumas D. B. nėra pirmasis, kad jis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, pajamų pragyvenimui nesiekia įgyti teisėtu būdu – dirbdamas, be to, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo D. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės rūšies BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis, negali būti laikoma netinkama, per griežta ir neproporcinga tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytam nusikaltimui. Pagrindo dar labiau švelninti paskirtą bausmę nenustatyta. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, bausmės skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, D. B. paskirta bausmė atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

15. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam D. B., kurias sudaro 117 Eur (5 t., b. l. 140). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

17. Vertinamu atveju nuosprendį skundė nuteistasis D. B., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindas keisti nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę nenustatytas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis šiuo metu atlieka. Byloje duomenų apie nuteistojo turtą, gaunamas pajamas nėra. Taigi byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo D. B. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 117,00 Eur, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.