Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas procesinių dokumentų įteikimui (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), teistas 2024 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 40 MGL (2000 eurų) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, turto - automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 4200 eurų, baudą sumokėjo 2024 m. balandžio 17 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis E. A. 2024 m. balandžio 30 d. apie 17.30 val. kelio (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 117 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, kirto kelio kraštą žyminčią ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, išvažiavo iš kelio važiuojamosios dalies į dešinį kelkraštį ir partrenkė dešiniu kelkraščiu automobilio važiavimo kryptimi ėjusį pėsčiąjį Č. K., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam Č. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. A. visiškai prisipažįsta kaltu. Parodė, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 17.30 val. jis važiavo iš savo namų, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Jo mama, gyvenanti (duomenys neskelbtini), sirgo bronchitu ir blogai jautėsi. Jis, norėdamas jai padėti, nerimaudamas dėl jos sveikatos, sugalvojo jai nuvežti savo turimą inhaliatorių. 2024 m. kovo mėnesį teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Jis apie šį draudimą žinojo, tačiau vis tiek nutarė važiuoti pas mamą, nes, kaip ir minėjo, jaudinosi dėl jos sveikatos. Niekas kitas to inhaliatorius nuvežti mamai negalėjo. Į (duomenys neskelbtini) važiavo jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas, buvo blaivus. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo dešiniame kelkraštyje sustojusį sunkvežimį. Tuo metu jis važiavo pirma eismo juosta, 86 km/h greičiu. Greitį žino tiksliai, kadangi jį matė savo navigacijoje. Šalia to sunkvežimio jokio žmogaus ar įspėjamojo ženklo nepastebėjo. Tuo metu dar žvilgtelėjo į savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, nes pastebėjo sau už nugaros atvažiuojančius keistai manevruojančius automobilius. Būtent tuo metu, kai žiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, išgirdo trenksmą. Tą trenksmą išgirdo ties tuo sustojusiu kelkraštyje sunkvežimiu. Jis pastebėjo, kad nulūžo jo automobilio dešinys šoninis veidrodėlis. Pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė dešiniame kelkraštyje ties tuo sustojusiu sunkvežimiu, kairėje sunkvežimio pusėje pargriuvusį vyriškį, kuris iš karto stojosi. Tada dar pavažiavo į priekį ir sustojo dešiniame kelkraštyje. Išlipo iš automobilio ir iš karto puolė prie to žmogaus. Tas žmogus jau buvo atsistojęs. Tiksliai ką su juo kalbėjo, neprisimena. Pamena, kad jis sakė, kad jam skauda ranką. Kažką kalbėjo ir apie įvykio aplinkybes, bet ką tiksliai neprisimena, jis lyg klausė kaip čia tai įvyko, bet kaip ir minėjo, tikslių žodžių neprisimena. Tuo metu įvykio vietoje buvo dar du pašaliniai asmenys, vienas iš jų iškvietė pagalbą. Atvykę medikai tą vyrą išvežė į ligoninę. Atvykę pareigūnai užpildė reikiamus procesinius dokumentus. Jis pats net nepastebėjo, kaip kliudė vyriškį. Ar jis tuo metu buvo išvažiavęs į kelkraštį negali atsakyti, bet neneigia, kad taip gali būti. Kaip ir minėjo, pats to žmogaus nematė, tad negali pasakyti kurioje kelio dalyje jis buvo. Labai gailisi, kad taip įvyko. Eismo įvykio metu matomumas buvo geras, švietė saulė, nepamena, kad ji būtų jį akinusi. Kelio danga buvo sausa. (b.l. 134 - 140)

3. Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

3.1. Nukentėjusysis Č. K. paaiškino, kad 2024 m. balandžio 30 dieną jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) į savo darbovietės buveinę, esančią (duomenys neskelbtini). Važiavo darbiniu sunkvežimiu „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 16.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) jo vairuojamas sunkvežimis sugedo. Jis tada iš važiuojamosios dalies išsuko į dešinį kelkraštį ir sustojo. Kelkraštis buvo platus, sunkvežimis tilpo kelkraštyje, į važiuojamąją dalį nebuvo išsikišęs, dar liko vietos ir praėjimui. Apie gedimą pranešė darbovietės mechanikui. Iki jo atvyko mechanikas V. S. ir kitas vairuotojas Ž. J.. Sprendė, kaip iki darbovietės buveinės partempti sunkvežimio priekabą ir patį sunkvežimį. Apie 17.30 val. jis nuėjo už savo sunkvežimio galo, pastatė įspėjamąjį ženklą ir kelkraščiu iš kairės savo sunkvežimio pusės ėjo atgal link savo kolegų. Ėjo tik kelkraščiu, į važiuojamąją dalį nebuvo išėjęs. Eidamas staiga pajuto smūgį į savo kairę ranką. Nuo smūgio jis suklupo ant žemės. Suklupęs, iš karto atsistojo, nesuprato, kas įvyko, nes viskas buvo akimirksniu. Pamatė, kad šalia jo yra sudužęs automobilio šoninis veidrodėlis. Tuo metu iš karto kelkraštyje sustojo ir „BMW“ automobilis, iš kurio išlipęs jauno amžiaus vairuotojas - vyriškis, iš karto priėjo prie jo, sakė, kad jis jį kliudė savo „BMW“ šoniniu veidrodėliu, nes tuo metu žiūrėjo per savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį ir jo nepastebėjo. Kolegos į įvykio vietą iškvietė medicininę pagalbą ir policiją. Atvykusių medikų jis buvo nuvežtas į ligoninę. Jam rankos lūžio nebuvo nustatyta. Buvo nustatytas rankos sumušimas. Po to gydėsi ambulatoriškai. BMW vairuotojas vis teiravosi apie jo sveikatą, atsiprašė, jautėsi kad jis dėl šio eismo įvykio nerimauja, gailisi. Jam pačiam yra išaiškinta teisė kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tačiau jis nusprendė nesikreipti. Taip nusprendė, nes mano, kad BMW vairuotojas ir taip jau bus nubaustas. Civilinio ieškinio neteiks. Neturi jokių pretenzijų BMW vairuotojui. (b.l. 59 - 65)

3.2. Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus gauta medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini). Iš gautos medžiagos duomenų matyti, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. A., gim. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonę, vairuodamas automobilį kliudė dešiniu šoniniu veidrodėliu dešiniame kelkraštyje prie sustojusio sugedusio sunkvežimio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėjusį pėsčiąjį Č. K., gim. (duomenys neskelbtini). Č. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. (b.l. 7 - 8)

3.3. Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus gauta medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini). Iš gautos medžiagos duomenų matyti, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 17.30 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. A., gim. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonę, vairuodamas automobilį kliudė dešiniu šoniniu veidrodėliu dešiniame kelkraštyje prie sustojusio sugedusio sunkvežimio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėjusį pėsčiąjį Č. K., gim. (duomenys neskelbtini). Č. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. (b.l. 7 - 8)

3.4. 2024 m. balandžio 30 d. sudaryta eismo įvykio vietos schema, fotografuota.( b.l. 15)

3.5. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini). ( b.l. 16 - 17)

3.6. Iš techninės apžiūros informacinės sistemos įrašo matyti, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2023 m. sausio 10 d. galioja iki 2025 m. sausio 11 d. ( b.l. 21)

3.7. Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. įtariamojo E. A. elektroniniu paštu pateikto įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos matyti, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2024 m. birželio 29 d. buvo draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. (b.l. 19)

3.8. Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. vairuotojų registro išrašo matyti, kad E. A. 2024 m. balandžio 30 d. eismo įvykio metu neturėjo galiojančios teisės vairuoti kelių transporto priemones. (b.l. 22)

3.9. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Č. K. kairio riešo ir dilbio minkštųjų audinių sumušimas su odos nubrozdinimais ir paviršinėmis (med. dokumentuose nedetalizuotomis, neaprašytomis) žaizdomis dilbio apatinėje dalyje išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau 10 parų. ( b.l. 41 - 43)

4. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

5. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – nukentėjusiojo Č. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Č. K. kairio riešo ir dilbio minkštųjų audinių sumušimas su odos nubrozdinimais ir paviršinėmis (med. dokumentuose nedetalizuotomis, neaprašytomis) žaizdomis dilbio apatinėje dalyje išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtos išvados teismo ekspertų atliktos remiantis medicinos dokumentų duomenimis iš asmenų sveikatos istorijos, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateiktomis išvadomis, kuriose detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

6. Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 117 ir 127 punktų pažeidimai. KET 117 punktas nurodo, kad Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik KET 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. KET 127 punktas nurodo, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis pažeidė minėtas KET, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, kaltinamasis šiuos pažeidimus pripažįsta, tai patvirtina aukščiau ištirti įrodymai.

7. Taigi, esant aukščiau nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir įvertintiems įrodymams, konstatuotina, kad pasitvirtino kaltinimas E. A. tuo, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 17.30 val. kelio (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 117 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, kirto kelio kraštą žyminčią ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, išvažiavo iš kelio važiuojamosios dalies į dešinį kelkraštį ir partrenkė dešiniu kelkraščiu automobilio važiavimo kryptimi ėjusį pėsčiąjį Č. K., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam Č. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

8. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

9. Kaltinamojo padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnis).

10. Vertinant kaltinamojo E. A. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis praeityje teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas 3 kartus (b.l. 100-104). Dėl psichiatrinio gydymo ir dėl priklausomybės ligų nesigydė, nesilankė (b.l. 112, 113). Kaltinamasis dirba. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, su kuria kaltinamasis sutiko. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

13. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnyje paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, veiką jis padarė būdamas blaivus, nukentėjusysis buvo sužalotas nesunkiai, juolab nukentėjusysis nurodo, jog pretenzijų vairuotojui neturi. Pažymėtina, kad eismo įvykį kaltinamasis sukėlė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ji buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis nurodė svarbią priežastį dėl kurios tą dieną sėdo už vairo. Atsižvelgiant į tai, vien tai, jog kaltinamasis padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo atveju šios priemonės taikymas yra netikslingas.

V. Kiti teismo baudžiamuoju įsakymu spręstini klausimai.

15. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo atveju kaltinamajam nebuvo paskirtos jokios kardomosios priemonės.

16. Nukentėjusysis civilinio ieškinio neteikė šioje byloje.

17. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 27 MGL (1350 eurų) dydžio baudą

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. sumažintą bausmę – 18 MGL (900 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti E. A., kad 900,00 Eur bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjusi nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

E. A. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.