- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-2097-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02101-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Dalė Burdulienė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- H. B., Z. P.
- Išvadą teikia
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Rūtos Palubinskaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-381-652/2013 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams A. Z. ir A. Z., tretiesiems asmenims H. B., Z. P. IĮ, S. R. K., Vasarai Žilionienei, A. S., R. A., Alytaus miesto savivaldybei, institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui dėl žemės sklypų ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas K. J. 2004 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise valdo 0,0540 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius (kiemo aikštelė, ½ šulinio, tvora, kanalizacijos šulinys), kadastro duomenų nustatymo data – 2000 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė savavališkos statybos faktą, t. y., kad buvusi tvora perstatyta 2005 metais vietoj senos tvoros. S. J. namų valdos žemės sklypo ribų plano, kuris buvo nubraižytas 1992 metais Kauno inžinerinių tyrinėjimų instituto, 1997 m. balandžio 10 d. suderintas su vyriausiu geodezininku, Alytaus miesto vyr. architektu bei su gretimų sklypų savininkais, Nekilnojamojo turto registre kadastro duomenų nustatymo data nurodyta 1998 m. vasario 5 d. Pietinę ieškovo sklypo ribą plane žymi tvora, pietinės kraštinės ilgis nurodytas 32,13 m, o šalia esantis įvažiavimas nurodytas 4,80 m pločio (1 t. b. l. 54). 2011 m. liepos 12 d. atsakovai A. Z. ir A. Z. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0838 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurių nustatymo data nurodyta 2003 m. birželio 30 d. Atsakovų žemės sklypo planas nubraižytas 1997 m. kovo 25 d. SP UAB ,,Alytaus geodezija”, suderintas su Alytaus miesto vyr. architektu 1997 m. gegužės 2 d. ir tikslintas Z. P., iš kurio matyti, kad sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003 m. spalio 1 d. Sklypo šiaurinę dalį žymi tvora, šiaurinės kraštinės ilgis nurodytas 21,72 m.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančius žemės sklypų, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančios ribos kadastrinius matavimus ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis (registro įrašas 11/3131); nustatyti žemės sklypų, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2012-08-10 T. V. atliktą žemės sklypo ribų planą, žemės sklypų ribą nustatant pagal esamą tvorą (taškai 5-6, linijos ilgis 32,13); priteisti ieškovui K. J. bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad nors skirtingų matininkų atliktuose planuose ir paskaičiavimuose nurodyti skirtingi plotų pasikeitimai, tačiau akivaizdu, kad patenkinus ieškinį, pasikeis šalių žemės sklypų plotai, įregistruoti Registrų centre, neleistinose ribose. Todėl teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad teismas, gali, esant ginčui ir nustačius tam tikras sąlygas, nustatyti sklypo ribas, tačiau dėl to neturi pasikeisti sklypo dydis (plotas) (CK 4.45 str.). Iš dalies teismas sutiko ir su ieškovo argumentu dėl ribų neaiškumo. Nors iš šalių pateiktų sklypų planų šalių sklypus skirianti riba pažymėta tvora, tačiau tiek iš ortofotonuotraukos, iš abiejų šalių matininkų paskaičiuotų galimų sklypų plotų, kraštinių ilgio pasikeitimų, matyti, kad sklypų riba nesutampa su ieškovo tvora, taigi sklypų riba nėra aiški tuo aspektu. Atsakovai tvirtina, kad ieškovo naujai pastatyta tvora galimai pastatyta ne senos tvoros vietoje ir tą grindžia Statybos inspekcijos nustatytu savavališkos statybos faktu bei atsakovų žemės sklypo planu. Iš atsakovų pateikto plano, liudytojo S. D. parodymų matyti, kad tvora nutolusi nuo cementinio stulpo apie 3,5 metro, tačiau iš vietos apžiūros protokolo matyti, kad šiuo metu tvora nutolusi nuo cementinio elektros stulpo apie 30 cm (3 t. b. l. 82-83). Teismas pažymėjo, kad sena tvora kaip statinys egzistavo iki 2004-2005 metų, tą tvirtina ieškovo paaiškinimas bei Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašas (1 t. b. l. 12-14). Vadinasi šalių sklypų kadastrinių matavimų, jų tikslinimo, ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje metu egzistavo sena tvora ir galima prielaida, kad nauja tvora pastatyta ne senos tvoros vietoje. Institucijos atstovė tikslu iki galo išspręsti ginčą pasiūlė šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad būtų galima išsiaiškinti, kokius faktinius sklypų plotus valdo šalys bei patikslinti (pietinę – šiaurinę) sklypų ribas. Teismas sutiko su atstovės siūlymu, klausė šalių nuomonės, siūlė atlikti naujus kadastrinius matavimus, tačiau šalys atsisakė atlikti naujus sklypų kadastrinius matavimus; ieškovo teigimu, yra ginčijama tik viena riba, todėl sklypo plotas neturi esminės reikšmės; atsakovų teigimu, jų sklypas yra pamatuotas teisingai, kadastrinių matavimų nurodytas plotas yra įregistruotas Registrų centre ir atitinka teisinį ir faktinį sklypo naudojimą ir valdymą. Iš sklypų kadastrinių matavimų, Kadastro žemėlapio ištraukos, topografinės nuotraukos, Nacionalinės žemės tarnybos, Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštų, liudytojų T. V. ir S. D. parodymų teismas darė išvadą, kad ieškovo pastatyta tvora yra atsidūrusi atsakovų žemės sklype, nežiūrint į tai, kad sklypų ribą abiejų šalių sklypų kadastriniuose matavimuose žymi tvora. Ieškovo paaiškinimai apie faktinę naudojimosi sklypais tvarką, trečiųjų asmenų H. B., A. S., S.s R. K. parodymai dėl tvoros kaip ribos egzistavimo teismo vertinti kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad sena tvora buvo perstatoma keletą kartų, kad paskutinį kartą nauja tvora pastatyta 2005 metais jau po kadastrinių matavimų, kuriuose tvora pažymėta kaip šalių sklypų riba. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad vien tik pagal 2005 metais pastatytos tvoros vietą nustatyti šalių sklypų ribą (ieškovui – pietinę, atsakovams – šiaurinę) nėra galimybių.
Teismas sprendė, kad svarbu išsiaiškinti, kaip naujos ribos nustatymas įtakos šalių valdomų žemės sklypų plotus. Liudytojas (matininkas) T. V. negalėjo patvirtinti, kad nustačius ribą pagal jo paruoštą planą, nepasikeis šalių valdomas plotas. Liudytojas (matininkas) S. D., trečiasis asmuo Z. P. negalėjo patvirtinti, kad kadastriniai matavimai yra tikslūs ir atitinka teisiškai įregistruotą plotą, tačiau teismui pasiūlius šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus tikslu išsiaiškinti valdomos žemės plotą ir ribas, šalys atsisakė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – atsakovų pateikto žemės sklypų schemos matyti, kad patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovo sklypo plotas padidės 55 kv. m, o atsakovų sumažės 31 kv. m (1 t. b. l. 109, 134). Ieškovo pateiktame plane nurodyta, kad pagal siūlomą ribą ieškovo žemės sklypo plotas padidėja 57 kv. m, o atsakovų – sumažėja 33 kv. m (1 t. b. l. 88, 109). Kadangi sklypo ribą ieškovas prašo nustatyti pagal esamą tvorą, teismas konstatavo, kad neturi galimybės realizuoti įstatymu suteiktą teisę - prie kiekvieno žemės sklypo prijungti vienodo dydžio ginčytino ploto dalis, nes, ieškovas, neatsižvelgdamas į valdomo žemės sklypo plotą, ginčija tik vieną žemės sklypo ribą. Ieškovo pateikti įrodymai apie atstumą nuo elektros stulpo iki tvoros nėra tie leistini įrodymai, kuriais teismas besąlygiškai vadovautųsi, nustatydamas sklypo ribą, minėti įrodymai tik sustiprina prielaidą, kad tvoros, pažymėtos kadastriniuose matavimuose, vieta gali nesutapti su 2005 metais pastatyta tvora (1 t. b. l. 60-63, 3 t. b. l. 99-101, 129-130). Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos išvadą byloje, matyti, kad išvadoje konstatuota, jog ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje (perskaičiuojant koordinates iš Alytaus miesto vietinės sistemos į LKS-94 koordinačių sistemą) pažymėtos neteisingai, t. y. faktiškai naudojamo žemės sklypo pietinė riba nesutampa su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis sklypo koordinatėmis, kurios VĮ Registrų centro transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Išvadoje nurodyta, jog abu planus tikslinga pripažinti neteisingais ir atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad pagal Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 p., netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Nurodyta, kad Nuostatų 21-1 p., žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000. Išvadoje taip pat akcentuota, kad už žemės sklypų trūkstamą plotą arba viršplotį miesto teritorijoje kompensacija nenumatyta (3 t. b. l. 95-97). Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2011-11-04 rašto ieškovui matyti, kad Alytaus žemėtvarkos skyriaus atstovai vietovėje, naudojant prietaisą TOPCON FC-200, patikrino atsakovams priklausančio žemės sklypo koordinates ir nustatė, kad ieškovo tvora įrengta atsakovų žemės sklypo ribose (1 t. b. l. 64). Šalims atsisakius atlikti naujus kadastrinius matavimus, esant prielaidai, kad kadastriniai matavimai nėra tikslūs, o ieškovui šių aplinkybių kontekste ginčijant vieną sklypo ribą, kurios nustatymas įtakos abiejų šalių sklypų plotų pasikeitimus, nesant galimybės miesto teritorijoje kompensuoti žemės sklypų trūkstamą plotą arba viršplotį, ieškovo ieškinio tenkinimas pažeistų atsakovų teises ir sąlygotų tolesnius ginčus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1. Dėl žemės sklypus skiriančios ribos. Nurodo, kad nors teismas pripažino, jog ginčo šalims priklausančius žemės sklypus skirianti riba yra neaiški, tačiau šią aplinkybę aiškino netinkamai. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad ši tvora yra teisėta ir savininkų sutarimu nustatyta sklypus skirianti riba, tuo tarpu neaiški tik tuo aspektu, jog dėl atliktų matavimų klaidos buvo klaidingai įregistruota nekilnojamojo turto kadastro registre. Išvadą teikianti institucija atsiliepime į ieškinį bei 2013 m. gegužės 24 d. išvadoje patvirtino, kad ginčo riba nesutampa su esama situacija, neatitinka naudojimo, kurį suderino sklypų savininkai tai patvirtindami parašais. Išvadą teikianti institucija taip pat paaiškino, jog atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus plane bendra riba sutartiniais ženklais buvo pažymėta tvora. Tačiau vėliau šias koordinates tikslinant (koordinates tikslino Z. P. IĮ) įvyko klaida, dėl ko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ginčo riba sutapatinta su gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įbraižytomis ribomis. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypo riba žemės sklypų savininkų parašais patvirtintu sutarimu buvo susieta prie apeliantui priklausančia tvora, kuri dėl klaidingai įregistruotų kadastrinių matavimų atsidūrė atsakovams priklausančiame sklype. Minėtų aplinkybių netinkamas vertinimas ir aiškinimas lėmė klaidingą teismo išvadą, jog patenkinus ieškinio reikalavimus ir nustačius žemės sklypo ribą pagal apelianto tvorą, sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas. Tokiai teismo išvadai nėra pagrindo, kadangi apelianto tvora atsidūrė atsakovų žemės sklypo teritorijoje tik dėl klaidingų įrašų nekilnojamojo turto kadastro registre, būtent dėl kurių apeliantas ieškinyje ir pareiškė reikalavimus nustatyti žemės sklypų ginčo ribą ir nuginčyti klaidingus kadastrinius duomenis, kurių pagrindu ši riba buvo nustatyta nekilnojamojo turto kadastro registre. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens savininkė Z. P. (kuri netinkamai atliko kadastrinių matavimų patikslinimą) sutiko, kad žemės sklypų riba visuose planuose buvo žymima pagal tvorą, taip pat patvirtino, kad kadastrinių matavimų patikslinimas sklypų plotų nepakeitė. Dėl kadastrinių matavimų klaidingumo į atsakovų pusę pasislinkusi ginčijama žemės sklypo dalis nei atsakovams, nei ankstesniems atsakovų žemės sklypo savininkams, niekada nepriklausė. Tuo tarpu klaidingo įrašo nuginčijimas reikštų ne nuosavybės sumažėjimą, tačiau netinkamai išviešintų įrašų nekilnojamojo turto kadastro registre panaikinimą. Nekilnojamojo turto kadastro registre esantys duomenys nepakeičia nustatytų teisinių santykių ir faktų, nes turto kadastrinių duomenų registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Todėl esant tarpusavio parašais suderintai ir nustatytai gretimų žemės sklypų savininkų ribai, viešai įregistruotų žemės sklypų ribų pakeitimas atsakovų nuosavybės teisės apimčiai jokios įtakos neturi ir negali turėti.
2. Dėl faktiškai valdomo žemės ploto. Ta aplinkybė, jog atsakovai faktiškai valdytų galimai mažesnį žemės plotą, nei tai įtvirtinta turto įsigijimo dokumentuose, jokiu būdu nereiškia, jog šis žemės trūkumas atsirado dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir juo labiau nereiškia, kad turėtų būti kompensuojamas apelianto žemės sklypo sąskaita. Atsakovų žemės ploto trūkumas yra ne nuosavybės teisių pažeidimo, tačiau netinkamai suprojektuoto žemės sklypo pasekmė. Tikėtina, jog atsakovai įsigijo tiek ploto, kiek toje vietoje negalėjo būti suformuota, todėl kyla pagrįstų abejonių ar objektyviai ir realiai galėtų egzistuoti tokio dydžio žemės sklypas, kurį atsakovai nusipirko. Žemės sklypo koordinates tikslinusi Z. P. (trečiasis asmuo) 2013 m. gegužės 24 d. bei 2013 m. birželio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, jog žemės sklypo ribą paslinko link apelianto žemės sklypo, kad galėtų išlaikyti atsakovų įsigytą žemės sklypo plotą. Tą patį patvirtino ir liudytojas S. D. (kaip pats nurodė, kad jis natūroje atliko atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimą), nurodęs, kad žemės sklypo ribą pastūmė link apelianto sklypo, kad nereikėtų keisti atsakovų žemės sklypo ploto kelio pravažiavimo (įvažos) sąskaita. Taigi, nurodytos aplinkybės liudija, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo metu matininkai susidūrė su žemės ploto trūkumu, kurį kompensuoti nusprendė paslinkdami žemės sklypus skiriančią ribą į apelianto žemės sklypo pusę ir taip sumažindami apelianto žemės sklypo plotą. Kita vertus, sudarydami pirkimo pardavimo sutartį, atsakovai, kaip protingi ir rūpestingi asmenys, susipažino su žemės sklypo teisiniu statusu, jo faktine būkle, charakterizuojančiais duomenimis, matė, jog visuose žemės sklypo dokumentuose ribą su gretimu apelianto sklypu žymi tvora ir jokių pretenzijų dėl parduodamo žemės sklypo nereiškė. Taigi, atsakovams dar iki sutarties sudarymo buvo žinomas faktinis šio sklypo išdėstymas, jie priėmė tokį žemės sklypą, koks yra realybėje, nereikšdami dėl to jokių pretenzijų, jį buvo apžiūrėję ir išreiškę sutikimą dėl tokio sklypo įsigijimo nuosavybėn. Atsakovai matė ir suprato, jog žemės sklypo plotas apibrėžtas ribomis, viena kurių, t. y. šiaurinė atsakovų žemės sklypo riba, dokumentuose ir faktiškai yra žymima tvora. Tokiu būdu reikalauti atsakovams nustatyti žemės sklypo ribą, neatitinkančią faktinės situacijos, apie kurią jiems buvo gerai žinoma, yra nesąžininga.
3. Dėl tvoros pasislinkimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iškeltomis prielaidomis apie tvoros pasislinkimą atsakovų žemės sklypo pusėn. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas patikėjo liudytojo S. D. parodymais, kuris nurodė, jog tvora anksčiau buvo nutolusi nuo betoninio elektros stulpo apie 3,5 m, tuo tarpu iš vietos apžiūros protokolo, anot liudytojo, matyti, jog šiuo metu tvora yra nutolusi nuo betoninio stulpo apie 30 cm. Teismas rėmėsi liudytojo S. D. žodiniais ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais parodymais, tačiau visiškai nevertino byloje esančių dokumentų. Byloje yra pateiktas 1988 m. balandžio mėn. Alytaus miesto projektavimo darbų kooperatyvas „Projektas“ individualių gyvenamų namų (duomenys neskelbtini), šilumos tinklų genplanas, kuriame yra atvaizduotas apeliantui ir atsakovams priklausantys žemės sklypai bei per šiuos žemės sklypus einanti šilumos trasa bei ginčo žemės sklypus skirianti tvora. Iš šio plano matyti, kad šilumos trasa įrengta žemės sklypo ruože tarp apelianto gyvenamojo namo ir apelianto tvoros. Nurodyta, kad trasos plotis nuo gyvenamojo namo yra 4 m, nuo šilumos trasos iki tvoros yra apie 1,6 m (apytiksliai sprendžiant pagal šilumos trasos mastelį Ml:500). Taigi, atstumas nuo apelianto gyvenamojo namo iki tvoros 1988 m. buvo apie 5,6 m, t. y. būtent toks atstumas, koks yra išlikęs iki šių dienų (tai 2012-05-23 antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog atstumas nuo apelianto namo, adresu (duomenys neskelbtini) iki šio namo įvažiavimo vartų, t.y. tvoros vartų, šiuo metu yra 5,60 m). Kadangi teismo minimas žemos įtampos betoninis elektros stulpas yra ir visada buvo įrengtas prie pat apelianto tvoros, nepagrįsti liudytojo S. D. parodymai ir kartu visiškai nepagrįstos ir neteisingos teismo išvados, kad tvora anksčiau buvo įrengta nuo elektros stulpo 3,5 m atstumu ir kad šiuo metu yra pasislinkusi atsakovų žemės sklypo pusėn. Be to teismas, remdamasis liudytojo S. D. parodymais, nepagrįstai tvoros pasislinkimą vertino šiuo metu galiojančių klaidingų kadastrinių duomenų atžvilgiu. Pats liudytojas pripažino, jog tikslinant kadastrinius matavimus ginčo šalių skirianti riba vietoj tiesios linijos tapo laužtinė. Kitaip tariant, kadastrinių matavimų klaidingumas pasireiškė tuo, jog pakito žemės sklypus skiriančios ribos (tvoros) trajektorija, kadangi iš tiesiosios žemės sklypo ribos, buvo nubraižyta laužtinė, todėl žemės sklypo lūžio taške pakito tiesės kampas ir kartu jos kryptis, t. y. nuo lūžio taško žemės sklypo ribos linija priartėjo apelianto žemės sklypo link. Netinkamą žemės sklypus skiriančios ribos trajektoriją nekilnojamojo turto kadastre patikslino S. D. ir Z. P.. Be to teismas neatsižvelgė, jog liudytojo S. D. parodymai vieni kitiems prieštarauja. Vienu atveju liudytojas aiškino, jog apelianto sklypo riba pasistūmė apie 1,97 m link atsakovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tačiau kartu teigė, jog tikslindamas kadastrinius matavimus, atsakovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribą priglaudė prie apelianto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ribos. Kitaip tariant, liudytojas pripažino, jog žemės sklypų riba pakito ne dėl apelianto veiksmų ar tariamo tvoros perstatymo kitoje vietoje, tačiau dėl paties liudytojo S. D. ir Z. P. klaidingų veiksmų tikslinant kadastrinius matavimus. Liudytojo S. D. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi šis liudytojas gali būti ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad kadastrinių matavimų tikslinimo metu S. D. įmonėje dirbo ir trečiojo asmens savininkė Z. P., kuri atliko atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimą. Tiek Z. P., tek ir S. D. bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo derinami prie apelianto žemės sklypo kadastrinių matavimų, nepaisant tuo metu jiems žinomo fakto, jog Kauno inžinerinių tyrinėjimų institute iki tol atlikti apelianto sklypo kadastriniai matavimai buvo netikslūs. Trečiojo asmens savininkė Z. P. nurodė, kad žemės sklypų kadastrinius matavimus tikslino nenuvykusi į žemės sklypų vietą, neapžiūrėjusi ir neįvertinusi faktinės situacijos, apie tai nepranešusi kaimyniniams žemės sklypų savininkams, ir, galiausiai, nurodė, jog apskritai nežinanti, ar turėjo teisę atlikti šių matavimų patikslinimą. Z. P. tuo metu dirbo geodezininke specialios paskirties UAB „Alytaus geodezija“, kur S. D. tuo metu dirbo direktoriumi. Tuo tarpu vėliau staiga liudytojo S. D. išsakyta priešinga pozicija, kad šis visgi matavimų natūroje neatliko, juos atliko įmonės geodezistai, vėliau posėdyje nurodė, kad matavimus atliko natūroje pats, tačiau dokumentuose niekur neįtvirtinta ir nepažymėta, kad matavimai buvo atlikti natūroje. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į liudytojo T. V. parodymus, kuris paaiškino, kad atsakovų sklypo kadastriniai matavimai negalėjo būti tikslinami apie tai nepranešant žemėtvarkos skyriui ir juo labiau žemės sklypų kaimynams. Taigi, nurodytos aplinkybės liudija, kad dėl trečiojo asmens savininkės Z. P., tuo metu dirbusios tiesioginiame liudytojo S. D. pavaldume, specialios paskirties įmonėje, atlikti kadastriniai matavimai buvo tikslinami aplaidžiai, nesilaikant profesinės veiklos standartų, pažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų teises bei teisėtus interesus. Z. P. atlikdama taisymus, paprasčiausiai baltu popieriaus lapu uždengė ir užklijavo senas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), koordinates (koordinačių žiniaraštį), kas griežtai draudžiama ir savo nuožiūra įrašė kitas koordinates. Toks Z. P. elgesys yra vertinamas kaip akivaizdus dokumentų klastojimas. Šias faktines aplinkybes teismo posėdžio metu pripažino pati Z. P.. Dėl šių klaidingo kadastrinių matavimų patikslinimo būtent ir kilo ginčas.
4. teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Apeliantas neginčija fakto, jog 1981 m. pastatyta tvora buvo pakeista (rekonstruota), tačiau visiškai nėra aišku, kokių duomenų pagrindu teismas kelia prielaidas, jog tvora buvo perstatyta net keletą kartų. Tokių duomenų byloje nebuvo, o ir negalėjo būti, kadangi apelianto tvora buvo perstatyta (rekonstruota) vienintelį kartą 2004 m. (tai atsispindi 2012-05-21 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išraše). Taip pat priešingai nei teigia teismas, naujai pastatyta tvora yra įrengta senosios tvoros vietoje, ką patvirtina jau minėtas 2012-05-21 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas, 2011-11-28 savavališkos statybos aktas bei 2011-11-28 ankstesnio žemės sklypo savininko K. A. patvirtinimas, kad tvora, esanti tarp sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra pastatyta senos tvoros vietoje, bendrojoje žemės sklypų riboje. Iš 2012-05-23 antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo esančių fotonuotraukų (19, 20, 21 fotonuotraukos) taip pat matyti, kad tvora pastatyta pagal daug seniau pastatytą elektros stulpą, kuris buvo pagrindinis orientyras ne tik tvoros statymui, tačiau žemės sklypų riboms nustatyti. Aplinkybę, jog tvora pastatyta senos tvoros vietoje patvirtina ir jau minėtas 1988 m. balandžio mėn. Alytaus miesto projektavimo darbų kooperatyvas „Projektas“ individualių gyvenamų namų (duomenys neskelbtini), šilumos tinklų genplanas, kuriame atsispindi, jog atstumas nuo apelianto namo iki tvoros išliko visiškai nepakitęs. Tai, jog naujoji (rekonstruota) tvora yra pastatyta senosios tvoros vietoje, įsitikino ir pats pirmosios instancijos teismas, CPK 210 str. nustatyta tvarka atlikęs vietos apžiūrą. Vietos apžiūros metu teismui buvo parodyti išlikę senosios medinės tvoros fragmentai, ant kurių yra perstatyta (rekonstruota) nauja apelianto tvora. Teismas šių įrodymų netyrė ir visiškai nevertino, dėl ko grubiai pažeidė CPK 176 str., 185 str. Taip pat teismas netyrė ir nevertino 1997-12-20 bei 2003 metų balandžio mėnesio pateiktų fotonuotraukų, kurios įrodo apelianto tvoros buvimo vietą žemos įtampos betoninio stulpo atžvilgiu ir atstumą nuo apelianto namo iki tvoros (kuriame matyti krovinis mikroautobusas apelianto kieme, ir kurio ilgis daugiau nei penki metrai). Kad nuotraukos identiškos bei kad jose matosi tiek apelianto žemės sklypas, tvora, tiek ir atsakovų nupirktas žemės sklypas ir namas bei ūkiniai pastatai, šias faktines aplinkybes patvirtino atsakovas A. Z.. Teismas nevertino trečiųjų asmenų parodymų, kurie visi patvirtino, jog tvora buvo pastatyta senos tvoros vietoje. Trečiasis asmuo H. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo tvora, kuri žymi faktinę ginčo šalių sklypų ribą, yra pastatyta kelis dešimtmečius. Nurodė, kad buvo viena tvora, dabar ant tų senų pamatų nauja pastatyta. Taip pat nurodė, kad Jakubauskai, kaip ir jis, žemės sklype visą laiką gyveno. Aleknavičių (ankstesnių atsakovų žemės sklypo savininkų) riba ir Jakubauskų riba buvo būtent tvora. Anot trečiojo asmens, tvora ten turi būti, nes tik ji visada buvo riba. Nurodė, kad Jakubauskų įvažiavimas visą gyvenimą buvo ten kur ir dabar yra. Trečiasis asmuo A. S. parodė, kad sutinka, kad ribą nustatytų pagal tvorą. Paaiškino, kad ji savo žemės sklypą valdo nuo 1950 m., tuo tarpu J. įsigijęs nuo 1958 m. Tos ribos nuo to laiko, kai prasidėjo namo statybos, išliko nepakitusios. Ta tvora stovi nuo pat pradžių. Nurodė, kad niekada nebuvo ginčo dėl žemės sklypo ribų. Taip pat nurodė, kad tvora stovi daugiau kaip dvidešimt metų ir žemės sklypo ribos nusistovėjusios pagal ilgametę faktinę padėtį. Trečiasis asmuo S. R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo tvora niekuomet nesikeitė. Vietoje senos tvoros pastatyta nauja. Taip pat nurodė, kad dviejų sklypų ribą žymėjo tvora ir nori, kad toliau liktų tvora, kaip riba. Buvo tvora ir ji nesikeitė. Taigi, visi gretimų žemės sklypų savininkai vienareikšmiškai patvirtino, jog apelianto tvora buvo perstatyta (rekonstruota) senosios tvoros vietoje.
5. Dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo. Teismas sprendimą taip pat argumentavo tuo, jog šalys nesutiko su pasiūlymu atlikti naujus kadastrinius matavimus. Šie teismo argumentai yra nepagrįsti, kadangi būtent dėl kadastrinių matavimų teisingumo byloje ir kilo ginčas, kurio šalys negalėjo išspręsti ne teismo tvarka. Apeliantas dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo niekada neprieštaravo, tačiau jų nepavyko atlikti geruoju dėl tarpusavio nesutarimo su atsakovais. Kaip jau minėta, kad pagal CK 4.45 str., jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Tai reiškia, jog esant neaiškiai žemės sklypų ribai ir dėl to tarp proceso šalių kilusiam nesutarimui, pirmosios instancijos teismas turėjo šį ginčą išspręsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo ribų nustatymas yra būtent teismo prerogatyva. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl neaiškios žemės sklypų ribos, ieškinio reikalavimus atmetė, tačiau žemės sklypus skiriančios ribos nenustatė, rezoliucinėje sprendimo dalyje apie tai nieko nepasisakė. Tokio sprendimo priėmimas iš esmės reiškia teismo nusišalinimą nuo teisingumo vykdymo ir ribų nustatymo pagal CK 4.45 str., kuris reikalauja nustatyti žemės sklypų ribą. Ieškinio atmetimas, nenustačius jokios žemės sklypus skiriančios ribos, sudaro prielaidas kilti pakartotiniam teisminiam ginčui ateityje.
6. Dėl teismo sprendimo nemotyvavimo. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendime atkartojami atsakovų atsikirtimai, fragmentiškai vertinami liudytojų parodymai, tuo tarpu išsamių ir argumentuotų motyvų teismo sprendime nepateikta. Pirmosios instancijos teismas sprendime apelianto argumentų analizei skiria minimalų dėmesį, visapusiškai netiria ir nevertina apelianto pateiktų įrodymų, nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovų pateiktus įrodymus, tuo tarpiu apelianto atmeta. Apeliantas pažymi, kad faktinių bylos aplinkybių išdėstymas, taip pat sprendimo ir atsakovų motyvų perrašymas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų įrodymų analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teisingam teismo sprendimui. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė procesines ir materialinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas, dėl ko turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo H. B. prašo jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Atsakovai A. Z. ir A. Z. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad jis yra teisingas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Trečiasis asmuo Z. P. IĮ atsiliepimu prašo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad nepagrįstai į procesą įtraukta šalimi, patiria finansinius nuostolius, viską, ką žinojo, yra paaiškinusi pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. J. 2004-06-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise valdo 0,0540 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius (kiemo aikštelė, ½ šulinio, tvora, kanalizacijos šulinys), kadastro duomenų nustatymo data – 2000-08-18. Atsakovai A. Z. ir A. Z. 2011-07-12 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0838 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 15-18). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, kurių nustatymo data nurodyta 2003-06-30 (1 t. b. l. 15).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).
Ginčas kilo tarp apelianto ir šiuo metu nuosavybės teise gretimą sklypą valdančių atsakovų dėl abiejų sklypų ribos (gretimybės), plane pažymėtos taškais 5-6 (t. 1. b. l. 7). Ieškovas teigia, kad kadastrinių matavimų pagrindu atliktas žemės sklypo planas vizualiai prieštarauja pačioms kadastrinių matavimų koordinatėms bei faktiniam žemės sklypų išsidėstymui, neatitinka kadastrinių matavimų koordinačių, nes Z. P. IĮ patikslintais kadastriniais matavimais faktiškai buvo pakeistos nusistovėjusios ribos, kurias žymėjo tvora. Apeliantas pripažįsta, kad patenkinus ieškininius reikalavimus jo sklypas padidėtų 57 kv. m., o atsakovų sumažėtų 33 kv. m., t. y. atsakovai valdytų galimai mažesnį žemės plotą, nei tai įtvirtinta turto įsigijimo dokumentuose, tačiau teigia, kad tai negali būti vertinama kaip atsakovų nuosavybės teisių pažeidimas, ir, kad atsakovų žemės sklypo ploto sumažėjimas neturi būti kompensuojamas apeliantui priklausančio žemės sklypo sąskaita, kadangi, apelianto teigimu, atsakovų žemės sklypo ploto trūkumas yra netinkamai suprojektuoto žemės sklypo pasekmė.
Ieškovas (apeliantas) prašo nustatyti jam - ieškovui ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas, nužymint ribų posūkio taškų koordinates, t. y. nustatyti ginčo sklypų kadastro duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas reglamentuotas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (1 dalis). Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (2 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.
Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas abiems šalims priklausančių žemės sklypų aiškias ribas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais būdais gali būti formuojami nekilnojamieji daiktai. Žemės sklypai formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorijų planavimo įstatymas numato, kad detalieji planai rengiami, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, išskyrus atvejus, kai, nesant galimybės suformuoti atskirą sklypą, esami žemės sklypai padidinami ne daugiau kaip 6 arais (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4 punkte nurodyta, kokie veiksmai atliekami rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Viename iš jų (4.2.4 punktas) nurodoma, kad pakeičiamos gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su gretimu žemės sklypu, naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, jog ieškovas (apeliantas) apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir pirminius savo ieškinius, naujų argumentų nepateikia.
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, ko pasėkoje padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Su šiuo apelianto teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi teismų praktika, kurią suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Apeliantas nenurodo jokių teisinių argumentų, kad jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o teikia tik faktinius argumentus, t. y. kad po atliktų atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, tikslinant koordinates, atsakovų sklypo riba buvo neteisėtai sutapatinta su gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. priklausančio apeliantui, ribomis ir tokiu būdu ieškovo įrengta tvora tapo įrengta atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose.
Ieškovas (apeliantas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino trečiųjų asmenų parodymų, nenustatė, kokioje konkrečiai vietoje tuo metu buvo parodyta ir pažymėta riba, kuri sutapo su seniai nusistovėjusia ir atitverta tvora. Sprendime, apelianto teigimu, neapgrįstai abejojama ar 2004 metais tvora buvo pakeista ir įrengta senosios tvoros vietoje. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, kadangi vien tik pagal pateiktus ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius duomenis darytina išvada, kad tvora, kuri apelianto teigimu, žymi faktinę sklypų naudojimo vietą, yra įrengta ne ieškovui priklausančio žemės sklypo ribose (b. l. 7, 1 t.). Viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Byloje surinkti įrodymai, kad rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų planą, kuris šiuo metu priklauso ieškovui nuosavybės teise, buvęs žemės sklypo savininkas S. J. sutiko su nustatytomis sklypo ribomis, jo plotu, sklypo ribų plane pasirašė kaimyninių sklypų savininkai, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovo šiuo metu valdomo nuosavybės teise sklypo ribos įregistruotos pagrįstai (b. l. 54, 2 t. ). Pažymėtina ir tai, kad rengiant gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą t. y. šiuo metu priklausantį atsakovams, buvęs gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)s savininkas su parodytomis sklypo ribomis sutiko, Žemės sklypo ribų paženklinimo akte dėl to jokių pastabų nepareiškė (b. l. 111, 1 t.). Ieškovo (apelianto) nurodytos jam priklausančio sklypo ribos niekada nebuvo ir negalėjo būti toje vietoje, kur jis norėjo jas nustatyti, kadangi ieškovo žemės sklypo ribos yra įregistruotos anksčiau, nei jas įregistravo gretimo sklypo savininkai, tokiu būdu pagrindo išvadai, kad atlikti atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimai buvo padaryti neatsižvelgiant į ieškovui priklausančio žemės sklypo geodezinį planą, yra nepagrįsti ir sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas siekia pasididinti savo sklypą atsakovų sklypo sąskaita.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatinėjo ribų pagal ieškovo prašomą pasiūlymą ir pagrįstai netaikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių, kada teismas gali nustatyti ribas, jei savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, nes tam nėra jokio pagrindo. Teismas teisingai pažymėjo, kad sklypo ribos yra aiškios iš esamų dokumentų ir nėra pagrindo jas nustatyti kitaip nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą. Sklypų ribos užfiksuotos kadastro žemėlapyje, jos nepersidengia, tarp sklypų nėra tarpų ar pan. Įstatymai nesuteikia teisės pertvarkyti žemės sklypus, keičiant aiškias jų ribas. Ieškovas (apeliantas) nenurodo jokių priežasčių ar teisinio pagrindo pakeisti sklypų ribas. Parėžtina, jog tam, kad būtų galima pritaikyti CK 4.45 straipsnio 1 dalį, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 4.45 straipsnio 1 dalies normą pripažįstama, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010). Pažymėtina, kad byloje yra pateikta situacijos analizė pagal atitinkamais laikotarpiais sudarytus planus (b. l. 113, 4 t. ), kur yra nurodoma, kaip kito atstumas nuo ieškovo namo iki įrengtos tvoros, kas leidžia teigti, jog atlikus kadastrinius matavimus ginčo sklypų ribos yra nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir todėl yra aiškios, o ginčui kilus dėl įrengtos tvoros vietos ieškovas, reikšdamas ieškinį, siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas šalims priklausančių žemės sklypų aiškias ribas, toks reikalavimų patenkinimas vien kadastrinių matavimų pagrindu yra negalimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nagrinėjęs ginčą, pagrįstai netaikė CK 4.45 straipsnio ir nenustatinėjo žemės sklypo ribų pagal ieškovo pateiktą reikalavimą.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovams priteistinos išlaidos, susiję su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Bylos duomenimis už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą paruošimą atsakovai patyrė 2 000 Lt išlaidų (t. 5, b. l. 43-44). Remiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos 5, 1.5 punktais, atsakovams priteistina 1 200 Lt šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu byla būtų išnagrinėta išsamiau. Teisėjų kolegija atmeta šį prašymą kaip nepagrįstą, kadangi apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir ieškinį. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo argumentų pasisakė, o ieškovas papildomų duomenų bei teisinių argumentų apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Taigi apeliantas savo prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka tinkamai nepagrindė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (t. y. po 600 Lt kiekvienam).