- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- 1-414-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00297-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- V. L., D. D., K. D.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Advokatai
- Kęstutis Virketis, Jolanta Teresė Litvinskienė, Liudmila Karvelienė, Anna Grinevič, Jonas Pliugžma
- Kategorijos
- 1.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Aušrai Razutienei, Aistei Bareikei, Audronei Glambienei, Ninai Kolesnikovai,
kaltinamajam V. L., jo gynėjams advokatei Liudmilai Karvelienei, advokatei Annai Grinevič,
kaltinamajam K. D., jo gynėjams advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, advokatui Jonui Pliugžmai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka,
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, studijuojantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,
K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,16 promilių alkoholio), D. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,63 promilės alkoholio) bei K. D., veikdami bendrininkų grupe, 2014 m. kovo 1 d., apie 4 val., viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, prie baro „Brandy Lounge“, esančio Trakų g. 2, Vilniuje, V. L. ranka sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam D. J. į veido sritį. Nukentėjusiajam D. J. išsigandus tokių veiksmų ir pradėjus bėgti, V. L. su D. D. ir K. D. D. J. pasivijo prie klubo „Pub Latino“, esančio Trakų g. 3, Vilniuje, kur K. D. sudavė smūgį D. J. į galvos sritį, taip parblokšdamas nukentėjusįjį ant žemės ir tuomet V. L. kartu su D. D. ir K. D. gulinčiam nukentėjusiajam D. J. kojomis sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į veidą ir kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais D. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu dešinės pusės l-2-o dantų srityje ir kairės pusės kampo srityje ir gleivinės plyšimu l-2-o dantų srityje bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis V. L. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad neprisipažįsta kaltu. Iki įvykio D. J. bandė jį surasti ir pasiekti. Per dieną skambindavo apie 20 kartų siekdamas su juo susitikti. D. J. iki įvykio pažinojo, nes jis buvo D. K. draugas, vienu metu draugavo, o jis su ja buvo kaimynai, geri draugai. Su D. K. tapo artimesni, kiek žino, ji su D. J. nebendravo. Po to, po kokios savaitės jo pradėjo ieškoti D. J.. Jam rašydavo žinutes, skambindavo, atsiliepus grasino, sakė, kad suras mane per tėvą. Po to D. J. „Facebook“ susirado visus V. L. ir spėliojo jo tėvo vardą, nes žinojo, kad tuo metu jis gyveno su tėčiu. Neišsaugojo žinučių turinio, nes buvo senas telefonas. Išklotinių gauti nepavyko, nes turėjo papildymo kortelę. Socialiniais tinklais bandė susisiekti, bet mažiau, po to jis D. J. užblokavo, tyrimo metu atblokavo ir pamatė, kad rašė, bet jis neatrašė. „Brandy Lounge“ bare kovo 1 d. D. J. jį surado. Mano, kad tą dieną D. J. žinojo, kad jis bus Brandy Lounge bare, nes „Facebook event“ buvo pažymėjęs, kad ten bus tą vakarą. Nemano, kad D. J. atsitiktinai atsirado ten, nes išėjo 3-4 val. nakties pasivaikščioti. Išėjęs parūkyti, pasižiūrėjo į dešinę ir pamatė stovintį D. J. su draugu D. Š.. Tada D. J. pasakė „pasikalbame“, jis atsakė „ne“, bet D. J. neatstojo, bandė jį stumdyti, provokuoti, jis nesileido į konfliktus. Po to D. J. nusiėmė savo striukę, ėjo link jo išskėstomis rankomis ir trenkė iš kaktos jam į nosį. Jis bandė gintis, smūgiavo, kumščiu pataikė kairėje pusėje į kaklą, vietą po ausimi. Tada susikibo, nugriuvo ant pilko automobilio. Kad neapgadintų, juos pradėjo skirti. Gal juos skyrė apsauginis, gal D. D., tiksliai nepasakys. Jis į kitą gatvės pusę neperėjo, kas perėjo į kitą gatvės, nežino, gal D. J.. Jie buvo pačioje gatvėje, kai nukrito ant automobilio. Apsaugos darbuotojas pastatė jį prie sienos ir liepė eiti į vidų, nes ne jis pradėjo konfliktą. Kurį laiką buvo viduje, girdėjo, kad lauke vyko kažkas. Stovinčių žmonių nebebuvo, muzika buvo pritildyta, nes baras jau užsidarinėjo; žiūrėjo pro langą kas konfliktuoja, bet nematė, į lauką nėjo, bijojo išeiti, nes nenorėjo, kad jį sumuštų. Po to išėjus parūkyti po 15-20 ar 30 min, matė, kad prie ,,Pabo Latino“ baro guli žmogus, iš aprangos panašus į D. J.. Maždaug 10-20 metrų atstumu matė nukentėjusįjį, nepamena, kaip nukentėjusysis gulėjo, veidu, šonu ar nugara, nepasakys, ar ta vieta apšviesta, šalia gulinčio asmens stovėjo daugiau asmenų. Kas jį sumušė, jis nežino. Tą vakarą jis šventė draugo gimtadienį ir buvo neblaivus. A. M. sakė, kad nematė viso konflikto. Skaudėjo nosį savaitę ar pusantros, bet vizualiai nieko nesimatė, neprakirto, į medikus nesikreipė, nežinojo, kad toliau bus taip. Po įvykio, kai baras buvo užsidaręs, laukė policijos, žinojo, kad ji turi atvykti, tai stovėjo su D. D., kurį tą vakarą matė pirmą kartą, K. D. įvykio metu nepamena, A. M. tuo metu praktiškai nepažinojo, tik iš matymo, nepamena, ar matė jį įvykio vietoje, buvo daug žmonių. Prie jo ir D. D. priėjo policija, nematė, kad į juos būtų kažkas rodę, pareigūnai pasiūlė, gal reikalavo važiuoti į policijos komisariatą. Jie sutiko vykti į policijos komisariatą. Nepamena, ar daugiau žmonių buvo, kol jie laukė policijos. Konfliktas buvo dėl merginos D. K.. Keršto motyvas yra aktualus šioje situacijoje. Konfliktas vyko 4-5 metrų iki sankryžos Trakų-Pylimo g., tame tarpe. Jei būtų žinojęs, kas gresia, jau po D. J. žinučių būtų kreipęsis į policiją. Iš D. J. agresijos sprendžia, kad jis buvo išgėręs. Buvo pristatytas į policijos komisariatą tą vakarą. Pamena, teko ilgai laukti, policijos pareigūnai sakė, kad teks praleisti naktį PK dėl kažkokios priežasties. Nepamena, kodėl jo 2014 m. kovo 1 d. paaiškinime (44 b. l.) parašyta „mane su D. D. bandė ginti nuo užpuolikų“. Juos su D. J. skyrė, galbūt D. D. buvo vienas iš tų, kuris atskyrė, o apsauginis tada nuvedė jį į vidų. Tą vakarą vartojo alkoholį ir tą paaiškinimą rašė būdamas neblaivus. Duodamas parodymus aplinkybes prisiminė, nors įvykio metu buvo išgėręs. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka pagarsinus kaltinamojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. pažįsta apie dvejus metus, yra pažįstami iš matymo. Iki įvykio, kokias dvi savaites prieš, bendravo su D. J. telefonu. D. J. jam nuolat skambino, prašė pakalbėti, susitikti, kadangi V. L. pradėjo draugauti su jo mergina D. K., kuri iki tol draugavo su D. J.. D. J. buvo labai tuo nepatenkintas, visaip ieškojo ryšių susitikti ir pakalbėti. Su savo draugais D. D., K. D., A. M., jis, V. L., 2014 m. kovo 1 d. buvo klube “Brandy Lounge”, vartojo alkoholį, buvo pakankamai išgėręs, vienas išėjo parūkyti, mano kad buvo apie 2-3 val. nakties. Išėjo iš klubo ir prie jo iškart priėjo D. J.. Su juo buvo kažkoks draugas. D. J. pasakė jam – išsiaiškinam ar pasikalbam, kažką panašaus, tai nuskambėjo agresyviai ir grasinančiai. Girtas D. J. jam nepasirodė. V. L. atsakė, kad nenori su juo kalbėti, neturėjo ką jam sakyti, tik paklausė, kas jam dar neaišku. D. J. nusirengė paltą, kur jį padėjo negali pasakyti, nusirengęs iki marškinėlių priėjo prie jo iš priekio, sudavė jam kakta į nosį, tačiau kraujas nebėgo. Gindamasis jis norėjo D. J. suduoti, bet nepataikęs, brūkštelėjo jam į veidą kumščiu. D. J. taikėsi jam suduoti į veidą, jis išvengė smūgio ir D. J. apkabino per krūtinę suėmęs jį iš priekio. D. J. griebė jam sulenkęs rankas per kaklą, surakindamas galvą. Tada jį nuo D. J. atitraukė D. D. ir apsaugos darbuotojas R.. Jį, V. L., apsauginis R. nusivedė atgal į barą ir pasakė: “nes vėl gausi”. Kurį laiką jis buvo klube, norėjo išeiti parūkyti, bet tas pats apsauginis jo neleido. Vėliau jis išėjo į lauką parūkyti ir pamatė gulintį D. J.. Netoliese vaikščiojo jo draugas. Ar D. J. buvo sąmoningas, nežino, kadangi prie jo priėjęs nebuvo. Jis, V. L. niekur nėjo, stovėjo žiūrėjo, prie jo priėjo D. draugas, pradėjo savo krūtine jį stumti, pagrasino, kad vėl duos jam. D. J. visą laiką gulėjo, kol atvažiavo greitoji ir policija. Nematė, kad kas nors iš jo pažįstamų būtų priėjęs prie D. J. ir ką nors jam darytų. Kol atvažiavo policija, visi lankytojai išsiskirstė. V. L. liko su D. dviese. Kai atvažiavo policija, D. draugas pareigūnams parodė į juos. Priėję pareigūnai pasiūlė važiuoti į komisariatą, jie sutiko. Konflikto metu su D., jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, jam sudavė gindamasis (dėl jam pačiam suduoto smūgio niekur nesikreipė, nesigydė, kitą dieną ir savaitę jam dar skaudėjo nosį, tačiau žymės nebuvo. Jis D. nespyrė nei karto, jo akivaizdoje D. J. niekas nespardė (T. 2, b. l. 40-41). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, visas konfliktas įvyko dėl to, kad jis turėjo santykių su nukentėjusiojo mergina, dėl to, jo manymu, D. J. jaučia jam pyktį, dėl šitos priežasties jis pats pirmas įvykio dieną priėjo prie jo ir norėjo jam atkeršyti dėl jo merginos, pats pirmas pradėjo konfliktą, pasakė, kad nori su juo pasikalbėti. Jis,V. L., jam negražiai atsakė, kad permiegojo su jo mergina ir ko jis dar nori. Tada D. J. nusiėmė paltą, padavė paltą savo draugui ir vieną kartą trenkė jam iš kaktos į nosį. Jis, V. L., gindamasis norėjo trenkti jam atgal, gali būti kad pataikė vieną smūgį, tačiau tokiu smūgiu tikrai negalėjo D. J. nieko sulaužyti. Tada, kaip jau minėjo, jie buvo nukritę ant mašinos kapoto ar sparno, neatsimena jau dabar visų smulkmenų. Tada juos žmonės išskyrė, kad neapgadintų automobilio. Tada, kiek atsimena, išėjo baro apsauginis, jį nuvedė atgal į „Brandy Lounge“. Jis išėjo iš minėto baro parūkyti ir pamatė, kad prie „Pub Latino“ guli D., priėjo stovėjo apsaugos darbuotojai, D. tikrai nebuvo šalia jo, tikrai nematė, kad jo akivaizdoje D. muštų D. J.. Kas mušė D. prie klubo „Pub Latino“, jis nematė. Tada, kai visi žmonės išsiskirstė, o baras „Brandy Lounge“ jau užsidarė, jis kartu su D. stovėjo prie baro įėjimo ir rūkė, atvyko policija ir D. draugas parodė pareigūnams į jį, V. L., ir D. Jie nesipriešino, nebėgo ir sutiko vykti į policijos komisariatą. Kas sumušė nukentėjusįjį nežino (T.2, b. l. 48-49); patvirtino, kad jie yra teisingi. Kai išėjo parūkyti, prie jo pirmas priėjo D. J..
Kaltinamasis D. D. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog tą vakarą su draugu iš vieno baro buvo užsukę į barą ,,Brandy Lounge“, išgėrė, išėjo parūkyti, sutiko draugių, tuo metu jo draugas išėjo namo, o jis liko su draugėmis. Kai buvo išėjęs į lauką parūkyti, matė, kad prie V. buvo priėję du vaikinai, matė, kad pykstasi. V. konfliktavo su nepažįstamu, gal su D. J., nepasakys tiksliai, nes jo nepažinojo. Po to grįžo atgal į barą, po to vėl išėjo parūkyti. Tada pamatė, kad dar konfliktuoja ir pradėjo muštis prie ,,Tarantino“ įėjimo, prie bromo, gal 5 metrų atstumu nuo baro ,,Brandy Lounge“. Pradėjo stumdytis, buvo greta vienas kito, ir susikibę, ir vėl atsiskyrę, viskas greitai vyko. Kas kiek kartų trenkė, nepasakys, neskaičiavo, to nematė. Tada jis pribėgo, V. atitraukė ir prirėmė prie sienos, kai jis nusiramino, paleido. Parūkė, grįžo į barą. Ką po to V. darė, nežino. Po kurio laiko kvietėsi taksi, kadangi baras jau užsidarinėjo, ketino važiuoti namo su V. L. ir drauge. Policija atvyko, į juos parodė pirštu. Išvažiavo į policiją, ten pūtė į alkotesterį, liepė pasirašyti paaiškinimą. Ką parašė girtas, nepamena. K. D. pažinojo, nes toje pačioje mokykloje mokėsi, šis buvo už jį metais vyresnis. K. D. matė pačiame bare, jis šoko, kaip ir kiti lankytojai, buvo irgi išėjęs parūkyti, gal net ir kartu buvo išėję parūkyti, bet nepamena, kad jis kažką būtų mušęs. Nukentėjusiojo D. J. ir jo draugo nepažinojo, pirmą kartą nukentėjusįjį pamatė akistatoje. Su nukentėjusiuoju priešiškų santykių neturėjo. Dabar geriau pamena aplinkybes, nes kai tyrėja pirmą kartą jį apklausinėjo, tai buvo nusiteikusi priešiškai. Mano, kad pats pasakė, kad ištrūkęs V. nubėgo prie ,,Pabo Latino“. Negali dabar pasakyti, ar tai teisybė, tiksliai nepamena. Mano, kad tyrėja jo parodymus transformavo, pažodžiui nerašė, jis buvo susijaudinęs, galėjo ką praleisti. Tuo metu neturėjo gynėjo, atstovo, buvo vienas ir pasirašė, kad tvirtina parodymus. Nesijautė kaltas, kad turėtų kviestis advokatą. Be to, niekam tos situacijos nepasakojo. Žinojo, kad nieko nepadarė. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka pagarsinus kaltinamojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta K. D., V. L., A. M., su jais palaiko draugiškus santykius. Su jais 2014 m. kovo 1 d. buvo klube “Brandy Lounge”, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo pakankamai išgėręs, tačiau negali pasakyti, kad buvo toks girtas, kad nesiorientuotų aplinkoje, ar ko nors neatsimintų, kas liečia jo veiksmus. Draugai taip pat vartojo alkoholį, klube jokių konfliktų tarp jo pažįstamų nebuvo. Jis pats jokiame konflikte nedalyvavo. Apie kelintą valandą, pasakyti negali, buvo po 24 val., lauke rūkė, matė kaip V. L. kalbėjo su jam nepažįstamais dviem vaikinais. Jis paklausė, kas vyksta. V. L. juokaudamas pasakė, kad jo atėjo sumušti dėl merginos, kad jis permiegojo su to vaikino mergina. Jis, D. D., priėjo prie jų, jie kalbėjosi, nekonfliktavo, atkartoti pokalbio negali, nes neprisimena detaliai. V. L. baigęs pokalbį, nuėjo į klubą, o jis dar pabuvo ir taip pat nuėjo į klubą. Su V. L. jis klube nebendravo. Po kurio laiko jis vienas išėjo į lauką. V. L. jau buvo lauke. Pamatė prie mašinų, kad V. L. ir tie patys nepažįstami du vaikinai konfliktuoja, tai buvo stumdymasis, konkrečiai kas ką stumdė, pasakyti negali, tarpusavyje stumdėsi. Tuo metu nematė, kad būtų smūgiuojama. Jie konfliktuodami pasitraukė arčiau bromo, prie ,,Brandy Lounge”, ten atsirado daugiau žmonių, gali būti, kad tuomet buvo ir D., bet tuo nėra tikras. Tuomet ir jis priėjo prie jų, norėdamas išskirti, nes matė, kad V. L. spyrė jam nepažįstamam vaikinui (kuriam neprisimena) ne daugiau dešimties smūgių. Tas vaikinas stovėjo, spirta buvo ne aukščiau klubų, taip pat matė, kad V. L. rankomis sudavė vaikinui (lyg tai tam pačiam, kuriam spyrė) ne daugiau keturių smūgių į kūną, tai nebuvo smūgiai į galvą. V. L. spirta buvo taip pat ne daugiau dešimties kartų, kas jam spyrė nematė, rankomis V. L. suduota buvo taip pat į galvą ar kūną ne daugiau dviejų kartų. Matydamas, kad vyksta muštynės, norėdamas išvengti konflikto, jis atitraukė V. L., paėmęs jį už nugaros. Smūgių pats tuo metu niekam jis nesudavė. Kai jis atitraukė V. L., konfliktas nurimo. Taip suprato, kadangi visi išsivaikščiojo, perbėgo link klubo „Pabo Latino“. Ištrūkęs V. L. taip pat nubėgo link ten. Jis, D. D. apsisuko vidury gatvės, nenorėdamas pats dalyvauti konflikte, grįžo prie ,,Brandy Lounge”. Netrukus atvažiavo policija ir jis, D. D., rengėsi eiti namo. Kas vyko prie klubo „Pabo Latino“, jis nematė, tik matė, kad ten susibūrė V. L., du vaikinai, dar kažkas. Ar toliau vyko muštynės ir kas vyko, jis nematė. Ar buvo kas nukritęs ant šaligatvio, nematė. Pats jis ten nedalyvavo, nieko nespardė ir nemušė. Gali būti, kad skirdamas V. L. su nepažįstamais vaikinais, keikėsi, bet tai buvo adresuota tik jiems konkrečiai, o ne aplinkiniams (T.2, b. l. 75-76, 88); teigė, kad dėl šių parodymų daugiau paaiškinti nieko neturi. Papildė, jog V. L. sudavė smūgius nukentėjusiajam, bet negali pasakyti, kad buvo ne mažiau 10 smūgių, neskaičiavo. Tyrėja jo teiravosi, kiek smūgių buvo skaičiais, tai pasakė ne mažiau 10 smūgių, buvo suduota ne aukščiau klubų. Nematė smūgio į veidą. Jis pasakė, ką pats matė iš šono. Ką V. L. pasakojo, tą. Viso konflikto jis nematė, daugiau galutinę konflikto stadiją, daugiau dėmesio skyrė merginai, su kuria buvo, o ne konfliktui. Sportavo boksą, buvo jaunių čempionas, jei su savo patirtimi būtų įsijungęs į konfliktą, tai pasekmės būtų kitokios.
Kaltinamasis K. D. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog kaltės nepripažįsta. Įvykio visiškai nepamena. D. D. pažįsta nuo 10 klasės, jis pats tuo metu buvo 9-oje klasėje. Po to, jam baigus mokyklą, santykiai nutrūko. Su V. L. mokėsi Riomerio universitete, pirmame kurse, bet po to jis, K. D., išėjo ir bendravimas atšalo. Baro ,,Brandy Lounge“ savininkai broliai yra jo artimi draugai. Liudytoją M. pažįsta iš universiteto, buvo kursiokai. Apie įvykį jis nieko nežino. Po kokių pusės metų per bendrus pažįstamus V. L. gavo jo tel. nr., paskambino ir paprašė nueiti į komisariatą, nes paskelbs paiešką. Tai buvo pirmas pokalbis po 2014 m. kovo 1 d. Tada jis nuėjo pas N., kuri jam papasakojo apie įvykį, jis pasakė, kad nesupranta apie ką kalbą. Pasirodo, kad įvykis buvo registruotas ant kito K. D., kuris gyvena Vokietijoje ir yra (duomenys neskelbtini) m., o ne (duomenys neskelbtini) m. Abejoja, kad N. tai kažkur yra užfiksavusi. Po to pasakė, kad yra tokie pažįstami ir jei pažįstami rodė jo nuotraukas, tai reikia bendradarbiauti. Apie įvykį jam papasakojo tyrėja. Nukentėjusįjį pirmą kartą pamatė per akistatą. Nukentėjusiojo advokatas uždavė jam klausimų. Po kurio laiko paskambino N. ir paklausė, ar jo parodymai nesikeičia, pasakė, kad ne. Prokuroras el. paštu atsiuntė bylos medžiagą, jis atrašė „ačiū, lauksiu tolimesnių nurodymų“. Apie patį įvykį nieko nežino, sužinojo iš tyrėjos. Kovo 1 d. galėjo būti bare ,,Brandy Lounge“, nes dirba baruose, dažnai į kitus užsuka. Yra tekę dalyvauti muštynėse, bet teko skirti. Dar prieš pora mėnesių sulaikė žmogų, kuris užpuolė taksistą. Liudytoją D. Š. žino pastaruosius du metus, nes šis yra nuolatinis jų klubo klientas. Nežino, kodėl nurodė jį kaip konflikto dalyvį. Jis dirba Islandijos g., yra daug klubų, kuriuose lankosi. Tuo metu buvo su trumpa, gal net „ožio“ barzdele, galėjo būti su kepure, plikas arba su skiautere. M. buvo plikas, su tatuiruotėmis, dažnai dėvėjo kepurę. Tikrai nedalyvavo muštynėse, nes po paskutinio įvykio patirto smurto atsirado mikčiojimas, todėl vengia masinių renginių, konfliktų nuo 2011 - 2012. Dirbo klube, organizavo renginius, „face“ kontrolę, o dabar dirba reklamos gamyboje.
Nukentėjusysis D. J. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog 2014 m. kovo 1 d. su draugu po 2 val. ėjo Trakų g., užėjo į klubą ir galvojo, gal ras pažįstamų. Klube pažįstamų nepamatė, tačiau lauke pamatė V. L.. Jį pažinojo. Pasisveikino prie jo priėjęs, V. L. buvo girtas ir jį keiksnojo, įžeidinėjo „necenzūriniai žodžiai“, atsako jam nedavė. Apsauginis V. L. sutramdė, liepė eiti vidun, bet anas vėl išėjo ir vėl kreipėsi į jį keiksmažodžiais. Tada apsauginis prirėmė V. L. prie sienos. V. L. įėjo į vidų. Apsauginis išvažiavo namo. V. L. vėl išėjo, pradėjo jį keiksnoti ir jam trenkė į galvą. Lauke stovėjo daug V. L. draugų. Metro atstumu. Jie rūkė. Kiti kaltinamieji – K. D. ir D. D. taip pat stovėjo netoliese, kai V. jam trenkė. Po smūgio pastarieji atbėgo ir pradėjo jį mušti. Jis pats trenkti nespėjo. Visų pirma jam, D. J. V. sudavė kumščiu į veidą, kur pataikė, nepamena, smūgis buvo stiprus, bet lygsvarą išlaikė, po kelių sekundžių pribėgo minėti V. L. draugai. Visi trys smūgiavo į galvą – veidą, kartu, buvo apsupę. Yra tikras, kad iš kumščio pataikė. Sudavė daugiau nei po 1 ar 2 smūgius, smūgių bent jau po keletą iš kiekvieno buvo. Jis bandė prasibrauti per minią, perbėgo gatvę. K. D. tada jį pasivijo, pribėgo iš priekio ir smogė į veidą, į dešinę pusę, kumščiu, jis susmuko, nukrito ant dešinio šono, veidu į tą pusę iš kurios atbėgo. Tada matė, kaip visi trys jį spardė į galvos sritį, veidą. Spyrių buvo daugiau nei vienas, kiekvienas spyrė keletą kartų. Visi stovėjo prie galvos. Po keleto smūgių prarado sąmonę, atgavęs ją, pamatė apsauginius ir savo draugą, kuris pakėlė jį nuo žemės ir iškvietė pagalbą. Kol laukė greitosios K. D. šaukė „neišeikite iš perimetro, bus dar blogiau“. Įvykio metu buvo naktis, bet apšvietimas geras. Iš trijų jį mušusių asmenų, jis pažįsta tik V. L., po to per „Facebook“ išsiaiškino ir kitus asmenis. Jų nepažinojo, nežino, kodėl jie jį mušė. Asmenys, kurie yra teismo posėdžių salėje, 100 proc. tie, kurie jį mušė. Įvykio metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, juto galvos svaigulį, buvo mėlynės ant kojų ir rankų, suplėšytas paltas. Po įvykio sužalojimai matėsi ir jautė, kad didelė problema su veidu, negalėjo sukąsti dantų. Žandikaulis lūžo tuo metu kai jie visi trys jį spardė, konkrečiai nuo kurio spyrio lūžo, pasakyti negali. Ką konflikto metu darė su juo buvęs draugas, jis nematė, tačiau kai prasidėjo incidentas, pastarasis stovėjo netoliese, negali pasakyti, kur konkrečiai. Mano, jog konfliktas su V. L. įvyko dėl to, kad šis iš ankščiau jo nemėgo, V. L. bendravo su jo drauge, buvo nesusipratimų. Įvykio metu jis pats buvo blaivus. Po įvykio parodė pareigūnams, kas jį sumušė. Pareigūnai į automobilį pasisodino tris žmones. Po įvykio važiavo su pareigūnais į komisariatą. Po to greitoji nuvežė į Žalgirio kliniką. Po to į Lazdynų ligoninę, po tyrimų vėl į Žalgirio kliniką, kur turėjo operaciją. Jis pats gyvena Kaune. D. D. buvo su raudona striuke. Su kokia avalyne buvo K. D., nežino. Civilinį ieškinį palaiko.
Liudytojas D. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog tą vakarą vaikštinėjo su D., ėjo link namų, Trakų g., sustojo prie baro, kuriame jis pats nedažnai lankosi. Ten sutiko V. L., kilo konfliktas. V. buvo agresyvus ir išgėręs, sklido alkoholio kvapas. Pokalbis vyko gal 5 min. Tada apsauginis įtempė V. į vidų, kad nekeltų konflikto. Po to vėl sugrįžo V.. Gavosi konfliktas. Buvo negražių žodžių. Kai šįkart išėjo V., nepastebėjo jo draugų, nes ten buvo labai daug aplink žmonių. Įsibėgėjus konfliktui, prasidėjo muštynės. V. smūgiavo D., pataikė. Jis pats buvo gal per 2-3 m. nuo jų. Po to jo draugai pribėgo prie D., mušė jį. Į veido sritį sudavė. Iš viso mušė trys žmonės. Jis bandė patraukti užpuolikus. Kai bandė atskirti, paėmė pirmą žmogų ir bandė jį atitraukti. Tamsus žmogus buvo, tai V. ar K. nepamena. Viskas vyko greit, neužfiksavo. Kai jį pradėjo traukti, jam K. D. pasakė, kad nesikištų, kitaip blogai baigsis. Žmogus, kurį jis bandė atitraukti, ne K. D.. Tuo metu D. pradėjo bėgti. Jam pačiam buvo šokas, ėjo link D.. D. padarė lanką, bet jį pasivijo K. D., pasigavo iš šono ir smūgiavo ranka į veidą D.. Kai K. D. smūgiavo D., jis buvo gal 3 m. nuo jų. D. nuo smūgio atsidūrė ant žemės, kaip gulėjo, nepamena. Tuo metu daugiau asmenų pribėgo, jis nematė, ką kiti darė, buvo susikoncentravęs į D.. Trys vaikinai pribėgo ir pradėjo spardyti jį, spyrė į galvos sritį. Posėdžių salėje esantys kaltinamieji mušė D., jis parodė tuos asmenis, kuriuos atsimena. Tęsiant, išbėgo apsauginiai, nuvijo užpuolikus. Viskas vyko greitai, gal 20 s. truko kol išbėgo apsauginiai ir nutraukė viską, užpuolikai pasišalino atgal prie baro. Jis pribėgo ir pakėlė D., šio dantys buvo kreivi, jis buvo kraujuotas K. D. pasakė „čia yra jūsų perimetras ir negalite iš jo išeiti ir bus dar blogiau“. Ta vieta, kur įvyko įvykis, apšviesta. Matymui netrukdė, todėl jis matė konflikto eigą. D. įsiminė dėl raudonos striukės, pastarasis visą laiką tai išeidavo parūkyti ir vėl grįždavo. D. K. pažįsta. Ji buvo pažįstama su V.. Nežino, kiek artimai. D. nepasakojo apie D. ir V. santykius, neteko girdėti, kad D. D. išdavė. L. D. jis skambino. Kai ji atvyko, jis išvažiavo, papasakojo jai kas atsitiko. Vėliau asmenis atpažino per „facebook“, pagal fotonuotraukas, iki įvykio nepažinojo kaltinamųjų. Atvažiavus pareigūnams buvo sulaikyti D. ir V.. Jų vardus ir pavardes sužinojo iš soc. tinklo. Prie nukentėjusiojo, kai prasidėjo muštynės tikrai buvo trys žmonės. Su D. jis pažįstamas nuo senų laikų. Kartu 2 mėn. gyveno, jie geri draugai. D. yra geras žmogus, nekonfliktiškas. Jis pats yra gavęs apdovanojimą iš policijos, sulaikė užpuoliką 2015 m. Įvykio metu galėjo prašyti pagalbos kitų žmonių.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog nelabai pamena, kas buvo. Pamena, buvo Trakų g., išėjo parūkyti, matė, kad du vyrukai garsiai šnekėjo, pykosi. Žmogus, dėl kurio vyksta teismas (nukentėjusysis), pradėjo muštis pirmas. Girdėjo, kad konfliktas kilo dėl merginos, nes abu vaikinai buvo išgėrę ir garsiai šnekėjo. Vienas vaikinas pradėjo stumdyti kitą, po to nestebėjo. Po to pamatė, kad daug žmonių, po to policija atvažiavo. Jis į policijos komisariatą važiavo su nukentėjusiuoju. Dabar pažįsta du asmenis. Tada pažinojo K. D., dabar iš matymo D. D. žino, bet nėra pažįstami, o V. pažįsta iš to, kad jis yra iš kitos kompanijos, to baro savininkas yra jų bendras draugas. Nei su D., nei su V. nebendrauja, tik su K. bendrauja. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka pagarsinus liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. kovo 1 d. tarp 4-5 val., jis stovėjo prie klubo „Brandy Lounge”, su šio klubo apsaugos darbuotoju, kurio duomenų nežino ir rūkė. Išgirdo kaip per 3-4 metrus stovintys nuo jo, prie bromo, kur yra klubas ,,Tarantino”, ginčijasi du vaikinai. Vienas vaikinas (pirmasis) buvo aukštesnis, o kitas buvo žemesnis, ilgesnių, nei pirmas plaukų. Daugiau jų išvaizdos nepamena. Šiuos vaikinus įsidėmėjo, nes jie stovėjo, pirmiau, kai jis rūkė. Tada, antrą kartą išėjus parūkyti, jie šnekėjo kažką, kad kažkuris permiegojo su mergina. Matė, kad prie jų vis ateidavo jų draugai, kurie klausė, ko jie pykstasi. Po to jis pamatė kaip antrasis vaikinas (kuris vėliau kvietė policiją, o jis, A. M., matė kraują prie jo lūpų komisariate) pastūmė pirmąjį. Po to jis, A. M., buvo nusisukęs, o po akimirkos atsisukęs vėl pamatė, kad minėti du vaikinai mojuoja rankomis vienas prieš kitą, vienas kitam buvo įsikabinę į atlapus, apykakles, vėliau matė, kad jie, tampydamiesi už rūbų, atsirado prie klubo ,,Pabo Latino”. Ten įsikišo kiti asmenys, juos skyrė, išskyrimas truko ne ilgiau minutės. Visas minėtų dviejų jaunuolių tampymasis iki jų išskyrimo galėjo būti ne ilgiau 5 minučių. Skyrusių asmenų galėjo būti apie 8. Jis negali pasakyti ir nematė, ar jaunuoliai vienas kitam sudavė smūgius, daugiau matė, kad jie stumdėsi įsikibę į rūbus. Po to matė, kaip vieni asmenys nusivedė pirmąjį vaikiną, kiti antrąjį, ir taip viskas baigėsi. Jis viską stebėjo nuo “Brandy Lounge” durų. Po to jis grįžo vėl į ,,Brandy Lounge”. Praėjus maždaug 10 minučių, klube kažkas pasakė, kad privažiavo policija. Tada jis vėl išėjo parūkyti, pažiūrėti, kas vyksta. Atvyko du policijos ekipažai. Jis priėjo prie policininkų, pasakė, kad matė konfliktą tarp dviejų jaunuolių. Policininkas paklausė nukentėjusiojo, kas jį mušė. Jaunuolis pradėjo rodyti į maždaug 4-5 vaikinus ir į A. M.. Tada pareigūnas pasakė, kad “čia palaida bala” ir, kad reikia važiuoti į komisariatą. Atvykęs į komisariatą, parašė pareiškimą apie įvykį. Jam rašant pareiškimą, prie jo sėdėjo nukentėjęs asmuo su savo draugu, kuris buvo rudų šviesių plaukų, su barzdele. Jie nieko nerašė. Jis, A. M., nepažįsta nei dviejų mušeikų, nei jų draugų, jis buvo tik atsitiktinis stebėtojas. Dar nori pridurti, kad besimušę du vaikinai atrodė neblaivūs, nes jie svirduliavo, garsiai šnekėjo, o nukentėjęs atrodė, kad net nesiorientuoja aplinkoje (T.1., b. l. 179-180). Papildomos apklausos metu parodė, kad lieka prie savo pirminių parodymų duotų pirminėje apklausoje, tik nori paaiškinti, kad priminėje apklausoje nieko nemelavo, įvykio metu tikrai nepažinojo V. L.. Dabar, praėjus daugiau nei metams po įvykio, jie yra geri pažįstami, jie būna bendroje kompanijoje, D. D. tikrai nepažįsta. K. D. pažįsta, tikrai neatsimena, kad sakė, kad jo nepažįsta, jeigu taip ir pasakė pirminėje apklausoje, tai tik dėl to, kad suklydo. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, atėjo į „Brandy Lounge“ visai su kita kompanija. Tada, kai išėjo parūkyti į lauką, matė, kaip prasidėjo visas konfliktas ir tikrai gali patvirtinti, kad pats nukentėjusysis su savo draugu pradėjo konfliktą su V. L. dėl merginos. Pats nukentėjusysis pirmas kibo į atlapus, tampė V.. Kiek atsimena, nukentėjusysis atrodė išgėręs, nes elgėsi agresyviai, pradėjo rėkti per visą gatvę, blaivas žmogus tikrai taip nesielgtų. Po to, kai nukentėjusysis su V. prie „Brandy Lounge“ tampė vienas kitą, jie perbėgo į kitą pusę prie klubo „Pub Latino“, tada ten atsirado dar įvairių žmonių. Į lauką išėjo „Pub Latino“ apsauga ir prie „Pub Latino“ prasidėjo sąmyšis. Kas ten vyko, jau nebematė, nes kaip minėjo, ten buvo daug žmonių, o jis liko stovėti prie „Brandy Lounge“. Po to atvyko policija (T.1, b. l. 182); patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Pradžioje vaikinai garsiai kalbėjosi, tada puolė vienas kitam į atlapus, jis konkrečių smūgių nematė. Nei tų dviejų susikibusių jaunuolių, nei jų draugų nepažinojo tuo metu, tik po to pradėjo bendrauti. K. pažįsta, bet su V. tik kartais draugų kompanijoje susitinka. Įvykio vietoje matė V., jis buvo vienas iš tų susikibusių vaikinų. Viso konflikto nestebėjo, buvo daug žmonių, ,,Pabo Latino“ apsaugos darbuotojai irgi išėjo, skyrė vieni, skyrė kiti. Nukentėjusysis buvo su savo draugu, gal net jie trise buvo, visi jie priėjo prie V. L.. Nukentėjusysis pradėjo konfliktą, o nukentėjusiojo draugas nieko nedarė, stovėjo šalia. K. D. jis matė bare, gatvėje nematė. Kai konfliktas buvo, tai nematė jo. Tuo metu D. nepažinojo, tai nepasakys, ar matė.
Liudytojas A. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog nieko nepamena apie įvykį, kadangi jis nėra išskirtinis. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka pagarsinus liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. kovo 1 d. dirbo su kolega V. R.. Apie 4.17 val. radijo ryšiu gavo pranešimą, kad Trakų g. 3, Vilniuje vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi nukentėjusysis D. J., kuris pasakė, kad jį sumušė dėl merginos. Paklausus, kas jį sumušė, D. J. parodė link “Brandy Lounge”, esančios arkos stovinčių jaunuolių, kiek jų buvo, negali pasakyti. Prie jų nuėjo kolega V. R.. Kai kolega V. R. priėjo su dviem vaikinais, nukentėjusysis patvirtino, kad tai jie jį sumušė. Sulaikytus V. L. ir D. D. pristatė į 3 PK. Ar pas sulaikytus buvo kokie sumušimo požymiai, netvarkingumo požymiai, neprisimena, jam rodos kad jie buvo išgėrę, sklido alkoholio kvapas. Į 3 PK kolega iškvietė medikus nukentėjusiajam. Neprisimena daugiau jokių įvykio aplinkybių, kadangi pagal darbo pobūdį panašių įvykių būna daug ir dažnai (T. 1, b. l. 164-165), patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Dėl to, kad teigė, jog neblaivus nukentėjusysis buvo, kad sklido alkoholio kvapas, vadinasi taip ir buvo, jo patirtis dirbant policijos pareigūnu – 7 m. Vieni kaltinamieji galėjo iš įvykio vietos pasišalinti, kiti nespėjo.
Liudytojas V. R. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog salėje esančių asmenų nepamena, įvykio taip pat. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka pagarsinus liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. kovo 1 d. dirbo su kolega A. Š., apie 4.17 val. radijo ryšiu gavo pranešimą, kad Trakų g. 3, Vilniuje vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi nukentėjusysis D. J., kuris skundėsi, jog jam išmuštas dantis, veidas buvo kruvinas. Paklausus, kas jį sumušė, D. J. parodė link “Brandy Lounge” esančios arkos stovinčių jaunuolių, jam atrodo, kad ten buvo keturi vaikinai. Jis priėjo arčiau nurodytų vaikinų. D. J. parodė į du vaikinus. V. R. paprašė, kad jie parodytų asmens dokumentus. Nukentėjusiojo parodyti vaikinai buvo V. L., D. D.. Nukentėjusysis pasakė, kad buvo dar trečias vaikinas, kuris nuėjo. Iš pokalbio suprato, kad konfliktavę vaikinai tarpusavyje pažįstami, konfliktas įvyko dėl merginos. V. L. ir D. D., kiek atsimena, buvo be akivaizdžių sumušimo žymių, jam rodos jie buvo išgėrę. Nukentėjusiojo parodyti vaikinai neneigė konfliktavę, tačiau nurodė, kad konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis. Nukentėjusiojo paklausė, ar jam reikalinga pagalba, jis tai patvirtino, todėl jam buvo iškviesta greitoji pagalba. Būnant 3 PK budėtojų dalyje, bendraujant su nukentėjusiuoju, jis nurodė, kad įvykį matė dar du vaikinai – tai buvo A. M. ir D. Š.. (T. 1, b. l. 166-167); patvirtino, kad jei po parodymais yra jo parašas, jie yra teisingi.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog tuo metu jis dirbo apsauginiu „Brandy Lounge“. Buvo žodinis konfliktas viduje tarp V. ir D., abu buvo neblaivūs, jie apsižodžiavo, abu išvedė į lauką. Gatvėje buvo kitų asmenų. Ar D. su kuo nors buvo, jis nežino. V. ir K. pažįsta. Konfliktas buvo su V.. Po kiek laiko V. grąžino į vidų, nes kita pusė buvo agresyviai nusiteikusi. Muštynių nematė. Bare dirba nuo 2010 m. V. L. kaip klientą pažįsta, pasisveikina ir tiek. Pas juos asmenys be striukių būna. D. D. iš matymo žino. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka pagarsinus liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Brandy Lounge“ apsaugos darbuotoju, ten dirba apie du metus. 2013 m. kovo 1 d. gali būti, kad dirbo minėtame bare. Kad įvyko kažkoks konfliktas ar muštynės, girdi pirmą kartą, nieko apie tai nežino. V. L. pažįsta iš matymo, jis yra baro nuolatinis lankytojas. Mato, kaip V. L. elgiasi ir gali pasakyti, kad jis nėra konfliktiškas žmogus, jis tiesiog labai bendraujantis ir nuolat bare ieško draugų. Minėtą dieną, nežino, kad įvyko kažkokios muštynės, nes jeigu jos vyktų jų baro teritorijoje, jis skirtų muštynių dalyvius. Tačiau atsimena, kad minėtą vakarą kilo nedidelis žodinis ginčas tarp V. L. ir D. J.. Gali pasakyti, kad konfliktą pradėjo D. J.. Kai jis pamatė, kad jie pykstasi, jis atėjo prie jų ir pasakė jiems, kad jie apsiramintų. V. L. iš karto apsiramino, o D. J. jo nepaklausė ir toliau tęsė žodinį konfliktą. Jo, R. K., akivaizdoje niekas nieko nemušė, jie tik tarpusavyje pykosi, kadangi D. J. toliau tęsė konfliktą, jis jam pasakė, kad pastarasis išeitų iš baro į lauką ir kad apsiramintų, o V. L. paliko baro viduje, kadangi šis buvo apsiraminęs. Jie abudu, kiek atsimena, buvo išgėrę. Po šito nedidelio konflikto, nematė, kad jie daugiau konfliktuotų, V. L. liko toliau bare, o D. J. daugiau nebematė, į barą jis nebeužėjo. Po to, apie 3-4 val. ryto R. K. baigė darbą ir išvažiavo namo. Kaip jau minėjo, jokių muštynių jis nematė ir nieko nežino (T. 1, b. l. 183); patvirtino, kad parodymai yra teisingi.
Liudytoja D. K. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog įvykis buvo iš penktadienio į šeštadienį, paskambino D. Š., pasakė, kad D. klinikoje ir jam sulaužytas žandikaulis, kad sužalojo V. L.. Ji nuvažiavo jo slaugyti, jis nekalbėjo. Veido sritis sužalota, žandikaulis, D. nekalbėjo, nuplėšti drabužiai, antakis sužalotas. Vėliau D. pasakė jai, kad ėjo Trakų g., pro barą, susitiko V. ir įvyko konfliktas, kurio metu V. D. sužalojo. Ji V. L. pažįsta. D. ir D. buvo blaivūs. D. nebuvo sumuštas. D. keletą kartų daryta operacija žandikaulio. Ką D. anąkart veikė centre ji nežino, D. buvo supykęs ant jos ir V., bet jie daugiau nekalbėjo ta tema. D. buvo piktas, bet jie išsiaiškino ir tuo baigėsi. D. nėra ūmus žmogus.
Liudytoja V. J. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog kovo mėnesį, prieš tris metus jai paskambino ir pranešė, kad D. guli klinikoje sužeistas. Atvyko. D. veidas buvo sudaužytas. Ištinęs. Skundėsi galvos skausmu. Jautė silpnumą. 10 d. gulėjo. Žandikaulis buvo sukabintas vielomis. Buvo operuotas. Maitinamas skystu maistu, metus laiko tik minkštu maistu, dabar niekaip nepavyksta atstatyti žandikaulio. D. tą pačią dieną jai pranešė, kad sumušė trys jaunuoliai. Pasakė, kad V koli.ojo ir trenkė į galvą ir po to prie jo pribėgo dar du, ir pradėjo jį daužyti. D. norėjo bėgti. Bėgdamas dar gavo smūgį ir tie jaunuoliai spardė į galvą. Matėsi keletas mėlynių dar kitur, be veido. Būtų jo neatpažinusi, jei būtų nežinojusi, kad tai jos vaikas.
Kaltinamasis K. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta V. L., D. D., A. M.. D. J. nepažįsta. Šiuo metu tiksliai neatsimena, ar 2014 m. kovo 1 d. buvo bare „Brandy Lounge“, bet neatmeta tokios galimybės, nes minėtame bare lankosi dažnai. Kadangi praėjo jau daug laiko, tikrai negali atsiminti, kas vyko tą dieną, tačiau tikrai gali pasakyti kad jokiose muštynėse nedalyvavo, nes nėra toks žmogus. Jeigu kažkada ir dalyvavo muštynėse, tai jas visas tikrai atsimena, be to D. J. nepažįsta, todėl nėra prasmės jo mušti. Tarp jo pažįstamų yra priimta, kad jeigu kažkas susimuša, tai kitą dieną jie visi apie tai žino, apie šias muštynes nieko nežino, be to pats tikrai nedalyvavo jose. Dėl V. L. konflikto su nukentėjusiuoju nieko nežino, girdi apie tai pirmą kartą. Taip, patvirtina, kad šių metų birželio mėnesį buvo Palangoje kartu su A. M., ir eidami pajūryje, netyčia sutiko V. L., žinojo kad jis yra Palangoje, tačiau susitiko netyčia, nesitardami (T. 2, b. l. 111-112).
Nukentėjusysis D. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2014 m. kovo 1 d. apie 02.30 val. kartu su D. Š. atėjo prie klubo „Brandy Lounge“, esančio Trakų g. 2, Vilniuje. D. Š. pasiliko lauke, o jis nuėjo į vidų, pažiūrėti, ar ten yra pažįstamų, tačiau po minutės išėjo nesutikęs nei vieno pažįstamo. Tada jis su D. Š. stovėjo prie įėjimo į „Brandy Lounge“ ir galvojo, ką veikti. Netoli įėjimo į „Can can“ piceriją pamatė stovintį V. L.. Pastarasis stovėjo su savo draugais, jų galėjo būti 10-15 žmonių, tų draugų nė vieno nepažinojo. D. J. su D. Š. priėjo prie V. L.. Su juo norėjo pasisveikinti, kadangi yra pažįstamas nuo mokyklos laikų. Taip pat su juo yra pažįstama D. J. draugė D. K., kuri pasakojo, kad V. L. negražiai apie jį jai šneka. D. J. V. L. buvo matęs maždaug prieš pusmetį, buvo pusmečio bėgyje su juo susiskambinęs telefonu. Kitaip jokių ryšių su juo nepalaiko. Jis, D. J., su V. L. pasisveikino, tačiau V. L. pradėjo jį pravardžiuoti, vadinti „necenzūrinis žodis“, „necenzūrinis žodis“. Baro „Brandy lounge“ apsaugos darbuotojas, kurio jis nepažįsta, paėmė V. L. ir nusivedė į barą „Brandy lounge“, sakydamas, kad V. L. nekeltų konfliktų, nes yra girtas. V. L. draugai pasiliko. Jis, D. J., su D. Š. per kokį žingsnį pasitraukė nuo V. L. draugų ir toliau stovėjo svarstydami, ką toliau veikti. Tada vėl iš baro „Brandy lounge“ išėjo V. L. ir, stovėdamas prie baro durų, į jį su D. Š. žiūrėdamas keikėsi. Tada vėl tas pats apsaugos darbuotojas liepė V. L. arba namo važiuoti, arba eiti į barą. Jis tai girdėjo, nes nuo V. L. stovėjo per 3-4 metrus. V. L. rūkė, matė, kaip minėtas apsauginis išvažiavo. Tada V. L. priėjo prie jo, D. J., pradėjo jį keikti ir trenkė dešine ranka į kaklo kairę pusę vieną smūgį. D. J. bandė V. L. trenkti ranka į juosmenį, bet nepataikė. Tada subėgo V. L. draugai. Jų buvo ne mažiau kaip dešimt. Matė, kad buvo K. D., D. D. (apklausos metu nurodė D., paminėjo, kad pavardė gali būti netiksli), minėtų dviejų asmenų nepažįsta, juos atpažino „Facebook“, kaip V. L. draugus. Tikrai matė, kad smūgius sudavė K. D., D. D., V. L.. Kiek ir kuris sudavė, pasakyti negali. Tai galėjo trukti 3-4 minutes. Jis, užsidengęs rankomis galvą, prasibrovė nuo jų ir nubėgo per gatvę prie “Pabo Latino”. Jį vijosi V. L., K. D., D. D.. Pirmas jam trenkė K. D., ranka į galvą, po ko pajutęs skausmą, jis, D. J., susmuko ant žemės ant dešinio šono, tada visi trys pradėjo spardyti galvą, veido sritį, iš viso pataikė ne mažiau 5 kartų. Kiek kas spyrė, negali pasakyti. Tada jis prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę, pamatė, kad šalia jo stovi apsauginis, o draugas D. Š. kelia jį nuo žemės. Po to pajuto skausmą galvos srityje, pykinimą, žandikaulio skausmą, pajuto, kad ne vietoje dantys. Yra įsitikinęs, kad žandikaulis buvo sulaužytas prie “Pabo Latino”, kuomet jis buvo spardomas į galvą, tačiau, kaip minėjo, negali pasakyti, kas pataikė į žandikaulį, taip jį sulaužydamas, bet matė, kad į žandikaulį spyrė visi trys paminėti asmenys. D. Š. iškvietė policiją, greitąją. Prieš atvykstant policijai atsimena, kad K. D. šaukė „neperžengti perimetro, t.y. neiti prie „Brandy Launge“, nes blogai baigsis“. Atvykus policijai jis parodė tris užpuolikus, t. y. K. D., D. D., V. L.. V. L. įvykio metu buvo su marškiniais ir megztiniu, kiek pamena, be palto. D. D. buvo su raudona striuke. K. D. išsiskyrė tuo, kad buvo su kepure su snapeliu, tamsia striuke, daugiau nepamena. Įvykio metu jis pats ir jo draugas D. Š. buvo blaivūs. (T. 1, b. l. 116-118). Papildomos apklausos metu D. J. parodė, kad be žandikaulio lūžio jam buvo sumušta galva, simptomai jautėsi ilgą laiko tarpą, dažnai skaudėjo galvą, negalėjo dėl to eiti į paskaitas, nes negalėjo normaliai mokytis, be vaistų negalėdavo niekur išeiti, jam buvo sumuštas visas kūnas, skaudėjo juosmenį, abi kojas. Gulėjo Žalgirio klinikoje, toliau gydėsi Kauno Dainavos poliklinikoje. Dar gydėsi Kaune, klinikoje „Vivadent“. Dėl sulaužyto žandikaulio teko gydyti dantis bei visą burną, iki šiol nešioja breketus. Taip pat savarankiškai gydėsi namuose. Po įvykio stipriai išgyveno, jautė nesaugumo jausmą, iki šiol jaučia konflikto pasekmes (T. 1, b. l. 119).
Liudytojas D. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta D. J., nes tai jo draugas, kartu mokėsi. V. L., D. D., K. D. nepažįsta. 2014 m. kovo 1 d. apie 4 val. Su D. J. ėjo Trakų gatve ir sustojo prie baro “Brandy Lounge”. D. trumpam užėjo į minėtą barą, išėjęs, sutiko matomai pažįstamą vaikiną, nes su juo persimetė pora žodžių, vadino V. (kaip vėliau sužinojo iš socialinio tinklapio, tai buvo V. L.). V. L. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis elgėsi agresyviai, bendravo neadekvačiai, garsiai įžeidinėjo D. ir labai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tada iš baro išėjęs apsauginis V. pasakė nekelti konflikto ir liepė eiti į baro vidų, nes bus išmestas laukan. V. įėjo į barą, o jis, D. Š., su D. J. nuėjo pora žingsnių prie gatvės, tarėsi ką veiks toliau. Po kurio laiko pamatė ateinantį V. su draugais. V. iškart pradėjo kelti konfliktą, garsiai sakydamas jiems: „ko čia stovit, dinkite iš čia“, visų žodžių tiksliai neatsimena. Tada prie V. L. priėjo apsauginis, prispaudė jį prie sienos ir drausmindamas pasakė: ,,L., jei dar kelsi konfliktą, būsi išmestas” ir įstūmė jį į baro vidų. Tuo metu jis, D. Š., ir D. J. paėjo porą metrų toliau, kalbėjosi. Tuo metu matė, kaip apsauginis išvažiavo su mašina. Tada pamatė V. išėjusį iš baro, stovintį su draugais. V. priėjo prie D., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu netikėtai V. ranka sudavė kelis smūgius D. į veido sritį. Ar tai padarė abiem rankomis, ar viena, neatsimena, nes tai buvo netikėta. D. Š. iš karto pradėjo juos skirti, tačiau tuo metu pribėgo dar maždaug penki žmonės, iš kurių jis įsidėmėjo ir vėliau atpažino socialiniame tinklapyje – D. D. ir K. D.. K. D. pradėjo grasinti, kad jam, D. Š., pasibaigs blogai, jeigu jis įsikiš ir pan. Tuo metu D. J., pamatęs, kad jį puola dar daugiau žmonių, pradėjo bėgti. Kai jis bėgo, jį pradėjo vytis dar daugiau žmonių. Jis, D. Š., bėgo iš paskos ir matė, kaip vienas iš vaikinų trenkdamas D. į galvos sritį, parbloškė jį ant žemės, pribėgę visi vaikinai pradėjo D. spardyti kojomis į galvą. Tarp vaikinų buvo V., D., K., jie visi spardė D. galvą daugiau nei du kartus. Tuo metu iš baro “Pabo Latino” išbėgo du apsaugos darbuotojai ir užpuolikus nuvijo. Jis, D. Š., pakėlė krauju pasruvusį D. J. nuo žemės, pamatė, kad jam iš burnos bėga kraujas, veidas persikraipęs, dantys išklypę. Jis iškvietė policiją ir paprašė apsauginių, kad pastovėtų šalia, nes visi vyrai nubėgo, o gatvėje stovintis K. D. toliau grasino, kad jie neišeitų iš šios vietos, nes jiems blogai pasibaigs. Neužilgo atvažiavo policija ir sulaikė D. J. mušusius vaikinus. Minėto įvykio metu jis pats nenukentėjo (T.1, b. l. 172-173).
Liudytoja D. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. yra jos vaikinas, jie draugauja apie pusantrų metų. V. L. pažįsta apie dvejus metus, jis buvęs kaimynas, pažįstamas, konfliktinių situacijų pastaruoju metu nėra buvę. Ji 2014 m. kovo 1 d. apie 4 val. buvo savo namuose, miegojo, kai jai paskambino bendras pažįstamas, D. draugas D. Š.. Jis pasakė, kad su D. yra Žalgirio ligoninėje, kadangi D. sulaužytas žandikaulis. Ji atvažiavusi išsiaiškino, kad D. sužalojimus apdarė V. L.. Kol laukė D., kol jam buvo teikiama pagalba, ji paskambino V. L., paklausė, kokiomis aplinkybėmis jis sužalojo D., kas atsitiko. V. L. neigė sužalojęs D.. Apie 7.30 val. Su D. važiavo į Lazdynų ligoninę, vėl grįžo į Žalgirio kliniką, D. paguldė į ligoninę. Be sužaloto žandikaulio ant D. matė kelis sumušimus ant rankų, kojų, buvo suplėšytas palto antpetis. Ji pati nematė, kaip buvo padaryti minėti sužalojimai. Apie D. ir V. L. konfliktus nieko nežino, jokios informacijos suteikti negali, yra jų bendra pažįstama ir tiek (T. 1, b. l. 162-163).
Liudytoja V. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis D. J. yra jos sūnus. Kai sužinojo, kad jis yra sumuštas, nuvyko į Žalgirio kliniką, buvo pakraupus, kai pamatė, kaip jis atrodo. Sūnaus veidas buvo ištinęs, žandikaulis sukabintas. Ji priėjo prie jo, norėjo jį pakalbinti, jis labai sunkiai kalbėjo, paaiškino, kad buvo sumuštas jaunuolių. Ji apžiūrėjo jo kūną, ant rankų ir ant kojų buvo mėlynės. Sūnus 10 dienų praleido Žalgirio ligoninėje, jam sukabino dantis, tačiau nepavyko jų atstatyti ir prireikė atlikti operaciją, nes nepasisekė atstatyti žandikaulio kaulų. Po ligoninės jis buvo išleistas gydytis į namus Kaune. Po traumos atsirado rimtos pasekmės, jam dažnai užeidavo galvos skausmai, galvos svaigimas, taip pat per tą įvykį ir po gydymo jis neteko daug kraujo, todėl sūnus nuolat jautė silpnumą. Po to atsirado kitų pasekmių, susijusių su dantų iškraipymu ir buvo reikalinga atstatyti dantis, kad sąkandis taisyklingas atsirastų. Todėl po traumos, kada sūnui buvo atlaisvinti dantys (iš ligoninės išleido su sukabintais dantimis), buvo sudėti breketai ir D. J. juos nešioja iki šiol. Ir iki šiol jis priverstas lankytis pas odontologus, kur tenka gydyti po traumos dantis ir dėl to jis yra priverstas už kiekvieną apsilankymą mokėti pinigus. Dėl traumos neišpildė universiteto keliamų reikalavimų ir turėjo nutraukti studijas. Po traumos atsiradusias pasekmės sūnus jaučia iki šiol. Be to, kai jį išleido iš ligoninės, jis kažkur apie mėnesį buvo priverstas valgyti tik per šiaudelį, o vėliau apie metus buvo tik minkšto maisto dieta, praktiškai maitinosi tik virtu maistu. Sūnus pasakojo, kad jį užpuolė Senamiestyje prie kavinės, kad iš pradžių vienas jaunuolis kažką aiškino žodžiu, o po to paleido kumščius, tada pribėgo didesnė grupelė žmonių, kurie pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas. Tada D. mėgino pabėgti, trys jaunuoliai jį vijosi, parvertė ant žemės ir ėmė spardyti. Šalia įvykio metu buvo D. draugas D. Kai šis draugas pamatė, kad D. guli visas kruvinas, jis iškvietė policiją. Tokias aplinkybes jai D. paaiškino įvykio dieną, kai atvyko į Žalgirio ligoninę (T. 1, b. l. 185-186).
VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicininiuose išrašuose užfiksuota, jog D. J. buvo gydomas Veido ir žandikaulių chirurgijos I skyriuje nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 10 d., diagnozė: apatinio žandikaulio lūžis 41-42 dantų srityje (T. 1 b. l. 46-50).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios V. L. „Facebook“ paskyros įrašų kopijos matyti, jog A. M. pastarojoje padaręs įrašus 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. spalio 26 d. (T. 1, b. l. 97-100).
Policijos ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2014 m. kovo 1 d., 4.17 val gautas pranešimas apie įvykį, jog Trakų g. 3, Vilniuje, vyksta muštynės (T. 1, b.l .108)
Iš 2014 m. kovo 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos pirmojo būrio vyr. patrulio V. R. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2014 m. kovo 1 d., apie 4 val. 17 min., patruliavimo metu, kartu su patruliu A. Š. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Trakų g. 3, vyksta muštynės. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi pil. D. J., kuris paaiškino, kad jį sumušė du nepažįstami jaunuoliai ir juos nurodė. Buvo sulaikyti V. L. ir D. D.. D. J. iškviesta GMP (T. 1 b.l . 115).
2016 m. vasario 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog D. J. parodė vietą, kur tarp jo ir V. L. prasidėjo konfliktas (Vilnius, Trakų g. 2), kur konfliktas tęsėsi, kur jis pargriuvo ir buvo spardomas, mušamas į įvairias kūno vietas V. L., K. D. ir D. D. (T. 1, b. l. 120-126).
Byloje buvo atliktos akistatos tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, akistatų protokolai (T. 1 b.l. 127-129;130-132; 133-135)
2016 m. vasario 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytojas D. Š. parodo vietą, kur tarp D. J. ir V. L. prasidėjo konfliktas, kur jis vystėsi, kur D. J. pasivijo ir sumušė V. L., K. D. ir D. D. (T. 1, b. l. 174-178).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1818/2016(01) nurodyta, kad D. J. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis dešinės pusės l-2-o dantų srityje ir kairės pusės kampo srityje ir gleivinės plėšimu 1-2 dantų srityje iš dešinės, padarytas paveikus kietu buku daiktu, iki apžiūros VšĮ VUL Žalgirio klinikoje, t.y. 2014 m. kovo 1 d. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (T. 1, b. l. 188-189).
VŠĮ „Greitosios medicinos pagalbos stoties“ kvietimo kortelėje užfiksuota, jog GMP buvo iškviesta adresu Vilniuje, Pylimo g. 52, medikams perduotas D. J., kuriam dėl sumušimo lūžęs žandikaulis. Pacientas blaivus (T. 2, b. l. 4).
2013 m. gegužės 14 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta iš Bendrojo pagalbos centro gauta garso įrašo rinkmena dėl 2014 m. kovo 1 d. įvykio. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis 2014 m. kovo 1 d., 4.14.19 val., kurio metu skambinęs vyras praneša, kad reikalinga policija į Trakų g. 3, Vilniuje, taip pat prašo greitosios, nurodo, kad vyksta muštynės, vienas vyras kraujuoja, sužeistas, mušasi du prieš dvidešimt, prisistato D. Š., sužeistojo draugu. Patikslina, kad veiksmas prie klubo „Tarantino“. (T. 2, b. l. 16).
2014 m. kovo 1 d. paaiškinime V. L. nurodė, jog piliečiai iš Kauno miesto grasino susidorojimu ir draugai jį gynė. Vaikinas bandė jį užpulti, kaip ir jo draugą D. D.. Kai draugai juos ėmė ginti, anie vaikinai iškvietė policijos pareigūnus. Su juo D. grasino susidoroti SMS ir „Facebook“ socialiniame tinkle (T. 2, b. l. 44).
2015 m. birželio 9 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. L. pateikė nuotrauką iš socialinio tinklapio „Facebook“ susirašinėjimo tarp jo ir D. J.. Užfiksuota, kad 2014 m. vasario 17 d. D. J. kelis kartus bando susisiekti su V. L.. (T. 2, b. l. 50-51).
2014 m. kovo 1 d. rašytiniame paaiškinime D. D. nurodė, kad prie „Brandy Lounge“ baro įvyko muštynės, kuriose V. L. susimušė su dviem piliečiais, o jis buvo tik žiūrovas, viską stebėjęs (T. 2, b. l. 77).
Iš byloje esančios tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, jog V. L. 2014 m. kovo 1 d. 4.44 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas (T. 2, b. l. 45).
Iš byloje esančios tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, jog D. D. 2014 m. kovo 1 d. 4.40 val. nustatytas 1,63 promilių girtumas (T. 2, b. l. 78)
D. J. gynėjas pateikė į bylą nuotraukas, kuriose matyti pats nukentėjusysis, tai, jog jis yra ligoninės palatoje, užfiksuotos melynės ant rankų ir kojų, matomi objektyvūs pakitimai žandikaulio srityje (T. 2, b. l. 27-35).
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tuo tarpu pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir proceso metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka pagrįsti kaltinamųjų V. L., D. D. ir K. D. kaltei, bendrais veiksmais smurtavus prieš nukentėjusįjį D. D. ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuos veiksmus atliekant viešoje vietoje, įžūliai demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką. Vis tik, teismo vertinimu, valstybinio kaltintojo kaltinamiesiems inkriminuotas, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas, veiką (nukentėjusiajam padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą) kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, byloje neįrodytas. Šią išvada teismas grindžia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analize.
Pažymėtina, jog apklausiami teisme, visi trys kaltinamieji savo kaltės nepripažino, kiekvienas savo ir vienas kitų teisei priešingus veiksmus vienaip ar kitaip neigė, bandė pateisinti aplinkybėmis, kurias paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir pačių kaltinamųjų parodymuose užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis V. L., apklausiamas teisme paaiškino, jog įvykio dieną buvo „Brandy Lounge“ bare, apie 3-4 val., išėjęs parūkyti, pamatė stovintį D. J. su draugu D. Š.. D. priėjo, pradėjo konfliktuoti, pirmas trenkė iš kaktos jam į nosį. Jis bandė gintis, smūgiavo, kumščiu pataikė kairėje pusėje į kaklą, vietą po ausimi. Tada abu susikibo, nugriuvo ant automobilio. Juos skyrė, gal apsauginis, gal D. D.. Apsaugos darbuotojas pastatė jį prie sienos ir liepė eiti į vidų. Būdamas baro viduje, matė, kad kažkas konfliktuoja lauke, pats į lauką nėjo. Po to, išėjus parūkyti, po 15-20 ar 30 min, matė, kad prie ,,Pabo Latino“ baro guli žmogus, iš aprangos panašus į D. J.. Kas jį sumušė, jis nežino. Po įvykio, laukė policijos, stovėjo su D. D., kurį tą vakarą matė pirmą kartą, K. D. įvykio metu nepamena, A. M. tuo metu praktiškai nepažinojo, tik iš matymo, nepamena, ar matė jį įvykio vietoje. Konfliktas su D. J. buvo dėl merginos D. K., iš keršto. Kaltinamasis D. D. savo kaltę taip pat neigė, parodė, jog tą vakarą buvo užsukęs į barą Brandy Lounge, išėjęs į lauką parūkyti, matė, kad prie V. buvo priėję du vaikinai, matė, kad pykstasi. V. konfliktavo su nepažįstamu, gal su D. J., tiksliai nenurodys, nes jo nepažinojo. Buvo grižęs į barą, tada vėl išėjo parūkyti ir matė, kad konfliktas tęsiasi, V ir tas va.ikinas pradėjo muštis, stumdytis, buvo susikibę, vėl atsiskyrę. Kas kiek kartų trenkė, nepasakys, bet V. nukentėjusiajam trenkė, smūgiai buvo ne aukščiau klubų, smūgio į veidą jis nematė. Jis pribėgo, V. atitraukė ir prirėmė prie sienos, kai jis nusiramino, paleido, parūkė, grįžo į barą. Ką po to V. darė, nežino. Po kurio laiko, ruošiantis vykti namo, prie baro juos su V. L. sulaikė policijos pareigūnai. K. D. pažinojo, matė tame pačiame bare, jis buvo irgi išėjęs parūkyti, gal net ir kartu buvo išėję parūkyti, bet nepamena, kad jis kažką būtų mušęs. Nepamena, ar tai, kad ištrūkęs V. nubėgo prie ,,Pabo Latino“, ką teigė ikiteisminio tyrimo apklausos metu, tiesa. Kaltinamasis K. D. apklausiamas teismo posėdžio metu tvirtino, jog apie įvykį nieko nežino. D. D. ir V. L. pažįsta, bet artimai nebebendrauja. Baro ,,Brandy Lounge“ savininkai broliai yra jo artimi draugai. Liudytoją M. taip pat pažįsta iš universiteto laikų, buvo kursiokai. Apie įvykį sužinojo tik tyrimo metu, nukentėjusįjį pirmą kartą pamatė akistatoje. Kovo 1 d. galėjo būti bare ,,Brandy Lounge“, nes dirba baruose, dažnai į kitus užsuka. Nežino, kodėl nurodė jį kaip konflikto dalyvį. Kaltinamųjų parodymai proceso metu kito reikšmingose detalėse, buvo nenuoseklūs, prieštaravo vieni kitiems. Štai V. L. rašytiniame paaiškinime tuoj pat po įvykio (T. 2, b. l. 44) nurodė, jog piliečiai iš Kauno grasino susidorojimu, bandė užpulti jį ir jo draugą D. D., draugai bandė juos ginti, tačiau apklausiamas teismo posėdžio metu tokį savo paaiškinimą teisino neblaivumu. Tuo tarpu iš D. D. rašytinio paaiškinimo policijos įstaigoje matyti, jog jis teigė buvęs tik žiūrovas, stebėjo, kaip prie baro „Barndy Lounge“ kilo muštynės, kurių metu V. L. susimušė su dviem piliečiais (T. 2, b. l. 77). Teismo posėdžio metu šio paaiškinimo, taip pat kaip ir V. L., tvirtino nepamenantis. V. L. teismo posėdžio metu nurodė nepamenąs, kas išskyrė jį ir nukentėjusįjį jiems susikibus, samprotavo, gal juos skyrė apsauginis, gal D. D., o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, vienu atveju nurodė, jog nuo D. J. jį atitraukė D. D. ir apsauginis R., kitu, kad juos išskyrė žmonės, siekdami apsaugoti automobilį, ant kurio jie užvirto besigrumdami, ir tik tada iš baro išėjo apsauginis, kuris nuvedė jį atgal į „Brandy Lounge“. Šiame kontekste pažymėtina, jog liudytojas R. K., baro apsaugos darbuotojas, tvirtino jokių smurtinio pobūdžio veiksmų nematęs, bandęs suvaldyti žodinį konfliktą tarp nukentėjusiojo ir V. L., kuris jo teigimu įvyko baro viduje, kita vertus, tokios aplinkybės nenurodė nei pats nukentėjusysis, nei kaltinamasis. Tęsiant, posėdžio metu V. L. teigė pataikęs nukentėjusiajam į kaklą, vietą po ausimi, o ikiteisminio tyrimo metu tvirtino brūkštelėjęs į veidą. Kaltinamasis V. L. tyrimo metu taip pat nurodė svarbią aplinkybę, jog bare buvo su savo draugais D. D., K. D. ir A. M., tuo tarpu apklausiamas teisme teigė, jog K. D. įvykio metu nepamena, A. M. tuo metu praktiškai nepažinojo, tik iš matymo, nepamena, ar matė jį įvykio vietoje. Kaltinamasis D. D. pirminio paaiškinimo metu save laikęs pasyviu įvykio stebėtoju, tiek apklausiamas teisme, tiek tyrimo metu nurodė, jog būtent jis skyrė V. L. ir nukentėjusįjį, kuomet šie ėmė muštis, apsaugos darbuotojo iš esmės neminėjo, teigė, jog šie smurtavo abu, kas kiek smūgių sudavė, teisme nurodė nematęs, neskaičiavęs, smūgio į veidą taip pat nematė, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, jog V. L. spyrė nukentėjusiajam ne daugiau dešimties kartų ne aukščiau klubų, taip pat rankomis sudavė ne daugiau keturių smūgių į kūną, bet ne į galvą, nors pats kaltinamasis V. L. akcentavo vieną smūgį kumščiu, teisme tvirtino pataikęs nukentėjusiajam į kaklą, neva besiginant. Be to, D. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų teigė dar iki fizinio kontakto tarp V. L. ir D. J. ir pats priėjęs prie V. L. ir dviejų vaikinų, su kuriais pastarasis kalbėjosi lauke, prie baro, tačiau nei nukentėjusysis, nei kartu buvęs liudytojas D. Š. tokios aplinkybės nepaminėjo. Itin svarbu pažymėti, jog tyrimo metu D. D. parodė, kad atitraukus V. L. nuo nukentėjusiojo, visi išsivaikščiojo, perbėgo prie klubo „Pabo Latino“, o ištrūkęs V. L. taip pat nubėgo ten, tuo tarpu jis apsisukęs grįžo prie „Brandy Lounge“, nematė, kas ten vyksta, tačiau matė, kad ten buvo susibūrę du vaikinai, V. L., dar kažkas. Taigi, šiais parodymais jis iš esmės paneigė kaltinamojo V. L. versiją, jog pirmą kartą susigrūmus su nukentėjusiuoju, jis grįžo į barą „Brandy Lounge“ ir daugiau jokio fizinio kontakto su pastaruoju neturėjo. Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu kaltinamasis D. D. D. teisinosi nebežinąs, ar tai teisybė, tiksliai nebepamenąs. Dėl K. D. D. D. teisme paminėjo, jog šis taip pat buvo tame pačiame bare, kaip ir jis su V. L., šoko, gal net kartu buvo išėję parūkyti, nepamena, jog šis ką būtų mušęs, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog įvykio dieną bare buvo su V. L., A. M. ir K. D., vartojo alkoholį, draugai taip pat, be to, kai V. L. konfliktuodamas su D. J. pasitraukė ačiau bromo, prie „Brandy Lounge“, tarp šalia jų buvusių žmonių galėjo būti ir K. D., nors ir nėra tuo tikras. Kaltinamasis K. D. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė apskritai neturintis nieko bendro su įvykiu, jo nepamena, apie jį sužinojo tik iškviestas į apklausą, nukentėjusiojo nepažįsta, nors galimybės, jog įvykio dieną buvo bare „Brandy Lounge“ neatmetė. Teigė, jog su kitais kaltinamaisiais ir liudytoju A. M. jo santykiai jau senokai nutrūkę, nors kaip jau minėta, kiti du kaltinamieji apklausti po įvykio tvirtino, jog bare buvo keturiese, jie ir K. D. bei A. M..
Apibendrinant, teismas sprendžia, jog tokie kaltinamųjų V. L., D. D. ir K. D. parodymai tik iš dalies atitinka realiai įvykusias aplinkybes, jie prieštaringi ir tarpusavyje, juos paneigia ir kiti byloje esantys, teismo ištirti įrodymai, todėl teismas vadovaujasi tik ta kaltinamųjų parodymų dalimi, kuria nustatytos aplinkybės neprieštarauja aplinkybėms, nustatytosioms kitų įrodymų pagrindu, o parodymų dalį, kurioje jie neigė tiek savo pačių, tiek kitų kaltinamųjų kaltę, priežastinį ryšį tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių, vertina krititiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat vertina kritiškai ir visa apimtimi nesivadovauja liudytojo A. M. parodymais. Kaip matyti, liudytojo parodymai prieštaringi ir savaime, be to jie prieštarauja ir kitų kaltinamųjų paaiškinimams bei kitai bylos medžagai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog jis išties nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Štai apklausiamas teisme A. M. paaiškino, kad dalį įvykio išties matė, kaip vėliau sužinojo, vienas kitam į atlapus kibę asmenys buvo D. J. ir V. L., konfliktą pradėjo D. J., konkrečių smūgių jis nematė, tolimesnės įvykio eigos jis nežino. Įvykio metu pažinojo K. D., dabar iš matymo pažįsta D. D., taip pat žino jau ir V. L.. K. D. bare matė, kai lauke kilo konfliktas, pastarojo nematė. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. tvirtino nepažinojęs nei dviejų mušeikų (V. L. ir D. J.), nei jų draugų, buvęs tik atsitiktinis stebėtojas, kai tuo tarpu, kaip jau minėta, tiek V. L., tiek D. D. tyrimo metu nurodė bare „Brandy Lounge“ buvę su K. D. ir A. M., o dėl K. D. ir pats parodė jį tąkart bare matęs. Aplinkybę, jog A. M. su kaltinamuoju V. L. bendravo dar iki aptariamo įvykio, patvirtina byloje esanti V. L. „Facebook“ paskyros įrašų kopija, iš kurios matyti, jog A. M. pastarojoje padarė įrašus 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. spalio 26 d. (T. 1, b. l. 97-100), kurių turinys leidžia spręsti, jog V. L. ir A. M. jau tada palaikė gana draugiškus santykius. Tai kartu paneigia ir kaltinamojo V. L. jau teisme nurodytą aplinkybę, jog A. M. jis beveik nepažinojo. Pastebėtina, jog nepasitvirtino ir liudytojo A. M. ikiteisminio nurodytos aplinkybės, kad kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir nukentėjusiojo paklausė, kas jį mušė, pastarasis nurodė į jį ir dar kelis šalia buvusius vaikinus, kadangi nei pats nukentėjusysis, nei pareigūnai šios aplinkybės neminėjo nei apklausiami teisme, nei duodami parodymus tyrimo metu. A. M. taip pat nurodė ir tai, jog įvykio metu nukentėjęs asmuo kvietė greitąją pagalbą, tačiau, kaip nustatyta byloje, medikus iškvietė nukentėjusiojo draugas D. Š., tą patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašo rinkmenos apžiūros metu gauti duomenys (T. 2, b. l. 16).
Objektyviajai tiesai byloje nustatyti svarbūs nukentėjusiojo parodymai. Teisme nukentėjusysis D. J. paaiškino, jog 2014 m. kovo 1 d. su draugu D. Š. užėjo į klubą Trakų g., klube pažįstamų nepamatė, tačiau lauke pamatė pažįstamą V. L.. Pasisveikinus V. L. ėmė keiktis, įžeidinėti, buvo neblaivus. Apsauginis V. L. sutramdė, liepė eiti vidun, bet šis vėl išėjo ir vėl kreipėsi į jį keiksmažodžiais. Tada apsauginis prirėmė V. L. prie sienos. V. L. įėjo į vidų. Apsauginis išvažiavo namo. V. L. vėl išėjo, pradėjo jį keiksnoti ir jam trenkė į galvą. Lauke buvo ir daug V. L. draugų. Visų pirma jam V. sudavė kumščiu į veidą, po kelių sekundžių pribėgo V. L. draugai D. D. ir K. D.. Visi trys smūgiavo į smūgiavo į galvą – veidą, kartu, buvo apsupę. Sudavė daugiau nei po 1 ar 2 smūgius, smūgių bent jau po keletą iš kiekvieno buvo. Jis bandė prasibrauti per minią, perbėgo gatvę. K. D. tada jį pasivijo, pribėgo iš priekio ir smogė į veidą, į dešinę pusę, kumščiu, jis susmuko, nukrito ant dešinio šono, veidu į tą pusę iš kurios atbėgo. Tada matė, kaip visi trys kaltinamieji jį spardė į galvos sritį, veidą. Spyrių buvo daugiau nei vienas, kiekvienas spyrė keletą kartų. Visi stovėjo prie galvos. Žandikaulis lužo nuo spyrių, nuo kurio konkrečiai, nežino. Po keleto smūgių prarado sąmonę. Draugas iškvietė greitąją. Kol laukė greitosios K. D. šaukė „neišeikite iš perimetro, bus dar blogiau“. Iš trijų jį mušusių asmenų, jis pažįsta tik V. L., po to per „Facebook“ išsiaiškino ir kitus asmenis. Ką konflikto metu tiksliai veikė D. Š., nepasakys, tačiau jis buvo netoliese. Pažymėtina, jog šie nukentėjusiojo D. J. parodymai proceso eigoje išliko nuoseklūs, esminėse detalėse, susijusiose su padaryta veika, nesikeitė, taigi, teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teismas neturi pagrindo ir dvejonėms, jog nukentėjusysis keitė parodymus dėl jo atžvilgiu smurtavusių asmenų skaičiaus, remdamasis vien 2014 m. kovo 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos pirmojo būrio vyr. patrulio V. R. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog 2014 m. kovo 1 d., apie 4 val. 17 gavus pranešimą, kad Vilniuje, Trakų g. 3, vyksta muštynės ir atvykus į vietą patikrinti įvykio, pil. D. J., paaiškino, kad jį sumušė du nepažįstami jaunuoliai ir juos nurodė. Buvo sulaikyti V. L. ir D. D. (T. 1 b. l. 115). Aplinkybę, jog įvykio vietoje buvo sulaikyti nukentėjusiojo D. J. nurodyti asmenys V. L. ir D. D., teismo posėdžio metu patvirtino ir kitas į įvykio vietą atvykęs pareigūnas A. Š., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisme buvo pagarsinti, kadangi pats liudytojas įvykio dėl darbo pobūdžio neišskyrė kaip ypatingo ir neįsiminė (T. 1, b. l. 164-165). Pažymėtina, jog pareigūnas V. R. apklausiamas teisme patvirtino teismo pagarsintus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis parodė jį sumušusius asmenis, kurie, kaip paaiškėjo patikrinus asmens dokumentus, buvo V. L. ir D. D., bei pasakė, kad buvo dar trečias vaikinas, kuris pasišalino (T. 1, b. l. 166-167). Svarbu atkreipti dėmesį, jog pareigūnas taip pat teigė, jog nukentėjusiojo parodyti vaikinai neneigė konfliktavę, tačiau nurodė, jog konfliktą pradėjo nukentėjusysis. Taigi, kaip matyti, D. J. nuo pat pradžių tvirtino buvęs sumuštas trijų asmenų, o nuo pat pirmos apklausos įvardijo būtent kaltinamuosius ir tai taip pat stiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl jo parodymų turinio. Nuoseklius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas D. Š., kurio parodymai esminėse detalėse sutapo. Pastebėtina, jog šis liudytojas atkurdamas nukentėjusiojo nurodytą įvykių seką papildė, paaiškindamas, kad jis bandė atitraukti užpuolikus nuo D. J. konfliktui įsibėgėjus, tačiau K. D. pasakė jam, jog nesikištų, nes blogai baigsis. D. Š. tvirtino kaltinamųjų nepažinojęs, juos atpažinęs per „Facebook“ socialinį tinklapį, pagal nuotraukas. Nukentėjusiojo ir liudytojo D. Š. parodymais nustatytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir netiesioginių liudytojų paaiškinimai. Štai liudytoja D. K. paaiškino, jog atvykus į ligoninę slaugyti D. J. išsiaiškino, jog kilusio konflikto metu V. L. sužalojo D. J.. Liudytoja V. J., nukentėjusiojo motina, teismo posėdžio metu tvirtino, jog D. J. dar ligoninėje jai pasakęs, kad jį sumušė trys asmenys, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog jos sūnaus atžvilgiu smurtavo iš pradžių vienas asmuo, o galiausiai jį spardė trise. Teismo vertinimu, byloje svarbu aptarti ir nukentėjusiojo blaivumo įvykio metu klausimą, kuris aktualus vertinant jo faktinių aplinkybių suvokimą bei parodymų patikimumą. Nors pats nukentėjusysis D. J. teigė įvykio metu buvęs blaivus, ir šią aplinkybę dalis teisme apklaustų liudytojų (D. Š., D. K.) patvirtino, kitų liudytojų (R. K., pareigūno A. Š.) teigimu, jis vis tik buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, jog liudytojas A. Š. akcentavo savo didelę patirtį dirbant policijos įstaigoje, todėl, pasak jo, jei jis apklaustas po įvykio nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, taip ir buvo. Vis tik, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog į įvykio vietą netrukus po policijos ekipažo atvyko ir greitosios medicinos pagalbos medikų brigada. Kaip matyti iš byloje esančios medikų komandos iškvietimo kortelės kopijos, joje užfiksuota, kad medikams perduotas D. J., kuriam dėl sumušimo lūžo žandikaulis, pacientas blaivus (T. 2, b. l. 4). Teismas taip pat vertina tai, jog nukentėjusysis netrukus buvo pristatytas į gydymo įstaigą, tačiau jo blaivumas (bent jau pagal byloje esančius duomenis) nebuvo tikrintas. Esant šioms aplinkybėms, teismas, nemenkindamas policijos įstaigos daruobtojų patirties, bet kartu atsižvelgdamas į tai, jog medikams nukentėjusysis nesudarė neblaivaus asmens įspūdžio ir jo blaivumas nebuvo tikrintas, o taip pat į bendras aplinkybes, kad įvykis vyko savaitgalį, jau paryčiui, miesto centre, jaunimo mėgstamoje pasilinksminimo erdvėje, daro išvadą, jog jei D. J. ir buvo vartojęs alkoholio, tai išties minimaliai, taigi ir ne tiek, kad nebūtų galėjęs suvokti ir vertinti įvykio aplinkybių, identifikuoti asmenų, kurie jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Pastebėtina, jog aplinkybė dėl liudytojo D. Š. blaivumo bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčyta, tiek pats liudytojas, tiek nukentėjusysis, o ir liudytoja D. K., D. Š. mačiusi netrukus po įvykio, ligoninėje, teigė, kad jis buvo blaivus. Atitinkamai teismas neturi pagrindo netikėti ir D. Š. faktinių įvykio aplinkybių suvokimu, juolab, kad jo parodymai išties nuoseklūs. Atkreiptinas dėmesys, jog kitaip nei nukentėjusysis ir liudytojas D. Š., kaltinamieji V. L. ir D. D. įvykio metu buvo gana smarkiai apgirtę, V. L. tuoj pat po įvykio nustatytas 2,16 promilės, o D. D. – 1,63 promilės neblaivumas (T. 2, b. l. 45, 78). Ar įvykio metu blaivus buvo kaltinamasis K. D., nenustatyta, kadangi atvykus policijos pareigūnams, šis iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas V. Š. nurodė, jog nors įvykis įvyko tamsiu paros metu, įvykio vieta buvo pakankamai apšviesta. Teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio vieta yra centrinė Vilniaus miesto dalis, senamiestis, šalia barų, klubų, kurie lokalizuojasi ne kokioje nuošalioje gatvėje. Pastebėtina, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas D. Š. įsiminė kai kurias detales dėl kaltininkų aprangos – D. J. teigė, jog, V. L. buvo su marškiniais, megztiniu, kiek pamena, be palto, D. D. jam įsiminė dėl raudonos striukės, K. D. išsiskyrė tuo, jog buvo su kepure su snapeliu, su tamsia striuke. D. Š. dėl raudonos striukės taip pat labiausiai įsiminė D. D.. Teismo nuomone, liudytojo R. K. nurodyta aplinkybė, jog jų bare asmenys būna be striukių nesudaro pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis ir liudytojas D. Š. nurodė neteisingas aplinkybes dėl kai kurių kaltininkų aprangos, kadangi įvykis vyko lauke, o ne baro viduje. Aptariamame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis K. D. nurodė, jog tuo metu galėjo nešioti kepurę, kita vertus, papildė, jog ir A. M., kuris teisme apklaustas liudytoju, vizualiai galėjo atrodyti panašiai. Vis tik, teismas, įvertinęs jau pirmiau aptartas išvadas dėl nukentėjusiojo D. J. ir liudytojo D. Š. parodymų nuoseklumo, jų galimybių aiškiai vertinti įvykio faktines aplinkybes, o taip pat patį jų parodymų turinį, neturi pagrindo manyti, jog tiek nukentėjusysis, tiek tiesioginis įvykio liudytojas galėjo apsirikti identifikuodami atsakingus asmenis. Pažymėtina, jog su nukentėjusiuoju ir liudytoju D. Š. buvo atlikti ir parodymų patikrinimo vietoje veiksmai, kurių metu jie patvirtino savo parodymus ir nurodė atitinkamas vietas pagal konflikto seką. Kita vertus, teismas, traktuodamas nukentėjusiojo D. J. ir liudytojo D. Š. parodymus dėl neteisėtų kaltininkų veiksmų kaip nuoseklius ir veikiau patikimus, viena jų paaiškinimų dalimi, kuri iš esmės neturi įtakos kaltinamųjų veikų vertinimui baudžiamojo įstatymo prasme, nėra linkęs kategoriškai vadovautis. Kaip nurodo pats nukentėjusysis D. J. bei parodymus davęs liudytojas D. Š., būtent kaltinamasis V. L. išprovokavo konfliktą – keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo nukentėjusįjį, pirmas smogė nukentėjusiajam. Kaltinamasis V. L. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė priešingai, kad D. J. bandė jį surasti ir pasiekti dar iki įvykio, nuolat skambindavo, ieškodavo, rašydavo žinutes, bandė susisiekti per „Facebook“ tinklapį, atsiliepus, grasindavo, kadangi pastarasis buvo supykęs dėl jo ryšio D. K., o šis jo ryšys su D. J. mergina, vėliau ir tapo pagrindine konflikto priežastimi. Į bylą yra pateikta nuotrauka iš socialinio tinklapio „Facebook“ susirašinėjimo tarp V. L. ir D. J., iš kurios matyti, kad dar 2014 m. vasario 17 d. D. J. kelis kartus bando susisiekti su V. L. (T. 2, b. l. 50-51). Kaltinamasis apklausiamas taip pat nurodė, jog „Facebook“ paskyroje buvo pažymėjęs, kur leis laiką, todėl mano, jog nukentėjusysis žinojo jo buvimo vietą ir jo ieškojo. Pasak V. L., būtent D. J. iniciavo konfliktą žodžiu, o taip pat pirmas smogė jam, V. L., galva į nosį, tačiau ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis, kaltinamasis nepateikė jokių pažymų iš sveikatos gydymo įstaigos ar pan., kurios leistų svarstyti galimybę, jog pirmasis smurtinius veiksmus atliko būtent nukentėjusysis. Pažymėtina, kad ir pareigūnas V. R. parodė, jog sulaikius V. L., šis buvo be akivaizdžių sumušimo žymių. Tęsiant, pastebėtina, jog ir liudytojas R. K., kuris iš esmės matė tik žodinį konfliktą (todėl teismui jo parodymai svarbesni šioje dalyje), nurodė, kad agresyviai, visų pirma, buvo nusiteikusi nukentėjusioji pusė. Pasak liudytojo, policijos pareigūno A. Š., atvykus pagal iškvietimą, nukentėjusysis D. J. paaiškino, jog jį sumušė dėl merginos. Atkreiptinas dėmesys, jog ir teisme apklausta D. K. neneigė, kad D. J. buvo piktas ant jos ir V. L.. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas aptarta pirmiau, sprendžia, jog nukentėjusysis išties, galbūt ir ne tokia apimtimi, kaip teigia kaltinamasis V. L., dar iki įvykstant konfliktui buvo suinteresuotas išsiaiškinti asmeninius santykius dėl merginos, D. J. išties turėjo pratekstą konfliktuoti su kaltinamuoju, todėl tikėtina, jog jis galėjo būti žodinio konflikto iniciatorius. Tuo pačiu, teismas pagal surinktus įrodymus sprendžia, jog D. J. elgesys nebuvo toks įžeidžiantis, neteisėtas ar ypač provokuojantis, kad galėjo nulemti neadekvačius V. L., o kartu ir kitų kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje pakanka įrodymų nustatyti, kad visi trys kaltinamieji 2014 m. kovo 1 d., buvo įvykio vietoje ir smurtavo prieš nukentėjusįjį, o būtent: prie baro „Brandy Lounge“, esančio Trakų g. 2, V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam D. J. į veido sritį, o nukentėjusiajam D. J. išsigandus tokių veiksmų ir pradėjus bėgti, V. L. su D. D. (kuris taip pat buvo neblaivus) ir K. D. D. J. pasivijo prie klubo „Pub Latino“, esančio Trakų g. 3, Vilniuje, kur K. D. sudavė smūgį D. J. į galvos sritį, taip parblokšdamas nukentėjusįjį ant žemės ir tuomet V. L. kartu su D. D. ir K. D. gulinčiam nukentėjusiajam D. J. kojomis sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į veidą ir kitas kūno vietas.
Pažymėtina, jog tiek nukentėjusysis D. J., tiek liudytojas D. Š. nurodė, jog visi kaltinamieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir iš karto po to, kai jam smogė V. L., t. y. dar iki tol, kol jam smogė K. D.. Vis tik, valstybinis kaltintojas šių aplinkybių į kaltinamiesiems pateiktą kaltinimą neįtraukė, todėl teismas šia apimtimi pareiškto kaltinimo nesunkina.
Nustačius, jog visi kaltinamieji išties smurtavo prieš nukentėjusįjį D. J., svarbu apžvelgti smurtinės veikos padarinius. Kaip nurodė nukentėjusysis D. J., žandikaulis jam buvo sulaužytas tuo metu, kai kaltinamieji jį susmukusį ant žemės spardė. Su tuo nėra pagrindo nesutikti, manytina, jog asmuo išties galėjo objektyviai atskirti, kada būtent jam kilo tokio pobūdžio sužalojimas, kuris pasireiškė ir didesniu skausmu, paminėtina, jog kaip nurodė nukentėjusysis būtent šiame konflikto epizode ir prarado sąmonę. Teismas, vertindamas kilusius padarinius, pirma atsižvelgia į tai, jog VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicininiuose išrašuose užfiksuota, kad D. J. buvo gydomas Veido ir žandikaulių chirurgijos I skyriuje nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 10 d., diagnozė: apatinio žandikaulio lūžis 41-42 dantų srityje (T. 1 b. l. 46-50). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas išvadoje nurodė, kad D. J. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis dešinės pusės l-2-o dantų srityje ir kairės pusės kampo srityje ir gleivinės plėšimu 1-2 dantų srityje iš dešinės, padarytas paveikus kietu buku daiktu, iki apžiūros VšĮ VUL Žalgirio klinikoje, t. y. 2014 m. kovo 1 d. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (T. 1, b. l. 188-189). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis buvo hospitalizuotas būtent dėl žandikaulio lūžio, todėl kiti įvykio metu jam padaryti smulkūs sužalojimai nebuvo fiksuoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos D. J. gynėjas pateikė į bylą nuotraukas, kuriose užfiksuotas pats nukentėjusysis, tai, jog jis yra ligoninės palatoje, užfiksuotos mėlynės ant rankų ir kojų, matomi objektyvūs pakitimai žandikaulio srityje (T.2, b. l. 27-35). Liudytojos D. K. ir V. J. ikiteisminio tyrimo apklausose taip pat teigė, jog atvykus į ligoninę aplankyti D. J., matė mėlynes ant rankų, kojų, paties nukentėjusiojo teigimu, jam po įvykio skaudėjo visą kūną. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas neatmeta kaltinime nurodytos aplinkybės, jog kaltinamieji kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių ne tik į veido sritį, bet ir kitas kūno vietas, kita vertus, spręsdamas dėl smurtinio kaltinamųjų elgesio kilusių padarinių, vadovaujasi būtent medicininiuose dokumentuose bei specialisto išvadoje pateiktais faktais. Šiame kontekste teismas pažymi, jog kaltinamojo D. D. pozicija, jog jei jis, kaip buvęs bokso jaunių čempionas, būtų dalyvavęs konflikte, pasekmės galėjo būti žymiai rimtesnės, nepagrįsta, kadangi nėra galimybės nustatyti, kokią galią, jėgą, kokiu mastu jis konkrečiai naudojo, o sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam yra tokie, kokius juos esant nustatė kompetentingi asmenys.
Teismo nuomone, priežastinis ryšys tarp smurtinių kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių nustatytas tinkamai. Kaip minėta, specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, o byloje nustatyta, jog nukentėjusįjį spardė visi trys kaltinamieji, o nors tikslus spyrių skaičius nenustatytas, kadangi jų tiksliai negalėjo įvardinti ir pats nukentėjusysis, iš esmės būtų pakakę ir vieno spyrio, juolab, kad kaltinamieji kaltinami nesunkiai sutrikdę nukentėjusiojo sveikatą bendrininkų grupe. Pažymėtina, jog pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Be objektyviųjų bendrininkavimo požymų – kelių asmenų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ir veikos bendrumo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti ir subjektyviuosius – tyčią ir susitarimą. Teismo vertinimu, susitarimas tarp kaltinamųjų šiuo atveju reiškėsi konkliudentiniais veiksmais: V. L. pradėjus smurtauti, prie jo prisijungė ir kiti kaltinamieji, K. D. smogė nukentėjusiajam ir šis nukrito ant žemės, tuomet V. L., K. D. ir D. D. ėmė nukentėjusįjį spardyti, taigi, nors išankstinio susitarimo ir nebuvo, jis kilo spontaniškai, vieni kitų veiksmams kaltinamieji pritarė ir iš esmės siekė vieningo rezultato, jų visų veiksmai reikšmingi dėl kilusių galutinių padarinių. Pažymėtina, jog ir teismų praktikoje pripažįstama, jog susitarimas tarp bendrininkų gali susiformuoti veikos eigoje. Teismo nuomone, kaltininkai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smurtaudami prieš nukentėjusįjį, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam sutrikdys sveikatą ir to siekė, tačiau savo sąmonėje neindividualizavo, kokių būtent pasekmių nori nukentėjusiajm, jiems buvo priimtinas bet kokio pobūdžio ar laipsnio galintis kilti sužalojimas (sveikatos sutrikdymas). Teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kieno konkrečiai spyriu (spyriais) D. J. buvo sulaužytas žandikaulis, kaltinamiesiems veikiant bendrininkų grupe, dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, atsako visi smurtavę asmenys.
Kaip jau minėta anksčiau, teismas, įštyręs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo kaltinamųjų veikoje nustatyti esant BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Ir priešingai, chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016). Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, konfliktas prasidėjo tarp nukentėjusiojo D. J. ir kaltinamojo V. L., jie buvo pažįstami iš anksčiau, konflikto priežastimi tapo D. J. merginos ryšiai su V. L., dėl kurių nukentėjusysis buvo supykęs ir, negalima atmesti versijos, įvykio dieną norėjo tarpasmeninius santykius išsiaiškinti su kaltinamuoju V. L.. Žodiniam konfliktui išsirutuliojus į smurtinį, prie smurtinių kaltinamojo V. L. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu prisijungė ir kiti kaltinamieji D. D. ir K. D., kurie, kaip nustatyta buvo pažįstami tiek tarpusavyje, tiek su V. L. palaikė draugiškus santykius, todėl pastarojo pusėn ir stojo įvykus konfliktui. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamieji smurtavo būtent prieš nukentėjusįjį, byloje nėra duomenų, kad jie konfliktavo su kitais, įvykio vietoje buvusiais asmenimis, niokojo svetimą turtą ar atliko panašius veiksmus, kurie leistų įžvelgti buvus ir chuliganiškas paskatas. Taigi, nors kaltinamieji ir elgėsi neadekvačiai, dėl kilusio konflikto trise gana intensyviai smurtavo prieš vieną nukentėjusįjį, tuo labiau, viešoje vietoje, teismas vertina, jog įvykis ir atitinkamai kaltininkų veiksmai, nagrinėjamu atveju, yra antipatijos bei tarpasmeninių, pykčiu paremtų santykių aiškinimosi pasekmė, taigi, turi konkrečią paaiškinamą priežastį. Kaltinamųjų veikos motyvų analizė nesuteikia pagrindo išvadai, kad pagrindinis jų veikos aspektas buvo noras priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ar pan. Kita vertus, smurtinių veiksmų panaudojimas viešoje vietoje atitinkamai buvo įvertintas kaltininkams inkriminuojant BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) .
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, nenustačius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto veiką kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina ir kaltinamųjų V. L., D. D. bei K. D. veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. kvalifikuotina kaip tyčinis nesunkus nukentėjusiojo D. J. sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog perkvalifikuojant veiką kaltinamiesiems buvo užkirstas kelias tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Teismas taip pat konstatuoja, jog byloje įrodyta ir tai, kad kaltinamieji V. L., D. D. (kurie buvo neblaivūs) ir K. D., viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu ir nesunkiai jam sutrikdydami sveikatą, šiuo savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Pažymėtina, jog fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai teismų praktikoje paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Vertinant tai, kas jau aptarta pirmiau, matyti, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – centrinėje miesto dalyje, Vilniaus senamiestyje, šalia klubų, barų. Kaltininkai įžūliais smurtiniais veiksmais, veikdami bendrininkų grupe sužalojo nukentėjusįjį D. J., matant pašaliniams asmenims – vadovaujantis bylos medžiaga spręstina, kad įvykio vietoje ir metu, be nukentėjusiojo, kaltininkų ir liudytojų, buvo nemažai kitų žmonių, teismas taip pat vertina, jog įvykis padarytas šalia jaunimo pamėgtų susibūrimo ir pasilinksiminimo vietų, čia kilo sąmyšis, šurmulys. Logiška, jog ir kitiems aplinkiniams šis įvykis turėjo sukelti neigiamus išgyvenimus. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei medikai, kadangi nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Liudytojas D. Š. teigė, kad jį ištiko šokas. Taigi, kaltinamųjų veika šiuo atveju neįšvengimai peržengė privataus konflikto ribas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog visuomenės rimtis ir tvarka išties buvo sutrikdyta. Pažymėtina, jog kaltinamieji veikė bendrais veiksmais, tiesiogine neapibrėžta tyčia, nesukonkretindami, kokį poveikį visuomenei turės jų atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais tikrai numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka vienaip ar kitaip bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Atkreiptinas dėmesys, jog motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba dar kitokie.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kaltinamųjų veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sudaro nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį. Tokia išvada neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2009).
Teismas tikslina ir kaltinime nurodytą veikų padarymo laiką. Kaip nurodė prokuroras, atsižvelgęs į nukentėjusiojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis yra 2014 m. kovo 1 d., apie 02.30 val., tačiau teismas, nustatydamas bent jau apytikslį įvykio laiką, pirmiausia remiasi policijos ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, jog 2014 m. kovo 1 d., 4.17 val gautas pranešimas apie įvykį, jog Trakų g. 3, Vilniuje, vyksta muštynės (T. 1, b.l .108). Tokios laiko aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, tarnybiniame pranešime, apie jas galima spręsti ir iš kitų byloje esančių duomenu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas tikslina kaltinimą savo iniciatyva, nustatant kad veikų padarymo laikas yra apie 4 val. Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju įvykio laiko patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir nepažeidža kaltinamųjų teisių į gynybą.
Byloje yra pateikti civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 5162,96 Lt (1495,30 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai dėl nukentėjusiojo D. J. gydymo atlyginti bei pateikė ieškinį pagrindžiančius dokumentus (T. 2, b. l. 7-9).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Byloje nustatyta, jog kaltinamieji V. L., D. D. ir K. D. bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam D. J. sveikatą, todėl jie turi atlyginti minėto civilinio ieškovo patirtą žalą. Pareikštas ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, jog D. J. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų, suteiktų paslaugų gydymo kaina – 5162,96 Lt (1495,30 Eur). Atsižvelgus į tai, kas aptarta, minėta suma žalai atlyginti priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai.
Byloje civilinį ieškinį (kartu su rašytiniais priedais) dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė ir nukentėjusysis D. J. (T. 1, b. l. 142-161). Nukentėjusiojo atstovas nurodė, jog patirtą turtinę žalą sudaro:
Artimųjų kelionė 2014 m. kovo 2 d. Vilnius – Kaunas – 18 litų;Artimųjų kelionė 2014 m. kovo 3 d. Kaunas – Vilnius – 18 litų;Medikamentai 2014 m. kovo 6 d. – 65,14 litų;Artimųjų kelionė 2014 m. kovo 6 d. Vilnius – Kaunas – 18 litų;Minkštas maistas 2014 m. kovo 7 d. – 3,96 litų;Minkštas maistas 2014 m. kovo 7 d. – 7,96 litų;Minkštas maistas 2014 m. kovo 7 d. – 11,57 litų;Minkštas maistas 2014 m. kovo 8 d. – 6,88 litų;Minkštas maistas 2014 m. kovo 8 d. – 9,68 litų;Minkštas maistas 2014 m. kovo 9 d. – 33,82 litų;Blenderis 2014 m. kovo 9 d. – 268 litų;Minkštas maistas 2014 m. kovo 10 d. – 10,86 litų;Medikamentai 2014 m. kovo 10 d. – 31,88 litų;Medikamentai 2014 m. kovo 12 d. – 48,96 litų;Kelionė 2014 m. kovo 25 d. Kaunas – Vilnius – 19 litų;Kelionė 2014 m. birželio 14 d. Kaunas – Vilnius – 19 litų;Medikamentai 2014 m. birželio 20 d. – 18,56 litų;Odontologijos paslaugos 2014 m. rugsėjo 25 d. – 1440 litųBylos medžiagos nuorašai 2014 m. lapkričio 5 d. – 19,50 litųOdontologijos paslaugos 2014 m. lapkričio 6 d. – 20 litųKelionė 2014 m. gruodžio 3 d. Kaunas – Vilnius į akistatą – 10 litų;Kelionė 2014 m. gruodžio 4 d. Vilnius – Kaunas į akistatą – 10 litų;Kelionė 2014 m. gruodžio 8 d. Vilnius – Kaunas – Vilnius į akistatą, kitus procesinius veiksmus, vizitacijas pas gydytojus – 97,38 litų;Odontologijos paslaugos 2014 m. gruodžio 11 d. – 100 litų;Odontologijos paslaugos 2015 m. sausio 29 d. – 405 eurai;Odontologijos paslaugos 2015 m. balandžio 28 d. – 35 eurai.
Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Teismas pažymi, kad byloje su ieškiniu pateikti įrodymai (pinigų priėmimo kvitų kopijos), patvirtinantys, jog nukentėjusysis D. J. lankėsi odontologijos klinikoje UAB „Dantų grafika“, kurioje jis už suteiktas paslaugas iš viso sumokėjo 891,81 Eur. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys išties leidžia manyti, jog nukentėjusysis po gydymo stacionare, turėjo kreiptis dėl tolimesnės odontologų priežiūros, vis tik, teismo vertinimu, pateikti įrodymai yra neinformatyvūs ir, remdamasis vien šiais įrodymais teismas neturi galimybės nustatyti, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam, kaip jos susijusios su kaltinamųjų nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu – žandikaulio lūžiu. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėta, kad teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, dėl ko D. J. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusysis ieškiniu prašo priteisti ir išlaidas, patirtas perkant medikamentus – „Nutridirink“ (aukštos energetinės vertės ir didelio baltymų kieko preparatas), nosies purškalą, švirkštynes, kitus papildus, priešuždegiminius vaistus Xefo Rapid 8 mg. Pažymėtina, jog įrodyti civilinio ieškinio pagrįstumą, yra ieškovo pareiga. Vien tik iš byloje esančių medicininių dokumentų, teismas negali spręsti, kad tokie medikamentai, papildai, nukentėjusiajam buvo skirti gydymo eigoje, į bylą nepateikti jokie gydytojų receptai, rekomendacijos, kurios patvirtintų, kad nukentėjusiajam buvo reikalingi būtent tokie medikamentai, todėl teismas sprendžia, jog ieškininis reikalavimas šioje dalyje nepagįstas.
Dėl bylos medžiagos nuorašų pažymėtina, jog iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad pinigus sumokėjęs asmuo nurodytas J. J., t. y. nukentėjusiojo atstovas, todėl šios išlaidos veikiau susijusios su advokato pagalba proceso metu ir atitinkamai nėra pagrindo pripažinti jų nukentėjusiojo patirta turtine žala.
Nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas priteisti iš kaltinamųjų išlaidas, susijusias su jam medikų paskirta minkšto maisto dieta, t. y. už įsigytą blenderį bei minkštą maistą, taip pat netenkintinas. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad dėl kitokio nei įprastai maitinimosi jis patyrė didesnes išlaidas, nei jas būtų patyręs tuo atveju, jei prieš jį nebūtų padaryta nusikalstama veika. Be to, ieškovas nepagrindė, jog blenderis buvo pirktas konkrečiai jam, kad jis neturėjo kitokių priemonių, kuriomis naudodamasis nenukryptų nuo jam paskirtos dietos. Kita vertus, teismas į aplinkybę, jog nukentėjusysis buvo priverstas nukrypti nuo jam įprastos mitybos, atsižvelgia spręsdamas dėl D. J. priteistinos neturtinės žalos.
Nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas priteisti jo artimųjų patirtas kelionių išlaidas taip pat netenkintinas, kadangi neįrodyta, kad tai buvo nukentėjusiojo D. J. išlaidos.
Nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas priteisti jo kelionių išlaidas į akistatą 2014 m. gruodžio 3 ir 4 d., bei 2014 m. gruodžio 8 d. išlaidas į akistatą, kitus procesinius veiksmus, vizitacijas pas gydytojus tenkintinas iš dalies, t.y. tenkintinas tik dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų dėl vykimo į akistatą 2014-12-08, kitoje dalyje vykimas į gydymo įstaigas, procesinius veiksmus byloje nėra įrodytas. Tačiau atsižvelgiant į pravažiuotą atstumą, nukentėjusiojo pateiktus įrodymus, prašoma priteisti turtinės žalos suma, vadovaujantis protingumo kriterijumi, mažintina nuo prašomų 97 Lt,38 iki 38 Lt ( 11 eurų).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas tenkina nukentėjusiojo D. J. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies – nustato, jog iš kaltinamųjų solidariai priteistina 11 turtinei žalai atlyginti.
Kitoje likusioje aukščiau aptartoje dalyje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 eurų. Kaip nurodo D. J. atstovas, nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis, jis buvo hospitalizuotas, žandikauliai daugiau nei mėnesį laiko buvo sukabinti, nukentėjusysis negalėjo normaliai kalbėti, bendrauti, maitinosi tik per šiaudelį. Sugijus žandikauliui, teko gana ilgą laiką laikytis minkšto maisto dietos, jam sudėtos kabės, kurias nešiojo ilgą laiką, teko nuolat lankytis pas odontologą. D. J. po traumos jautė galvos skausmus, kreipėsi į neurologą. Kaltininkų veika nukentėjusiajam sukėlė didžiulį skausmą, gijimo metu jis turėjo didelių nepatogumų. Suluošinimas viešoje vietoje nukentėjusiajam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, apribojo galimybes bendrauti, sumenkino savivertę, pasitikėjimą savimi. Užpuolimas sukėlė baimę, nepasitikėjimą kitais. Nukentėjusysis išgyvena ir proceso metu, kadangi nei vienas kaltinamasis kaltės nepripažino.
Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, šioje byloje nustatydamas nukentėjusiajam D. J. iš kaltinamųjų priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiojo žandikaulis lūžo, todėl logiška manyti, kad dėl tokio lūžio jis jautė didelį skausmą, kaip matyti iš medicininių dokumentų, nukentėjusysis buvo hospitalizuotas, sutriko jo normalaus gyvenimo tempas, nukentėjusiajam gana ilgam laikui skirta minkšto maisto dieta, žandikaulis buvo sukabintas, todėl bendravimas buvo apribotas, išėjus iš gydymo įstaigos teko toliau gydytis. Pažymėtina, jog nukentėjusįjį kaltinamieji sumušė viešoje vietoje, stebint aplinkiniams, taip jį iš esmės pažemindami. Teismas neatmeta ir nukentėjusiojo atstovo argumentų, jog teisei priešinga veika nukentėjusiajam sukėlė ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, neatmetama aplinkybė, kad nukentėjusysis po įvykio jaučia nepasitikėjimą ir baimę būti viešose vietose. Tačiau teismas vertina, jog nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į žalą padariusių asmenų kaltę, jos formą, kaltinamųjų turtinę padėtį, kaltinamieji yra jauni ir dirbantys asmenys. Teismo nuomone, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam D. J. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 2700 Eur. Būtent tokia suma, teismo įsitikinimu, labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios ir kaltosios pusių. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-314/2012, 2K-416-942/2016, 2K-251-507/2016, 2K-21-942/2016 ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 800 Lt iki 10 000 Lt (atitinkamai nuo apytiksliai 230 iki 3000 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala taipogi priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai.
Nukentėjusysis D. J. taip pat prašė iš kaltinamųjų priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą – 6480 Eur + PVM, iš viso 7840,80 Eur.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis D. J. proceso metu naudojosi advokatų profesinės bendrijos Motieka ir Audzevičius paslaugomis, nuo 2014 m. balandžio 8 d. į procesą atstovauti nukentėjusiojo atstovauti įstojo ir advokatas J. J.. Pažymėtina, jog iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad nukentėjusiojo atstovas (kurio atstovavimo apimtis iš esmės buvo didžiausia) išties buvo aktyvus viso proceso metu, ginčijo prokuroro sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, teikė daug įvairių prašymų, dalyvavo procesiniuose veiksmuose, buvo aktyvus posėdžių metu, ruošė argumentuotą baigiamąją kalbą. Tačiau teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra neproporcingai didelė atsižvelgus tiek į patį bylos sudėtingumą, apimtį, tyrimo eigą, tiek ir į kaltinamųjų turtinę padėtį. Taigi, prašoma priteisti suma už advokato pagalbą neatitiktų proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu aspektu 1700 eurų suma bus pakankama kompensuoti nukentėjusiojo interesų atstovavimą byloje. Ji ir priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai.
Kaltinamųjų V. L., D. D. ir K. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. L., D. D. ir K. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės- veika padaryta bendrininkų grupe, kaltinamųjų V. L. ir D. D. atsakomybę sunkina ir aplinkybė, jog pastarieji veikas padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems V. L., D. D. ir K. D., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. L., teismas pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos, viena veika – smurtinio pobūdžio nusikaltimas, sukėlęs gana ilgalaikius neigiamus padarinius). Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, be to veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo ir tai turėjo įtakos veikų padarymui. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas bei kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. L. teisei priešingas elgesys yra veikiau vienkartinio pobūdžio, nėra pagrindo spręsti, jog jis veda gyvenimo būdą, prieštaraujantį visuomenės ir moralės normoms, veikas jis padarė dėl jaunatviško impulsyvumo, neadekvačiai sureagavo į nukentėjusiojo veiksmus, pasirinko netinkamą konflikto sprendimo būdą. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog būtent jis pirmas pradėjo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, o kiti kaltinamieji prie konflikto iš esmės prisidėjo dėl ryšių su juo. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. L. už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu paskiriant jam tam tikrus įpareigojimus. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė bei skirtini įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Bausmės kaltinamajam paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas tarpusavyje bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi veikos padarytos idealiąja sutaptimi.
Kaltinamajam V. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. D., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos, viena veika – smurtinio pobūdžio nusikaltimas, sukėlęs gana ilgalaikius neigiamus padarinius). Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, be to veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo ir tai turėjo įtakos veikų padarymui. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – vedęs, dirbantis, studijuojantis, tiek darbdavio, tiek studijų įstaigos administracijos abibūdinamas teigiamai, ne kartą buvęs neatlygintinu kraujo donoru, neteistas, baustas administracine tvarka, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas bei kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ir D. D. yra veikiau teigiama asmenybė, veikas padarė dėl jaunatviško impulsyvumo, lengvabūdiškai prisidėjo prie tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo V. L. kilusio konflikto ir jį tęsė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. D. už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu paskiriant jam tam tikrus įpareigojimus. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė bei skirtini įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Bausmės kaltinamajam paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas tarpusavyje bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi veikos padarytos idealiąja sutaptimi.
Kaltinamajam D. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. D., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos, viena veika – smurtinio pobūdžio nusikaltimas, sukėlęs gana ilgalaikius neigiamus padarinius). Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinančių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas bei kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ir K. D. iki aptartų veikų padarymo visuomenei nebuvo pavojingas, pasielgė impulsyviai, tinkamai neįvertino situacijos, lengvabūdiškai prisidėjo prie tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo V. L. kilusio konflikto, jį tęsė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam K. D. už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu paskiriant jam tam tikrus įpareigojimus. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė bei skirtini įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Bausmės paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas tarpusavyje bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi veikos padarytos idealiąja sutaptimi.
Kaltinamajam K. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 70 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 45 valandas per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą ir V. L. nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 70 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
Bausmės pradžią V. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą ir D. D. nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolika) mėnesių, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
Bausmės pradžią D. D. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
K. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
K. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 40 valandas per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą ir K. D. nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolika) mėnesių, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
Bausmės pradžią K. D. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš kaltinamųjų V. L., D. D. ir K. D. solidariai Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1495,30 Eur turtinei žalai už nukentėjusiojo D. J. gydymą atlyginti.
Priteisti iš kaltinamųjų V. L., D. D. ir K. D. solidariai nukentėjusiajam D. J. 11 Eur turtinei žalai atlyginti bei 2700 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinti D. J. teisę į ieškinio patenkinimą dalyje dėl 891,81 Eur (odontologo paslaugos), o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš kaltinamųjų V. L., D. D. ir K. D. solidariai nukentėjusiajam D. J. 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Likusioje dalyje D. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginomo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.