Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams V. T. ir J. T. dėl garbės ir orumo gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu Ieškovas palaikė savo ieškinį, prašė jį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad teismui pateikti sms žinučių, kuriuose žmona pranešė, kad jis yra jai neištikimas, jis pateikti negali, nes jo telefonas yra sugedęs. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį kalbas paskleidė Atsakovas J. T., sužinojęs apie pokalbį tarp V. T. darbdavio ir jo – ieškovo, tačiau pokalbis „apie moteris“ buvo nerimtas. Nurodė, kad apie jo pokalbį atsakovas V. T. papasakojo J. T., kuris ir pranešė viską S. B.. Nurodė, kad J. T. anksčiau draugavo su jo žmona. Atsakovas J. T. su jo žmona S. B. susirašinėjo per mobiliąją programą „Messenger“, tačiau šių įrašų pateikti negali. Taip pat nurodė, kad byloje esanti liudytoja S. B. 2017 m. rudenį buvo išvykusi į Norvegiją tačiau sužinojusi, kad jis galimai yra neištikimas jai, grįžo į Lietuvą, kad inicijuotų santuokos nutraukimo procesą, tačiau grįžo ne pas jį, o pas kitą vyrą. Šiuo metu su žmona yra susitaikęs ir ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo nebuvo pateiktas. Nurodė, kad su žmona santykiai buvo įtempti 2-3 mėnesius, jis dėjo visas pastangas, kad žmona grįžtų pas jį. Nurodė, kad atsakovų skleidžiamos žinios pažeidė jo garbę ir orumą, be to, J. T. kišasi į jų gyvenimą. Nori kad jo naudai būtų priteista 2000 Eur neturtinės žalos, nes jis patyrė išgyvenimus, buvo kilusi grėsmė jo šeimai. Nurodė, kad šiuo metu jo žmona yra išvykusi į Norvegiją (išvyko 2018-05-21).

Ieškovo atstovė advokatė Dainora Saulienė teismo posėdžio metu palaikė ieškovo ieškinį. Nurodė, kad Ieškovas dėl atsakovų veiksmų patyrė neigiamas pasekmes, kilo grėsmė šeimos iširimui. Atsakovai yra kalti dėl susidariusios situacijos, todėl turi atsakyti už savo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2013-01-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013, kt.). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo.

Konstitucija garantuoja kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą, kai yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės ir laisvės (30 str. 1 d.). Todėl jeigu apie asmenį yra paskleisti tikrovės neatitinkantys ir jo garbę bei orumą žeminantys duomenys, jis turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas paneigti šiuos duomenis, o taip pat atlyginti dėl tokių duomenų paskleidimo jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Taikant civilinę atsakomybę tiek dėl asmens teisės į privatumą, tiek dėl asmens teisės į garbę ir orumą, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-193/2007, 2012-11-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jo garbė ir orumas buvo pažeista, nes Atsakovas J. T., rašydamas žinutes Ieškovo žmonai S. B., nurodė, kad Ieškovas yra neištikimas savo žmonai. Ieškovas taip pat nurodo, kad tokią informaciją J. T. sužinojo iš V. T., nes pastarasis nugirdo ieškovo ir V. T. darbdavio pokalbį, apie tai, kaip Ieškovas „važiuos pas kitas moteris“. Savo argumentus dėl pažeistos garbės ir orumo ieškovas grindžia susirašinėjimu su žmona, tačiau teismui šių įrodymų pateikti negalėjo, nurodydamas, kad šiuo metu yra sugedęs jo mobilaus ryšio telefonas iš kurio buvo susirašinėjama. Taip pat nurodė, kad jo žmona teismo posėdžio metu būtų patvirtinusi, kad J. T. sakė jai tikrovės neatitinkančią informaciją apie Ieškovą, tačiau S. B. apklausti teismo posėdyje nepavyko, nes ji jau prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės išvyko į užsienį, nors proceso šalys prašė, jog S. B. būtų apklausta kaip liudytoja. Pažymėtina, kad liudytoja į užsienį išvyko jau prasidėjus bylos nagrinėjimui. Kaip matyti iš byloje esančios grįžtamosios pažymos, teismo šaukimas į posėdį, kuris įvyko 2018-05-29 9 val. 30 min., liudytojai S. B. buvo įteiktas asmeniškai 2018-05-03. Kaip teismą informavo ieškovas, S. B. išvyko į Norvegiją dirbti pagal kontraktą 2018-05-21, tačiau nei ieškovas nei pati liudytoja iki teismo posėdžio pradžios neinformavo teismo apie tai, kad neatvyks į posėdį. Tokie tiek ieškovo, tiek liudytojos veiksmai – yra noras vilkinti procesą, tuo labiau, kad teismui nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog S. B. išvyko į Norvegiją dirbti pagal kontraktą ir kuriam laikotarpiui. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokie liudytojos S. B. veiksmai vertintini kaip nenoras duoti teismui parodymus, patvirtinančius arba paneigiančius kilusį ginčą tarp ieškovo ir atsakovų. Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą, o vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu vienu iš žmogaus teisių ir teisės į tinkamą procesą elementų laiko asmens teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą terminą. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Todėl teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą vadovaujasi šalių parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Kaip nurodyta anksčiau, civilinė atsakomybė dėl garbės ir orumo pažeidimų gali kilti tik nustačius žinių paskleidimo faktą. Pažymėtina, kad šiuo atveju pagal byloje pateiktą medžiagą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, matyti, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie ieškovą buvo paviešinti ar paskleisti duomenys nurodyti byloje ir kad tai padarė atsakovai V. T. ir J. T.. Visi susirašinėjimai vyko asmeniniais telefonais, tačiau ieškovas A. B. negalėjo teismui pateikti susirašinėjimų įrašų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ieškovui atsakovai žinučių nesiuntė. Byloje nepateikta duomenų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad atsakovai V. T. ir J. T. paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl darytina išvada, kad žinių apie ieškovą paskleidimo faktas neįrodytas. Ieškovas neįrodė, kad atsakovai paskleidė informaciją apie Ieškovo neištikimybę jo žmonai. Pareigą įrodyti garbės ir orumo pažeidimo faktą turėjo ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nesant įrodyto paskleidimo fakto, negalimas garbės ir orumo gynimas, nes šiam teisiniam gėriui apginti yra būtinas aukščiau nurodytų sąlygų visetas. Todėl ieškinys dalyje dėl įpareigojimo V. T. ir J. T. paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias ieškovo garbę ir orumą, kad ieškovas A. B. yra neištikimas savo sutuoktinei S. B., įteikiant paneigimą registruotu laišku per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos adresu(duomenys neskelbtini), yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas jokiais leistinais įrodymais.

Atmetus ieškinį dalyje dėl garbės ir orumo įžeidimo, neturtinės žalos atlyginimo klausimas nespręstinas.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. (CPK 93 str., 98 str.)

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 11,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteistinos valstybei iš ieškovo A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 178 str., 185 str., 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str.,

nusprendžia:

A. B. ieškinį atsakovams V. T. ir J. T. dėl garbės ir orumo gynimo atmesti.

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,88 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.