Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ atstovams advokatui Vytautui Kakliui, G. M., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ENERGIJA“ atstovei advokatei Vaivai Degutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ENERGIJA“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo šalto vandens, tiekiamo į renovuotas boilerines, ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas. Ieškovas nurodė, kad pagal sudarytą Šalto vandens, tiekiamo į renovuotas boilerines, pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 24 atsakovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VILNIAUS ENERGIJA“ liko skolingas, todėl prašė priteisti iš atsakovo 2 208 603,85 Eur skolą, 121 335,06 Eur delspinigių, 5 299,68 Eur palūkanų. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovas privalo mokėti 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad atsiima reikalavimą dėl skolos priteisimo, todėl prašo bylą toje dalyje nutraukti, nes atsakovas tokiam prašymui neprieštarauja. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas, pažeisdamas šalių sudarytą sutartį, sistemingai vengia atsiskaityti už kokybiškai patiektą vandenį. Ieškovas tiekė atsakovui vandenį Sutarties pagrindu, tačiau atsakovas neapmokėjo sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2016-05-31 iki 2016-12-30. Šalys Sutartimi susitarė, kad laiku nesumokėjus PVM sąskaitos – faktūros pirkėjui priskaičiuojami 0,04 % delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėlavimo dieną“ (Sutarties 4.5. punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovui yra priteistini 0,04 % dydžio delspinigiai, kurie skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminas. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-678-236/2016 tarp šalių nagrinėjant ginčą, inter alia, dėl delspinigių pagal Sutartį priteisimo, konstatuota, kad jie yra protingo dydžio, o atsakovei nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai santykiuose su vartotojais, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga ir neturi reikšmės. Ieškovui taip pat priteistinos palūkanos už pradelstus mokėjimus per laikotarpį, viršijantį 6 mėnesius pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį. Tai, kad ieškovo akcininkė Vilniaus miesto savivaldybė yra skolinga atsakovui, neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes ieškovas yra atskiras juridinis asmuo.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp Ieškovo, atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta trišalė reikalavimo teisių perleidimo ir Įskaitymo sutartis, kuria šalys išsprendė ginčą 2 208 603, 85 Eur skolos dalyje. Ieškovo akcininkei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neatsiskaitant su atsakovu, buvo surasta konstruktyvi tarpusavio atsiskaitymų problemų sprendimo praktika ir tarp Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovo ir atsakovo nuolat sudaromos Tarpusavio atsiskaitymų sutartys (2009-08-03 Nr.A71-8(3.1.36-KL), 2011-12-21/2011-12-28 Nr.622/29-238(1.2.16-AD4), 2012-08-03 Nr.354/29-158(1.2.16-AD4), 2013-02-28/2013-03-05 Nr.82/29-49(1.2.16-AD4), 2013-10-14/2013-12-04 Nr.711/29-359(1.2.16- AD4). Šios Tarpusavio atsiskaitymų sutartys patvirtina šiai bylai labai svarbią aplinkybę – Vilniaus miesto savivaldybė, būdama ieškovo savininkė/kontroliuojanti akcininke, taip pat nuolat neatsiskaitė ir neatsiskaito su atsakovu (nemokėdama daug didesnių, nei ieškinio dydis, sumų) už atsakovo Savivaldybei tiekiamą šilumos energiją, todėl ieškovo ieškinys dėl likusio reikalavimo, t.y. delspinigių ir palūkanų, turėtų būti atmestas arba prašomos priteisti netesybos sumažintos iki 0,02 procento. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad nėra pagrindo mažinti netesybų, ir dėl to taikos sutarties neketina sudarinėti. Atsakovo atstovė paaiškino, kad prašomą priteisti palūkanų dydį iki protingo sumažinimas reikštų jų sumažinimą per pusę, t.y. 2 649,84 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip pardavėjas, ir atsakovas UAB „VILNIAUS ENERGIJA“, kaip pirkėjas, 2004-01-26 sudarė šalto vandens, tiekiamo į renovuotas boilerines, pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 24. Pagal Sutarties 4.3. punktą pirkėjas įsipareigojo apmokėti pardavėjo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą per 40 dienų nuo jos gavimo, Vilniaus miesto tarybos patvirtintomis vandens pirkimo – pardavimo ir nuotėkų šalinimo bei valymo paslaugų kainomis. Šaliu susitarimu buvo leidžiamas tarpusavio skolų užskaitymas. Atsakovas neapmokėjo sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2016-05-31 iki 2016-12-30 (t.1, b.l. 34-907), dėl to nėra ginčo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl skolos išieškojimo

Pradėjus bylą teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsiėmimo. Ieškovas nurodė, kad 2017-04-24 sudarius tarp Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo ir įsikaitymo (t.2, b.l.114-120, 140-168), atsiima reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 208 603,85 Eur skolą (t.2, b.l.136-137). CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas tol, „kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo“. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 10 punktą šio Kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą.Atsakovas pateikė rašytinį sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo, todėl ieškinys dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 208 603,85 Eur skolą paliekamas nenagrinėtas.

Dėl priteistinų delspinigių

Pagal CK 6.71 straipsnio 3 dalį už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Pagal Sutarties 4.3. punktą pirkėjas įsipareigojo apmokėti pardavėjo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą per 40 dienų nuo jos gavimo, o Sutarties 4.5. punktas suteikia teisę ieškovui skaičiuoti 0,04 % delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėlavimo dieną. Pagal ieškovo pateiktas sąskaitas nustatyta, kad bendra delspinigių suma yra 121 335,06 Eur (t.1, b.l.1030). Jie apskaičiuoti už 6 mėnesių laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsakovas netesybų dydį ginčijo, prašydamas juos sumažinti per pusę, argumentuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos 2013-10-10 įstatymu Nr. XII-550 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio pakeitimo“ buvo pakeista (sumažinta) buitiniams energijos vartotojams taikytina delspinigių norma. Vykdant minėtą įstatymą, nuo 2014-05-01 atsakovas pradėjo taikyti savo vartotojams 0,02 procento delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą.Ieškovas nesutinka su atsakovo prašymu dėl delspinigių sumažinimo, nurodydamas, jog analogiškus ginčus tarp UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ anksčiau sprendę teismai vieningai pripažino UAB „VILNIAUS VANDENYS“ teisę į 0.04 proc. dydžio delspinigius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-895-823/2016, 2016-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-236/2016).Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jo finansinė padėtis yra bloga ir tai sudarytų pagrindą mažinti netesybas. Iš esmės, kaip minėta, jis remiasi argumentu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nevykdomų įsipareigojimų ir gyventojams taikomų netesybų dydžio vartojimo teisiniuose santykiuose. Teismas atmeta atsakovo argumentą, jog aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevykdo pareigos atsiskaityti su atsakovu, gali būti pagrindu ieškovui nepriteisti delspinigių ar juos mažinti. CK 2.36 straipsnis numato, kad savivaldybių dalyvavimas civiliniuose santykiuose yra lygus kaip ir kitų šių santykių dalyvių. Ieškovas yra atskiras juridinis asmuo ir neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). CK 6.46 straipsnis skolininkui numato teisę sustabdyti prievolės vykdymą tik kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos. Tokios teisės jis neturi dėl kitų civilinių teisinių santykių dalyvių pareigų nevykdymo.Pažymėtina, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalis suteikia teisę teismui mažinti netesybas, jei jos aiškiai per didelės, bet tai, jog tarp Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovo ir atsakovo buvo nuolat sudaromos Tarpusavio atsiskaitymų sutartys (2009-08-03 Nr.A71-8(3.1.36-KL), 2011-12-21/2011-12-28 Nr.622/29-238(1.2.16-AD4), 2012-08-03 Nr.354/29-158(1.2.16-AD4), 2013-02-28/2013-03-05 Nr.82/29-49(1.2.16-AD4), 2013-10-14/2013-12-04 Nr.711/29-359(1.2.16- AD4)(t.3, b.l.9-24) nesuteikia teismui teisės paneigti sutarties šalių laisvės principo, susitarus dėl netesybų dydžio (CK 6.156 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Taigi teismas galėtų spręsti dėl sutarties laisvės ir privalomumo šalims principo netaikymo tik dėl numatytos kontrolės funkcijos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės.Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas negali remtis gyventojams skaičiuojamu netesybų dydžiu, prašydamas sumažinti netesybas per pusę, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovo prašymas dėl delspinigių mažinimo yra nesąžiningas (CK 1.5 straipsnis). Be to, dėl delspinigių normos pagrįstumo, buitiniams vartotojams taikytinos delspinigių normos sumažinimo poveikio delspinigiams, Vilniaus miesto savivaldybės delsimo atsiskaityti su atsakove įtakos atsakovės atsiskaitymams su ieškove nepagrįstumo detaliai pasisakyta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-747-464/2016, todėl teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nekartodama paminėtame įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime jau išdėstytų išvadų. Taip pat teismas atmeta atsakovo argumentą, kad šiai bylai yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016, nes joje buvo kilęs ginčas tarp fizinio asmens ir juridinio. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl netesybų kilęs kitu teisniu pagrindu ir tarp juridinių asmenų, todėl netaikoma civilinės bylos Nr. 3K-3-131-687/2016 ratio decidendi (CPK 4 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.156, 6.189 straipsniais, teismas įvertindamas į tai, jog ieškovo nurodytas delspinigių skaičiavimas atitinka CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimą, t.y. neviršija šešių mėnesių ieškinio senaties termino, iš atsakovo ieškovo naudai viso priteisia 121 335,06 Eur delspinigių.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti įstatymines 6 procentų metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už uždelstą atsiskaityti laiką, t.y. 5 299,68 Eur palūkanų.Ieškovas neprašo dvigubų netesybų. Atsakovas tiesiog prašo nepriteisti palūkanų arba jas sumažinti argumentuodamas, kad ieškovas nepaaiškina delspinigių ir palūkanų skaičiavimams taikomos skaičiavimo logikos (metodikos). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neginčija ieškovo pateiktų apskaičiuotų palūkanų dydžio, pagal CPK 7 straipsnį, 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą prašymas mažinti kompensuojamas palūkanas arba jų nepriteisti atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido terminą apmokėti už patiektą šaltą vandenį į renovuotas boilerines, ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas. Atsakovas buvo informuotas apie terminą, per kurį būtina įvykdyti prievolę, jam siųstomis sąskaitomis, kuriose yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta apmokėjimo data. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, atsakovas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti skolą praleidimo mokėjimo, todėl iš jo priteisiama 5 299,68 Eur (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl palūkanų

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo.Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovui priteistina iš atsakovo 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas. Ieškovas sumokėjo 9 416 eurų žyminio mokesčio. Ieškovas dalį reikalavimo atsiėmė nepradėjus bylą nagrinėti iš esmės, todėl nuo šios sumos yra grąžinama 3 414,07 eurų (CPK 87 straipsnio 2 dalis), o iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 6 001,93 eurų sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovas sumokėjo 210 eurų už suteiktas teisines paslaugas. Atstovavimo teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus advokato teisinės pagalbos teikimo rekomenduojamus maksimalius dydžius. Teismo vertinimu, ieškovo išlaidos atitinka Rekomendacijos 8.2. punkte numatytus maksimalius dydžius (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje), todėl ieškovo naudai priteisiama 210 eurų iš atsakovo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 208 603,85 eurų skolą palikti nenagrinėtu, o kitoje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ (juridinio asmens kodas 111760831, buveinės adresas Jočionių g. 13, Vilnius) 121 335,06 eurų delspinigių, 5 299,68 eurų palūkanų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6 211,93 eurų bylinėjimosi išlaidų UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas 120545849, buveinės adresas Dominikonų g. 11, Vilnius) naudai.

Grąžinti ieškovui UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas 120545849, buveinės adresas Dominikonų g. 11, Vilnius) 3 414,07 eurų žyminio mokesčio sumą, išaiškinat, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.