- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- 2A-725-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06535-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), J. P., T. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-902-965/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams J. P. ir T. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų 9 031,24 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 139,08 Eur delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2020 m. gegužės 26 d. ieškovė ir atsakovė J. P. pasirašė statybos rangos darbų sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado atnaujinimo, stogo remonto ir terasos lentų keitimo darbų atlikimo pagal suderintą sąmatą už 36 435,47 Eur. Nors sutartis sudaryta tik su atsakove J. P., tačiau darbų procese dalyvavo ir atsakovas T. P., todėl ieškovei pagrįstai susidarė įspūdis, jog atsakovas T. P. turi atsakovės J. P. įgaliojimus. Darbų atlikimo metu abu atsakovai davė nurodymus atlikti papildomai sutartimi nesulygtus darbus. Šalys susitarė sutarties nekeisti, atsakovai sutiko sumokėti už papildomus darbus ir nukelti darbų atlikimo terminą, avansu sumokėjo 5 000 Eur už darbų atlikimą. Pinigus perdavė atsakovas T. P., o darbų kainą už papildomus darbus šalys susitarė nustatyti pagal faktinius atliktų darbų kiekius. Ieškovė tinkamai vykdė darbus ir sutartinius įsipareigojimus – 2020 m. birželio ir liepos mėnesiais perdavė atliktus darbus atsakovams. Atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus už 2020 m. birželio ir liepos mėnesius priėmė T. P. ir jokių pastabų nereiškė. Priimti buvo tiek sutartyje numatyti, tiek ir papildomai atlikti darbai. Kartu buvo sumokėtas ir antras avansinis 6 000 Eur mokėjimas. Tačiau ieškovei pateikus sutartyje numatytų atliktų darbų aktą už 2020 m. liepos mėnesį, atsakovas atsisakė jį pasirašyti, prašė mažinti kainą, o ieškovei nesutikus, ėmė reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl darbų rezultato, kokybės, nutraukė sutartį ir liepė ieškovės darbuotojams palikti objektą. Kadangi atliktų darbų aktą už liepos mėnesį atsakovai pasirašyti atsisakė, pastabų raštu nepateikė, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė atsakovei atsiskaitymo dokumentus. Atsakovams ir toliau ignoruojant ieškovę, jiems buvo pakartotinai išsiųstas jau vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas už 2020 m. liepos mėnesį. Atsakovams pateiktos dvi sąskaitos faktūros Nr. TERM 0021 ir Nr. TERM 0022 – 16 097,89 Eur už priimtus darbus pagal 2021 m. birželio ir liepos mėnesiais atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovas T. P. pasirašė, ir 3 933,35 Eur pagal rangovo vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą už 2020 m. liepos mėnesį. Kadangi atsakovai ieškovei už darbus yra sumokėję 11 000 Eur, jie liko skolingi dar 9 031,24 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. P. atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rangos sutartis sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovės J. P.. T. P. nėra rangos sutarties šalis, be to, atsakovai nėra sutuoktiniai. Ieškovė neatliko sutartyje sulygtų darbų, o atlikti darbai buvo nekokybiški. Atsakovės teigimu, ieškovė darbus įsipareigojo atlikti per 40 dienų, tačiau nustatytu terminu darbų neatliko. Atsakovei pastebėjus, kad darbai laiku nebus atlikti, šalys susitarė dėl lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų apimčių pakeitimo, atsisakant visų I ir II aukšto terasos remonto darbų ir medinės stoginės perkėlimo darbų, nurodytų lokalinėje sąmatoje 2–4 skyriuose, paliekant tik stoginės išardymo darbus. Šalys taip pat susitarė, kad vietoj šių darbų ieškovas atliks papildomus tvoros stulpelių remonto darbus, kurie nebuvo nurodyti lokalinėje sąmatoje, tačiau nekeičiant sutartyje nurodyto darbų atlikimo termino. Atsakovei pastebėjus, kad fasado remonto darbai turi trūkumų, yra nekokybiški, nedelsiant pareiškė pastabas techniniam direktoriui J. D.. Trūkumai buvo akivaizdūs ir matomi išoriškai. Atsakovė reikalavo juos ištaisyti, tačiau trūkumų ištaisyti ieškovės darbuotojams nepavyko. Atsakovei įsitikinus, kad ieškovė nesugebės tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, jos paslaugų atsisakė ir jau 2020 m. liepos 20 d. sudarė sutartį su kita rangove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovė ir ieškovės atstovas J. D. susitarė, kad, įvertinus visas aplinkybes, 11 000 Eur suma yra pakankama ir protinga kaina už ieškovo faktiškai atliktus darbus. Šią sumą dalimis po 5 000 Eur ir 6 000 Eur grynaisiais atsakovė sumokėjo ieškovei, šalys to neginčija, todėl su ieškove visiškai atsiskaitė ir neturi pagrindo sumokėti dar papildomai. Ieškovei pateikus pasirašyti papildomą 3 933,35 Eur sumos atliktų darbų aktą už 2020 m. liepos mėnesį ir pareikalavus apmokėti sąskaitas, atsakovė šiuos dokumentus grąžino ieškovei, nes nurodytų darbų ieškovė faktiškai neatliko ir atsakovei neperdavė, o prašomos sumokėti sumos buvo nepagrįstos.
4. Atsakovas T. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis nėra rangos sutarties šalis, jis darbų neužsakė ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų. Turtas, kuriame buvo atliekamas remontas, priklauso atsakovei J. P. nuosavybės teise, atsakovai yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutrūko 2011 m. Atliktų darbų aktuose pasirašė, tik patvirtindamas pinigų perdavimo ieškovei faktą, bet ne priimdamas darbus, nes tokių įgaliojimų neturėjo.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė dubliką, prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad atsakovas T. P. veikė kaip atsakovės J. P. atstovas, kontroliavo darbus, davė nurodymus, mokėjo už darbus. Ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė, kad atsakovai nėra sutuoktiniai. Atsakovas darbus priėmė, pretenzijų nereiškė, todėl yra ieškovei skolingi už atliktus darbus.
Atsiliepimas
6. Atsakovai pateikė tripliką į ieškovės dubliką, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški, o dėl dalies darbų šalys nesitarė. Atsakovės sumokėta 11 000 Eur suma yra daugiau nei pakankama už atliktus darbus. Atsakovas T. P. savo parašu patvirtino tik pinigų perdavimo, bet ne darbų priėmimo faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės J. P. 197,15 Eur skolą, 2,20 Eur delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 199,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 73,26 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 686 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei J. P., taip pat priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui T. P.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priėmė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovui T. P. ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.
8. Teismas nurodė, kad byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado atnaujinimo, stogo remonto ir kitus darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Taigi teismas kvalifikavo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo T. P. teiginiai, jog aktuose pasirašė, tik patvirtindamas pinigų perdavimo faktą, nepagrįsti, nes, visų pirma, pinigų gavimo faktą abu kartus savo parašais patvirtino ieškovės atstovai J. D. ir P. S., pasirašydami atitinkamai „gavau 5 000 Eur“ ir „gavau 6 000 Eur“ atsakovei priklausančiame atliktų darbų akto egzemplioriuje, kurį ji ir pateikė į bylą. Antra, ieškovės pateiktuose trijuose atliktų darbų aktuose už 2020 m. birželio ir liepos mėnesius T. P. parašas padėtas užsakovui skirtoje vietoje, nenurodant jokių papildomų prierašų. T. P. neginčijo, kad minėtuose dokumentuose pasirašė, parašas yra jo, todėl darbus priėmė.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančios medžiagos ir atliktų darbų aktų nustatyta, kad darbų priėmimo metu, pasirašant aktus, o ir vėliau raštu atsakovė pretenzijų ieškovei nepareiškė, tačiau, kaip paaiškino atsakovai, pretenzijas dėl darbų kokybės nuolat reiškė žodžiu. Tai, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika papildomus reikalavimus, pastabas, susitarimus dėl apmokėjimų reikšti žodžiu, patvirtina pačių šalių teismo posėdžio duoti paaiškinimai. Šalys neginčija, kad žodžiu tarėsi dėl rangos sutarties pakeitimo – dalies darbų (terasos remonto) buvo atsisakyta, susitarta dėl papildomų tvoros stulpelių remonto darbų, todėl, teismo vertinimu, neatmestina ir tikėtina, kad pastabas dėl atliekamų darbų kokybės atsakovė reiškė ieškovei taip pat žodžiu.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentus, jog ieškovės atliekami darbai buvo su trūkumais, patvirtina į bylą pateikti duomenys, kad nuo 2020 m. liepos 20 d. atsakovė sudarė rangos sutartį su kita rangove UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atliktų darbų aktai įrodo, jog dalį ieškovės atliktų darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdarė iš naujo, taip pat užbaigė darbus, kurių ieškovė nepadarė.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė nuo ieškovės reikalavimo priteisti pagal sutartį nesumokėtas sumas gynėsi, įrodinėdama, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai. Savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė 2020 m. rugpjūčio 5 d. antstolės L. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei prie jo pateiktas ginčo objekto fotonuotraukas, iš kurių nustatyta, kad garažo fasado, stogo apdaila nėra užbaigta. Atsakovė taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktus Nr. 129/20 ir Nr. 130/20, kuriuose nurodyti perdaryti ir nauji atlikti darbai. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovė suklydo dėl fasado spalvos, vėliau fasado tinko raštas buvo skirtingas ir atrodė negražiai. Šias aplinkybes patvirtino liudytojo D. V. parodymai, 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniai paaiškinimai dėl atliktų darbų ginčo objekte.
13. Teismas konstatavo, jog iš nurodytų aplinkybių matyti, kad darbų trūkumai buvo nustatyti ir juos ištaisyti atsakovė pasitelkė kitą rangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta trūkumų šalinimo darbų kaina – 4 878,30 Eur. Ieškovė priešingų įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, kad darbus atliko kokybiškai. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog atsakovė darbus priėmė, atliktų darbų aktuose pasirašė ir jokių pastabų neišreiškė. Teismo vertinimu, su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo.
14. Teismo vertinimu, byloje atsakovė įrodė, kad sutartį su ieškove nutraukė dėl netinkamai atliktų darbų, nes trūkumams ištaisyti buvo pasitelktas kitas rangovas, todėl labiau tikėtina, kad šalys nors ir neišdėstė pretenzijų raštu, tačiau darbų trūkumus aptarė žodžiu ir ieškovei buvo žinomos sutarties pasibaigimo priežastys. Šalių dėstomos aplinkybės dėl darbų perdavimo aktų pasirašymo yra priešingos, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas T. P., pasirašydamas atliktų darbų aktus, suprato ir žinojo pareigą darbų trūkumus nurodyti akte. Pažymima, jog ieškovė, būdama savo darbų atlikimo srities profesionalė, prisiėmė visą darbų atlikimo riziką ir yra viena atsakinga už tinkamą darbų atlikimą, estetinį vaizdą, taip pat už tinkamą statybos rangos darbų nutraukimo priežasčių bei faktiškai atliktų darbų įforminimą.
15. Spręsdamas klausimą dėl faktiškai atliktų darbų ir atsiskaitymo pagal sutartį, teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovės reikalavimas pagal 16 097,89 Eur dydžio 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą TERM Nr. 0022 yra pirmiausia nepagrįstas, nes nurodyta suma neatitinka atliktų darbų aktuose nurodytų kainų. Aktuose už 2020 m. birželio mėnesį atliktų darbų kainos nurodytos atitinkamai 8 806,98 Eur ir 2 250,36 Eur, neišskiriant PVM mokesčio, todėl atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad šis mokestis jau įskaičiuotas į nurodytą kainą, taigi tik šios sumos galėjo būti įtrauktos į nurodytą sąskaitą.
16. Pažymima, kad atsiskaitymas už atliktus darbus tarp šalių vyko 2 kartus ir abu kartus atsakovei nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros, išrašytos tik 2020 m. rugpjūčio 10 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 5 000 Eur atsakovė sumokėjo ieškovei kaip atsiskaitymą už dalį jau atliktų darbų. Šią aplinkybę patvirtina atliktų darbų akte už 2020 m. birželio mėnesį esantis techninio direktoriaus J. D. įrašas „Iš aktuojamos 11 057,34 Eur sumos gauta 5 000 Eur“. Tai patvirtina, kad atliktų darbų aktais už 2020 m. birželio mėnesį buvo patvirtinta aktuose nurodytų darbų kaina 11 057,34 Eur (8 806,98 Eur + 2 250,36 Eur). Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad 6 000 Eur suma, kaip atsiskaitymas už darbus, ieškovės vadovui perduota 2020 m. liepos 27 d., kai rangos darbus jau vykdė kitas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai buvo mokamos šios sumos, ieškovė jokių sąskaitų faktūrų atsakovei nepateikė, apie atskirai mokėtiną PVM mokestį neinformavo. Ieškovė pasirinko atsiskaitymo metu atsakovei sąskaitų nepateikti, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad atliktų darbų aktuose nurodytos sumos yra teisingos ir ateityje nebus keičiamos.
17. Ieškovės atliktų darbų akte už 2020 m. birželio mėnesį, kurio suma 2 250,36 Eur, nurodytus darbus sugretinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais darbais, atmetus darbus, kurių ieškovė neatliko, pagal atliktų darbų aktą už 2020 m. birželio mėnesį darbų kaina yra 616,61 Eur (2 250,36 Eur – 194,20 Eur – 389,38 Eur – 709,86 Eur – 241,05 Eur – 99,26 Eur). Atliktų darbų akte už 2020 m. liepos mėnesį, kurio suma 2 718,51 Eur, nurodyti darbai ginčo objekte buvo atlikti su tam tikrais trūkumais. Nors atsakovė nesutinka, kad šalys tarėsi dėl papildomų balkono darbų, ir mano, kad neprivalo už juos mokėti, tačiau tarp šalių susiklosčiusi bendravimo praktika rodo, kad šalys dėl papildomų darbų tarėsi žodžiu, kitus rangos sutarties pakeitimus taip pat atliko žodžiu (atsakovė atsisakė dalies darbų), todėl labiau tikėtina, kad atsakovė žinojo apie ieškovės atliekamus balkono remonto darbus, jiems neprieštaravo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė neatliko atliktų darbų akte už 2020 m. liepos mėnesį nurodytų darbų, kurių suma 3 933,35 Eur, tačiau šių teiginių jokiais įrodymais nepagrindė.
18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, labiau tikėtina, kad pagal visus keturis atliktų darbų aktus ieškovės atliktų darbų apimtis ir kaina yra 16 075,45 Eur (8 806,98 Eur + 616,61 Eur + 2 718,51 Eur + 3 933,35 Eur). Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 11 000 Eur ir ginčo dėl to nėra. Teismas padarė išvadą, kad įvertinus rangos darbų trūkumų šalinimo kainą – 4 878,30 Eur, ieškovei priteistinas skirtumas tarp darbų vertės ir trūkumų šalinimo išlaidų – 197,15 Eur (16 075,45 Eur – 11 000 Eur – 4 878,30 Eur).
19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės netesybas – delspinigius, kuriuos sudaro 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., nuo neapmokėtos sumos, iš viso 139,08 Eur. Remiantis rangos sutarties nuostatomis, prievolė mokėti delspinigius atsakovei atsirado tik nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d., todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2,20 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo nesumokėtos sumos 197,15 Eur nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki ieškinio parengimo dienos 2020 m. spalio 27 d., t. y. už 56 dienas (197,15 Eur*0,02 proc.*56).
20. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu po bylos nagrinėjimo iš esmės atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovui T. P.. Teismas ieškovės prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio atsakovui T. P. priėmė, tą bylos dalį nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
21.1. Teismas pripažino, kad atsakovas T. P. priėmė darbus, kad jis turėjo teisę ir pareigą priėmimo metu teikti pastabas dėl darbų kokybės, tačiau pastabų dėl darbų kokybės nereiškė, o priėmimo ir perdavimo aktuose padarė tik žymą apie grynųjų pinigų perdavimą. Teismas taip pat pripažino, kad pinigai (5 000 Eur ir 6 000 Eur) buvo sumokėti po darbų priėmimo ir perdavimo. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai teigia, jog atsakovas turi teisę remtis tariamais darbų trūkumais.
21.2. Ieškovė pažymi, kad tai, jog darbų vykdymo metu atsakovas žodžiu teikė nurodymus dėl darbų atlikimo ir dėl papildomų darbų atlikimo, visiškai nereiškia, kad atsakovas tokiais veiksmais reiškė pastabas dėl atliktų darbų kokybės.
Atsiliepimas
21.3. Atsakovo pastabos ir nurodymai dėl darbų atlikimo eigos, tvarkos, būdo ir kokybės nesuteikia teisės atsakovui nemokėti už darbus, nes darbų priėmimo ir perdavimo metu pastabos dėl perduodamų darbų kokybės pareikštos nebuvo. Ieškovė vykdė atsakovo nurodymus ir todėl atsakovas neturėjo pastabų darbų priėmimo ir perdavimo metu. Atitinkamai vėliau atsakovas nebegali remtis tariamo trūkumo faktu.
Šalies argumentai
21.4. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog „neatmestina ir tikėtina, kad pastabas dėl atliekamų darbų kokybės atsakovė reiškė ieškovei taip pat žodžiu“. Pažymima, kad atsakovė neigė priiminėjusi darbus ir reiškusi pastabas darbų perdavimo metu, o atsakovas taip pat neigė, kad reiškė pastabas ir priėmė darbus. Vadinasi, pastarasis teismo teiginys yra tik hipotetinė paties teismo sugalvota prielaida. Tokiomis prielaidomis negalima grįsti teismo sprendimo ir išvadų.
21.5. Ieškovė nurodo, kad atsakovės įvardijami trūkumai buvo, kaip teigė liudytojas ir pripažino pats teismas, vizualiniai ir estetiniai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė turi teisę remtis trūkumų faktu po darbų priėmimo, nes tie hipotetiniai trūkumai buvo akivaizdūs – vizualiniai.
21.6. Pažymima, kad pareiga įrodyti defektų egzistavimo faktą tenka būtent atsakovei. Ieškovės nuomone, defektų fakto atsakovė neįrodė. Atsakovės teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesuteikia informacijos apie atliktų darbų trūkumų susidarymą ir priežastis. Šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, o tokiu atveju turi būti atliekama ekspertizė.
21.7. Ieškovė akcentuoja, kad antstolė fiksavo nebaigtus atlikti darbus ir faktiškai atliktų darbų kiekį. Nebaigti darbai neturi nieko bendra su atliktų darbų trūkumais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad perduota buvo ir apmokėjimo prašoma yra tik už dalį faktiškai atliktų ir priimtų darbų. Todėl negalima jokiu būdu fotografuoti neatliktus arba nebaigtus atlikti darbus ir teigti, kad tai yra defektas.
21.8. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra naujoji rangovė. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra kaip liudytojas apklausas asmuo D. V.. Todėl jis turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą byloje teikti neobjektyvius duomenis. Naujoji rangovė buvo tas subjektas, kuris rekomendavo atsakovei perdaryti dalį ieškovės tinkamai atliktų darbų. Vadinasi, jis turėjo tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pastebima, kad teismo posėdžio metu D. V. nenurodė nė vieno darbų trūkumo, o nurodė tik tai, kad, jo manymu, darbų rezultatas buvo vizualiai negražus, kreivas, nelygus, jis negalėjo atsakyti ir teigė, kad nematavo, net ir nežino, koks buvo faktinis nuokrypis.
21.9. Apeliantės nuomone, netinkamai paskirstyta ir įrodinėjimo našta byloje, kadangi, tik įrodžius defekto egzistavimą, rangovui tenka pareiga jį paneigti arba pateikti duomenis, šalinančius jo atsakomybę dėl darbų trūkumų.
21.10. Ieškovės vertinimu, byloje negali būti padaryta išvada, jog darbai atlikti su trūkumais ir yra įrodytas defekto egzistavimo faktas. Priešingas vertinimas sudaro prielaidas išvengti apmokėjimo visuose rangos teisiniuose santykiuose, nes pakaktų pasisamdyti naują rangovą, kuris deklaratyviai teigtų perdaręs darbus bei apie buvusius defektus ir pateikti dar nebaigtų pirmojo rangovo darbų fotonuotraukas.
21.11. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo specifiką (defektų faktui nustatyti reikia specialių žinių, o ne vizualinio spalvų gamos estetinio įvertinimo), atsakovė, neteikusi prašymo dėl ekspertizės skyrimo, prisiima ir riziką, kad defektas liks neįrodytas.
21.12. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad tais atvejais, kai atliktų darbų akte nėra nurodoma atliktų darbų vertė su PVM, užsakovas neprivalo mokėti PVM, net jei jam pateiktoje sąskaitoje faktūroje darbų kaina nurodoma su PVM ir net jei sutartyje bei lokalinėje sąmatoje prie sutarties darbų kaina nurodoma išskiriant PVM. Ginčo atveju atsakovė sudarė sutartį su juridiniu asmeniu, kuris yra PVM mokėtojas. Atsakovė sudarė sutartį, kurioje kaina nurodyta aiškiai išskiriant PVM. Lokalinėje sąmatoje prie sutarties buvo taip pat išskirtas PVM. Pateiktose sąskaitose kaina taip pat nurodyta su PVM. Todėl atsakovė ir turi mokėti kainą su PVM.
21.13. Apeliantės nuomone, tai, jog naujas rangovas pabaigė atlikti darbus, kurių nedarė ieškovė, neturi nieko bendra su galimybe pripažinti defektų egzistavimo faktą. Ieškovė nereikalauja iš atsakovės užmokesčio už nedarytus darbus, tik už faktiškai atliktus ir priimtus darbus.
21.14. Teismas teigė, kad „6 000 Eur už atliktus darbus ieškovei buvo perduoti 2020 m. liepos 27 d. ginčo objekte, jau dirbant naujam rangovui, tačiau ieškovė nesiėmė veiksmų užfiksuoti savo atliktų darbų kokybės.“ Apeliantės vertinimu, šioje vietoje turi būti daroma kardinaliai priešinga išvada – jei atsakovas sumokėjo dar 6 000 Eur po darbų pabaigos, tai atsakovė nesiskundė darbų kokybe ir ieškovė neturėjo nieko fiksuoti. Nėra tikslo fiksuoti darbo rezultato kokybę, jei atsakovė darbus priėmė ir iš dalies už juos sumokėjo.
21.15. Teismas sprendime daug dėmesio skyrė naujosios rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktams, manydamas, kad jie įrodo defektų šalinimo faktą. Ieškovė pažymi, kad naujas rangovas tęsė ieškovės nebaigtus darbus, todėl visiškai normalu tai, kad jo atliktų darbų aktuose yra tos pačios arba labai panašios darbų grupės, bet tai nereiškia, kad naujas rangovas šalino defektus ar perdarė ieškovės nekokybiškai atliktus darbus.
Atsiliepimas
22. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
22.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovė, būdama savo darbų atlikimo srities profesionalė, yra atsakinga už faktiškai atliktų darbų įforminimą. Susiklosčius vartojimo rangos santykiams, rangovas, esant ginčui, įrodinėjantis, jog darbo rezultatą užsakovui (vartotojui) perdavė, turi pareigą įrodyti, kad užsakovui (vartotojui), prieš pasirašant dokumentą, buvo išaiškinta to dokumento paskirtis, teisinė reikšmė, taip pat užsakovo (vartotojo) teisė tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, jeigu tokių yra. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad T. P., priimančiam darbus atsakovės J. P. vardu, išaiškino dokumento paskirtį ir teisę atliktų darbų aktuose nurodyti pastabas dėl darbų trūkumų, todėl pritartina teismo išvadai, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas T. P., pasirašydamas atliktų darbų aktus, suprato ir žinojo pareigą darbų trūkumus nurodyti akte.
22.2. Pažymima, kad atsakovė nuolat teikė ieškovo atstovui J. D. pastabas dėl darbų trūkumų; ieškovei nepavykus tinkamai atlikti darbų, atsakovė susitarė su J. D. dėl galutinės kainos ir nutraukė sutartį, sutarties nutraukimo taip pat neįforminant raštu. Atsakovas T. P. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovei vykdant darbus taip pat yra teikęs pastabų dėl darbų kokybės. Ieškovė neginčijo, jog tarp šalių visi iš sutarties vykdymo kylantys klausimai buvo sprendžiami žodžiu, rašytinių susitarimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo bei nutraukimo nepateikė. Todėl, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika papildomus reikalavimus, pastabas, susitarimus dėl apmokėjimų reikšti žodžiu. Neatmestina ir tikėtina, kad pastabas dėl atliekamų darbų kokybės atsakovė reiškė ieškovei taip pat žodžiu. Remiantis nurodytomis teismo išvadomis, teismas pagrįstai pripažino atsakovės teisę remtis darbų trūkumais.
22.3. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė J. P. defektų fakto neįrodė. Pažymima, kad daikto naudojimas pagal paskirtį, esant estetinio ar kitokio vaizdo trūkumams, negali būti pripažintas tinkamu darbų rezultatu. Atsakovė, kaip vartotoja, turi teisę gauti tokį darbų rezultatą, kuris jai nekeltų jokių neigiamų emocijų ar nepatogumų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė negavo tokio rezultato, dėl kurio šalys susitarė ir kurio atsakovė tikėjosi – garažo fasadas buvo sudarkytas (dekoratyvinis tinkas padengtas netolygiai, skyrėsi padengimo raštas), o vanduo į garažą tebetekėjo.
22.4. Atsakovė pabrėžia, kad faktas, jog atsakovė sudarė sutartį su nauju rangovu dėl trukumų šalinimo, įrodo, jog ieškovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2020 m. liepos 20 d. sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąmatos bei atliktų darbų aktai Nr. 129/20 ir Nr. 130/20, taip pat 2020 m. rugpjūčio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, kad sutartis su J. P. buvo sudaryta, siekiant ištaisyti ieškovės nekokybiškai atliktus darbus ir užbaigti remonto darbus iki galo. 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kokie ieškovės netinkamai atlikti darbai buvo perdaryti, taip pat nurodyta bendra trūkumų šalinimo kaina – 4 878,30 Eur. Šiame rašte nurodytus trūkumus ir jų šalinimo faktą teismo posėdyje patvirtino liudytojas D. V., kuris, priešingai nei teigia apeliantė, nurodė tiek ankstesnio rangovo atliktų darbų trūkumus, tiek jų šalinimo kainą, tiek leistinas nuokrypio ribas pagal statybos taisykles.
22.5. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad liudytojo D. V. paaiškinimai apie defektus yra nepatikimi ir nepakankami defekto faktui nustatyti, nes jis neva materialiai suinteresuotas byloje teikti neobjektyvius duomenis. Atsakovė pati susirado šią įmonę, pati nurodė, kokie ieškovės darbai yra nekokybiški, ir jos netenkina.
22.6. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. antstolės L. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad ginčo objekte statybų darbai nebaigti, t. y. prie gyvenamojo namo prijungto garažo fasado apdaila nebaigta; gyvenamojo namo stogo medinė apdaila nebaigta; gyvenamojo namo garažo stogo, ant kurio patenkama pro antro aukšto kambarį, apdaila nebaigta; gyvenamojo namo garažo vidinėje dalyje, konstrukcija, uždengianti nuotekų vamzdį prie lubų, yra nebaigta; iš nuotekų vamzdžio sunkiasi vanduo. Fotonuotraukose užfiksuota, kad tinko mišinys ant fasado padengtas netolygiai, vietomis neuždengtas armavimo tinkas, garažo viduje laša vanduo.
22.7. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad defektų nustatymui nurodytų duomenų nepakanka, ir turėjo būti atliekama ekspertizė. Eksperto išvada nėra vienintelis ir neginčytinas įrodymas dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų nustatymo. Nagrinėjamos bylos atveju, teismo ekspertizė buvo negalima, nes darbų trūkumai buvo pašalinti naujo rangovo, todėl atsakovė savo argumentus dėl darbų trūkumų įrodinėjo anksčiau nurodytais duomenimis (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, sutartimi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.).
22.8. Nesutinkama su apeliantės nuomone, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, nes tik įrodžius defekto egzistavimą, rangovui tenka pareiga jį paneigti arba pateikti duomenis, šalinančius jo atsakomybę dėl darbų trūkumų. Pažymima, kad ieškovė ekspertizės atsisakė tik dėl įsitikinimo savo teisumu, taip pat nepasinaudojo galimybe apklausti sau naudingo liudytojo, nes bijojo, jog J. D. patvirtins ne ieškovės, o atsakovės nurodytas faktines aplinkybes. Šios aplinkybės, atsakovės vertinimu, leidžia pripažinti, jog ieškovė, o ne atsakovė pasirinko pasyvų savo teiginių įrodinėjimo būdą ir sąmoningai neteikė teismui įrodymų apie faktines aplinkybes.
22.9. Nesant byloje jokių duomenų, kad ieškovė tinkamai atliko darbus, atsakovės pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas pripažinti defektų buvimo faktą. Šiuo atveju prezumpciją dėl ieškovės (rangovo) netinkamai atliktų darbų turėjo paneigti ieškovė, todėl įrodinėjimo našta paskirstyta tinkamai.
22.10. Atsakovė nurodo, kad apeliantės argumentas, jog teismas leido atsakovei nemokėti PVM, yra nepagrįstas ir net neetiškas. Kadangi ieškovė atliktų darbų aktuose už 2020 m. birželio mėnesį kainas nurodė, neišskirdama PVM, pripažintina, kad šis mokestis yra įskaičiuotas į nurodytą kainą. Šiuo atveju sąskaita Nr. 0022 galėjo būti išrašyta tik 13 775,85 Eur sumai. Šalių sudarytoje rangos sutartyje nustatyta, kad užsakovas rangovui sumoka pagal pateiktus atliktų darbų aktus, pažymas bei PVM sąskaitas faktūras (3.1. p.). Bylos medžiaga patvirtina, kad, kai buvo mokamos 5 000 Eur ir 6 000 Eur sumos, ieškovė jokių sąskaitų atsakovei nepateikė, sąskaitos buvo išrašytos tik 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kitų duomenų, kad atsakovė buvo informuota, jog turės mokėti didesnę nei atliktų darbų aktuose nurodytą darbų kainą, byloje nėra, todėl, atsakovės nuomone, ji pagrįstai tikėjosi, kad atliktų darbų aktuose už 2020 m. birželio mėnesį nurodytos kainos yra su visais mokesčiais ir vėliau nepasikeis.
22.11. Įvertinus apeliantės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas T. P. derėjosi dėl kainos sumažinimo, ir atsakovės nurodytas aplinkybes, kad su ieškovės atstovu J. D. susitarė dėl galutinės 11 000 Eur kainos, kurią ji sumokėjo, atsakovės nuomone, galima daryti išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl mažesnės kainos nei nurodyta sąmatoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovės 16 097,89 Eur reikalavimas pagal 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą TERM Nr. 0022 yra nepagrįstas.
22.12. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė neva neturėjo nieko fiksuoti, nes atsakovė sumokėjo 6 000 Eur po darbų pabaigos ir nesiskundė darbų kokybe. Esant situacijai, kai užsakovas nutraukia sutartį ir nusamdo kitą rangovą darbų trūkumų pašalinimui, atidus ir rūpestingas rangovas fiksuotų savo atliktų darbų faktą ir kokybę, siekdamas apginti savo interesus dėl galimo užsakovo reikalavimo atlyginti nuostolius ar sumažinti darbų kainą, tačiau ieškovė to nedarė.
22.13. Pažymima, kad ieškovei, kaip statybų verslu užsiimančiam subjektui, taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai nei vartotojai atsakovei, todėl apeliantės argumentas, jog neigiamos pasekmės dėl tinkamo sutarties nutraukimo įforminimo šalims turi tekti vienodai, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas apeliantės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
26. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė J. P. 2020 gegužės 26 d. pasirašė statybos rangos darbų sutartį Nr. T2020/05/26 dėl gyvenamojo namo fasado atnaujinimo, stogo remonto bei terasos lentų keitimo darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini), pagal suderintą sąmatą už 36 435,47 Eur. Darbų atlikimo metu šalys susitarė, kad ieškovė atliks papildomai sutartimi nesulygtus darbus, o atsakovė už tai atsiskaitys. Kaip teisingai kvalifikavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672–6.680 straipsniai) šiems santykiams taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnio) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsnis, CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt., taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių – yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – paslaugų teikėju, kuris yra savo srities profesionalas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).
27. Pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą, gauti jo rezultatą bei garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai (atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.695 straipsnis, 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais savo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
28. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė nurodo, kad teismas, pripažinęs, jog atsakovas T. P. priėmė atliktus darbus, darbų priėmimo metu raštu jokių pastabų dėl darbų trūkumų nepareiškė, pinigus po darbų atlikimo sumokėjo, nepagrįstai nustatė, jog atsakovė turi teisę remtis darbų trūkumais. Apeliantės vertinimu, tai, kad atsakovai pastabas ieškovei teikė žodžiu, yra tik teismo hipotetinė prielaida. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kolegijos vertinimu, nors pagal rangos santykių reglamentavimą atliktų darbų priėmimo aktams tenka didelė reikšmė fiksuojant šalių įsipareigojimus, tačiau tokie aktai negali būti suabsoliutinami, rėmimasis jais negali būti besąlyginis. Priešingu atveju tai pažeistų bendruosius teisės principus, neleistų ginčą nagrinėjančiam teismui įgyvendinti teisingumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
29. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė J. P. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdyje patvirtino, jog dėl sutarties sudarymo, o vėliau dėl darbų apimčių pakeitimo, darbų apmokėjimo tarėsi su ieškovo atstovu J. D. žodžiu, pastarajam teikė ir pastabas dėl darbų trūkumų. Atsakovė paaiškino, kad ieškovei nepavykus tinkamai atlikti darbų, atsakovė susitarė su J. D. dėl galutinės kainos ir nutraukė sutartį. Kaip matyti iš atsakovo T. P. pateikto atsiliepimo į ieškinį, šis taip pat nurodė, kad ieškovei vykdant darbus taip pat yra teikęs pastabų dėl darbų kokybės. Pagrindą tikėti nurodomomis aplinkybėmis, kad pastabos dėl darbų trūkumų buvo reiškiamos žodžiu, sustiprina ir tai, jog ir kiti iš sutarties vykdymo kylantys klausimai (dėl darbų apimčių pakeitimo, darbų apmokėjimo) tarp šalių buvo sprendžiami žodžiu. Šalys neginčijo, kad žodžiu tarėsi dėl rangos sutarties pakeitimo – rašytinių susitarimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo bei nutraukimo byloje nėra pateikta.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika papildomus reikalavimus, pastabas, susitarimus dėl apmokėjimų reikšti žodžiu, todėl neatmestina ir tikėtina, kad pastabas dėl atliekamų darbų kokybės atsakovė reiškė ieškovei taip pat žodžiu. Atsižvelgiant į nurodytas teismo išvadas, teismas pagrįstai pripažino atsakovės teisę remtis darbų trūkumais.
31. Apeliantė, sutikdama su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, pažymi, kad nagrinėjamu atveju defektų fakto atsakovas neįrodė.
32. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-469/2020).
33. Ieškovė, nesutikdama su atsakovų nurodytais ieškovės atliktų darbų trūkumais, vadovaujasi kasacinio teismo praktika ir akcentuoja, jog atsakovų teismui pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesuteikia informacijos apie atliktų darbų trūkumų susidarymą ir priežastis, nes šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios. Neginčytina, jog dėl statyboje naudojamų medžiagų, darbų atlikimo specifikos (specialių reikalavimų statybinėms medžiagoms ir darbams, projektavimui, konstravimui, technologijai surenkant, montuojant ir pan.) antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl statyboje ar statiniuose fiksuotų defektų ar kitokios faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų. Tačiau nagrinėjamu atveju 2020 m. rugpjūčio 5 d. antstolės L. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad garažo fasado, stogo apdaila nėra užbaigta, tinko mišinys ant fasado padengtas netolygiai, vietomis neuždengtas armavimo tinkas, garažo viduje laša vanduo. Taigi antstolė konstatavo objektyviai matomas faktines aplinkybes, ji nefiksavo tokių faktinių aplinkybių kaip statybos darbų ar defektų susiformavimo mechanizmo ir priežasčių (defektų kilmės, prigimties, jų atsiradimo sąlygos ir kt.).
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir neturi didesnės įrodomosios galios, tačiau jis laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir, kaip teisingai padarė pirmosios instancijos teismas, vertino jį kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje atsakovai ekspertizės skirti neprašė, tačiau pateikė teismui kitus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti duomenys apie darbo rezultato trūkumus, tuo tarpu ieškovė nepasinaudojo teismo siūlymu trūkumų faktą, apimtį ir priežastis nustatinėti patikimesniais duomenimis negu duomenimis, esančiais atsakovų pateiktuose rašytiniuose šaltiniuose.
35. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktai Nr. 129/20 ir Nr. 130/20, kuriuose nurodyti perdaryti ir nauji atlikti darbai, 2020 m. gruodžio 30 d. raštas, kuriame nurodyta, kad visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina buvo 4 878,30 Eur, taip pat yra tinkamos įrodinėjimo priemonės, sprendžiant klausimą dėl ieškovės darbo trūkumų nustatymo fakto, kadangi joje įvardytos darbų apimtys, kurios yra būtinos pašalinti ieškovės atliktų darbų rezultatą, ir kainos, egzistuojančios ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad ieškovė, nesutikdama su trūkumų šalinimo apimtimis, be savo deklaratyvių paaiškinimų, įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių trūkumų šalinimo apimtis ir išlaidas, byloje neteikė.
36. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius apie tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas naujosios rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. V. turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą byloje teikti neobjektyvius duomenis. Duodamas paaiškinimus, liudytojas nurodė, dėl kokių trūkumų šalinimo susitarė su atsakove ir kokius darbus jo įmonė atliko ginčo objekte, patvirtino, kad garažo fasado tinko struktūra nevienoda, angokraščiai, kampai atlikti nekokybiškai, vizualiai matomi nelygumai, kampai nelygūs, garaže į vidų lašėjo vanduo. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojas, kuris yra atestuotas statybų vadovas ir jam žinomi statybos darbų reikalavimai, nurodė tiek ankstesnio rangovo atliktų darbų trūkumus, tiek jų šalinimo kainą, tiek leistinas nuokrypio ribas pagal statybos taisykles. Objektyvaus pagrindo nesiremti liudytojo D. V. paaiškinimais nenustatyta. Jų neabejotinai negali paneigti šioje byloje pateikta su atsakove sudaryta 2020 m. liepos 20 d. sutartis, sąmatos ir atliktų darbų aktai, kurių patikimumas nėra abejotinas.
37. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojo D. V. paaiškinimų šioje byloje įrodomąją reikšmę, taip pat padarė pagrįstas išvadas dėl apeliantės, kaip rangovės, atliktų darbų trūkumų.
38. Ieškovė teigia, kad teismas byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais. Įrodinėjimo našta priklauso nuo kiekvienos bylos specifikos, nuo teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas tarp šalių. Tam, kad įvertintų apeliantės argumentą dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos, būtina atsižvelgti į bylos šalių susiklosčiusių rangos santykių specifiką. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo argumentus dėl darbų trūkumų įrodinėjo faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu, sutartimi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojo D. V. paaiškinimais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas abiem šalims siūlė svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, taip pat svarstyti galimybę apklausti kaip liudytoją J. D., kuris kaip ieškovės atstovas sprendė klausimus, susijusius su vykdomaisiais darbais ginčo objekte, tačiau šalys šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas pripažinti defektų buvimo faktą, ieškovė teismui priešingų įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą (pareigą) ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos.
39. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
40. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ieškovės teiginius, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovai gali ieškovei PVM ir nemokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis (darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, šalių pasirašytą sutartį, lokalinę sąmatą), atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog ieškovės reikalavimas pagal 16 097,89 Eur dydžio 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą TERM Nr. 0022 yra nepagrįstas, nes nurodyta suma neatitinka atliktų darbų aktuose nurodytų kainų. Šalių sudarytoje rangos sutartyje nustatyta, užsakovas rangovui sumoka pagal pateiktus atliktų darbų aktus, pažymas bei PVM sąskaitas faktūras (3.1. punktas). Teismas pažymėjo, kad aktuose už 2020 m. birželio mėnesį atliktų darbų kainos nurodytos atitinkamai 8 806,98 Eur ir 2 250,36 Eur, neišskiriant PVM mokesčio, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad PVM mokestis jau įskaičiuotas į nurodytą kainą (8 806,98 Eur ir 2 250,36 Eur). Tuo labiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kituose atliktų darbų aktuose už 2020 m. liepos mėnesį atliktų darbų kainos nurodytos, atskirai išskiriant PVM mokestį, todėl dėl šių aplinkybių užsakovas galėjo pagrįstai suklysti. Taigi sutiktina su teismo išvada, kad tik šios sumos (8 806,98 Eur ir 2 250,36 Eur) galėjo būti įtrauktos į nurodytą PVM sąskaitą faktūrą TERM Nr. 0022.
41. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, jog asmuo negali tikėtis išvengti pareigos mokėti PVM, jei jis pats sudaro sutartį su juridiniu asmeniu PVM mokėtoju ir sutartyje yra aiškiai išskirta kainos dalis su PVM ir be PVM. Tačiau pagal vartojimo rangos sutarčių teisinį reglamentavimą, kainos už rangos darbus nurodomos su visais mokesčiais ir be užsakovo sutikimo jos negali būti didinamos, o visos abejonės turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.676 straipsnis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsiskaitymas už atliktus darbus tarp šalių vyko du kartus ir abu kartus atsakovei nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros (sąskaitos faktūros išrašytos tik 2020 m. rugpjūčio 10 d.) Kaip matyti iš bylos duomenų, atliktų darbų akte už 2020 m. birželio mėnesį techninio direktoriaus J. D. įrašas patvirtina, jog „Iš aktuojamos 11 057,34 Eur sumos gauta 5 000 Eur“, 6 000 Eur suma, kaip atsiskaitymas už darbus, ieškovės vadovui perduota 2020 m. liepos 27 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo informuota, jog turės mokėti didesnę nei atliktų darbų aktuose už birželio mėnesį nurodytą darbų kainą (8 806,98 Eur ir 2 250,36 Eur) ar atskirai mokėtiną PVM mokestį, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, jog ji, kaip vartotoja, pagrįstai tikėjosi, kad atliktų darbų aktuose nurodytos kainos yra su visais mokesčiais ir vėliau nepasikeis.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atliktų darbų aktus už 2020 m. birželio ir liepos mėnesius, aktuose nurodytus ieškovės darbus sugretinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais darbais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodytomis aplinkybėmis ir atmetęs darbus, kurių ieškovė neatliko, priėjo prie pagrįstos išvados, jog atliktų darbų apimtis ir kaina yra 16 075,45 Eur. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo kainą – 4 878,30 Eur (įskaitant PVM), kuri grindžiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktais, 2020 m. gruodžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniais paaiškinimais, pagrįstai ieškovei priteisė skirtumą tarp atliktų darbų vertės, trūkumų šalinimo išlaidų ir atsakovės ieškovei sumokėtos 11 000 Eur sumos, t. y. 197,15 Eur (16 075,45 Eur – 4 878,30 Eur – 11 000 Eur = 197,15 Eur).
43. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
44. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
45. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
47. Ieškovės (apeliantės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė J. P. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovės atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei J. P. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.