Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovo ir nuteistosios B. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 110 MGL (4142,60 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 150 MGL (5646 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir B. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, B. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės eiti vadovaujančias pareigas valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejiems) metams.

Taip pat B. L. išteisinta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš B. L. (duomenys neskelbtini) savivaldybės naudai priteista 23 559,89 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės ieškinio reikalavimai dėl 47 478 Eur ir 505,92 Eur negautų pajamų priteisimo palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. būdama (duomenys neskelbtini) mokyklos (toliau – ir Mokykla) direktore ir pagal 2005 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus Mokyklos direktoriaus pareigybių aprašymus turėdama įgaliojimus valdyti, naudoti Mokyklai patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą, lėšas ir jais disponuoti, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. ji, B. L., siekdama pasisavinti svetimas jai patikėtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės Mokyklai skirtas lėšas, žinodama, kad dirbti Mokykloje priimama A. Ž. Mokykloje realiai nuolat dirbs tik naktine sarge, žinodama, kad A. Ž. valytoja nedirbs, savo 2009 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. Ž. darbo sutarties pakeitimo“ pakeisdama A. Ž. darbo sutartį nurodant, kad ji priimta dirbti valytoja 1 etato darbo krūviu ir 0,4 etato darbo krūviu naktine sarge, po to savo 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. Ž. darbo sutarties“ palikdama A. Ž. dirbti 1 etato darbo krūviu valytoja ir 0,4 etato darbo krūviu sarge, pati asmeniškai kas mėnesį iš Mokyklos kasininkės E. K. grynaisiais pinigais paimdama A. Ž. skirtą darbo užmokestį už 1 etato valytojos darbo krūvį ir už 0,4 naktinės sargės darbo krūvį, t. y. daugiau, nei realiai A. Ž. dirbo, ir iš šių pinigų kas mėnesį išmokėdama A. Ž. tik dalį jai išmokėti skirto darbo užmokesčio, taip už darbą nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. sumokėdama A. Ž. 14 352 Eur (atskaičius mokesčius) mažiau, nei įrašyta jai išmokėti Mokyklos buhalteriniuose dokumentuose, po to B. L. 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. Ž. darbo sutarties nutraukimo“ atleisdama A. Ž. iš darbo ir skirdama jai 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, pati iš Mokyklos kasininkės E. K. ją grynaisiais pinigais paimdama ir perduodama A. Ž. 707,14 Eur (atskaičius mokesčius) mažesnę pinigų sumą, nei įrašyta jai išmokėti Mokyklos buhalteriniuose dokumentuose, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. pasisavino jai patikėtą didelės bendros 15 059,14 Eur vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) mokyklos steigėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą.

1.2. Be to, ji suklastojo tikrus dokumentus bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl to buvo padaryta didelė žala, t. y. B. L., siekdama pasisavinti (duomenys neskelbtini) mokyklos lėšas, ne vėliau kaip 2009 m. kovo 12 d. oficialiai įdarbinusi Mokykloje A. Ž. didesniu darbo krūviu, nei ji realiai dirbo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio mėn. suklastojo 2009 m. kovo 12 d. Mokyklos direktorės įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. Ž. darbo sutarties pakeitimo“, kuriuo A. Ž. pagal terminuotą darbo sutartį buvo priimta dirbti valytoja 1 etatu ir 0,4 etato naktine sarge, 2010 m. spalio 8 d. Mokyklos direktorės įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. Ž. darbo sutarties“, kuriuo A. Ž. pagal neterminuotą darbo sutartį buvo palikta dirbti 1 etatu valytoja ir 0,4 etatu sarge, nors B. L. iš anksto žinojo, kad A. Ž. nuolat dirbs tik naktine sarge, o valytoja nedirbs.

Po to B. L. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. birželio mėn., siekdama nuslėpti tai, kad A. Ž. Mokykloje realiai dirbo tik naktine sarge, nors nuo 2009 m. kovo 12 d. dar buvo įdarbinta 1 etatu valytoja ir valytojos darbo nedirbo, suklastojo tikrus dokumentus ir pateikė apie B. L. atliekamus nusikalstamus veiksmus nežinančiai A. Ž. pasirašyti 2016 m. gegužės 24 d. prašymą „Dėl sutarties nutraukimo įgijus teisę į senatvinę pensiją ir išmokėti dviejų mėnesių išeitinę išmoką“, kuris po to buvo koreguotas ir pasirašytas ne A. Ž.. Be to, B. L. pasirašė tikrovės neatitinkantį dokumentą – 2016 m. gegužės 24 d. Mokyklos direktorės įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. Ž. darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo nuo 2016 m. gegužės 31 d. A. Ž. buvo atleista iš valytojos ir sargės pareigų. Po to, kai A. Ž. iš darbo Mokykloje jau buvo atleista, bet ne vėliau kaip 2016 m. birželio mėn., B. L., nuslėpdama nuo A. Ž. tai, kad pastaroji Mokykloje buvo įdarbinta 1,4 etatu, taip pat 1 etatu valytoja, atgaline data A. Ž. vardu parengė 2007 m. sausio 2 d. prašymą priimti ją dirbti 1,4 etatu mokyklos sarge, 2009 m. kovo 12 d. A. Ž. prašymą dėl sutarties pakeitimo, 2010 m. spalio 8 d. A. Ž. prašymą dėl darbo sutarties pakeitimo į neterminuotą darbo sutartį bei nurodytus dokumentus atvežusi A. Ž. į namus ir tyčia ją suklaidinusi liepė A. Ž. juose pasirašyti. Dėl B. L. nusikalstamų veiksmų suklastojant dokumentus ir juos panaudojant, (duomenys neskelbtini) savivaldybei buvo padaryta didelė 23 559,89 Eur (neatskaičius mokesčių) turtinė žala.

1.3. Be to, B. L., būdama (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 ir 21 straipsnius būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterinę apskaitą, o būtent: B. L., pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) nuostatas, numatančias, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų (papildyta 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcijoje), įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (6 straipsnio 2 dalis) ir, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“ (12 straipsnio 1 dalis), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2016 m. birželio mėn., suklastojusi dokumentus dėl A. Ž. įdarbinimo (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jos atleidimo iš darbo, tuo pačiu laikotarpiu nurodė Mokyklos sąskaitininkei E. K. kas mėnesį jai atnešti A. Ž. ir jos sutuoktiniui V. Ž., 2008 metais pradėjusiam dirbti Mokykloje naktiniu sargu, priklausantį atlyginimą grynaisiais pinigais kartu su Mokyklos darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais, kuriuose pateikė ūkinių operacijų tikrovės neatitinkančius duomenis, kad kas mėnesį laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. A. Ž. buvo išmokamas atlyginimas už 1,4 etato darbo krūvį, nors pati B. L. perduodavo A. Ž. mažesnę nei jai buvo priskaičiuota išmokėti atlyginimo dalį, o likusią pinigų dalį pasisavindavo. Be to, B. L. tyčia suklastoti Mokyklos darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai buvo pasirašyti ne A. Ž., o 2010 m. kovo mėn. mokėjimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) pati B. L. pasirašė A. Ž. vardu. Nurodytu laikotarpiu pagal kasos išlaidų orderius iš Mokyklos kasos buvo nurašyta daugiau, nei išmokėta A. Ž. už realiai jos atliktą darbą Mokykloje. B. L. tyčia suklastojo buhalterinius dokumentus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterinę apskaitą ir dėl šių B. L. padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) mokyklos 2007–2016 metais buvusių turto, įsipareigojimų dydžio.

1.4. Be to, B. L., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, (duomenys neskelbtini) savivaldybė ir (duomenys neskelbtini) mokykla, o būtent: B. L., pažeisdama Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto, 59 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus, numatančius taupiai naudoti turimus išteklius, analizuoti švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę, pažeisdama Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų, reikalaujančius užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2007 m. sausio 2 d. savo įsakymu priėmusi A. Ž. dirbti Mokykloje naktinės sarge, o laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., piktnaudžiaudama tarnyba ir siekdama sau turtinės naudos, jos vadovaujamoje Mokykloje, be naktinės sargės pareigų, papildomai fiktyviai įdarbino A. Ž. 1 etatu valytoja, tai yra daugiau, nei realiai dirbo A. Ž., suklastojo Mokyklos direktorės įsakymus dėl A. Ž. įdarbinimo Mokykloje, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius bei kitus dokumentus, išmokėjo A. Ž. darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos 18 034,94 Eur (atskaičius mokesčius) mažiau, nei įrašyta išmokėti Mokyklos buhalteriniuose dokumentuose ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais B. L., būdama (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir siekdama sau turtinės naudos, ignoruodama jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, darydama kitas nusikalstamas veikas – suklastodama tikrus dokumentus, juos panaudodama, apgaulingai tvarkydama reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pasisavindama jai patikėtą didelės vertės – 15 059,14 Eur svetimą, (duomenys neskelbtini) mokyklai patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą, tuo (duomenys neskelbtini) savivaldybei padarydama didelę 23 559,89 Eur žalą, pakenkė Mokyklos įvaizdžiui, sumenkino Mokyklos direktoriaus autoritetą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, dėl to didelės turtinės ir didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, (duomenys neskelbtini) savivaldybė ir (duomenys neskelbtini) mokykla.

2. Taip pat B. L. buvo kaltinama tuo, kad, būdama Mokyklos direktore, iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą Mokyklai patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą:

2.1. ji laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., žinodama, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė Mokyklos teikiamai atlygintinai paslaugai sudaryti sąlygas asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ užsiimti sporto veikla (žaisti lauko tenisą) mokyklos patikėjimo teise valdomose patalpose ne daugiau kaip 10 valandų per savaitę, 300 valandų per metus, kai tos patalpos laisvu nuo patalpų naudojimo pagal tiesioginę paskirtį laiku nenaudojamos, mokant mokestį – 26,66 Lt (7,72 Eur) už 1 valandą bei pasirašiusi 2009 m. gruodžio 21 d. sutartį su asociacija „(duomenys neskelbtini)“ (galiojo iki 2014 m. balandžio mėn.), savavališkai sudarė sąlygas asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ kartu su atskirais fiziniais asmenimis laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. (kasmet laikotarpiu nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.) Mokyklos sporto salėje sporto veikla užsiimti ne mažiau kaip 40 val. per savaitę, tai yra 30 val. per savaitę daugiau nei buvo numatyta (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu ir sutartimi, už tai asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ nemokant (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nustatyto mokesčio. Po to, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio 24 d. apmokėjus pagal 2009 m. gruodžio 21 d. sutartį už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. mažesnę, tai yra tik už 10 val. per savaitę, mokesčio sumą (40 000 Lt), nereikalavo iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti faktinės – trūkstamos ne mažesnės nei 119 970 Lt arba 34 740 Eur sumos.

Po to B. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 30 d. pasibaigus 2009 m. gruodžio 21 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp Mokyklos ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, galiojimo terminui, nesikreipė į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybą dėl jos pratęsimo, negavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos leidimo išnuomoti ar perduoti kitiems asmenims naudotis kitu būdu patikėjimo teise valdomas patalpas, savavališkai su asociacija „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 20 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį naudotis sporto sale laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., bei 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį naudotis sporto sale laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., pagal šias sutartis asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo leista nurodytais laikotarpiais ir toliau Mokyklos sporto salėje užsiimti sporto veikla (žaisti lauko tenisą), salę užimant ne daugiau kaip 10 valandų per savaitę, nors asociacija „(duomenys neskelbtini)“ kartu su atskirais fiziniais asmenimis ir toliau su direktorės žinia užsiėmė sporto veikla šios mokyklos sporto salėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 40 val. per savaitę, t. y. 30 val. per savaitę daugiau, nei nustatyta 2014 m. spalio 20 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyse, už tai nemokant jokio mokesčio. Po to, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. spalio 20 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis apmokėjus mažesnę, tai yra tik už 10 val. per savaitę, mokesčio sumą (atsiskaičius pirktais daiktais, paslaugomis bei 766,42 Eur pervedus į Mokyklos sąskaitą, iš viso turtinio atlygio vertė 4 080,80 Eur), B. L. nereikalavo iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti faktinės – trūkstamos ne mažesnės nei 12 738 Eur sumos.

Be to, B. L. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., negavusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos leidimo išnuomoti ar perduoti kitiems asmenims kitu būdu naudotis patikėjimo teise valdomas patalpas, žinodama, kad toks leidimas yra reikalingas, bei nustatyta tvarka nesudariusi nuomos sutarties, S. Ž. davė žodinį leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) mokyklos patikėjimo teise valdomas patalpas – aktų salę individualiai veiklai (šokių užsiėmimams) vykdyti, už tai nereikalaudama apmokėjimo. Po to, S. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., šios mokyklos aktų salėje užsiimant individualia veikla, 2013–2014 m. Mokyklos aktų salę užimant ne mažiau kaip 4 val. per savaitę, 2015 m. – ne mažiau kaip 6 val. per savaitę, 2016 m. – ne mažiau kaip 8 val. per savaitę, iš viso laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. ne mažiau kaip 544 val., B. L. nereikalavo iš S. Ž. sumokėti ne mažiau kaip 505,92 Eur nuomos mokesčio už naudojimąsi Mokyklos aktų sale.

Taip B. L. buvo kaltinama laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. iššvaisčiusi jai patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) mokyklai patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą – ne mažiau kaip 47983,92 Eur.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę pa­skirti 5 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Dėl kaltinamojo akto ir kitų esminių klausimų

Dėl kaltės

Dėl dokumentų klastojimo

Dėl turtinės žalos dydžio ir atsakingo asmens

Dėl specialisto išvados nepagrįstumo

Dėl liudytojos O. J. parodymų vertinimo

Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo

Dėl dokumentų klastojimo

Dėl deklaratyvių įstatymo normų nurodymo

Dėl turto pasisavinimo

Dėl įrodymų netinkamo vertinimo

Dėl gynybinės pozicijos

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.1. Nuteistoji, remdamasi BPK 312 straipsnio 3 dalies, nurodo, kad civilinis ieškovas, pasisakydamas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo, teismo išvadų neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių, nepagrįsto išteisinimo, peržengia baudžiamojo proceso įstatymo jam nustatytas kaip civilinio ieškovo apeliacijos teisės ribas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl B. L. apeliacinio skundo argumentų

10. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinę byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės, padarius jai inkriminuotus nusikaltimus, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Priešingai nei aiškina apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl B. L. įvykdytų nusikalstamų veikų įrodytumo. Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių B. L. kaltę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias aplinkybes ir motyvuotas išvadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą. Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Skundžiamas nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimus (BPK 305 straipsnis). Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo procesinis sprendimas grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais, yra prieštaringas, nenuoseklus ar neaiškus. Nuteistosios B. L. apeliaciniame skunde, prašant padaryti priešingas išvadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikiant nuteistosios parodymams, kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, bei nepagrįstai ginčijant kitų įrodymų patikimumą. Apeliantės pateiktos interpretacijos dėl netinkamo byloje esančių parodymų vertinimo, nuosprendyje išdėstytų išvadų nenuoseklumo, kolegijos manymu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik nuteistosios pozicija, grįsta jos versijų neatitinkančiu įrodymų vertinimu.

11. Nesutiktina ir su skundo argumentais, kad byloje nebuvo imtasi visų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, argumentuojant prašomų liudytojų neapklausimu, taip pažeidžiant jos teisę į veiksmingą gynybą. Pažymėtina, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-348-303/2015 ir kt.). Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įrodymų tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai, apklausiant byloje liudytojus apie jiems žinomas reikšmingas bylai aplinkybes, ištiriant rašytinius įrodymus, tarp jų ir specialistų išvadas, taip pat išklausant specialistės paaiškinimų dėl surašytos išvados, nuteistoji ir jos gynėjas aktyviai dalyvavo įrodymų tyrimo procese, realizavo teisę užduoti apklausiamiems asmenims klausimus, duoti paaiškinimus dėl teismo tiriamų aplinkybių. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Visa tai pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta.

Dėl nurodomų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

15. Teisėjų kolegija nenustatė tokių byloje surašyto kaltinamojo akto trūkumų, kurie galėtų būti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas, trukdantis teismui nagrinėti bylą bei pažeidžiantis nuteistosios teisę į gynybą, taip pat trūkumų, kurių nebūtų galėjęs ištaisyti pats teismas. Įvertinus bylos medžiagą, B. L. suformuluoto kaltinimo turinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad bylos proceso metu kaltinimas prokuroro buvo tikslinamas pagal teisminio bylos proceso metu gautus duomenis (pasisavinto ir iššvaistyto turto dydį bei atskiras faktines aplinkybes), taip pat taisant technines klaidas. Pažymėtina, jog kaltinimo pakeitimą teisme reglamentuoja BPK 255 ir 256 straipsniai. Atsižvelgus į šių normų turinį ir šioje byloje kaltinimų B. L. keitimo aplinkybes, darytina išvada, kad įstatymu nustatytų ribų ir kaltinimo pakeitimo procedūrų teisme buvo laikomasi tinkamai, jos nebuvo pažeistos. Nors nuteistoji teigia, kad jai pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs ir klaidingi, tačiau inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės nurodytos (patikslintos) kaltinamajame akte, o tuo pačiu ir nustatytos skundžiamame nuosprendyje tiek, kiek buvo patvirtintos byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo B. L. klausimą. Be to, įvertinus pakeistame (patikslintame) kaltinamajame akte nurodytas nuteistajai įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, negalima spręsti, kad pagal esamus bylos duomenis nebuvo galima suprasti B. L. reiškiamo kaltinimo esmės. Esminės aplinkybės, kuo B. L. buvo kaltinama, buvo aiškios ir netrukdė bylos nagrinėti teisme. Nuteistosios teisė žinoti kuo yra kaltinama ir teisė į gynybą nebuvo varžoma. Ji kartu su gynėju pasiruošė procesui ir veiksmingai jame dalyvavo, gindamasi nuo jai pareikštų kaltinimų ir pateikdama teismui savo išsamią poziciją. Nuteistosios duotų parodymų apie jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas turinys nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to jos gynyba galėjo būti kitokia. Ji išsamiai išdėstė poziciją, kurios laikėsi ir apeliacinės instancijos teismo procese. Spręstina, kad apeliantė veiksmingai dalyvavo šios bylos baudžiamajame procese ir savo teises realizavo. Todėl argumentai, kad buvo suvaržyta B. L. teisė suprasti jai reiškiamo kaltinimo esmę ir gintis teisme, pripažįstami nepagrįstais.

16. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas priima sprendimą dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotų nusikalstamos veikos aplinkybių pagrįstumo, sprendžia tiek dėl atskirų aplinkybių iš kaltinimo šalinimo, patikslinimo bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tiek dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, jei aplinkybės, sudarančios nusikalstamos veikos sudėtį, neįrodytos. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad būtent tai pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta – atskiros kaltinimo aplinkybės pašalintos, nepatvirtinus jų byloje ištirtų įrodymų visuma, kitos – patikslintos.

17. Kaltinimo neatitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams argumentuodama kaltinimo keitimo procese skaičiumi, kas, anot apeliantės, apsunkino bylos nagrinėjimą teisme, o papildomas veiksmų atlikimas sąlygojo ekonomiškumo principo pažeidimą, apeliantė skunde nurodė, kad prokuroras šiame procese buvo šališkas, savo procesiniu elgesiu siekė ją pažeminti ir nepagrįstai apkaltinti nepadarytų nusikaltimų įvykdymu. Su šiuo apeliantės argumentu sutikti nėra pagrindo.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Šios konstituciniu lygiu išimtinai prokurorui suteiktos galios detalizuojamos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje bei BPK 170 straipsnyje. Sisteminė nacionalinių teismų procesinių sprendimų, teismo ir prokuroro nešališkumą reglamentuojančių teisės aktų analizė, atskleidžiant prokuroro vaidmenį baudžiamajam procese ir jam įstatymu suteiktas išimtines procesines galias, organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, leidžia kategoriškai teigti, jog prokurorui keliami ne mažesni nešališkumo standartai nei teisėjui. Nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Vertinant nuteistosios teiginius dėl prokuroro šališkumo, pažymėtina, kad šališkumas pirmiausia yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu, subjektyviu nusistatymu prieš vieną ar kitą proceso šalį, rodant vienai iš jų palankumą. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas prokuroras, esant BPK 58 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytoms konkrečioms prokuroro nušalinimo aplinkybėms, tačiau tokių aplinkybių nuteistoji nenurodė, apie jų buvimą duomenų nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje. To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad proceso dalyviai gali motyvuotai nurodyti kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių prokuroro nešališkumu, tačiau ir tuo atveju galimas prokuroro šališkumas turi būti grindžiamas ne subjektyvia nuomone, bet objektyviais faktais, patvirtinančiais šališką prokuroro poziciją bylos šalies atžvilgiu. Tokių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nėra pateikta.

19. Nesant konkrečių duomenų apie prokuroro šališkumą, šališkumo konstatavimas taip pat nėra siejamas su prokuroro priimtų sprendimų, taip pat ir prašymų teisme pakeisti kaltinimą pateikimu, tokių prašymų kiekiu ir pan. Pažymėtina, kad prokuroras yra aktyvus proceso dalyvis, turintis kryptingą poziciją, formuluojantis įtarimus asmeniui ar palaikantis valstybinį kaltinimą. Prokuroro aktyvumas, iniciatyvumas, vykdant funkcijas (įvertinus ir apeliantės akcentuojamas aplinkybes), negali būti traktuojamas kaip prokuroro šališkumo, juo labiau piktnaudžiavimo savo įgalinimais, apraiška. Nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl prokuroro veiksmų rodo akivaizdų prokuroro etikos (veiklos) pagrindinių principų pažeidimą, juolab, kad tokių veiksmų atlikimas nedraudžiamas ir BPK įtvirtintomis normomis. Spręstina, kad apeliantės akcentuojamas prokuroro veiksmų subjektyvus, iš esmės paremtas emocijomis vertinimas rodo nesutikimą su prokuroro atliktais veiksmais ir priimtais procesiniais sprendimais ir nesudaro pagrindo prokurorą pripažinti buvus šališku BPK 58 straipsnio prasme. Paminėta ir tai, kad bylos proceso metu nuteistoji ne kartą kreipėsi į atitinkamas institucijas (prokuratūrą, teismą ir kt.) dėl prokuroro veiksmų, priimtų sprendimų, jo galimo šališkumo, tačiau prokuroro atliktų veiksmų neteisėtumas ar asmeninis suinteresuotumas nebuvo nustatytas.

20. Sutiktina su apeliantės argumentu dėl ekonomiškumo principo svarbos procese, vienok, baudžiamajame procese svarbus yra ir teisingumo principo įgyvendinimas. Visos bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės turi būti nustatytos ir ištirtos. Teismo veiksmai, atnaujinant įrodymų tyrimą kilusioms abejonėms pašalinti, neatsiejami nuo teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl B. L. pripažinimo kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

21. Iš nuteistosios B. L. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastaroji neginčija faktinių aplinkybių, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, pagal 2005 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus Mokyklos direktoriaus pareigybių aprašymus turėjo įgaliojimus valdyti, naudoti Mokyklai patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą – lėšas, t. y. tokiu turtu disponuoti. Tačiau nuteistoji teigia, kad už kaltinime nurodytų piniginių lėšų pasisavinimą, A. Ž. įdarbinant valytoja ir naktine sarge, bet realiai jai dirbant tik naktine sarge, su tuo susijusių dokumentų klastojimą ir panaudojimą, taip pat apgaulingos apskaitos tvarkymą, ji buvo nuteista nepagrįstai. Teigiama, kad byloje teismas nenustatė inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių visumos, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, kas lėmė neteisingų išvadų dėl jos kaltės įrodytumo konstatavimą. Teisėjų kolegija tokius nuteistosios skundo argumentus laiko nepagrįstais.

22. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. pagal jos prašymą nuo 2007 m. sausio 2 d. buvo priimta į Mokyklą pavaduoti 1,4 etato naktinę sargę L. K. jos nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų metu, mokant 2007 m. sausio 2 d. terminuota darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą minimalų darbo užmokestį. Šios faktinės aplinkybės nėra ginčijamos ir dėl to nuteistosios atsakomybės klausimas nėra keliamas. Tačiau nesutinkama su pateiktu vertinimu dėl 2009 m. kovo 12 d. Mokyklos direktorės įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti A. Ž. 2007 m. sausio 2 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas – priimti A. Ž. dirbti valytoja 1 etato ir naktine sarge 0,4 etato darbo krūviu; dėl 2010 m. spalio 8 d. Mokyklos direktorės įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal 2010 m. spalio 8 d. A. Ž. prašymą pastarosios darbo sutartis nuo 2010 m. spalio 9 d. pakeista į neterminuotą, paliekant A. Ž. 1 etato valytojos ir 0,4 etato naktinės sargės darbo krūvį; dėl 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo fiksuotas A. Ž. 2007 m. sausio 2 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas, t. y. jos atleidimas iš valytojos ir sargės pareigų 2016 m. gegužės 31 d. (t. 5, b. l. 181–183; t. 6, b. l. 63–65). Nesutinkama su vertinimu, kad šiuose dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – A. Ž. įdarbinimas valytoja 1 etato ir naktine sarge 0,4 etato darbo krūviu, žinant, kad ji realiai valytojos darbo nedirbs, atleidimas iš šių pareigų – ir jie panaudoti, siekiant tokiu būdu ne tik užvaldyti, bet ir paslėpti didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pasak nuteistosios, minėtuose dokumentuose įtvirtinta informacija buvo teisinga. A. Ž. jos vadovaujamoje Mokykloje realiai dirbo ne tik naktinės sargės, bet ir valytojos darbą. Nuteistosios aiškinimu, darbo užmokestis A. Ž. buvo apskaičiuojamas pagal įsakymus, tai fiksuojant buhalterinėje apskaitoje, o grynais pinigais išmokamo darbo užmokesčio dalis nebuvo pasisavinama. A. Ž. (nuteistosios brolio žmonos), o tuo pačiu ir V. Ž. (nuteistosios brolio) atlyginimai, darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo paliekami B. L. darbo kabinete. A. ir V. Ž. turėjo jos kabineto raktą ir patys pasiimdavo. Žiniaraščiuose kartais pasirašydavo patys Ž., kartais, pastariesiems leidus, pasirašydavo ir ji. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildydavo pavaduotoja ūkio reikalams, o ji, kaip direktorė, pasirašydama ir uždėdama antspaudą, tik patvirtindavo žiniaraščiuose nurodytų duomenų teisingumą. A. Ž. nebuvo jai pavaldi, jos, kaip valytojos, darbo nuteistoji nekontroliavo (t. 11, b. l. 50–57, 124–125).

23. Vertinant šiuos nuteistosios argumentus, pažymėtina, kad teismas išvadas dėl byloje esančių duomenų vertinimo daro, ne tik pagal kaltinamo asmens duotų parodymų turinį, jų logiškumą, nuoseklumą ir kt., bet ir sulyginęs juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamo asmens parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia nurodomas faktines aplinkybes. Nors nuteistoji B. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, byloje jos pateikta pozicija paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytomis kitomis viena kitą papildančiomis faktinėmis aplinkybėmis, leidusiomis padaryti atitinkamas išvadas dėl nuteistosios parodymų patikimumo. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl B. L. kaltės, padarius jai inkriminuotus nusikaltimus, o pačios nuteistosios poziciją leidžia vertinti kaip pasirinktą gynybinę versiją.

24. Byloje liudytojos A. Ž. parodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. Mokykloje ji dirbo naktine sarge. Suprato, kad dirbo visu etatu. Viso jos darbo Mokykloje metu valytoja nedirbo. Kartu su vyru gaudavo minimalų atlyginimą, t. y. per abu apie 1 500 Lt, o vėliau 550 Eur, kuris būdavo išmokamas jiems grynais pinigais, perduodant per B. L. V. Ž.. Kol dirbo, nebuvo pasirašiusi jokių dokumentų. Išeinant iš darbo, buvo gavusi 670 Eur išeitinę išmoką. Pasak liudytojos, po atleidimo iš darbo B. L. buvo liepusi sakyti, jog ji dirbo valytoja, padavusi parašų pavydžius, jeigu būtų kviečiama apklausai. Ji pati apie tai, kad buvo įdarbinta valytoja, sužinojo tik iš pareiškimo išeiti iš darbo, kurį atspausdintą vyras jai atnešė pasirašyti. Tuo pačiu liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodytas kitas pareiškimas dėl išėjimo iš darbo, sulaukus pensinio amžiaus, tačiau tai nebuvo jos pasirašytas pareiškimas. Taip pat liudytoja parodė, kad jai jau nebedirbant Mokykloje, 2016 m. birželį, B. L. buvo atvežusi pasirašyti dokumentus (t. 9, b. l. 184–188). Liudytojas V. Ž. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir A. Ž.. Liudytojo parodymais, kartu su žmona Mokykloje dirbo sargais. Suprato, jog abu dirbo visu etatu. Abu gaudavo minimalų atlyginimą. Kaip ir A. Ž., jis paneigė aplinkybę, jog sutuoktinė Mokykloje būtų dirbusi valytoja, pažymėjo, kad, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, B. L. liepė jai sakyti priešingai. Atlyginimus visuomet paimdavo jis, visada atlyginimus jiems, t. y. V. Ž. ir A. Ž., atiduodavo B. L. bendrai apie 1 500 Lt, po euro įvedimo – 550 Eur sumoje. Algalapiuose pasirašyti nebuvo prašomas. A. Ž. priklausančius 670 Eur už nepanaudotas atostogas ir išeitinę kompensaciją taip pat jam perdavė B. L.. Darbo grafikus jam ir jo žmonai sudarydavo B. L., nes grafikas buvo surašytas jos raštu. Pareiškimą dėl A. Ž. išėjimo iš darbo jam įdavė B. L.. Apie tai, kad B. L. buvo atvežusi kažkokius dokumentus, kuriuos A. Ž. pasirašė, jam tapo žinoma tiek iš pačios B. L. skambučio jam, tiek iš žmonos pasakojimo (t. 9, b. l. 188–191). Taigi, liudytojai paneigė nuteistosios aiškinimą dėl A. Ž. įdarbinimo Mokykloje valytoja fakto. Tiek vienas, tiek kitas liudytojas nurodė nežinoję, kad A. Ž. buvo įdarbinta ir valytojos pareigose, tuo pačiu patvirtino, jog valytoja A. Ž. niekada nedirbo, o Mokykloje dirbo tik sarge, kaip ir V. Ž.. Be to, jų parodymais nustatyta, kad jiems buvo mokamas minimalus atlyginimas, kurį gaudavo grynais pinigais per B. L.; būtent B. L. jiems nurodė sakyti, jog A. Ž. dirbo ir valytojos darbą, nors realiai jokių funkcijų, susijusių su valytojos darbu, pastaroji neatliko. Taip pat, šių liudytojų parodymais nustatyta aplinkybė, kad reikalingus dokumentus pasirašyti jiems pateikdavo pati B. L., dalį jų A. Ž. pasirašė ir po jos atleidimo iš darbo dienos.

25. Apeliantė skunde argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, neturėjo remtis šių liudytojų, kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, parodymais, atsižvelgus į susiklosčiusius konfliktiškus tarpusavio santykius, byloje buvusį pačios A. Ž., kaip įtariamosios, statusą (ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių). Vis tik teisėjų kolegija sprendžia, kad akcentuojami liudytojų ir nuteistosios tarpusavio santykiai, galimos A. Ž. sąsajos su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais neduoda besąlygiško pagrindo pripažinti minėtų liudytojų parodymus nepatikimais. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, jos buvo ištirtos ir įvertintos, konstatuojant, kad nėra pagrindo netikėti ir nesiremti šių liudytojų duotų parodymų dalimi. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Šių liudytojų parodymai dėl bylos aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, atskirose dalyse buvo patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų įrodymų šaltinių. Taigi, jų parodymais nustatytos aplinkybės nebuvo vienintelės, kuriomis remiantis byloje padarytos atitinkamos išvados. Duomenų, kad šie liudytojai būtų buvę suinteresuoti iškraipyti nurodomas faktines aplinkybes, nenustatyta. Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji byla yra nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis) dėl to nuteistosios apeliacinio skundo teiginiai dėl liudytojos A. Ž. veiksmų, neteisėtai gaunant didesnes išmokas (ligos pašalpą, senatvės pensiją), įvertinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, protingas situacijos vertinimas leidžia spręsti, jog liudytoja, vargu ar būtų davusi tokius parodymus, kaip užfiksuoti byloje, nebūdama įsitikinusi tuo, kad mokykloje dirbo sarge visu etatu, už ką jai buvo mokamas ir atitinkamas darbo užmokestis, t. y. tikėtina, kad, suprasdama galimas pasekmes, būtų laikiusis būtent nuteistosios versijos. Todėl B. L. argumentai dėl liudytojos A. Ž. parodymų vertinimo atmestini, juolab, kad ir nusikalstamos pasekmės atsirado ne dėl liudytojos, o dėl pačios nuteistosios veiksmų.

26. Kaip minėta, liudytojų A. ir V. Ž. parodymai nėra vieninteliai, kuriais remiantis grindžiama jos kaltė ir paneigiama nuteistosios B. L. teikiama pozicija. Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotojai E. U., L. Š., A. S., D. K., J. N., I. A., B. J., D. A., M. V., V. Š., S. Ž., D. P. neatpažino A. Ž. ir nurodė, kad jos, dirbančios mokykloje, nėra mačiusios (t. 2, b. l. 132–134, 139–141, 150–152, 157–159, 163–165, 170–172, 177–179, 185–187, 192–194, t. 3, b. l. 11–13, 117–119, 138–140, 163–165). Faktinę aplinkybę, kad A. Ž. nedirbo Mokykloje valytoja, patvirtino Mokyklos ūkio dalies darbuotojos M. V., B. K., A. K., E. U., L. Š., Z. Č., D. K., J. N., B. J., D. A., J. V., A. S., L. L., I. A. (t. 9, b. l. 119–132; t. 10, b. l. 40–41, 66–68, 72–73), taip pat kitos Mokyklos darbuotojos V. T.-J. ir A. B. (t. 10, b. l. 43–45–47). Nei viena šių liudytojų nenurodė, kad A. Ž. būtų dirbusi valytoja, priešingai – teigė nemačiusios jos, dirbančios tokį darbą, o kai kurios – net ir nepažinojusios. Situacija, kad švietimo įstaigoje ilgą laiko tarpą (tame tarpe byloje nurodytu veikų padarymo laikotarpiu) dirbęs personalas (ūkio dalies darbuotojai), nežinotų vienas kito atliekamo darbo (vykdomų funkcijų), juo labiau vienas kito nepažinotų, atrodo nelogiška ir neįtikinama. Be to, nenustatyta ir tai, kad duoti būtent tokius parodymus liudytojos būtų buvusios įtakotos, kaip apeliaciniame skunde nurodė B. L..

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiant klausimą, ar A. Ž. realiai dirbo Mokykloje valytojos darbą, nebuvo atsižvelgta į liudytojos O. J. parodymus apie tai, kaip ir ką dirbo asmenys, kurie buvo įrašyti į darbo laiko žiniaraščius, jog būtent ji kontroliavo ir organizavo Mokyklos ūkio dalies darbuotojų darbą, kad nebuvo prieštaraujama tam, jog valytojos darbas būtų atliktas darbuotojui patogiu laiku. Pati B. L. nurodė ūkio dalies darbuotojų darbo nekontroliavusi ir neorganizavusi.

28. Teisėjų kolegija sutinka, jog švietimo įstaigoje aptarnaujančio personalo atliekami darbai geriausiai žinomi būtent už ūkio reikalus atsakingam darbuotojui. Nustatyta, kad toks asmuo Mokykloje buvo O. J.. Tačiau priešingai nei teigia nuteistoji, konstatuoti, kad šios liudytojos parodymai, t. y. aplinkybės apie tai, ką ir kaip dirbo asmenys, įrašyti į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbų paskirstymą ir pan., patvirtino A. Ž. faktiškai atliktą valytojos darbą Mokykloje, negalima. Būtent šios liudytojos parodymai atitinka jau pirmiau aptartų Mokyklos darbuotojų parodymus, kad A. Ž. Mokykloje valytoja nebuvo dirbusi. Antai, liudytoja O. J. parodė, kad jai buvo žinoma, jog A. Ž. buvo priimta dirbti sarge, tačiau dėl valytojos darbo jai jokių nurodymų nebuvo davusi; visos valytojos buvo pavaldžios jai, ji joms skirstė darbus, duodavo nurodymus. Liudytoja taip pat parodė ir tai, kad į tabelius A. Ž., kaip valytoja, paskiriant jai atitinkamus valymo plotus, buvo įtraukta B. L. priimto įsakymo dėl šios įdarbinimo pagrindu, tačiau realiai paskirto ploto A. Ž. valyti neturėjo, visi plotai buvo išskirstyti kitoms valytojoms. Tai buvo padaryta direktorės nurodymu, šiai pasakius, jog taip turi būti ir kad A. Ž. realiai valytoja nedirbs (t. 9, b. l. 132–136). Duomenų, kad liudytoja, nurodydama tokias aplinkybes, būtų turėjusi tikslą duoti neteisingus parodymus, nebuvo nustatyta.

29. Taigi, šie aptarti vienas kitą papildantys įrodymai, ne tik paneigia nuteistosios B. L. teiginius, jog ji nežinojo, kad A. Ž. nedirba valytojos darbo, bet ir leidžia daryti išvadą, kad, nors dokumentuose buvo fiksuotas A. Ž. įdarbinimas Mokykloje ne tik sarge, bet ir valytoja, faktiškai kaltinime nurodytu laikotarpiu A. Ž. valytojos darbo nedirbo.

30. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad be liudytojų Ž. ir pačios nuteistosios parodymų, aplinkybę, jog A. Ž. ir V. Ž. atlyginimą grynais pinigais paimdavo ir išmokėdavo B. L., patvirtino liudytojos A. D. ir E. K.. Atitinkamai liudytojos A. D. parodymais nustatyta, kad ji, kaip Mokyklos buhalterė, atlyginimus apskaičiuodavo pagal jai pateiktus dokumentus; užpildyti ūkio reikalų pavaduotojos darbo tabeliai būdavo pasirašyti direktorės B. L.; atlyginimas grynaisiais pinigais Mokykloje buvo išmokamas tik keliems asmenis, tame tarpe A. Ž., V. Ž. ir pačiai B. L.; jiems atlyginimus išmokėdavo kasininkė, o algalapis jai būdavo grąžinamas su parašais (t. 10, b. l. 35–37). Liudytoja E. K., kaip ir A. D., nurodė, jog kai kuriems Mokyklos darbuotojams atlyginimai buvo išmokami grynais pinigais, tačiau ji, kaip kasininkė, atlyginimo V. Ž. ir A. Ž. nebuvo išmokėjusi, kadangi jų atlyginimus paimdavo ir jiems, argumentuojant jų užimtumu, išmokėdavo pati B. L.; direktorė ateidavo į raštinę, paimdavo jiems skirtus pinigus su algalapiu ir vėliau algalapį grąžindavo jau su parašais (t. 10, b. l. 38–40). Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad V. Ž. ir A. Ž. darbo užmokestį, algalapius, kuriuos reikėdavo pasirašyti, paimdavo, taip pat pasirašytus algalapius grąžindavo B. L.. Byloje 2017 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada Nr. 11Š-100(17), 11Š-111(17) nustatyta, kad tirti pateiktame avanso mokėjimo žiniaraštyje 2007 m. sausio mėn. Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. vardu pasirašė B. L.; darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje 2010 m. kovo mėn. Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. vardu pasirašė B. L.; kituose 2007–2016 m. avanso, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose V. Ž. ir A. Ž. vardu atitinkamai pasirašė ne V. Ž. ir A. Ž., o kitas asmuo (t. 6, b. l. 146–158). Taigi, specialisto tyrimu nustatyta, kad tiek avanso mokėjimo, tiek darbo užmokesčio žiniaraščiuose V. Ž. ir A. Ž. nepasirašinėjo (kas patvirtina šių liudytojų nurodytas aplinkybes), taip pat kad kai kuriuos iš šių žiniaraščių pasirašė pati B. L. (bylos proceso metu šios aplinkybės neneigė ir pati nuteistoji). Nors byloje B. L. neginčija A. ir V. Ž. darbo užmokesčio paėmimo ir už juos pasirašymo žiniaraščiuose fakto, ši aplinkybė kartu su kitomis šioje byloje nustatytomis viena kitą papildančiomis faktinėmis aplinkybėmis, reikšminga, vertinant nuteistajai pareikšto kaltinimo pagrįstumą.

31. Be šių aplinkybių, liudytojos E. K. parodymais nustatyta ir tai, kad, Mokykloje jai dirbant raštinės vedėja, 2016 m. vasarą direktorės prašymu ji atspausdino kelis A. Ž. darbo sutarties lapus. B. L. diktavo, ką rašyti, o ji spausdino ir atspausdino tik atskirus – antrą ir trečią – sutarties lapus. 2015 m. pasikeitus Mokyklos antspaudui, A. Ž. darbo sutarties paskutinis lapas taip pat buvo pakeistas. B. L. prašymu, ji iš archyvo buvo paėmusi A. Ž. asmens bylą ir perdavusi direktorei. Po kurio laiko, šiai grąžinus asmens bylą, joje buvo A. Ž. nuotrauka (kurios iš pradžių nebuvo), taip pat darbo sutartis, kurią direktorės prašymu ji atspausdino iš naujo, jau buvo su parašais ir antspaudais. Nors liudytoja nurodė nepamenanti, ar jai teko B. L. nurodymu rašyti A. Ž. prašymus dėl priėmimo į darbą, tačiau tokios galimybės neatmetė, parodydama, kad ji iš esmės visiems kompiuteriu spausdindavo prašymus dėl priėmimo į darbą ir kt. (t. 10, b. l. 38–40). Taigi, šios liudytojos parodymais nebuvo paneigti A. Ž. parodymai, jog reikalingus pasirašyti dokumentus jai pateikdavo pati B. L. bei dalį B. L. pateiktų dokumentų ji pasirašė jau po to, kai buvo atleista iš darbo Mokykloje. Tam neprieštarauja ir byloje esanti 2017 m. gegužės 23 d. specialisto išvada Nr. 11Š-26(17), 11Š-62(17), 11Š-63(17) ir Nr. 11Š-24(17), kuria atitinkamai nustatyta, jog 2007 m. sausio 2 d. A. Ž. prašymas, darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 lapai, taip pat 2009 m. kovo 12 d., 2010 m. spalio 8 d. ir 2016 m. gegužės 24 d. A. Ž. prašymai buvo atspausdinti 2016 metais tos pačios rūšies „toneriu“ ir tuo pačiu spausdinimo aparatu; kad minėtuose 2007 m. sausio 2 d. A. Ž. prašyme ir darbo sutartyje 2 ir 3 lapuose, 2010 m. kovo 12 d., 2010 m. spalio 8 d. prašyme, taip pat 2015 m. spalio 6 d. Nr. 79 „Susipažinimo su funkcijų, privalomų paskelbus mobilizaciją ar teikiant priimančios šalies paramą, sąrašu akte“ ir 2016 m. gegužės 24 d. įsakyme dėl A. Ž. darbo sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie spausdintinių įrašų „A. Ž.“ esantys parašai parašyti tuo pačiu šratinuku (t. 6, b. l. 116–126).

32. Nors apeliantė akcentuoja, kad padarytos išvados yra tik tikėtino pobūdžio, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis specialistų išvadomis, kaip įrodymu. Pastebėtina, kad tikėtina išvada duodama tuomet, kai susidaro tiriamo objekto bendrų ir specialių požymių visuma, kuri leidžia daryti tam tikrą vertinimą, t. y. tokia išvada duodama, kai specialistas (ekspertas) yra įsitikinęs jo nurodomų aplinkybių tikrumu, tačiau iki kategoriškos išvados pateikimo dar trūksta tam tikrų duomenų. Tuo tarpu, esant bet kokiai abejonei dėl tiriamų aplinkybių, duodama išvada, kad nustatyti negalima.

33. Vertinant pastarojo tyrimo metu padarytas išvadas, matyti, kad buvo tiriami ir lyginami pateiktų dokumentų tekstų štrichų bendrieji požymiai, spausdinimo aparatą identifikuojantys požymiai, tonerio savybės, jo paskirstymo pobūdis tiek štrichuose, tiek už jų ribų ir specialieji požymiai, taip pat parašų dokumentuose štrichų bendrosios savybės ir specialieji požymiai. Šiuo atveju tikėtiną išvadą lėmė tai, kad tiek spausdintuvas, panaudotas „toneris“ ir šratinukas turi labai daug išskirtinių požymių, kurių visuma sudarė pagrindą išvadai, kad tiriami dokumentai buvo atspausdinti tuo pačiu spausdintuvu ir tos pačios rūšies „toneriu“, taip pat pasirašyti tuo pačiu šratinuku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas specialisto išvada (ekspertizės aktu), kurioje padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokia specialisto išvada (ekspertizės aktu), kurios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015), kaip nustatyta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu apeliantės pozicija dėl specialisto išvadų vertinimo ne tik prieštarauja pateiktos specialisto išvados argumentams, bet ir logikai, todėl yra neįtikinami. Tą patvirtina ir pirmiau aptarti bylos duomenys. Todėl, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, šia specialisto išvada konstatuotos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertintos kitų byloje surinktų įrodymų visumos kontekste.

34. Svariu veiksniu, formuojant teismo vidinį įsitikinimą, teisėjų kolegija pripažįsta ir tai, jog 2017 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada Nr. 11Š-24(17) buvo nustatyta, kad 2016 m. gegužės 24 d. A. Ž. prašymą „Dėl sutarties nutraukimo įgijus teisę į senatvinę pensiją išmokėti dviejų mėnesių išeitinę išmoką“ pasirašė ne A. Ž., o kitas asmuo (t. 6, b. l. 132-142). Minėtu specialisto tyrimu taip pat buvo konstatuota, jog tirti pateiktame lape su A. Ž. parašais, kurį, pasak liudytojos, jai pateikė B. L., pasirašė ne A. Ž. ir V. Ž., o kitas asmuo (asmenys). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadas dėl šioje dalyje apeliantės kaltės nustatymo pagrįstumo ir teismo padarytų išvadų teisingumo, o taip pat paneigia nuteistosios poziciją, kad A. Ž. siekia dirbtinai perkelti atsakomybę B. L..

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visetu buvo nustatyti tarpiniai, vienas kitą papildantys faktai, kurie sudaro nuoseklią ir logišką grandinę pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms patvirtinti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad B. L. priimtus įsakymus, kuriuose buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl A. Ž. 2007 m. sausio 2 d. sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo, nurodant, jog ši buvo priimta dirbti valytoja 1 etato ir naktine sarge 0,4 etato darbo krūviu, o vėliau iš šių pareigų atleista, kai realiai ji valytoja nedirbo, o pagal bylos duomenis, vykdė tik sargės funkcijas, panaudojo tam, kad A. Ž. būtų nepagrįstai skaičiuojamas ir mokamas toks darbo užmokestis (didesnis), kuris neatitiko jos dirbamo darbo Mokykloje, siekiant tokiu būdu ne tik užvaldyti, bet ir paslėpti didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad B. L. savo veiksmais, t. y. skundžiamame nuosprendyje nurodytu laikotarpiu – nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. pati iš kasininkės paimdama A. Ž. priskaičiuotą darbo užmokestį grynais pinigais ir pastarajai išmokėdama tik dalį jo, taip pat atleidžiant A. Ž. iš pareigų, sulaukus pensinio amžiaus, perduodama tik dalį išeitinės išmokos, kuri buvo užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, kitą A. Ž. priskaičiuoto darbo užmokesčio bei išmokų dalį pasisavino, t. y. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini)mokyklos steigėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą – pinigines lėšas.

36. Pats savaime darbo užmokesčio grynais pinigais išmokėjimas A. Ž. nebūtų neįprasta situacija, tačiau šios situacijos kontekste byloje nustatyti faktai dėl minėtuose direktorės įsakymuose nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų, darbo užmokesčio liudytojai ir jos sutuoktiniui išmokėjimo tik per B. L., pastarosios darbo užmokesčio žiniaraščių, kurių A. Ž. ir V. Ž. nepasirašinėjo, paėmimo ir jų pateikimo už finansus atsakingam darbuotojui, taip pat liudytojų A. ir V. Ž. nurodytos aplinkybės dėl jiems išmokamo atlyginimo dydžio ir Mokykloje atliekamo darbo pobūdžio, kurios atskirose dalyse buvo patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų įrodymų šaltinių, pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajai įkaltintų nusikalstamų veikų vertinimui.

37. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti bei teisėjų kolegijos dar kartą patikrinti įrodymai, t. y. ne tik liudytojų A. Ž. ir V. Ž. parodymai, bet ir kiti įrodymai tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtino, jog B. L., veikdama kaip mokyklos direktorė, šioje byloje nustatytu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą, taip pažeisdama turto jai patikėjimo sąlygas, nes, elgdamasi su šiuo turtu, kaip su nuosavu, padarė žalą turto savininkui. Byloje nustatytos aplinkybės ir nuteistosios elgesys, o būtent, kad ji pakankamai ilgą laiko tarpą, ne vienkartiniu veiksmu, o periodiškai pasikartojančiais (kas mėnesį) analogiškais veiksmais ir atitinkamomis sumomis savinosi pinigines lėšas, patvirtina, jog B. L., kuri ne tik priėmė sprendimą įdarbinti A. Ž., bet ir iš esmės kontroliavo visą vadovaujamos švietimo įstaigos ūkį, šiuo atveju veikė pagal iš anksto apgalvotą planą, jos veiksmai buvo tikslingai nukreipti realizuoti nusikalstamą sumanymą. Tokiu būdu nustatyta, kad ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad dėl jos veiksmų buvo nepagrįstai skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, kuris neatitiko A. Ž. dirbamo darbo Mokykloje, dalį šio išmokamo priskaičiuoto darbo užmokesčio pasisavindama, suprato, kad nesant jokio teisėto pagrindo, priešingai turto savininko interesams, paverčia jį savu turtu ir dėl tokios jos veikos (duomenys neskelbtini) savivaldybei bus padaryta žala (kuri iki šiol nėra atlyginta), ir norėjo taip veikti. Byloje buvo tinkamai įvertinti įrodymai bei jų pagrindu padarytos pagrįstos išvados dėl tyčinio A. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su jomis nesutikti. Apeliantės argumentai, jog nebuvo įrodytas išankstinis jos žinojimas, kad A. Ž. valytoja Mokykloje nedirbs, byloje buvo paneigtas liudytojos O. J. parodymais apie jai duotus pačios B. L. paliepimus įtraukti A. Ž. į tabelius ir paskirti šiai valymo plotus, tuo pačiu nurodant, kad ši realiai valytoja nedirbs. Aplinkybė, kad A. Ž. Mokykloje valytoja nedirbo, kaip minėta, buvo patvirtinta ir kitų liudytojų parodymais. Vien tai, kad B. L. iš anksto nebuvo žinoma apie D. V. ar L. K. išėjimą atitinkamai vaiko priežiūros atostogų ir/ar iš darbo, nepaneigia B. L. tyčios atlikti neteisėtus veiksmus, kadangi tyčia padaryti nusikaltimą galėjo susiformuoti ir vėliau, t. y. po A. Ž. įdarbinimo. Tokia išvada neprieštarauja šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu aplinkybė, jog B. L. jau nuo 2007 m. sausio 2 d. turėjo tyčią A. Ž. fiktyviai įdarbinti valytoja ir pasisavinti pastarajai priskaičiuotą atlyginimą už valytojos darbą, nepatvirtinus to bylos duomenų visuma, iš kaltinimo buvo pašalinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios B. L. veiksmuose yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Tuo tarpu akcentuojamos aplinkybės, kad pateiktais dokumentais dėl etatų sąrašo buvo patvirtinta ne tik apie Mokykloje esančias laisvas pareigybes, tarp jų ir valytojų, grindžiant A. Ž. įdarbinimą valytoja 1 etato ir 0,4 etato sarge darbo krūviu, taip pat tai, kad B. L. A. ir V. Ž. buvo paskolinusi pinigų, kuriuos šie grąžino iš jiems mokamo darbo užmokesčio, ar tai, kad B. L. 2016 m. kovo-gegužės mėn. atostogavo, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarytų išvadų ir nuteistosios baudžiamosios atsakomybės nešalina.

38. Nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta nuteistosios skundo argumentą, kad, nustatant pasisavinto turto dydį, nebuvo atsižvelgta į tai, jog A. Ž. buvo gavusi iš Sodros ligos pašalpą. Priešingai, tiek iš 2017 m. birželio 12 d. specialisto išvados Nr. 5-4/41, tiek specialistės teiktų paaiškinimų bylos teisminio proceso pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, metu nustatyta, kad ligos pašalpa nebuvo įskaičiuota į A. Ž. priskaičiuotą darbo užmokestį ir į tai taip pat atsižvelgta, teikiant galutinius paskaičiavimus. Taip pat nėra pagrindo sutikti su argumentu, jog priskaičiuota padarytos žalos suma yra tik sąlyginė. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme specialistė nurodė, jog sąlyginė yra jos išvada, o ne suma, teiktos išvados sąlyginumą siejant su teismo faktinių aplinkybių, vertinant žalos mastą, nustatymu. Skundžiamame nuosprendyje nustatant nuteistosios pasisavintą jai patikėto svetimo turto sumą, teismas, remdamasis specialistės 2018 m. lapkričio 20 d. paaiškinimu ir papildomu paaiškinimu, teiktais dėl specialisto išvados, apskaičiuojant B. L. pasisavintą sumą, nustatė, jog pagal Mokyklos buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais ir kasos išlaidų orderiais įformintos 18034,94 Eur išmokėjimo A. Ž. iš kasos ūkinės operacijos, A. Ž. už 1 etato valytojos darbą kartu su išeitine išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas iš viso buvo apskaičiuota 23559,89 Eur (22629,44+689,22+241,23) suma (neatskaičius mokesčių). Tačiau, atsižvelgus į šioje byloje ištirtų duomenų visumą, taip pat 2019 m. gegužės 22 d. specialisto dėl Mokyklos ūkinės finansinės veiklos (atsižvelgus į A. ir V. Ž. parodymus) teiktą paaiškinimą, įvertinus, kad B. L. pasisavino ne visą A. Ž. už valytojos darbą priskaičiuotą išmokėti darbo užmokestį su atostoginiais bei išeitine pašalpa – 18034,94 Eur, o 2975,80 Eur mažesnę sumą (ne 17327,80 Eur, o 14352 Eur + 707,14 Eur išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas už valytojos darbą (atskaičius mokesčius)), nustatyta, jog buvo pasisavinta 15059,14 Eur suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su padarytomis išvadomis dėl nusikalstama veika pasisavinto turto dydžio. Žalos dydis buvo paskaičiuotas ir patikslintas pagal faktines šios bylos aplinkybes ir realiai savivaldybės patirtą žalą. Pagrindo abejoti pasisavinto turto dydžio tinkamu paskaičiavimu nėra. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir papildomai apklaususi specialistę D. B., pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog B. L. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini)mokyklos steigėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą. B. L. kaltė, pasisavinus jai patikėtą didelės vertės turtą, byloje yra objektyviai įrodyta.

39. Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad B. L., kaip mokyklos direktorės veiksmais, priimant įsakymus dėl su A. Ž. 2007 m. sausio 2 d. sudarytos darbo sutarties sąlygų pakeitimo, neterminuotos darbo sutarties sudarymo ir darbo su A. Ž. sutarties nutraukimo, juose nurodant objektyvios tikrovės neatitinkančius įrašus, taip tyčia suklaidinant, kad A. Ž. buvo priimta dirbti valytoja 1 etato ir sarge 0,4 etato darbo krūviu, nors realiai valytoja nedirbo; duodant nurodymus Mokyklos darbuotojams: atitinkamai O. J. įtraukti A. Ž. į darbo apskaitos žiniaraščius kaip valytoją, paskiriant šiai valymo plotus, nors realiai valytojos darbo ji nedirbo, patvirtinant (parašais ir antspaudais) įrašus darbo apskaitos žiniaraščiuose apie jos išdirbtą laiką; E. K. duodant nurodymą 2016 m. atspausdinti A. Ž. darbo sutarties tam tikrus lapus, koreguojant jų turinį ir patvirtinant tokius įrašus, kitus dokumentus, pateikiant juos pasirašyti A. Ž. ir juos panaudojant, t. y. įtraukiant į Mokyklos apskaitą, buvo sudarytos sąlygos ne tik kad kaltinime nurodytu laikotarpiu priskaičiuoti ir mokėti tokį darbo užmokestį, kuris neatitiko A. Ž. dirbamo darbo Mokykloje, bet ir dalis šių lėšų užvaldyta. Taigi, pasinaudojus minėtais dokumentais buvo ne tik siekta neteisėtai užvaldyti, bet tuo pačiu ir nuslėpti nusikalstamos veikos dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo požymius. Toks minėtų dokumentų suklastojimas ir panaudojimas kartu su B. L. padaryta BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas dokumentuose ne tik pažeidė (duomenys neskelbtini) mokyklos steigėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės interesus, tačiau ir padarė jai didelę turtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad tokie B. L. veiksmai, kuriais ji siekė atitinkamų padarinių kilimo, atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, todėl remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms B. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėms baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

40. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl B. L. pripažinimo kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

41. Apeliantė, ginčydama teismo nuosprendį šioje dalyje, argumentuoja, kad Mokyklos buhalterinę apskaitą tvarkė, žiniaraščius pildė paskirti ir už tai atsakingi asmenys, kurie nebuvo kaltinami dėl kokių nors pažeidimų padarymo, o ji nėra ir negali būti šio nusikaltimo subjektas. Tačiau tokie apeliantės argumentai nepagrįsti.

42. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-269-648/2017).

43. Nors B. L., kaip Mokyklos direktorė, pati netvarkė Mokyklos buhalterinės apskaitos, tačiau ji pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 ir 21 straipsnio nuostatas buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o tuo pačiu ir visą Mokyklos veiklą. Todėl, nors Mokyklos buhalterinės apskaitos vedimas buvo patikėtas atitinkamam asmeniui, B. L., kaip Mokyklos direktorė, buvo atsakinga už pirminių apskaitos dokumentų, juose esančių įrašų teisingumą, pateikimą apskaitą tvarkančiam subjektui. Tokiu atveju, kai nustatoma, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui sąmoningai nepateikiami visi buhalterinės apskaitos dokumentai arba jam pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuoti neobjektyvūs, tikrovės neatitinkantys duomenys, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektu laikomas asmuo, kuris teikia tokius dokumentus apskaitą tvarkančiam subjektui – buhalteriui.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad būtent B. L., žinodama, kad jos, kaip direktorės, priimtuose įsakymuose dėl A. Ž. 2007 m. sausio 2 d. sudarytos darbo sutarties sąlygų pakeitimo, neterminuotos darbo sutarties sudarymo ir darbo sutarties nutraukimo buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, ko pagrindu Mokyklos buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos kitos nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, o būtent darbo užmokesčio už valytojos darbą išmokėjimas A. Ž., kai realiai ši valytojos darbo nedirbo ir už tai užmokesčio negavo. Visa tai lėmė, kad pagal kasos išlaidų orderius iš kasos buvo nurašyta daugiau lėšų, nei išmokėta A. Ž. už realiai jos atliktą darbą mokykloje. Faktinė aplinkybė, jog buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos kitos, nei faktiškai įvykusios operacijos, nustatyta remiantis šioje byloje ištirtų įrodymų visuma, t. y. liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, specialistės paaiškinimais, kita rašytine medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. B. L. buvo Mokyklos direktorė, pagal užimamas pareigas galėjo ir privalėjo žinoti buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus ir jų reikalavimų savo veikloje laikytis. Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad B. L., siekdama asmeninės naudos, sąmoningai buhalterinę apskaitą tvarkė neteisingai, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis 2017 m. birželio 12 d. specialisto išvada Nr. 5–4/41 (t. 6, b. l. 27–55), dėl to, jog į Mokyklos buhalterinę apskaitą buvo įtraukti darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai, kurių rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitiko tikrovės ir kurių pagrindu kasos išlaidų orderiais iš kasos buvo nurašomos piniginės lėšos, kaip išmokėtos A. Ž., kai faktiškai ši gavo darbo užmokesčio mažiau nei buvo apskaityta, tokius dokumentus, su juose esančiais neatitinkančiais tikrovės įrašais (ūkinių operacijų turinys nepatvirtino ūkinės operacijos tapatumo), įtraukus į Mokyklos apskaitą, buvo įformintos kitos nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, tuo nevykdytos Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatos ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti Mokyklos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros kaltinime nurodytu laikotarpiu. Taigi, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad būtent dėl nuteistosios B. L. neteisėtų tyčinių veiksmų atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas bei apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog faktinės aplinkybės šioje byloje yra nustatytos teisingai, o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai B. L. veiksmuose atskleisti tinkamai ir įrodyti aptartų bei skundžiamame nuosprendyje detalizuotų, vienas kitą patvirtinančių įrodymų visuma. Apeliacinio skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2008 m., 2012 m. ir 2016 m. atliktais audito patikrinimais nebuvo nustatyta, jog B. L., kaip direktorė, būtų netinkamai organizavusi buhalterinę apskaitą, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarytų išvadų ir nuteistosios baudžiamosios atsakomybės nešalina. Kita vertus, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad tokių patikrinimų metu galėjo ir nebūti fiksuojami pažeidimai, juolab, kad atliekant tik finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus, duomenimis apie realiai A. Ž. nedirbamą, tačiau dokumentuose fiksuojamą valytojos darbą, nebuvo disponuojama, t. y. nebuvo tikrinama, ar realiai asmuo dirbo. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji atliko aktyvius veiksmus, siekdama įteigti (sudaryti nuomonę) dėl A. Ž. dirbamo valytojos darbo.

46. Apeliaciniame skunde dėmesys skiriamas ir 2017 m. birželio 12 d. specialisto išvados Nr. 5-4/41 „Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos ūkinės finansinė veiklos“, o tuo pačiu ir 2019 m. sausio 9 d., 2019 m gegužės 22 d. teiktų specialisto paaiškinimų patikimumui, apeliuojant, kad tyrimas buvo atliktas, remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotyje iš anksto padiktuotomis sąlygomis, dėl ko ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas remiantis ne visais ikiteisminio tyrimo dokumentais, bet subjektyviai prokuroro atrinktais duomenimis. Tokie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas (duomenys neskelbtini)mokyklos ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir buvo gauta specialisto išvada (t. 6, b. l. 27–55). Tyrimas atliktas tyrėjos pavedimu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (liudytojų parodymai, paimti dokumentai – asmens bylos, įsakymai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kasos pajamų ir išlaidų dokumentai, atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo istorijos ir pan., kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga), tyrėjai leido daryti išvadą dėl A. Ž. priskaičiuojamo ir mokamo atlyginimo pagrįstumo, todėl, paskirdama Mokyklos ūkinės finansinės veiklos tyrimą, užduotyje, be kitų, nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytą aplinkybę, kad A. Ž., kuri buvo susijusi su B. L., niekada nedirbo valytoja ir tokiu būdu suformulavo vieną iš sąlygų specialisto tyrimui. Mokyklos ūkinės finansinės veiklos tyrimą atliko ir specialisto išvadą surašė Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė D. Bareikienė, kuri atliko ūkinės veikos tyrimą, teikė išvadas arba paaiškinimus jai suformuluotais ir jos kompetenciją atitinkančiais klausimais. Nagrinėjamoje byloje specialistė jai pavestą tyrimą atliko pagal tyrimui pateiktą medžiagą: Mokyklos buhalterinės apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, vadovaujantis Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados pateikimo taisyklėmis ir nuostatomis bei remiantis tyrėjos suformuluota sąlyga, bei atlikusi pavestą tyrimą, pateikė sąlygines išvadas. Tačiau išvadų sąlyginumas neduoda pagrindo teigti apie specialisto tyrimo ir jo išvadų neišsamumą ar neteisingumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad specialistai, atlikdami tyrimus, fakto klausimų nesprendžia, nes faktų nustatymas, konstatavimas ir pripažinimas įrodytais yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Asmens kaltė pagal atitinkamą BK straipsnį konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Sąlyginė specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios ir vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

47. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas šio procesinio dokumento išvadas, taip pat ištyrė specialistės D. Bareikienės teiktus rašytinius, bei išklausė jos žodinius paaiškinimus, šalino kilusius prieštaravimus. Nuteistoji ir jos gynėjas turėjo teisę užduoti specialistei klausimus dėl išvadų turinio ir tokiomis teisėmis aktyviai naudojosi. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia teise nuteistoji naudojosi ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegijai nutarus atlikti byloje įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklausti specialistę. Savo ruožtu, specialistė teisme patvirtino duotas išvadas, jas tikslino, pagal savo kompetenciją atsakė į jai užduodamus klausimus. Teisėjų kolegijai dėl specialistės kompetencijos ar byloje pateiktos išvados bei jos paaiškinimų išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams abejonių nekyla. Be to, specialisto išvada šioje byloje neturi pagrindinio įrodymo statuso ir teismas nuteistosios kaltumą grindė ne vien tik tokia išvada. Pirmosios instancijos teismas šią specialisto išvadą, o kartu ir specialistės pateiktus rašytinius paaiškinimus vertino kitų bylos įrodymų kontekste (nuteistosios, liudytojų parodymai, dokumentai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai), t. y. vertindamas, kurie bylos įrodymai vieni kitus patvirtina, papildo ir sutampa tarpusavyje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pateiktoje specialisto išvadoje suformuluotos išvados teisine prasme tinkamai įvertintos visų kitų bylos įrodymų visumos kontekste. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad specialistė, atlikdama tyrimą, tyrė jai pateiktus Mokyklos buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus (jie, kaip priedai, yra sudedamoji išvadų dalis), išvadas teikė pagal savo kompetenciją, vadovaudamiesi atitinkamomis taisyklėmis, ir priešingai nei nurodoma, aplinkybių sudarančių teisinį pagrindą atmesti specialisto išvadą kaip nepatikimą ir (ar) nelaikyti jos įrodymu, nėra. Dėl specialistės papildomai pateiktų rašytinių paaiškinimų teisėjų kolegija sprendžia, kad šie paaiškinimai išplaukia iš specialisto tyrimo, susiję su proceso dalyvių užduotais papildomais susijusiais su tyrimu klausimais, o specialistei – atliekant paskaičiavimus pagal užduodamus klausimus ir suformuluojant atsakymus raštu.

Dėl B. L. BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

48. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio motyvais dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties jos veiksmuose. Pasak apeliantės, ji, būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinės įstaigos Mokyklos direktore, nebuvo valstybės tarnautoja, be to, Mokyklos veikla nebuvo sutrikusi, dėl to papildomai lėšos nebuvo išleistos, t. y. jokie esmingai žalingi padariniai nekilo. Apeliaciniu skundu taip pat kritikuojamas didelės neturtinės žalos požymio nustatymas, nes skundžiamame nuosprendyje aptariant šį požymį buvo apsiribota tik bendrais teiginiais.

49. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant B. L. inkriminuotą veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, buvo nurodoma, kad ji, B. L., būdama (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Tokia išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta, ji prieštarauja teisminei praktikai (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-387-677/2015) ir neatitinka BK 230 straipsnio nuostatų.

50. Remiantis B. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 230 straipsnio 1 dalimi, joje, be kita ko, buvo nurodoma, kad valstybės tarnautojais taip pat yra asmenys, kurie, dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose <...> atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus. Taigi, šiuo atveju asmuo turi ne tik dirbti valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tačiau ir atlikti valdžios atstovo funkcijas arba turėti administracinius įgaliojimus. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (redakcijoje, galiojusioje iki 2017 m. sausio 1 d., mokyklos sąvokos išaiškinimas pateikiamas) 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad „mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas.“ To paties įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga“. Nekyla abejonių, kad mokykla, būdama biudžetine savivaldybės įstaiga, finansuojama iš savivaldybės biudžeto, yra savivaldybės įstaiga (BK 230 straipsnio 1 dalis).

51. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė B. L. yra biudžetinės įstaigos, kurios savininkė savivaldybė, vadovė, dirbanti pagal darbo sutartį (BK 230 straipsnio 1 dalis „dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose“). Taigi, mokyklos direktorė atitinka pirmąjį būtiną BK 230 straipsnio 1 dalyje numatytą valstybės tarnautojo požymį.

52. Antrasis būtinasis valstybės tarnautojo požymis yra „atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus“. Administracinių įgaliojimų turėjimas suprantamas kaip vidinis administravimas ir aiškintinas kaip asmenų veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas, kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius, t. y. jiems reikėtų priskirti visus BK 230 straipsnio 1 dalyje išvardintose institucijose dirbančius asmenis, kurių funkcijos susijusios su vidaus administravimu. Vidaus administravimas suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių resursų valdymas). Atsižvelgiant į mokyklos direktoriaus pareigybę, jo atliekamas funkcijas, jis turi administracinius įgaliojimus. (duomenys neskelbtini)mokyklos direktoriaus pareigybės aprašyme nurodoma, kad direktorius rūpinasi Mokyklos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais resursais, sudaro metinę biudžeto sąmatą, ją tvirtina, kontroliuoja jos vykdymą, planuoją mokyklos veiklą, vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos, mokyklos švietimo programų rengimui, kontroliuoja jų įgyvendinimą, skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantį personalą, atlieka kitas funkcijas, kurias įvertinus darytina išvada, jog jis turi administracinius įgaliojimus.

53. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė B. L. atitinka BK 230 straipsnio 1 dalyje numatyto valstybės tarnautojo požymius, todėl ji yra ne valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, o valstybės tarnautoja. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tas pats asmuo gali atitikti tiek BK 230 straipsnio 1 dalies, tiek 3 dalies išaiškinimą. Tokiu atveju sutiktina su teisės doktrinoje pateikiama nuomone, kad, jei asmuo atitinka tiek valstybės tarnautojo, tiek valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, tai asmuo laikytinas valstybės tarnautoju. Todėl mokyklos direktorius, atitikdamas BK 230 straipsnio 1 dalyje pateikiamą valstybės tarnautojo išaiškinimą, laikytinas valstybės tarnautoju, o ne valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Atsižvelgus į tai, B. L. padarytos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė šioje dalyje tikslinama, tačiau tai nelaikytina faktinių aplinkybių pakeitimu ir apeliantės teisinė padėtis dėl to nėra pasunkinama bei jai įstatymu garantuojamų teisių nepažeidžia, juolab, kad ji buvo nuteista už veikas, kurias padarė kaip Mokyklos direktorė.

54. Nepaisant šios nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog B. L. veikoje yra visi būtinieji BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai.

55. BK 228 straipsnio prasme, piktnaudžiavimas yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 straipsnyje numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokia žala, bet su didelės žalos padarymu. Didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Didelė turtinė žala teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors atsižvelgus į bylos aplinkybes ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

56. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu jo veika padaryta, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų ir pan.) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-693/2016, 2K-335-699/2017, 2K-180-976/2017, 2K-104-696/2018).

57. Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad B. L., būdama Mokyklos direktore ir siekdama turtinės naudos sau, suklastojo dokumentus – įsakymus dėl A. Ž. 2007 m. sausio 2 d. sudarytos darbo sutarties sąlygų pakeitimo, neterminuotos darbo sutarties sudarymo, nurodant, jog A. Ž. buvo priimta dirbti valytoja 1 etato ir naktine sarge 0,4 etato darbo krūviu, o vėliau iš šių pareigų atleista, kai realiai ji valytoja nedirbo. Jų pagrindu Mokyklos buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos kitos nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, t. y. duodant nurodymus už ūkio reikalus atsakingam Mokykloje asmeniui įrašyti A. Ž. į darbo apskaitos žiniaraščius kaip valytoją, paskiriant šiai valymo plotus, nors realiai valytojos darbas šios nebuvo dirbamas; šiuos dokumentus patvirtinant parašu ir antspaudu, bei pateikiant už Mokyklos apskaitą ir finansus paskirtiems atsakingiems asmenims, kad A. Ž. būtų nepagrįstai skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis (didesnis), kuris neatitiko jos dirbamo darbo Mokykloje; pati šį darbo užmokestį paimdama iš kasininkės ir išmokėdama A. Ž. (nieko nežinančiai apie jos įdarbinimą valytoja) grynais pinigais tik dalį jai priskaičiuoto darbo užmokesčio, bei atleidžiant šią iš pareigų, išmokėdama mažesnę išeitinę išmoką, nei buvo įrašyta buhalteriniuose dokumentuose, tokiu būdu pasisavino jai patikėta (duomenys neskelbtini)mokyklos steigėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą – 15 059,14 Eur. Tokiais savo veiksmais B. L. padarė didelę turtinę žalą, kadangi padarytos žalos vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad B. L., atlikdama šiuos veiksmus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

58. Be to ji, piktnaudžiaudama tarnyba, padarė ir kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaro dar ir kitas nusikalstamas veikas, šis faktas suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad šiais veiksmais sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas ir padaroma didelė žala valstybei. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad B. L., atlikdama aukščiau minėtus veiksmus, suvokė daromos veikos padarinius, kad bus pažeidžiami jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei kad taip bus diskredituotas įstaigos vardas, pačios nuteistosios, kaip švietimo įstaigos vadovės autoritetas, kris švietimo įstaigos prestižas ir visuomenės pasitikėjimas ja. Komentuojamu aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio pobūdžio bylose neteisėtų veiksmų sistemingumas yra itin svarbi aplinkybė, vertintina, sprendžiant dėl kaltės kryptingumo ir nustatant jos formą. Nagrinėjamoje byloje neteisėti B. L. veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Visą šį laikotarpį, nuteistoji atliko aktyvius veiksmus, siekdama įspūdžio, kad A. Ž. realiai dirbo Mokyklos valytoja, t. y. klastotojo ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, tuo sudarydama sąlygas gauti sau turtinės naudos. Vertinant apeliantės argumentus dėl didelės neturtinės žalos požymio pripažinimo, teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad tiek spaudoje, tiek internetinėje erdvėje pasirodę straipsniai apie neteisėtus (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės B. L. veiksmus nebuvo pavieniai, jie publikuoti atitinkamai 2016 m. liepos mėn., 2017 m. lapkričio mėn., 2019 m. liepos mėn. laikraščiuose – „Santarvė“, „Būdas žemaičių“, portaluose – www.republika.lt, www.budas.lt, www.kauno.diena.lt, www.15min.lt, www.ve.lt. Taigi informacija apie (duomenys neskelbtini) mokykloje susiklosčiusią situaciją pasiekė didelę visuomenės dalį. Nors ypatingai didelio rezonanso šis atvejis visuomenėje nesukėlė, tačiau neabejotina, kad toks situacijos išviešinimas ne tik (duomenys neskelbtini) miesto ribose neigiamai paveikė mokymo įstaigos reputaciją, autoritetą, sukėlė tiek mokyklos bendruomenės, tiek ir kitos visuomenės dalies nepasitikėjimą šia švietimo įstaiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai valstybės tarnautojas, kuris eina vadovaujamas pareigas biudžetinėje įstaigoje, priklausančioje savivaldybei, daro nusikalstamas veikas, pasinaudodamas savo pareigomis, itin diskredituojamas ne tik švietimo įstaigos vadovės autoritetas, bet ir tokios įstaigos įvaizdis visuomenėje, nes jų veikla turi būti grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo principais. Todėl daroma didelė žala ne tik švietimo įstaigai, bet ir valstybei, o šiuo konkrečiu atveju – savivaldybei. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad B. L. ne tik naudojosi savo tarnybine padėtimi, bet ir darė įtaką pavaldinėms (O. J., E. K.), kurios, to nežinodamos, veikė priešingai švietimo įstaigos interesams, atitinkamai įtraukiant A. Ž. į darbo apskaitos žiniaraščius, koreguojant tam tikrų dokumentų turinį ir juos atspausdinant.

59. Taigi tarp B. L. piktnaudžiavimo tarnyba ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai, dėsningai nulėmė pirmiau aptartos didelės tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą.

60. Visų šių pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad B. L. savo tikslų siekė, veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad jos veiksmai, siekiant turtinės naudos sau, yra pavojingi, sudarė sąlygas daryti teisės pažeidimus, numatė, jog dėl tokio elgesio – piktnaudžiaujant tarnyba – dėl padaryto turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo neišvengiamai atsiras tiek didelė žala švietimo įstaigai, o kartu ir savivaldybei, ir to norėjo. Dėl visų šių priežasčių B. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

61. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, jog nuosprendyje nuorodos į įstatymo nuostatų normų pažeidimus buvo pateiktos tik deklaratyviai. Pastebėtina, kad piktnaudžiaujant tarnyba, visada pažeidžiami atitinkami teisės aktai bei diskredituojamas tarnautojo vardas, taip padarant žalos valstybei ar piliečių interesams. Tai reiškia, kad tokiais veiksmais kaltininkas pažeidžia įstatymų saugomas bei ginamas vertybes. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas nustato švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje, kurių tinkamas atlikimas privalomas visiems švietimo įstaigos darbuotojams, o tuo pačiu ir jų vadovams, turintiems administracinius įgaliojimus. Biudžetinių įstaigų įstatymu reglamentuojamas biudžetinių įstaigų steigimas, pertvarkymas, pabaiga, veikla ir valdymas, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuorodos į šių norminių aktų nuostatų pažeidimus reiškia, kad savo veiksmais kaltininkas pažeidžia įstatymų suponuojamas prievoles, šiuo konkrečiu atveju – švietimo įstaigos vadovui. BK 228 straipsnio norma savo esme yra blanketinė, todėl atsakomybė už jos pažeidimą galima, kai kartu padaryta ir nuoroda į kitą teisės aktą, jo dalį, punktą, detalizuojanti padarytą pažeidimą. Tačiau apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nuosprendyje neišanalizavo, kaip šias teisės normas ji pažeidė. Teismo nuosprendyje yra nurodyti norminiai aktai ir konkrečios jų normos, kurias pažeidė apeliantė. Nors nuosprendyje atskirai ir necituojamas bei neanalizuojamas šių nuostatų turinys, nėra pakankamo pagrindo to vertinti kaip deklaratyvaus šių normų nurodymo, juolab, kad nuosprendyje aptarta, kuo pasireiškė nuteistosios piktnaudžiavimas tarnyba ir kokie padariniai dėl to buvo sukelti. Kita vertus, paminėtų norminių aktų nuostatos (įstatymo laikymosi prasme) nuteistajai yra žinomos.

62. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje – jo nustatomojoje ir motyvuojamoje dalyse buvo padaryti rašymo apsirikimai, nurodant BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, t. y. B. L. pasisavintą jai patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą, įrašant 18 034,94 Eur sumą, kai iš teismo aptartų įrodymų vertinimo matyti, kad nustatyta nuteistosios pasisavinta suma sudaro 15 059,14 Eur (atskaičius mokesčius). Todėl šis rašymo apsirikimas, kurio taisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės, šiuo nuosprendžiu ištaisomas.

63. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija nustato tokias B. L. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje aplinkybes :

64.1. B. L., būdama valstybės tarnautoja– (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, (duomenys neskelbtini) savivaldybė ir (duomenys neskelbtini) mokykla, o būtent: B. L., pažeisdama Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto, 59 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus, numatančius taupiai naudoti turimus išteklius, analizuoti švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę, pažeisdama Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų, reikalaujančius užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2007 m. sausio 2 d. savo įsakymu priėmusi A. Ž. dirbti Mokykloje naktinės sarge, o laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., piktnaudžiaudama tarnyba ir siekdama sau turtinės naudos, jos vadovaujamoje Mokykloje, be naktinės sargės pareigų, papildomai fiktyviai įdarbino A. Ž. 1 etatu valytoja, tai yra daugiau, nei realiai dirbo A. Ž., suklastojo Mokyklos direktorės įsakymus dėl A. Ž. įdarbinimo Mokykloje, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius bei kitus dokumentus, išmokėjo A. Ž. darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos 18 034,94 Eur (atskaičius mokesčius) mažiau, nei įrašyta išmokėti Mokyklos buhalteriniuose dokumentuose ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą.

64.2. Tokiais savo tyčiniais veiksmais B. L., būdama (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir siekdama sau turtinės naudos, ignoruodama jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, darydama kitas nusikalstamas veikas – suklastodama tikrus dokumentus, juos panaudodama, apgaulingai tvarkydama reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pasisavindama jai patikėtą didelės vertės – 15 059,14 Eur svetimą, (duomenys neskelbtini) mokyklai patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą, tuo (duomenys neskelbtini) savivaldybei padarydama didelę 23 559,89 Eur žalą, pakenkė Mokyklos įvaizdžiui, sumenkino Mokyklos direktoriaus autoritetą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, dėl to didelės turtinės ir didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, (duomenys neskelbtini) savivaldybė ir (duomenys neskelbtini) mokykla.

Dėl priteistos turtinės žalos dydžio, jos išdėstymo

64. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

65. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliantės skundo argumentą dėl netinkamo civilinio ieškovo byloje, atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) mokykla yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinė šveitimo įstaiga. Taigi Mokyklos finansavimas, biudžetas priklauso būtent nuo savivaldybės skiriamo finansavimo konkrečioms sritims, tarp jų ir skiriamo darbuotojų užmokesčiui, kuri dalis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir buvo pasisavinta. Tokiu būdu pripažįstama, kad būtent savivaldybės turtas buvo pasisavintas ir ji pagrįstai byloje pripažinta civiline ieškove.

66. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) savivaldybė byloje pareiškė 23 559,89 Eur civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti (t. 11, b. l. 99–104). Priešingai nei teigia apeliantė, šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad B. L., būdama (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė, turėdama įgaliojimus naudoti Mokyklos patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą (lėšas), šiuo turtu disponuoti, pasisavino jai patikėta didelės vertės svetimą turtą – 15 059,14 Eur (atskaičius mokesčius). Taip pat nustatyta, kad iš viso dėl nusikalstamų veiksmų, fiktyviai įdarbinant asmenį papildomoms pareigoms, iš savivaldybės biudžeto buvo sumokėtas ne tik darbo užmokestis, kuris buvo pasisavintas, tačiau ir atitinkami mokesčiai. Taigi, iš viso buvo apskaičiuota 23 559,89 Eur (neatskaičius mokesčių, už 1 etato valytojos darbą kartu su išeitine išmoka ir kompensacija) suma. Tokios sumos apskaičiavimas byloje buvo patvirtintas ir apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, papildomai apklaustos specialistės D. Bareikienės. Tokiu būdu akivaizdu, jog nuteistosios (kaltininkės) gautos turtinės naudos ir kitam asmeniui (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) savivaldybei) padarytos žalos dydžiai gali skirtis, t. y. kaltininko gauta nauda gali būti, o nagrinėjamu atveju ir yra, mažesnė, negu buvo paskaičiuota visa suma su mokesčiais (kuri yra didesnė). Vis dėlto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju B. L. turi atsakyti už tiesiogiai nusikaltimu (jai patikėto svetimo turto (lėšų) pasisavinimu) jos padarytą turtinę žalą. Todėl baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą iš nuteistosios išieškoti jos nusikalstama veika padarytą žalą (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis), kuri šiuo atveju yra 15 059,14 Eur. Atsižvelgus į išdėstytą, nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

67. Apeliaciniame skunde nuteistoji B. L. taip pat prašo atidėti jai priteistos žalos mokėjimą arba išdėstyti dalimis penkerių metų laikotarpiui. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo atidėjimo ar išdėstymo, turi būti nustatyta, kad nuteistojo turtinė padėtis yra itin sunki. Taigi, sprendimo įvykdymas gali būti atidėdamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Apeliantė skunde nurodo, kad ji nedirbanti, yra prieš pensinio amžiaus, todėl turi ribotą galimybę įsidarbinti, taip pat argumentuoja sveikatos problemomis, dėl ko, tvirtina, kad galimybės gauti lėšų yra itin ribotos ir negalėtų atlyginti visos iš jos priteistos sumos. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių sunkią nuteistosios materialinę padėtį, tokių duomenų nuteistoji nepateikė ir prie apeliacinio skundo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės įvykdyti teismo nuosprendį yra ypatingai nepalankios. Byloje nustatyta ir tai, kad nuteistoji turi nekilnojamo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, kas patvirtina nuteistosios galimybes atlyginti padarytą žalą. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, jog išdėstyti žalos atlyginimą dalimis arba atidėti žalos mokėjimą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, byloje nesant duomenų, leidžiančių padaryti išvadą dėl nuteistosios itin sunkios materialinės padėties, apeliantės prašymas netenkinamas. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad, atsižvelgus ir pirmiau nurodytas aplinkybes, nuteistosios finansinės gerovės bei interesų iškėlimas aukščiau nukentėjusiojo asmens – civilinės ieškovės interesų, prieštarauja ne tik teisingumo, bet ir sąžiningumo principams, kadangi žala atsirado būtent dėl pačios nuteistosios B. L. nusikalstamų veiksmų, dėl to didesnis prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusiosios pusės teisių ir teisėtų lūkesčių patenkinimui. Kita vertus, nuteistoji turi teisę dėl priteistos žalos mokėjimo išdėstymo nuosprendžio vykdymo metu kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą, kartu su prašymu pateikiant teismui duomenis, pagrindžiančius sunkią jos materialinę padėtį.

Dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovo apeliacinio skundo argumentų

68. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai išteisino B. L. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, todėl neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad apeliantui nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

69. Teisėjų kolegija pažymi, jog prokuroras šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies neskundė. Nors pagal BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostatą civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, teismų praktikoje nurodoma, kad ši nuostata neturi būti suprantama (aiškinama) siaurai, t. y. jog civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieškinio dydžio, su ieškiniu susijusius įrodymus ar pan. Suformuotoje teismų praktikoje vertinama, kad civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Taigi, civilinis ieškovas baudžiamajame procese apeliaciniu skundu gali ginčyti teismo nuosprendį ir dalyje dėl asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, išteisinimo ar netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kai tai susiję su civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų civilinio ieškinio patenkinimui, nustatymu. Tokiu būdu akivaizdu, kad civilinis ieškovas apeliaciniu skundu gali ginčyti teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma, t. y. civilinis ieškovas gali ginčyti kaltininko išteisinimą, tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).

70. Nagrinėjamoje byloje civilinės ieškovės keliami reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo yra neatsiejami nuo B. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, todėl spręstina, kad civilinė ieškovė turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą, prašydama B. L. pripažinti kalta dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji buvo išteisinta skundžiamu nuosprendžiu ir atitinkamai išspręsti civilinio ieškovo ieškinio klausimą.

71. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

72. Baudžiamojoje byloje B. L. buvo kaltinama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė, laikotarpiu nuo 2009 m, gruodžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą Mokyklai patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą – ne mažiau, kaip 47 983,92 Eur, t. y. savavališkai sudarydama sąlygas Mokyklos sporto salėje sporto veikla užsiimti asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – asociacija) kartu su atskirais fiziniais asmenimis 30 val. per savaitę daugiau, nei buvo numatyta (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. gruodžio 21 d. sutartyse su asociacija, nereikalavo iš jos sumokėti trūkstamos, nemažesnės nei 47 478 Eur sumos, taip pat neturėdama savivaldybės tarybos leidimo išnuomoti ar perduoti kitiems asmenims kitu būdu naudotis patikėjimo teise valdomas patalpas, žinodama kad reikalingas leidimas, bei nustatyta tvarka nesudariusi nuomos sutarties, S. Ž. duodama žodinį leidimą naudotis Mokyklos patikėjimo teise valdomomis patalpomis – aktų sale individualiai veiklai (šokių užsėmimams) vykdyti, nereikalavo apmokėjimo, ne mažiau kaip 505,92 Eur nuomos mokesčio už naudojimąsi mokyklos aktų sale. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs, įvertinęs ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo pačios B. L. parodymai, byloje apklaustų liudytojų, specialistės D. B. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga, nenustatė B. L. veiksmuose jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių ir ją išteisino (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

73. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad buvo vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai, taip pat jų visuma bei tokio vertinimo pagrindu buvo daromos atitinkamos išvados dėl B. L. kaltės. Aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka civilinio ieškovo atstovo lūkesčių, nėra išteisinamojo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinanti aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje situacija, B. L. leidus neatlygintinai naudotis Mokyklos salėmis, negali būti vertinama, kaip jai patikėjimo teise perduoto valdyti turto iššvaistymas.

74. Turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017 ir kt.). Tačiau ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto išvaistymo, nustatyto BK 184 straipsnyje, sudėties požymius, ji pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma žala arba dėl kurių kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Negalimas ir tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse suprantama kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima.

75. Civilinis ieškovas, apeliaciniame skunde grįsdamas B. L. kaltę, nurodo, kad pastaroji, žinodama savivaldybės sprendimą dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir nustatyto valandų skaičiaus asociacijai užsiimti sporto veikla Mokyklai patikėjimo teise valdomose patalpose, sudarė sąlygas asociacijai kartu su atskirais fiziniais asmenimis sporto veikla užsiimti 30 val. daugiau, nei buvo numatyta savivaldybės tarybos sprendimu ir sutartimi, už tai nemokant savivaldybės tarybos nustatyto mokesčio, nereikalavo trūkstamos sumos, be to, 2014 m. balandžio 30 d. pasibaigus 2009 m. sudarytai teikimo paslaugų sutarties tarp Mokyklos ir asociacijos terminui, nesikreipė į savivaldybės tarybą dėl jos pratęsimo, negavo leidimo išnuomoti ar perduoti kitiems asmenims naudotis kitu būdu patikėjimo teise valdomas patalpas, savavališkai su asociacija 2014 m. spalio 20 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį naudotis sporto sale laikotarpiu nuo 2014 d. spalio 20 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., o 2015 m. rugsėjo 3 d. – laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., toliau leidžiant asociacijai ir kitiems fiziniams asmenims užsiimti sporto veikla, užimant ne daugiau 10 val. per savaitę, nors su pastarosios žinia sportine veikla buvo užsiimama daugiau nei 30 val. per savaitę, nei nustatyta pastarosiomis sutartimis, už tai nereikalavo trūkstamos sumokėti sumos. Šiuo aspektu nurodoma ir tai, kad B. L. poziciją (neigimą) leidus asociacijai ir kitiems asmenims žaisti Mokyklos sporto salėje daugiau kaip 10 val. per savaitę paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai. Kaltinimo dalyje dėl leidimo naudotis Mokyklos aktų sale S. Ž. apelianto pažymima apie civilinio ieškovo atstovo byloje ne kartą cituotą teismo sprendimą civilinėje byloje, kuriuo buvo pasisakyta ir apie galiojusią savivaldybės tarybos nustatytą tvarką bei valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo nuostatas, kuo remiantis buvo daroma išvada, kad Mokykla negalėjo išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti jos pasitikėjimo teise valdomo turto. Tokiu būdu, pasak civilinio ieškovo, šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo B. L. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

76. Teisėjų kolegija atkreipia civilinio ieškovo dėmesį į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę paprastai turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų bei jų tarpusavio ryšys. Be to, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.

77. Nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais duomenimis nustatyta, kad asociacijos ir atskirų fizinių asmenų (duomenys neskelbtini)mokyklos sporto salėje buvo vykdoma sportinė veikla (žaidžiamas tenisas) daugiau kaip 10 val. per savaitę, t. y. nei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutartyse su asociacija. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog apie tai B. L., kaip Mokyklos direktorei, buvo žinoma, o už viršytą laiką asociaciją nemokėjo. Visa tai nustatyta byloje apklaustų liudytojų parodymais, atliktu specialisto tyrimu, iš dalies pačios nuteistosios parodymais. Taigi, leidžiant Mokyklos sale naudotis ilgiau nei numatyta, nebuvo laikomasi minėtu savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos tvarkos. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks B. L., kaip Mokyklos direktorės, padarytas pažeidimas šiuo atveju nesudaro turto išvaistymo BK 184 straipsnio prasme sudėties. Nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nedetalizuota, kokių nusikalstamos veikos – turto išvaistymo sudėties elementų teismas šiuo atveju nenustatė, iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų argumentų akivaizdu, kad B. L. veiksmuose teismas nenustatė BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu buvo leista už nustatytą mokestį suteikti naudojimui Mokyklos sporto salę ne daugiau, kaip 10 val. per savaitę. Taigi, savivaldybės leidimu buvo ketinama gauti mokestį tik už Mokyklos sporto salės nuomą 10 valandų per savaitę, o B. L., kaip Mokyklos direktorė, nebūtų galėjusi ir sudaryti sutarties dėl naudojimosi sporto sale ilgesniam nei 10 val. per savaitę laikui. Be to, būtent dėl tokio laiko 2009 m. gruodžio 21 d. B. L. buvo pasirašiusi su asociacija atlygintinų paslaugų teikimo penkerių metų laikotarpiui sutartį, o šiam terminui pasibaigus, su asociacija, atitinkamai 2014 m. spalio 20 d., 2015 m. rugsėjo 30 d. papildomai pasirašytos paslaugų teikimo sutartys. Šiuo atveju civilinio ieškovo nepagrįstai konstatuotas nuomos santykių buvimas tarp asociacijos ir Mokyklos, nes tarpusavio šalių susitarimu buvo pasirašyta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, bet ne nuomos sutartis. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad minėtų sutarčių pagrindu už asociacijos naudojimąsi Mokyklos sporto sale 10 val. per savaitę buvo mokama pagal nustatytas pasirašytų sutarčių sąlygas. Taigi, savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu B. L. su asociacija sudaryta sutartimi, ir vėliau sudarytomis sutartimis, ne tik leista naudotis Mokyklos sporto sale sportinei veiklai vykdyti, bet tuo buvo ir naudojamasi. Tokiu būdu, Mokyklos patikėjimo teise valdomos patalpos savivaldybės duoto leidimo pagrindu akivaizdžiai buvo naudojamos pagal paskirtį ir už šią suteiktą paslaugą buvo atlyginama sutartyse nustatytu būdu. Ir nors buvo pažeista savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta tvarka (viršytas naudojimosi sale laikas), visgi, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo iššvaistytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtas. Lėšos už papildomas naudojimosi sporto sale valandas nebuvo numatytos, todėl savivaldybė lėšų neprarado. Šiuo aspektu atsižvelgtina ir į tai, kad duomenų dėl 2009 m. gruodžio 17 d. savivaldybės tarybos sprendimo atšaukimo, jo panaikinimo, pasibaigus 2009 m. gruodžio 21 d. pasirašytai atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, teismui taip pat nebuvo pateikta. Kita vertus, savivaldybės sprendimas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, iš esmės lietęs asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ ir suteikęs teisę Mokyklos patikėjimo teise valdomose patalpose užsiimti sporto veikla pagal pasirašytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Taigi logiška, kad, pasibaigus 2009 m. gruodžio 21 d. su asociacija pasirašytai sutarčiai, ir esant poreikiui pratęsti susitarimą, visų pirma turėjo būti įsitikinama tokio savivaldybės tarybos sprendimo galiojimu. Tačiau net tai, įvertinus šioje byloje nustatytas visas faktines aplinkybes, vienareikšmiškai nerodo, kad buvo padaryta veika, turinti aptariamo nusikaltimo požymių.

78. Byloje taip pat objektyviai nustatyta tai, kad B. L. leido Mokyklos darbuotojai S. Ž. naudotis aktų sale, vykdant individualią veiklą – organizuojant šokių užsiėmimus, kuriuos lankė ir mokyklos darbuotojai, nereikalaujant mokesčio už naudojimąsi aktų sale. Tačiau ir šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad tokie B. L. veiksmai neužtraukia jai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Civilinės ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojama į norminių aktų pažeidimą, tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, B. L. pareikštame kaltinime nebuvo nurodoma, kokios gi tvarkos ji nesilaikė, leisdama mokyklos darbuotojai S. Ž. naudotis aktų sale individualiai veiklai vykdyti ir su ja nesudarydama nuomos sutarties. Nors byloje yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta ugdymo įstaigų patalpų (sporto salių ir kitų patalpų suteikimo) nuomos / panaudos tvarka, byloje nebuvo pateikta duomenų apie prieš tai galiojusią tvarką. Todėl apelianto apeliaciniame skunde cituojamas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neturi prejudicinės galios ir savaime nepagrindžia baudžiamosios atsakomybės B. L. taikymo. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad nuomos mokestis yra mokamas, sudarius nuomos sutartį. Šiuo gi atveju, S. Ž. mokėti aktų salės nuomos nebuvo pagrindo, kadangi tokia sutartis su ja nebuvo sudaryta, B. L. negalėjo reikalauti iš pastarosios tokio mokesčio. Nustatyta, kad dėl mokėjimo už naudojimąsi aktų sale nebuvo tariamasi, nes, kaip minėta, S. Ž. vedamus šokių užsiėmimus lankė ir mokyklos darbuotojai. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiu būdu B. L. iššvaistė jai patikėtą svetimą Mokyklai patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą.

79. Įvertinusi visas aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog B. L. veikė nusikalstama tyčia, siekdama iššvaistyti jai patikėtą didelės vertės svetimą Mokyklai patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą, todėl ji pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinta pagrįstai, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

80. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, todėl nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo bei proporcingumo principų. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Patikėto ar kaltininko žinioje perduoto turto tvarkymo tvarkos pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Gi tokios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad B. L. veiksmais nebuvo sudaryta situacija, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, neperspektyvus. Juolab, kad priimant nuosprendį, kuriuo asmuo išteisinamas, o civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, civilinis ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. tokiu būdu nepažeidžiama jo teisė į žalos atlyginimą. Taigi, teismo sprendimas neužkerta kelio civiliniams ieškovui atitinkamą ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

81. Prokuroras apeliaciniame skunde kelia B. L. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai skyrė nepagrįstai švelnias bausmes tiek už kiekvieną veiką atskirai, tiek jas subendrinus. Pasak prokuroro, iš teismo nuosprendžio nėra aišku, kokiais kriterijais ir kokioje apimtyje vadovavosi teismas, parinkdamas bausmių rūšį ir dydžius. Jo nuomone, nuteistajai turėtų būti skiriamos bausmės, kurios savo dydžiu turėtų būti didesnės už įstatymu numatytus bausmės vidurkius, o taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės eiti vadovaujančias pareigas valstybės tarnyboje, laikotarpis nustatytas maksimalus, t. y. penkerių metų.

82. Teisėjų kolegija tokius prokuroro apeliacinio skundo argumentus atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais bausmės skyrimo nuteistajai B. L. motyvais.

83. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia tai, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

84. Baudžiamojoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog išvada, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai B. L. bausmes, būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, negalima. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta. Teisinio pagrindo keisti nuteistajai paskirtas bausmes, griežtinant jų rūšį ar ilginant jų trukmę, nėra. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. L. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, paskyrė įstatymo sankcijose numatytas bausmės rūšis, atitinkamai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį – baudas, o pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą. Nustatant piniginių bausmių dydžius, taip pat laisvės atėmimo bausmių trukmę, atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumą (padaryti du sunkūs ir du apysunkiai nusikaltimai); tyčinį jų pobūdį; padarytą žalą, kuri vertinama kaip didelė ir kuri nėra atlyginta; apeliantės vaidmenį ir indėlį, darant nusikalstamas veikas; jos asmenybę. Byloje taip pat nebuvo nustatyta B. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, pagrįstai spręsta, jog už atskiras nusikalstamas veikas B. L. skirtinos atitinkamai piniginės bausmės, nustatant jų dydį pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų (redakcija, galiojusi nusikalstamo veikos padarymo metu) reikalavimus, ir laisvės atėmimo bausmės, kurios savo trukme yra mažesnės, nei sankcijose nustatyti jų vidurkiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, kartu atsižvelgus, kad šioje byloje nuo B. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarymo praėjo nemažas laiko tarpas (veikos padarytos laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.), taip pat tokio dydžio paskirtoms bausmėms, darytina išvada, kad nuteistajai paskirtos bausmės nei savo rūšimi nei dydžiu nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį (nusikaltimai padaryti, siekiant turtinės naudos, tiesiogine tyčia) ir padarymo aplinkybes, nuteistajai paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą (griežtesnei apimant švelnesnę bausmę). Taigi, nuteistajai paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas bausmes yra teisingos, atitinkančios BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad nuteistajai bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrįstai taikytos ir tarpinio BK 75 straipsnio redakcijos (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatos, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, baudžiamojoje byloje įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo nustatytų, tiek šiame procesiniame sprendime nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisingas, neproporcingas, neatitinkančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bausmes. Nagrinėjamoje byloje buvo tinkamai įvertintas padarytų nusikaltimų ir bausmių proporcingumas. Visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės buvo įvertintos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste ir nuteistajai motyvuotai paskirtos bausmės paskirtį atitinkančios bausmės. Byloje buvo tinkamai atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistąją charakterizuojančius duomenis ir kitų svarbių aplinkybių visumą. Todėl su apeliacinio skundo teiginiais dėl netinkamo bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos vertinimo sutikti nėra pagrindo.

85. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog taikytos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas) terminas B. L. turėtų būti ilginamas iki penkerių metų. BK 68² straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-1472 redakcija) numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas terminas nuo vienerių iki penkerių metų. Nėra abejonių, kad šioje byloje nustatyti B. L., kaip Mokyklos direktorės, veiksmai, yra nesuderinami su profesiniais reikalavimais. Todėl, atsižvelgiant į B. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad jos nebuvo atsitiktinės, tęsėsi atitinkamą laiko tarpą, siekiant asmeninės turtinės naudos, yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo atveju iš tiesų nuteistajai buvo tikslinga skirti būtent tokią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri numatyta BK 68² straipsnio 1 dalyje. Visgi, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtą bausmę, todėl ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atitinkantis padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei nuteistosios asmenybę. Byloje nusikalstamas veikas B. L. padarė, būdama valstybės tarnautoja – dirbdama (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo trejiems metams dirbti valstybės tarnyboje vadovaujančias pareigas taikymas atitinka BK 68² straipsnio nuostatas ir nelaikytinas neproporcinga padarytai veikai priemone.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistosios B. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistosios B. L. priteistą (duomenys neskelbtini) savivaldybei turtinės žalos dydį sumažinti ir iš B. L. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priteisti 15 059,14 Eur turtinei žalai atlyginti.

Patikslinti B. L. padarytos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę, kad ji nusikaltimą padarė, būdama valstybės tarnautoja.

Ištaisyti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžio nustatomojoje ir motyvuojamoje dalyse rašymo apsirikimo klaidą dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybių – padarytos turtinės žalos dydį 18 034,94 Eur (atskaičius mokesčius) ištaisyti į 15 059,14 Eur (atskaičius mokesčius).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.