Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. A. palaikė skunde išdėstytus reikalavus, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2022 m. sausio 6 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, (duomenys neskelbtini) sav., jam būnant EMSI degalinėje, kur pylėsi kurą. Policijos pareigūnai jam nurodė, kad yra įtariamas dėl galimo neteisėto medžiojimo, sumedžiojant tris stirnas. Policijos pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį „Volvo“, kur rado naktinio matymo prietaisą, termovizorių, o bagažinėje rado 12 kalibro šovinių ir 223 kalibro šovinio tuščių tūtelių, kurių buvo rasta ir automobilio salone. Iš viso 223 kalibro tuščių tūtelių buvo rasta apie 3-4. Tos šovinio tuščios tūtelės galėjo atsirasti iš po šaudymo šaudykloje, kurioje jis buvo likus kelioms dienoms iki kada buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Greičiausiai jam tos tūtelės iškrito iš kišenės, kurias buvo susirinkęs po šaudymo šaudykloje. Taip pat nurodė, kad naktinio matymo prietaisus ir termovizorių su savimi automobilyje vežiojasi visada, nes jį dažnai draugai kviečiasi į medžiokles. Naktinio matymo prietaisą jis naudoja tam, kad įvertinti žvėrį, t. y. pamatyti, kur jis yra. Tuo tarpu termovizorius gali parodyti iki 1 km. atstumo šilumos kontūrus. Jam kažkada buvo apvogę techniką, todėl termovizorių naudojo sėdėdamas pasaloje, laukdamas vagių. Dabar tas termovizorius automobilyje tiesiog mėtėsi. Po automobilio apžiūros policijos pareigūnai jį nusivežę į policijos komisariatą bei jo paklausė, ar jam yra žinomi asmenys – G. S. ir D. Č.. Jis nurodė, kad iš matymo juos pažįsta, yra bendravęs su jais, tačiau nieko bendro su neteisėtai sumedžiotomis stirnomis jis neturi. Po apklausos jį uždarė į kameros tipo patalpą, o po to apie 3.00 val. nakties policijos pareigūnai kartu su juo nuvyko į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) sav., kurioje atliko kratą. Kratos metu buvo rasta 223 kalibro šovinių ir 12 kalibro šovinių, ginklas „Remington“ 223 kalibro, ginklo priedai – du ugnies slopintuvai. Tuo metu, tai yra 2022 m. sausio 6 d., jis turėjo keturis ginklus. Vieną ginklą turėjo pas save sodyboje, t. y. „čezetą“ perlenkiamą, 223 kalibro, kurį rado kratos metus, o kiti trys ginklai buvo jo deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresu Vilniuje. Paskutinį kartą iš ginklo „Remington“ 223 kalibro šaudė likus porai dienų iki 2022 m. sausio 6 d. Kaip jau minėjo, jis buvo šaudykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis negali paaiškinti, kodėl 2022 m. sausio 6 d. tarp 22.08 val. ir 22.23 val. tris kartus jam skambino G. S., kadangi nepamena kas buvo prieš metus laiko. Mano, kad tuo laiku, tarp 22.08 val. ir 22.23 val., galėjo važiuoti į V. Ž. ūkio bazę įmesti į krosnį malkų, kad neužšaltų sistema. Nurodė, kad kartais V. Ž. paprašo jo nuvažiuoti iki ūkio bazės ir įmesti porą malkų į krosnį, o jis iš draugiškumo padedam jam. Jis neneigia, kad tą dieną, vakare, buvo susitikęs su G. S., gėrė kavą G. S. darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tačiau daugiau tą dieną G. S. nesutiko. Apskritai jis, įvykio dieną, iš ryto buvo Vilniuje, po to apie pietus atvažiavo į Kaišiadoris aplankyti savo tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Po to, jis nuvažiavo į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje ir pasiliko. Taip pat paaiškino, kad policijos pareigūnai atlikdami kratą pas jį rado 10 000 eurų, kuriuos tą patį vakarą, laiko nepasakys, buvo išsiėmęs iš Swedbank bankomato, (duomenys neskelbtini). Šie pinigai jam buvo reikalingi tam, kad atsiskaitytų už prekes, kurias kitą dieną turėjo atvežti iš užsienio.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. atstovas advokatas V. S. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad baudžiamojo proceso veiksmais surinkti duomenys administracinėje byloje negali būti pripažinti įrodymais, nes administraciniai nusižengimai nėra įtraukti į veikų sąrašą, kuriuos tiriant būtų leidžiama taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka numatytas procesines prievartos priemones. Remiantis Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 16 straipsniu, jog kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota vienoje baudžiamojoje byloje, gali būti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Itin svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 162 straipsnis suteikia galimybę naudoti informaciją, surinktą ikiteisminio tyrimo naudojant procesines prievartos priemones, tik kitoje baudžiamojoje byloje, bet ne administracinio nusižengimo byloje. Visgi, jeigu teismas nuspręs remtis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tai visų pirma, jokiame telefoniniame pokalbyje nėra net menkiausios užuominos, kad būtent G. A. neteisėtai medžiojo ir nušovė tris stirnas. Be to, šie telefoninių pokalbių įrašai nėra ištirti, nėra patvirtintas ir kalbėjusių asmenų balso autentiškumas. Taip pat byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad į stirnas iššauta iš G. A. priklausančio medžioklinio ginklo ir, kad būtent jis neteisėtai sumedžiojo stirnas. Pažymėtina, kad remiantis specialisto išvadoje nurodyta, kad atliekant deformuotos kulkos, rastos vienoje iš stirnų, tyrimą, nėra galimybės nustatyti, ar pateikti tirti kulka yra iššauta iš tirti pateikto šautuvo. Atstovas taip pat nurodė, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalį G. A. atžvilgiu nutraukta, tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad nuobauda neskiriama. Institucija dėl tokio neatitikimo remiasi ANR sistemos sąrangos ypatumais. Pasak atstovo, jokia elektroninė sistema negali pažeisti esminių asmens konstitucinių teisių, ir jeigu jau sistema elgiasi kitaip, tai pareigūnų darbas yra neleisti tokiam neteisėtumui plėtotis. Teismo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. A. atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas M. V. nurodė, kad su pareiškėjo ir jo atstovo skundu nesutinka, kadangi priimtas G. A. atžvilgiu nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. G. A. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas nutarimas dėl to, kad ištyrus visą surinktą medžiagą nustatyta, kad jis dalyvavo neteisėtoje medžioklėje ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje. Tuo tarpu administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalį. Taip pat paaiškino, kad G. S. ir D. Č. atžvilgiu dar nėra priimti nutarimai, nes bylų nagrinėjimas yra atidėtas. Šie minėti asmenys yra patraukti administracinėn atsakomybėn dėl to, kad padėjo gabenti G. A. sumedžiotus gyvūnus. Teismo prašo G. A. ir jo atstovo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeista.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. U. paaiškino, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtos medžioklės ir laikomų šaunamųjų ginklų, kuris vėliau nutrauktas, nes žala gamtai buvo padaryta per maža, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Vykdant procesines prievartos priemones G. A. atžvilgiu buvo gauta duomenų, kad 2022 m. sausio 6 d. asmenys – G. S. ir G. A. ruošiasi neteisėtai medžioklei. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tą vakarą, t. y. 2022 m. sausio 6 d., G. S. telefonu bendravo su G. A., kurie susitarė nuvažiuoti apsižiūrėti vietoves, esančias (duomenys neskelbtini) ir, esant galimybei, sumedžioti gyvūnus, bei juos parsivežti į dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Vėliau G. S., būdamas (duomenys neskelbtini), paskambino D. Č., kad reikės pagalbos surenkant nušautus gyvūnus. Be to, vykdant procesines prievartos priemones buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo tik G. A. ir G. S., kurie bendravo telefonu. Po to G. S. ir G. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą susitikti su D. Č., o susitikę visi trys nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) seniūniją pasikrauti sumedžiotų stirnų. Važiuojant atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą, G. A. vairuojamas automobilis važiavo priekyje ir lydėjo G. S. vairuojamą automobilį tam, kad policijos pareigūnai nesustabdytų. Važiuodamas priekyje G. A. visą laiką bendravo telefonu su G. S., kuris važiavo jam iš paskos, ir vis informuodavo, kad yra saugu važiuoti. Vykdant toliau procesines prievartos priemones buvo gauta duomenų, kad G. A. ir G. S. kartu su D. Č. važiuoja nuo (duomenys neskelbtini), todėl informacija apie vežamus nušautus gyvūnus buvo perduota kitam policijos ekipažui, kurie buvo netoli G. S. dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodė, kad jam ši vieta yra žinoma, kadangi sumedžiotus gyvūnus minėti asmenys ten veža doroti, todėl buvo manoma, kad sumedžiotus gyvūnus veš būtent į šią vietą. Vėliau (duomenys neskelbtini) kaime buvo sustabdytas G. S. vairuojamas automobilis, kuriame sėdėjo ir D. Č.. Automobilio viduje buvo rastos trys nušautos stirnos. Po kiek laiko pamatė, kad netoli yra atvažiavęs G. A., kuris taip pat buvo sulaikytas. Iš pradžių G. A. ir G. S. neigė, kad nušovė stirnas. Po to pradėjo teigti, kad medžioklėje dalyvavo, tada G. S. ir G. A. aiškino, kad tas stirnas rado ant kelio gulinčias. Su D. Č. jam neteko bendrauti po sustabdymo. Policijos pareigūnai apžiūros metu G. A. automobilyje rado tuščių šovinių tūtelių, tačiau negali pasakyti kurioje vietoje, nes nepamena. Policijos pareigūnams paklausus G. A. iš kur pas jį tuščios tūtelės, tai jis aiškino, kad buvo kažkokioje šaudykloje, todėl pas jį automobilyje galėjo jos likti. Tačiau jis konkrečiai nenurodė, iš kur galėjo atsirasti šios tuščios šovinių tūtelės. Kiek pamena G. A. automobilyje buvo rasti ir naktinio matymo prietaisai. Nurodė, kad krata buvo daroma ir G. A. sodyboje, (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo rasti trys duslintuvai, šoviniai ir ginklas, kurio pavadinimo nepamena.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. N. paaiškino, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų medžioklių ir ginklų. Prie šio ikiteisminio tyrimo dirbo kartu su kitomis kolegomis E. U., M. A., D. S. ir J. B.. 2022 m. sausio 6 d. buvo gauta duomenų, jog asmenys galimai ruošiasi dalyvauti neteisėtoje medžioklėje. Tą vakarą, tikslaus laiko nepamena, vykdė neviešą stebėjimą kartu su E. U.. Stebėjimo metu turėjo stebėti konkrečius asmenis – G. A. ir G. S.. Stebint (duomenys neskelbtini) kaimą, įvairias kaimo prieigas, apie 21.00 val. buvo gauta duomenų, kad G. A. ir G. S. vykdys neteisėtą medžioklę. Vėliau (duomenys neskelbtini) kaime buvo pastebėtas važiuojantis žalias autobusiukas „WV Transporter“, kurį sustabdė kiti kolegos, t. y. J. B. ir D. S.. Kaip vėliau paaiškėjo minėtą autobusiuką vairavo G. S.. Apžiūrint autobusiuką jame, krovinių skyriuje po maišais, buvo rastos paslėptos trys stirnos. Kiek pamena, tai G. S. ir G. A. gynėsi, kad stirnos nėra sumedžiotos, o jas rado gulinčias ant kelio. Po to buvo sulaikytas ir G. A., kuris prie sustabdymo vietos, esančios netoli EMSI degalinės, pats privažiavo. G. A. sustabdė jo kolegos. Apžiūrėjus G. A. automobilį jame buvo rastos trys šovinio tūtelės, tačiau tiksliai nepamena kuriose vietose jos buvo rastos. Kiek pamena, tai be šių rastų šovinių tūtelių dar buvo rastas vienas naktinio matymo prietaisas, o bagažinėje buvo rasta medžioklinių šovinių. Kiek pamena, G. A. neigė, kad dalyvavo neteisėtoje medžioklėje, aiškino, kad jis saugojo sodybą. Taip pat nurodė, kad buvo užfiksuota, jog tą vakarą G. A. ir G. S. naudojami telefonai jungėsi prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose esančių elektroninių ryšių operatoriaus bokštų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. A. paaiškino, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų medžioklių. 2022 m. sausio 6 d. buvo gauta duomenų, kad G. S. ir G. A. gali vykti į (duomenys neskelbtini) seniūniją vykdyti neteisėtą medžioklę. Vėliau iš telefoninių pokalbių buvo žinoma, kad G. S. pasikvies padėti dar vieną asmenį – D. Č., jog šis padėtų surinkti nušautus gyvūnus. Jam būnant prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pamatė, jog G. A. vairuojamas automobilis trumpam sustojo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, o iš paskos atvažiavo G. S. vairuojamas žalios spalvos autobusiukas „VW Transporter“, kuris nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės. Tuo tarpu G. A. važiavo toliau (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Informacija apie vežamus nušautus gyvūnus buvo perduota kitam policijos ekipažui, kurie jų laukė netoli dirbtuvių, kuriose būdavo G. S., esančių (duomenys neskelbtini) kaime. Vykdant procesines prievartos priemones ši vieta jiems žinoma, nes ten yra G. S., G. A. ir D. Č. susitikimo vieta. Todėl buvo manoma, kad nušautus gyvūnus veš būtent į šias dirbtuves. Kiek vėliau, netoli EMSI degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, G. S. vairuojamas autobusiukas „VW Transporter“ buvo sustabdytas kito policijos ekipažo. Autobusiuke buvo rastos trys nušautos stirnos. Kiek pamena sustabdžius G. A. jo automobilyje buvo rasta šovinių tūtelių, o ar ginklų buvo rasta, tai nepamena. Kiek pamena, G. A. iš vis neigė dalyvavęs neteisėtoje medžioklėje aiškindamas, kad jis niekur nevažinėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Č. paaiškino, kad šiuo metu yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl kol nėra pateikęs jokių parodymų administracinėje byloje, atsisako teikti paaiškinimus šioje byloje. Taip pat nesutinka, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. S. paaiškino, kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri vėliau buvo nutraukta. Nežino, ar nebus atnaujinta vėl baudžiamoji byla. Šiuo metu jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau jokių parodymų nėra davęs, todėl atsisako teikti paaiškinimus šioje byloje.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad jis turi legalią šaudyklą, atitinkančią visus reikalavimus. Norintis asmuo apsilankyti šaudykloje pirmiausiai turi jam paskambinti, kad būtų sutartas laikas. Sutartu laiku atvažiuoja asmuo į šaudyklą, o jo atvykimas yra registruojamas į registracijos žurnalą. Šį žurnalą pildo pats. Nurodė, kad jeigu asmuo yra įrašytas į šį registratorius žurnalą, tai vadinasi, kad tikrai tą dieną buvo atvykęs į šaudyklą. Paaiškino ir tai, kad negali apsakyti, ar G. A. lankėsi pas jį šaudykloje, nes jam su atimti yra prastai ir be to, šaudykloje ne vienas asmuo atvažiuoja, todėl visų atsiminti negali.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos A. T. nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. atstovas advokatas V. S. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu ginčijo baudžiamojo proceso veiksmais surinktų duomenų panaudojimą administracinio nusižengimo byloje. Pasak atstovo, tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymais administracinio nusižengimo byloje, kadangi administraciniai nusižengimai nėra įtraukti į veikų sąrašą, kurias tiriant būtų leidžiama taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka numatytas procesines prievartos priemones, o tokie duomenys laikytini gautais ne įstatymo nustatyta tvarka ir jais remtis yra neteisėta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės J. P. 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Taip pat minėtame nutarime pažymima, kad G. A. veiksmai galėtų būti vertinami, kaip turintys administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 290 straipsnyje, požymius. Dėl šios priežasties prokurorės nutarimu buvo nutarta ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui spręsti klausimą dėl G. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. atstovas tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžiu metu teigė, kad baudžiamojo proceso metu atlikti procesiniai veiksmai negali būti naudojami ir jais remiamasi administracinio nusižengimo byloje. Teismas su tokiais atstovo teiginiais nesutinka. Kaip teisingai nurodė institucija savo atsiliepime į skundą, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra, bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes. Tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Ką prokurorė, priimdama 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. A. atžvilgiu, ir padarė, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl G. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Kitas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentas yra tas, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnio pagrindu surinkta informacija negali būti naudojama administracinio nusižengimo byloje ir tokie duomenys nėra pripažįstami leistinais įrodymais. Teismas su tokiais atstovo argumentais nesutinka. Visų pirma, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2022 m. sausio 3 d. nutartimi tenkino prokurorės prašymą leisti laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. kovo 11 d. rinkti G. S. telekomunikacijos tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, t. y. klausytis G. S. telefoninių pokalbių (prijungtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 69-70). Nutartis motyvuota tuo, kad vykdant G. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuojant ir kaupiant galima gauti tyrimui reikšmingų duomenų, surasti nusikalstamos veikos įvykdymo įrankius, nušaunamų laukinių gyvūnų realizavimo būdus ir vietas. Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, <..> motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. Šiuo atveju baudžiamojo proceso priemonės buvo sankcionuotos ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. sausio 3 d. nutartimi, todėl, kaip teisingai nurodo institucija savo atsiliepime, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tinkamai sankcionuoti. Kaip jau minėta aukščiau, jog nutraukus ikiteisminį tyrimą, bet esant administracinio nusižengimo požymių, įgaliotai institucijai perduodama visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taigi, pagrįstai Institucija priimdama skundžiamą nutarimą rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytine medžiaga.

Teismas pažymi, kad prie nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos buvo prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nagrinėjimo metu gauti ir nustatyti svarbūs faktiniai duomenys, kurie kaip įrodymai pripažįstami ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad įrodymams, kuriuos galima panaudoti įrodinėjimo procese, būtinos dvi savybės – leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, o įrodymų liečiamumas – tai jų turinio ryšys su įrodinėtomis aplinkybėmis. Šiuo atveju visi duomenys gauti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra leistini įrodymai ir glaudžiai susiję su nagrinėjamu atveju, todėl teismas vadovausis ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Dėl G. A. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas). Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju - teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. A. tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis nepadarė skundžiamame nutarime nurodyto administracinio nusižengimo, todėl prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. G. A. įrodinėjo, kad 2022 m. sausio 6 d. nedalyvavo jokioje neleistinoje medžioklėje, stirnų nenušovė, o atvykęs iš Vilniaus į Kaišiadoris aplankė savo tėvus ir, po to nuvažiavo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje ir pasiliko. Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė papildomų argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą, t. y. teigė, jog nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų G. A. bendravimą su kitais asmenimis, jie nėra pateikti ir ištirti. Byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina, kad G. A., neteisėtai medžiodamas, nušovė tris stirnas.

Teismas pažymi, kad nustatinėjant administracinio nusižengimo sudėties požymius negalima vadovautis tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Todėl, vertinant G. A. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat ikiteisminio tyrimo metu esanti rašytinė medžiaga, galinčios patvirtinti/paneigti atsakomybėn patraukto asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, taikydama G. A. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 8 dalį institucija nurodė, kad jis savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.2. punkto reikalavimus. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas paaiškino, kad iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 8 dalyje numatytų alternatyvių veikų G. A. inkriminuojamas būtent gyvūno, kurį sumedžioti neturėjo teisės, sumedžiojimas, t. y. trijų stirnų neteisėtas sumedžiojimas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtą sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.2.2. papunktyje nustatyta, kad sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, konstatavo, kad būtent 58.2.2 papunkčio pažeidimu pasireiškė G. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas.

Byloje nėra ginčo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį. Vėliau, šis tyrimas prokurorės 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tačiau pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu G. A. atstovo teigimu, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas G. A. atžvilgiu) prasidėjo nuo 2021 m. gegužės 10 d. ir ne G. A. atžvilgiu, o V. S. atžvilgiu, kuris galimai vykdė neteisėtas medžiokles. Minėtame ikiteisminiame tyrime randama visa eilė apie V. S. atžvilgiu atliekamus baudžiamojo proceso veiksmus. Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo teiginiu, jog ikiteisminio tyrimo pradžia prasidėjo ne dėl G. A., o dėl kito asmens – V. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos duomenų, vykdant V. S. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad G. S., G. A. bei D. Č. taip pat galimai dalyvauja neteisėtose medžioklėse. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. U. 2022 m. sausio 7 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (V. S. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį, 2022 m. sausio 6 d. vykdant procesines prievartos priemones G. S. atžvilgiu, buvo gauta duomenų, kad G. S. susitarė su G. A. susitikti ir apžiūrėti jiems žinomas vietas, kur būriuojasi laukiniai gyvūnai, o esant galimybei ir juos sumedžioti (prijungtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 99). Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. N. bei E. U., jog vykdant procesines prievartos priemones – telefoninių pokalbių pasiklausymą G. S. atžvilgiu, gauta duomenų, kad 2022 m. sausio 6 d. G. S. kartu su G. A. ketina dalyvauti neteisėtoje medžioklėje. Gavę šiuos duomenis jie pradėjo vykdyti neviešą stebėjimą ir stebėti (duomenys neskelbtini) kaimą bei įvairias kaimo prieigas. Be to, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6‑ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės J. P. 2022 m. vasario 25 d. nutarimu atskirti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi iš surinktų duomenų matyti, kad G. S., G. A. ir D. Č. nėra susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jų veiksmuose yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje (prijungtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 1). Taigi, nors ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtos medžioklės prasidėjo ne G. A. atžvilgiu, tačiau, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo vykdymo eigoje paaiškėjo, kad taip pat G. A. kartu su G. S. ir D. Č. vykdo neteisėtas medžiokles.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. atstovas taip pat nesutinka su tuo, jog jokiame telefoniniame pokalbyje, kurio metu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės G. S. atžvilgiu, nėra net menkiausios užuominos, kad G. A. galėjo dalyvauti neteisėtoje medžioklėje. Su tokiais atstovo argumentais nesutiktina. Pirmiausiai pažymėtina, kad vykdant G. S. atžvilgiu procesines prievartos priemones buvo nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso G. A., kuris, 2022 m. sausio 6 d., bendravo su G. S.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. N. nurodė, jog vykdant procesines prievartos priemones buvo nustatyta, jog G. A. ir G. S. dažnai bendraudavo telefonu, o jų pokalbių temos daugiausiai būdavo susijusios su medžioklėmis. Kaip matyti iš 2022 m. vasario 15 d. telefoninių pokalbių suvestinės Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 6 d. 18:43:11 G. S. telefonu bendravo su G. A.. Pokalbio metu G. A. paklausė G. S. „Tai jau širdžių daužęs, ne?“, o tuo tarpu G. S. nurodo: „Jo, jo, jo. Sakė paskui pasuks“. Tai leidžia teigi, kad yra kalbama apie vykdomą medžioklę. Toliau žiūrint minėtą suvestinę yra matoma, kad G. S. klausė G. A. sakydamas „Nu, o koks mūsų planas ?“. Tuo tarpu G. A. jam atsakė, kad „Reikia gal pabandyt pažiūrėti pas tave prie darbo kas ten yra ?“. Tada G. S. atsakė, kad „Tai davai nu, atlėk kavos padarysiu“. Taigi, iš šio pokalbio konteksto darytina išvada, kad šių asmenų pokalbis yra susijęs būtent su planuojama vykdyti neteisėta medžiokle. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas G. A. pats pripažino, kad 2022 m. sausio 6 d. vakare, buvo susitikęs su G. S. ir jo darbovietėje gėrė kavą. Tai įrodo, kad G. A. iš tikrųjų ketino dalyvauti neteisėtoje medžioklėje. Tai, kad G. A. ne vieną kartą yra dalyvavęs neteisėtose medžioklėse patvirtina ir 2021 m. lapkričio 11 d. telefoninių pokalbių suvestinė Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 42-44) iš kurios matyti, kad 2021 m. spalio 1 d. 07:31:51 G. A. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrauja telefonu su V. S., kurio atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtos medžioklės. Iš minėtos telefoninių pokalbių suvestinės galima suprasti, kad G. A. dalyvauja neteisėtoje medžioklėje kartu su V. S. ir G. S.. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. N. paaiškino, kad G. A. kartu su G. S. bei D. Č. neteisėtas medžiokles vykdydavo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaime bei (duomenys neskelbtini) kaime.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. U. paaiškino, kad vykdant procesines prievartos priemones buvo gauta duomenų, jog 2022 m. sausio 6 d. G. S. telefonu bendravo su G. A., kurie susitarė susitikti ir nuvykti apžiūrėti vietą, esančią (duomenys neskelbtini), bei, esant galimybei, sumedžioti gyvūnus. Sumedžiotus gyvūnus sutarė parsivežti į sutartą vietą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Klausantis telefoninių pokalbių buvo galima suprasti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra tik G. A. ir G. S., kurie nuolat bendravo telefonu. Vėliau G. A. paskambinęs D. Č. nurodė, kad reikalinga pagalba surenkant nušautus gyvūnus. Po šio pokalbio G. A. ir G. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą susitikti su D. Č., o susitikę visi kartu nuvyko atgal į (duomenys neskelbtini) seniūniją pasiimti sumedžiotų stirnų. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. N. ir M. A., kurie patvirtino, kad klausantis telefoninių pokalbių buvo aišku, jog G. A. ir G. S. vykdys neteisėtą medžioklę (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kur vėliau G. S. paskambins D. Č., kad šis padėtų sumedžiotas stirnas parsivežti į sutartą vietą. Pažymėtina, kad šiuos liudytojų paaiškinimus patvirtina 2022 m. vasario 15 d. telefoninių pokalbių suvestinės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis 2022 m. vasario 15 d. telefoninių pokalbių suvestine Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. sausio 6 d. 18:43:11 į G. S. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) gautas telefoninis skambutis iš G. A. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), ryšio metu G. S. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie elektrokomunikacijų ryšių operatoriaus bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu G. A. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie elektrokomunikacijų ryšių operatoriaus bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (prijungtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 170, 173). Kaip matyti iš minėtos telefoninių pokalbių suvestinės, G. A. tariasi su G. S., jog reikia susitikti ir apžiūrėti apylinkes, esančias netoli G. S. darbovietės (prijungtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 78, administracinio nusižengimo bylos b. l. 59). Toliau iš 2022 m. vasario 15 d. telefoninių pokalbių suvestinės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. 20.53 val. iki 2022 m. sausio 6 d. 22.58 val. į G. S. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) gauti trys telefoniniai skambučiai iš D. Č. naudojamo užsienietiško telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pirmas telefoninis skambutis gautas 2022 m. sausio 6 d. 20:49:38, kur pokalbio metu D. Č. G. S. klausia „Nu ką filmai ?“, o G. S. į tai atsako „Palauk, dabar ant veiksmo, turim šaut“. Po to D. Č. teiraujasi G. S., ar jam vykti link (duomenys neskelbtini), ir kad „prasuksi, prikabysi jeigu ką“. Po kiek laiko įvyksta dar vienas pokalbis, t. y. 2022 m. sausio 6 d. 20:53:31, kurio metu G. S. D. Č. nurodo važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes tuoj reikės važiuot. Po to G. S. klausia „Sandėlin negalim nuvežt ?“, o D. Č. atsako „Ne, tai kur čia, žviegia jau, staugimas, n... Stok čia. Tai aš galiu čia prie (duomenys neskelbtini) stotelėj palaukt“. Tačiau G. S. nurodo, kad „Nu tai ką, mes gi dar (duomenys neskelbtini) (?) jop....“. Paskutinis skambutis tarp G. S. ir D. Č. įvyksta 2022 m. sausio 6 d. 20:58:59, kurio metu D. Č. nurodo, kad jis atvažiuoja į sutartą vietą ir, kad jį atveš „Z.“ (prijungtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 76-77, administracinio nusižengimo bylos b. l. 58). Šio pokalbio metu G. S. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie elektrokomunikacijų ryšių operatoriaus bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (prijungtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 173). Taigi, iš šių telefoninių pokalbių vykusių tarp G. S. ir D. Č. galima teigti, kad tuo metu, kai D. Č. pirmą kartą skambino G. S., vyko medžioklė, nes, kaip jau minėta, G. S. pasakė, kad „Palauk, dabar ant veiksmo, turim šaut“.