Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo idėjos“ atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. (A. P.) ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Stiklo idėjos“ dėl avanso ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugpjūčio 14 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas, ieškovui iš atsakovės priteista 1 300 Eur avansas, 18,52 Eur palūkanų, 54,08 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 372,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2019 m. rugpjūčio 16 d. teisme gautas ieškovo prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas.

2019 m. rugsėjo 4 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl 2019 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad 2019 m. vasario 5 d. buvo sudaryta sutartis 2600 Eur sumai dėl terasos stiklinimo darbų (stiklinimas priekio ir vieno šono). Atsakovė gavo iš ieškovo 1300 Eur avansą. Dėl atsakovės vadovo ligos, atsakovė kreipėsi į ieškovą, kad leistų darbus baigti iki 2019 m. birželio 21 d. Atsakovė įsipareigojo suteikti 250 Eur nuolaidą bei išskaičiuoti delspinigius pagal sutartį. 2019 m. birželio 21 d. atsakovė, suderinusi su ieškovu, nukėlė darbus į kitą darbo dieną, t. y. 2019 m. birželio 25 d. Atsakovei atvykus su gaminiais bei pradėjus montavimo darbus, paaiškėjo, kad šoniniai gaminiai dėl konstruktoriaus tehninės klaidos buvo pagaminti 0,33 cm per siauri. Ieškovui tai sužinojus, atsakovė buvo išprašyta iš objekto, neleidžiant montuoti atsakovės pagamintų gaminių ieškovui. Atsakovė 2019 m. liepos 30 d. kreipėsi pakartotinai į ieškovą, pasiūlydami techninį sprendimą. Ieškovas pateikė atsakymą, kad nepasitiki atsakove, pasiūlymo nepriima ir reikalauja grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė nurodė, kad avanso grąžinti nėra jokio pagrindo. Atsakovė gaminius pagamino ir gali bet kada sumontuoti. Aplinkybė, jog „ieškovas nepasitiki” atsakove, yra niekuo nepagrįsta. Atsakovė gaminius ieškovui pagamino, gali bet kada sumontuoti, todėl sprendimu už akių avansas iš atsakovės priteistas nepagrįstai – darbai už avansą yra padaryti, atsakovė įsipareigojimų ieškovui nevengia.

2019 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – nutarta panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustačius, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-717-1092/2020 atsakovei UAB „Stiklo idėjos“ yra iškelta bankroto byla, 2020 m. birželio 1 d. teismo nutartimi atsakovės nemokumo administratorė UAB „Bankroto vizija“ įtraukta į bylos nagrinėjimą kaip atsakovės atstovė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas ieškinį palaikė, davė paaiškinimus ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. vasario 5 d. tarp ieškovo A. P. ir atsakovės UAB „Stiklo idėjos“ buvo sudaryta Rangos sutartis (toliau – Sutartis) SI19-014, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti terasos stiklinimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog šalių sudarytos Sutarties suma sudarė 2 600 Eur, įskaitant PVM. Sutarties 3.1.1. punktu ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos sumokėti atsakovei 50 procentų Sutarties kainos dydžio avansą. Likusią Sutarties kainos dalį sumokėti per 2 (dvi) darbo dienas, už tinkamai atsakovės atliktus Darbus ir jų rezultatus (gaminius), po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo (Sutarties 3.1.6. punktas). Darbus atlikti atsakovė įsipareigojo per 6-8 savaites po sutarties pasirašymo ir pirmo avanso sumokėjimo, tai yra nevėliau kaip iki 2019 m. kovo 26 d. Ieškovas, vykdydamas savo Sutartinius įsipareigojimus, 2019 m. vasario 6 d. pervedė atsakovei 1300 Eur avansą į banko sąskaitą, o atsakovė tą pačią dieną elektroniniu paštu ieškovui patvirtino, jog pasirašytą sutartį ir avansinį mokėjimą gavo.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis darytina išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė prievoliniai vartojimo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnis). CK įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200 straipsniai). CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Vartojimo rangą reglamentuoja CK XXXIIII skyriaus antrojo skirsnio normos (CK 6.672 – 6.680 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog ginčo, kilusio iš vartojimo rangos sutarties, išsprendimui taikytinos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ ir antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., bylos Nr. 3K-3-207/2005).

Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinti alternatyvūs vartotojo teisių gynimo būdai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. sutarties atsisakymą ir reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą.

Atsakovė su ieškovo pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu nesutiko. Nagrinėjant bylą teisme, taip pat pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė prašymą atmesti ieškinį motyvavo tuo, jog iki Sutartyje nustatyto termino darbai nebuvo atlikti dėl atsakovės vadovo ligos, tačiau nepaisant to, atsakovė gaminius pagamino ir gali bet kada sumontuoti, o nustačius, jog šoniniai terasos gaminiai dėl konstruktoriaus tehninės klaidos buvo pagaminti 0,33 cm per siauri, buvo rastas techninis sprendimas dėl terasos stiklinimo. Atsakovė teigė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti sumokėtą avansą.

Pažymėtina, jog CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016 ir kt.). Taigi, šiuo atveju vertintina, ar sutarties pažeidimas buvo esminis.

Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.

Atsakovė pripažino, jog nustatytais terminais neatliko rangos darbų, tą pateisindama atsakovės (įmonės) savininko nedarbingumu, tačiau, teismo vertinimu, įmonės vadovo liga ar nedarbingumas nėra pakankamas pagrindas sutarties nevykdymui pateisinti.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis ieškovui atlikti terasos stiklinimo darbus, ieškovas atsakovei sumokėjo dalį sutartyje nurodytos kainos – 1 300 Eur avansą. Taigi, savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė sutartyje nustatytu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl pripažintina, jog atsakovė pažeidė prievolę.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad 2020 m. kovo 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovui UAB „Stiklo idėjos“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto vizija“. Atsakovės bankroto administratorė į teismo posėdį neatvyko ir paaiškinimų neteikė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė. Atsakovei iškėlus bankroto bylą pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais užsakovo (ieškovo) teisių gynimo būdais nėra galimybės. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovės prievolės pažeidimas yra esminis. Šiuo atveju ieškovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė rangos darbų sutartyje numatytus terasos įstiklinimo darbus, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovui iš atsakovės priteistina 1300 Eur negrąžinto avanso (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.680 straipsnis).

Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo jam priteisti 18,52 Eur palūkanų ir 54,08 Eur delspinigių, taip pat 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsakovas neįvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, iki šiol naudojasi ieškovo pinigais, todėl privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Pasibaigus atsakovės įsipareigojime nustatytam darbų atlikimo terminui – 2019 m. balandžio 4 d.) ir atsakovei negrąžinus avanso ieškovo naudai skaičiuotinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už naudojimąsi ieškovo pinigais. Todėl už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki ieškinio pareiškimo – 2019 m. liepos 18 d., t. y. už 104 dieną, ieškovui priteistinos 18,52 Eur palūkanos (1300,00 Eur x 0,05/365 d. x 104 d.).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Sutarties 4.1. punkte nustatyta, kad laiku neatlikus darbų iš atsakovės gali būti išskaičiuojami delspinigiai 0,02 proc. nuo Sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną, kas iki 2019 m. liepos 18 d. sudaro 54,08 Eur delspinigių, kurie priteistini iš atsakovės (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju procesinės palūkanos priteistinos iki teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2020 m. kovo 20 d.), nes palūkanų skaičiavimas už prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, nuo šios nutarties įsiteisėjimo draudžiamas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė 1069 Eur bylinėjimosi išlaidas: 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus ir 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat byloje pateikti duomenys, jog ieškovas pagal advokato Irmanto Balčiūno 2019 m. liepos 11 d. sąskaitą Nr. IB 0045, mokėjimo 2019 m. liepos 12 d. nurodymu Nr. LTnat2, sumokėjo 1 000 Eur į advokato nurodytą banko sąskaitą už advokato teisines paslaugas teikiant konsultacijas ir rengiant bei teikiant procesinius dokumentus teismui. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 69 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo idėjos“ 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) avansą, 18,52 Eur (aštuoniolika eurų penkiasdešimt du centus) palūkanų, 54,08 Eur (penkiasdešimt keturis eurus aštuonis centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 372,60 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų šešiasdešimties centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 22 d. iki teismo nutarties iškelti atsakovei nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos 2020 m. kovo 20 d. ir 1 069 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. P. (A. P.).

Sprendimui įsiteisėjus, apie sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoti nemokumo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Stiklo idėjos“ iškėlusį teismą – Klaipėdos apygardos teismą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.