Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi antstolės R. P. teikimą dėl nuteistajam D. B. skirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2019 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. B. paskirta 268 MGL (13 400 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punktu, į bausmę įskaitytas D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. (1 para) ir D. B. paskirta galutinė sumažinta bausmė - 266 MGL (13 300 eurų) dydžio bauda. Nuteistasis įpareigotas baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 12 d.

2023 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas antstolės R. P. teikimas dėl bausmės rūšies pakeitimo D. B.. Teikime nurodoma, kad 2020 m. balandžio 23 d. priimtas vykdyti 2020 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas, kuriuo skolininkui D. B. paskirta 266 MGL (13 300 eurų) dydžio bauda. Vykdant nurodytą vykdomąjį dokumentą ir atliekant skolininko turtinės padėties patikrinimus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių registrų duomenimis, skolininkui priklausančio registruoto turto (daiktinių teisių) nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko atžvilgiu vykdomos 5 vykdomosios bylos, dvi iš jų yra dėl išlaikymo išieškojimo. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenimis, skolininkas nedirba, kito skolininkui priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenimis, A. B. įkalinimo įstaigose nėra, skolininko vardu atidarytų sąskaitų taip pat nėra.

Teikime nurodoma, kad skolininkas žinojo apie pareigą baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti gera valia, tačiau to nepadarė. Priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos išieškoti nepavyksta skolininkui neturint pakankamai turto ir pajamų, tuo labiau, kad vykdomi pirmos eilės išieškojimai, todėl baudos, kaip bausmės, vykdymas yra neefektyvus.

Skolininkas nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Atsižvelgiant į tai, antstolė R. P. prašo D. B. paskirtą 266 MGL baudą pakeisti į laisvės apribojimą.

Nuteistasis D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nevengė mokėti baudos. Kai teismas paskyrė baudą, jis 2019 m. gegužės 6 d. išvyko į Daniją, kadangi neturėjo galimybės būdamas Lietuvoje mokėti baudą, neturėjo kur gyventi. Išvykus gavo galimybę užsidirbti. Praėjus metams po išvykimo jis rado galimybę su savimi pasiimti vaiką, kuris pas jį apsigyveno nuo 2022 m. liepos mėnesio. Šiuo metu vaikas gyvena su juo, nuteistasis dirba. Baudos nemokėjo visiškai, nebandė jos mokėti, nes neturėjo galimybės, tačiau norėjo sumokėti. Su antstole susisiekęs nebuvo iki šiol.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad pritaria antstolės nuomonei, kad vengimas sumokėti baudą yra. Nuteistasis baudžiamąjį įsakymą yra gavęs, nurodyti terminai, aiškiai nurodyta baudos suma. Išvykimas į Daniją ir nesidomėjimas savo padėtimi rodo vengimą, tuo labiau, kad nuteistojo atžvilgiu vykdomos 5 vykdomosios bylos. Nuteistasis nebuvo susisiekęs su antstole, nesitarė su ja, bauda nesumokama jau tris metus, o tai rodo vengimą.

Nuteistojo gynėjas advokatas Gintaras Keliauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo nuomone, vengimo, tyčios nėra. Čia surašytas tik aktas dėl išieškojimo negalimumo. Nuteistasis paaiškino, kad jis buvo duobėje ir tik dabar jis pradėjo gyventi, dabar jis galėtų per tam tikrą laiką sumokėti. Pas jį problemų su vaiku, jo mama, buvo priteisti alimentai, tai patvirtina, kad finansinė padėtis buvo sunki. Kalbant apie kitus dalykus, įstatymas numato senaties terminus, ir matyti, kad terminas suėjęs. Taigi, būtų pagrindas atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jei teismas manytų kitaip, pati bausmės paskirtis yra skirta auklėti. Asmuo yra pasikeitęs, žmogus ėmėsi žingsnių, kad taip gyventi negali, nutraukė santykius su Lietuva, išvyko į Daniją, baigė mokslus, tai yra pagrindo manyti, kad nusikalstamų veikų neatliks. Prokurorė irgi nepateikė duomenų, kad jis daro pažeidimus. Juo labiau, kad visas jo gyvenimas, „suleistos šaknys“ į Daniją. Jei skirti laisvės apribojimo bausmę, ją būtų sudėtinga pritaikyti, bet jei būtų sudarytas grafikas, bauda būtų išmokėta. Jei nėra suėjusio senaties termino, dėl laisvės apribojimo bausmės neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nustatyta, kad priverstinis baudos bausmės vykdymo procesas nuteistojo D. B. atžvilgiu antstolės R. P. kontoroje vykdomas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 12 d. vykdomąjį raštą, per šį laikotarpį iš nuteistojo skola neišieškota. Teikime antstolė nurodė, kad nuteistasis neturi piniginių lėšų, transporto priemonių, nekilnojamojo turto, niekur nedirba, gera valia skolos nedengia. Nuteistasis, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus per priverstinio baudos išieškojimo laikotarpį nedėjo jokių pastangų, kad būtų sumokėta 13 300 Eur dydžio bauda. Nebendradarbiavo su antstole, nesikreipė dėl baudos mokėjimo dalimis ar pakeitimo viešaisiais darbais, nesidomėjo vykdymo eiga.

Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nevengė mokėti baudos, o neturėjo tam galimybių. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018). Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad D. B. vengė mokėti baudą, kadangi nurodė, kad išvykus gyventi į užsienį, jis gavo galimybę įsidarbinti, tačiau iki šios dienos nei vienos įmokos skolos padengimui neįmokėjo, su antstole susisiekęs nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. B. suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą, siūlomos bausmės rūšimi sutiko, prašė skirti mažesnę baudą, nei siūlė prokuroras (3 t., b. l. 56-58). Nagrinėjant antstolės teikimą, teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad teismui baudžiamuoju įsakymu paskyrus baudą jis neturėjo galimybės ją mokėti, net neturėjo kur gyventi Lietuvoje. Teismo vertinimu, nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu, sutikus su bausmės rūšimi, turėjo išankstinę tyčią baudos nemokėti, išvyko į Daniją ne tik dėl sunkios materialinės padėties, tačiau ir siekdamas išvengti bausmės.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra suėjęs senaties terminas baudos išieškojimui. Sprendžiant klausimą dėl kitos vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – pažymėtina, kad asmeniui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per trejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. CPK 644 straipsnis įtvirtina skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Kaip jau minėta, nuteistasis vengė mokėti teismo jam paskirtą baudą, nepranešė antstolei apie savo išvykimą į užsienio valstybę, visiškai nesidomėjo vykdymo eiga, įsidarbinęs gera valia neįmokėjo nei vienos įmokos baudos padengimui, todėl konstatuotina, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

Apibendrinant, darytina išvada, kad nuteistasis gera valia sumokėti baudą vengia, o priverstinai ją išieškoti antstolė galimybių neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam D. B. paskirta ir neišieškota 266 MGL (13 300 eurų) bauda keistina laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant vieno MGL dydžio baudai (BK 47 straipsnio 8 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunktis ir BVK 25 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išvardintais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunkčiu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi bei 364 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolės R. P. teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi D. B. tenkinti.

Pakeisti nuteistajam D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 266 (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių) MGL, t. y. 13 300 Eur (trylikos tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio baudą laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunkčiu, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir paskirti D. B. 8 (aštuonių) mėnesių 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant viso bausmės vykdymo metu dirbti, bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 7 (septynis) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.