Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. R., jos įgaliotam atstovui advokatui V. P.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. R., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R., būdama (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos vieta (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 22 d. leido J. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), dirbti valymo darbus įmonės naudai, nesudarius rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui; taip pat I. R. 2021 m. balandžio 2 d. leido J. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), dirbti valymo darbus įmonės naudai, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties.

Be to, I. R., būdama (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, 2021 m. kovo 22 d. leido L. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), dirbti įmonės (duomenys neskelbtini) naudai valymo darbus statomo objekto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Tokiais veiksmais (neveikimu) I. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus atstovas vyriausiasis darbo inspektorius S. L. teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. sausio 28 d. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus PK dėl įvykio, nurodyta, kad žuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, jam buvo pavesta pradėti tyrimą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad žuvę darbuotojai dirbo ir (duomenys neskelbtini), todėl parašė skyriaus patarėjui tarnybinį pranešimą, kad reikia atlikti patikrinimą ir šioje bendrovėje. Patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiame objekte rado J. P., kuri paaiškino, kad dirba pirma diena, susitarė dėl darbo su I. R., taip pat susitarė dėl darbo užmokesčio - apie 700 eurų per mėnesį, tačiau darbo sutarties dar nepasirašiusi. Taip pat paaiškino, kad kovo 22 d. ji jau atliko valymo darbus, tačiau sutartis irgi nebuvo sudaryta. J. P. skambino I. R. dėl darbo sutarties, ši atsakė, kad šiandien bus surašyta darbo sutartis ir atsiųsta el. paštu į Vilnių, kolega P. atneš du egzempliorius, J. P. pasirašys, parveš sutartį į Alytų, tokiu būdu bus sudaryta darbo sutartis. Toliau tęsiant tyrimą norėjo patikslinti su J. P. papildomas aplinkybes, jai paskambino ir ji pasakė, kad iš tos įmonės yra atleista kovo 31 d. ir nuo balandžio 2 d. vėl dirba toje pačioje įmonėje, sutartis su ja vėl nepasirašyta. Balandžio 2 d. atvyko į įmonę ir apklausė įmonės direktorę I. R., kuri paaiškino, kad kovo 31 d. J. P. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini), pagrindas nenurodytas, paaiškino, kad darbuotoja atleista jos noru, tačiau J. P. prašymo dėl atleidimo iš darbo nėra. Balandžio 2 d. patikrinimo metu direktorė nurodė, kad valytoja V. J. parveš J. P. prašymą dėl atleidimo iš darbo ir kad nuo balandžio 2 d. J. P. vėl dirba įmonėje tame pačiame objekte, (duomenys neskelbtini). Direktorė nurodė, kad balandžio 1 d. davė V., kad nuvežtų darbo sutartį pasirašyti J. P., tačiau susisiekus su V. buvo gautas atsakymas, kad darbo sutartį J. P. ji perduos per pietų pertrauką ir po to grįždama iš darbo parveš, taigi, balandžio 2 d. atlikdama darbus darbo sutarties J. P. dar nebuvo pasirašiusi. Darbus vykdę (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo įdarbinti į (duomenys neskelbtini), šios įmonės yra susiję. Nuo kovo 29 d. darbuotojai G. B., V. J., A. K., R. L., L. Š. buvo įdarbinti (duomenys neskelbtini), neaiškiais pagrindais buvo atleisti iš (duomenys neskelbtini). Pranešimai VSDFV buvo pateikti 2021 metų kovo 28 d. 10.56 val., pažeidžiant pranešimų pateikimo tvarką prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Atsakydamas į teisėjos klausimus Institucijos atstovas nurodė, jog tyrimo metu jam nebuvo žinoma, kad neveikė Sodra sistema, mano, kad buvo galima pateikti pranešimus raštu arba neleisti darbuotojams dirbti, kol nepateikti duomenys. Įstatyme numatyta, kad nelegalus darbas yra darbo sutarties nesudarymas raštu arba nepranešimas Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną, mano, kad reikalavimas pranešti nebuvo įvykdytas. Patikslino, kad J. P. nelegalaus darbo laikotarpis turėtų būti nuo 2021 m. kovo 22 d. iki balandžio 2 d., protokole padaryta klaida. Prašo teismo pripažinti, kad I. R. padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti jai administracinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad I. R. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jos kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.

Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad I. R., būdama (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 22 d. leido J. P. dirbti valymo darbus įmonės naudai, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui; taip pat 2021 m. balandžio 2 d. leido J. P. dirbti valymo darbus įmonės naudai, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties. Be to I. R., būdama (duomenys neskelbtini), mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, 2021 m. kovo 22 d. leido L. A. dirbti įmonės (duomenys neskelbtini) naudai valymo darbus statomo objekto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šie asmenys atliko valymo darbus bendrovės naudai, susitarę su bendrovės vadove I. R. dėl darbo laiko ir vietos, konkretaus darbo atlikimo. Darbuotojai realiai atliko jiems pavestas darbo (patalpų valymo) funkcijas, paklusdami (duomenys neskelbtini) vadovės nurodymams, darbo funkcijoms atlikti naudojo bendrovei priklausančius įrankius bei priemones, susitarę su darbdave dėl darbo užmokesčio.

Pareiškėjos įgaliotas atstovas teismo posėdyje teigė, jog su J. P. darbo sutartys buvo sudarytos tiek kovo 22 d., tiek balandžio 2 d., todėl šiuo nelegalaus darbo pažeidimu žala valstybei nebuvo padaryta. Šie pareiškėjos įgalioto atstovo paaiškinimai yra neatitinkantys tikrovės ir paneigti byloje surinktais duomenimis: 2021 m. kovo 22 d. J. P. rašytiniu paaiškinimu, kuriame patikrinimo metu rasta darbo vietoje, dėvinti darbinius drabužius J. P. nurodė, kad darbo sutartis su ja nepasirašyta, ji dirba nelegaliai. Patikrinimo metu apie 13.30 val. J. P. paskambino I. R. ir paklausė, kada su ja bus sudaryta darbo sutartis. I. R. atsakė, kad šiandien, t. y. kovo 22 d. I. R. nurodė, kad atsiųs el. paštu paruoštą darbo sutartį, kurią atspausdins jos kolega P., ir atneš du egzempliorius, o J. P. juos pasirašys ir atiduos atgal P., kad jis parvežtų I. R., kad ir ji pasirašytų (b. l. 10); 2021 m. kovo 22 d. registracijos lape esantis įrašas, kad J. P. darbą pradėjo 7.20 val., darbą baigė 16.20 val. (b. l. 11 ir 24); fotonuotraukose užfiksuota darbo vieta statybos objekte (duomenys neskelbtini) rasta J. P., dėvinti signalinę liemenę, šalmą, kitus drabužius (b. l. 12-15); 2021 m. kovo 22 d. 14.48 val. į S. L. telefoną atėjo SMS žinutė iš J. P. telefono, kad sutartį atneš V., kas patvirtina, kad darbo sutartis su J. P. vis dar buvo nepasirašyta (b. l. 17). Taigi, nors su J. P. sudarytos darbo sutarties data nurodyta 2021 m. kovo 19 d., ši sutartis 2021 m. kovo 22 d. vis dar buvo nepasirašyta nei darbdavio, nei darbuotojos, kas patvirtina, kad J. P. 2021 m. kovo 22 d. dirbo nelegaliai. Tai, kad I. R. leido 2021 m. balandžio 2 d. J. P. dirbti nelegaliai, t y. nepasirašius su ja darbo sutarties, patvirtina tiek teismo posėdyje išsakytas I. R. kaltės pripažinimas dėl J. P. nelegalaus darbo, tiek ir byloje esantis rašytinis jos paaiškinimas, kuriame I. R. nurodė nežinanti, ar šiuo metu darbo sutartis su J. P. yra pasirašyta; jai susisiekus su V. J., ši informavo, kad darbo sutartį J. P. perduos per pietų pertrauką, o grįždami po darbo ją parveš, todėl I. R. pripažino, kad darbo sutartis su J. P. dar nepasirašyta, nors ji jau dirba (b. l. 27). Taigi, visi šie byloje surinkti duomenys patvirtina, kad I. R. leido J. P. dirbti nelegaliai tiek 2021 m. kovo 22 d., tiek ir 2021 m. balandžio 2 d.

Teismo posėdyje I. R. nurodė, kad apie asmenų įdarbinimą Sodrai praneša buhalterė, kuri tai padarė per vėlai. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek ir neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. N575-3284/2011). Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-326-485/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2-478-574/2019). Taigi, būtent įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. (duomenys neskelbtini) direktorė I. R. nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Šios nuostatos I. R., kaip įmonės vadovei, neabejotinai buvo žinomos, tačiau jų nebuvo laikytasi. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį I. R. surašytas pagrįstai ir jos kaltė dėl J. P. ir L. A. nelegalaus darbo yra įrodyta.

I. R. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas dar ir dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) direktore, mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, 2021 m. kovo 29 d. leido dirbti (duomenys neskelbtini) naudai valymo darbus (duomenys neskelbtini), Vilnius, statomo objekto patalpose šiems asmenims: G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), R. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip pat 2021 m. kovo 29 d. leido dirbti adresu (duomenys neskelbtini) L. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini)

Į bylą I. R. įgalioto atstovo pateikta VSDFV Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos puslapio kopija patvirtina, kad 2021 m. kovo 26 d. 16.40 val. jungiantis prie EDAS, dėl ,,SK-ID Solutions AS“ paslaugos sutrikimo su mobiliuoju elektroniniu parašu nėra galimybės nei prisijungti prie paskyros, nei pasirašyti elektroninių dokumentų. Sutrikimas šalinamas (b. l. 77). Teisėjai užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus dėl EDAS sutrikimų, buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1-SD pranešimą apie apdraustųjų G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. kovo 29 d. (pirmadienio) pateikė 2021 m. kovo 28 d. 10.56 val. (sekmadienį). Pranešimas pateiktas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taip pat VSDFV Kauno skyrius informavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis 2021 m. kovo 25-26 dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. buvo fiksuoti EDAS sutrikimai. Nuo 17.00 val. iki 8.00 val. sumažėjus apkrovoms sistema veikė stabiliai (b. l. 84-85). Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad I. R. neturėjo tyčios leisti nelegaliai dirbti šiems šešiems darbuotojams, nes apie jų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną pranešti VSDFV teritoriniam skyriui buvo imtasi veiksmų, tačiau to padaryti nepavyko ne dėl administracinėn atsakomybėn traukimo asmens kaltės, o dėl objektyvių priežasčių - EDAS veiklos sutrikimų. Tokią išvadą teismui leidžia daryti ir byloje esanti VSDFV Alytaus skyriaus informacija, patvirtinanti, kad (duomenys neskelbtini) 1-SD pranešimus apie apdraustųjų G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. kovo 29 d. pateikė sekmadienį - 2021 m. kovo 28 d. 10.56 val. (prieš vieną dieną iki jų darbo pradžios). Pranešimai pateikti per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu (b. l. 50). Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendžia, jog šioje situacijoje nėra I. R. kaltės dėl nelegalaus darbo nusižengimo šių šešių asmenų atžvilgiu, o kartu nėra ir nusižengimo sudėties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš administracinio nusižengimo protokole I. R. inkriminuoto kaltinimo pašalinama faktinė aplinkybė dėl minėtų šešių asmenų nelegalaus darbo, kai apie jų priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui skirtinos baudos dydis yra nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas nuobaudos parinkimo klausimą, vadovaujasi ANK 32 straipsnyje nustatytais bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. R. leido dirbti nelegalų darbą dviem asmenims, nustatyto nelegalaus darbo trukmė nėra ilga. Kaltę dėl nusižengimo ji pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Praeityje už analogiškus nusižengimus I. R. nebuvo bausta, tačiau bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 55-57). I. R. dirba, gauna nuolatines pajamas (b. l. 89-92). Įvertinus šias bylos aplinkybes, siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, I. R. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas prašė taikyti ANK 37 straipsnį, kuris leidžia taikyti mažesnę baudą, negu numatyta ANK 95 straipsnyje. Teismas pažymi, kad švelnesnės nei numatyta administracinės atsakomybės taikymą reglamentuoja ANK 34 straipsnio 6 dalis, o ne ANK 37 straipsnis.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjos įgaliotas atstovas teigė, kad I. R. padarytas nelegalaus darbo nusižengimas yra tik formalus, nesukėlęs valstybei žalos, tačiau teismas nesutinka su tokiu nusižengimo vertinimu, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad vien tai, kad pažeidėja iš esmės pripažįsta savo kaltę bei gailisi dėl nusižengimų, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai ypatingai individualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Teismo vertinimu, šios išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas I. R. atžvilgiu nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsniu,

nutaria:

I. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.