Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutarimo R. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį buvo surašytas dėl to, kad jis, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, padarė įstatymų pažeidimus ir leido dirbti nelegaliai G. J. ir (duomenys neskelbtini) piliečiui H. Z., t. y. patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2020 m. liepos 3 d. darbo sutartį Nr. 342, kuri nėra G. J. pasirašyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie G. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. liepos 7 d. pateikė 2020 m. liepos 7 d. 15 val. 33 min., taigi R. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido dirbti darbuotojui G. J., nesudaręs darbo sutarties bei apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, tuo R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be to, (duomenys neskelbtini) pilietis H. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nubaustojo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik nubaustojo atstovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi R. K., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti.

9. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas darbo sutartį sudaryti raštu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, arba kai bendrovėje dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

10. Įvertinus aptartus nelegalaus darbo požymius, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

11. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad R. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, jis teigė, kad pranešimas SODRA apie G. J. įdarbinimą nustatytu laiku (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo funkcijų pradžios) nebuvo pateiktas ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, tai yra tinkamai neveikiant SODRA sistemai, o H. Z. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. darbo funkcijų realiai neatliko dėl jo neatvykimo į darbą. Be to, tuo laikotarpiu R. K. pats turėjo nedarbingumą.

12. Teismo vertinimu, apelianto argumentas dėl jo kaltės nebuvimo šioje situacijoje, nurodant SODRA sistemos sutrikimus, negali būti pakankama priežastis šį atvejį vertinti nubaustojo naudai. Pirmiausia, SODRA informacinė sistema, kaip ir kitos interaktyvios duomenų kaupimo sistemos, gali bet kada dėl nuo darbdavio valios nepriklausančių priežasčių tinkamai nefunkcionuoti. Tačiau teisinis reguliavimas, susijęs su darbo santykių įforminimu, išimčių dėl to nenumato. Darbdavys turi prisiimti riziką visais atvejais dėl darbuotojo įdarbinimo laikantis numatyto reguliavimo, o apeliavimas į SODRA sistemos sutrikimus negali būti vertinamas kaip pakankamas teisinis argumentas apeliacinės instancijos teismui vertinti situaciją priešingai nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Be to, teismas atkreipia dėmesį į prie administracinio nusižengimo bylos apelianto pridėtus vyr. buhalterės I. Č. paaiškinimus bei SODRA sutrikimų žurnalą. Iš sutrikimų žurnalo matyti, jog 2020 m. liepos 8 d. buvo fiksuotas sistemos sutrikimas, tuo tarpu vyr. buhalterė nurodo, kad ji dieną prieš, t. y. 2020 m. liepos 7 d., bandė prisijungti, bet jai to padaryti nepavyko, tik po pietų pranešimas SODRA buvo išsiųstas. SODRA sutrikimų žurnalo išrašas fiksuoja ir parodo konkrečią datą, kada sistema susidūrė su trikdžiais, o finansų apskaitą įmonėje tvarkiusi buhalterė faktines aplinkybes dėl SODRA sistemos darbo nurodo kitas nei minimas sistemos išrašas. Teismas neturi pagrindo abejoti SODRA pateikta oficialia informacija, be to, vyr. buhalterės paaiškinime vadovui išsakyta pozicija teismui kelia abejonių dėl šios objektyvumo, nes po pietų, anot buhalterės, sistema pradėjo funkcionuoti ir pranešimas buvo išsiųstas, kai tuo tarpu gedimas fiksuotas tik kitą dieną.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. K. pateiktas administracinis kaltinimas susijęs ne tik su 1-SD formos pranešimo nepateikimu, tačiau ir su rašytinės formos darbo sutarties su G. J. nepasirašymu prieš jam pradedant vykdyti darbo funkcijas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovėje atlikto patikrinimo metu buvo rasta 2020 m. liepos 3 d. darbo sutartis, kuri G. J. nėra pasirašyta, taigi laikoma tinkamai nesudaryta. Nuo pareigos sudaryti darbo sutartį darbdavio neatleidžia ir aplinkybė, dar darbuotojas bendrovėje dirbo itin trumpą laiko tarpą (iki 2020 m. liepos 10 d.) ir buvo atleistas susiklosčius konfliktiškai situacijai, kadangi darbo sutartis raštu, abiem šalims pasirašant turi būti sudaroma dar iki tos dienos, kuri fiksuojama kaip pirmoji darbuotojo darbo diena. Juolab kad, kaip akcentuojama skunde, patikrinimas bendrovėje buvo atliktas vėliau nei aptariamos aplinkybės, o G. J. nei 2020 m. liepos 3 d., nei kitomis dienomis, kai jis vykdė darbo funkcijas, darbo santykiai su bendrove tinkamai įforminti nebuvo, nesant tam jokių objektyvių priežasčių.

14. Analogiškai pasisakytina ir dėl 1-SD formos pranešimo nepateikimo SODRA iki darbuotojo įdarbinimo pradžios. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, darbdavys privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje darbo funkcijas atliktų tik tie asmenys, dėl kurių yra tinkamai ir laiku pateiktas 1-SD formos pranešimas, o priešingu atveju, nesugebėjus laiku pateikti minėto pranešimo, darbdavys privalo neleisti įdarbinamam asmeniui vykdyti darbo funkcijų. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog darbo santykių tinkamas įteisinimas pirmiausia sukuria pareigą darbdaviui. Darbdavio naudai darbuotojo atliekamos jam pavestos darbo funkcijos gali susiklostyti tik tuo atveju, kai darbdavys tinkamai atliks jam privalomus veiksmus: kaip jau minėta, sudarys darbo sutartį su įdarbinamu darbuotoju ir SODRA pateiks 1-SD pranešimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog, prieš pradedant atlikti faktinį darbą, turi būti informuota SODRA, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, be kita ko, ir įvykus draudiminiam atvejui. Todėl darbdavys privalo darbuotojų darbą reguliuoti įstatymų imperatyviai numatytu elgesio būdu, o jų nesilaikymas sukelia nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties realizavimą.

15. 2020 m. spalio 27 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis H. Z. nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdamas leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus tyrimas pradėtas 2020 m. spalio 7 d. ir baigtas 2020 m. spalio 27 d. Užsieniečių įdarbinimo ir leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje tvarką nustato specialūs teisės aktai, šios bylos kontekste nustatyta, jog darbdavys būtinų dokumentų neturėjo ir institucijai prašant jų nepateikė. Apeliantas neigia faktinę aplinkybę, jog H. Z. dirbo aptariamu laikotarpiu, savo teiginius jis grindė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atstovo pateiktu ir prie administracinio nusižengimo bylos pridėtu 2020 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Jame matyti, jog darbuotojas H. Z. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. darbo funkcijų neatliko dėl jo neatvykimo į darbą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, jog neatlikus faktinio patikrinimo realiu nelegalaus darbo laikotarpiu nustatant nelegalaus darbo atvejį, ar darbuotojo, dėl kurio keliamas nelegalaus darbo klausimas, apklausos, nėra teisinio pagrindo laikyti šią susiklosčiusią situaciją kaip nelegalų darbą. Priešingai, aukštesnės instancijos teismui kelia abejonių apelianto dėstoma pozicija ir administracinio nusižengimo byloje esančių dokumentų dėl to paties dalyko nesutapimas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tikslas – tai darbdavio pareiga žymėti kiekvieno darbuotojo faktiškai dirbtą laiką, atostogavimo laikotarpį, nedarbingumą ar kitą aktualią informaciją tiek darbdavio funkcijoms įgyvendinti, tiek darbuotojo teisei žinoti ir gauti informaciją apie išdirbtą laiką bendrovėje užtikrinti. Kaip jau minėta, šioje byloje pateikti du darbo laiko apskaitos žiniaraščiai su skirtingu darbuotojo, dėl kurio keliamas nelegalaus darbo klausimas, faktiniu darbo laiko 2020 m. gegužės mėn. žymėjimu. Iš pirmojo žiniaraščio matyti, jog minimas darbuotojas dirbo, o kitame, pateiktame teismo posėdžio metu, fiksuotas jo neatvykimas į darbą. Vėlesnis žiniaraščio pateikimas, teismo vertimu, kelia abejonių jo objektyvumu dėl to, jog 2020 m. spalio 7 d. duomenimis SODRA informacinėje sistemoje pateikta informacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo Z. H. atžvilgiu apie jo nedraudiminį laikotarpį tik nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kas apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrįstą pagrindą spręsti apie darbuotojo Z. H. faktiškai dirbtą darbą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. Teismo vertimu, galima pagrįstai spręsti, jog SODRA buvo pateikta informacija apie darbuotojo faktiškai dirbtą laiką pagal 2020 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame ginčijamas nelegalaus darbo laikotarpis žymimas 8 valandų išdirbta darbo diena, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nesivadovavo vėliau teismo posėdžio metu pateiktu žiniaraščiu, kuriame fiksuotos visiškai priešingos aplinkybės, kad Z. H. minėtu laikotarpiu darbo funkcijų neatliko. Vien tai, kad aptariamu laikotarpiu R. K. nedirbo, nes buvo nedraudiminiame laikotarpyje, savaime jo kaltės, o tuo pačiu ir aptartų motyvų nepaneigia, kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra buhalterinės apskaitos dokumentas ir turi būti saugomas nustatytą laikotarpį, taigi jis galėjo būti pateiktas kitų įmonės atsakingų darbuotojų, tačiau tai darbdavio pareigos užtikrinti tinkamą su įdarbinimu bei darbo laiko apskaita susijusių teisės aktų laikymąsi nepašalina.

16. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, R. K. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, dėl ko jo atstovo apeliacinio skundo dalis dėl administracinės bylos nutraukimo netenkinama.

17. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nubaustajam paskirtos nuobaudos dydžio – prašoma jos dydį sumažinti, skiriant mažesnę nei numatyta sankcijoje baudą arba įspėjimą. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taikant šias įstatymo nuostatas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog R. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinkanti ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo tikslų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir išsamiai įvertino visas ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, reikšmingas administracinei nuobaudai skirti. Priešingo manymo nepagrindė ir nubaustojo atstovas, skunde atkartodamas iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo nutarime.

20. Priešingai nei tvirtinama skunde, apylinkės teismas, skirdamas R. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat pagrįstai įvertino tai, kad nubaustojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, R. K. administracine tvarka nebaustas. Be to, jis yra dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi iš tiesų jo asmenybė negali būti vertinama kaip linkusi pažeisti teisės aktų reikalavimus, jis sistemingai įstatymo nuostatoms nenusižengia.

21. Tačiau negalima sutikti su skundo argumentais, kad šios aplinkybės iš esmės sudaro pagrindą spręsti, jog nubaustajam paskirta nuobauda yra neproporcinga ir per griežta. Tokia išvada darytina visų pirma įvertinus tai, kad buvo nustatyti du nelegalaus darbo atvejai per trumpą laikotarpį, vienas kurių susijęs su socialiai pažeidžiama grupe – užsieniečiu, Lietuvos Respublikoje rezidavusiu turint laikiną leidimą gyventi. R. K. yra nelegaliai dirbusių asmenų atžvilgiu darbdavys ir privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi darbuotojams vykdant darbo funkcijas jo vadovaujamoje bendrovėje, todėl tai, kad pažeidimai truko sąlyginai trumpą laiko tarpą ir nesukėlė itin neigiamų pasekmių, šiuo atveju skiriant nuobaudą nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos nuostatos taikymą. Darbdavys, eidamas savo pareigas, privalo užtikrinti ir įsitikinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje asmenų įdarbinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju susidarytų ydinga situacija, kuomet nepakankamas asmens atidumas bei rūpestingumas savo veiksmus derinant su teisės aktų reikalavimais sudarytų galimybę jo elgesį vertinti kaip mažiau pavojingą nei rūšinis realizuotų nusižengimų pavojingumas.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad skunde analizuojamas pirmosios instancijos teismo nutarime taip pat nubaustojo tyčinės kaltės nebuvimas jo veiksmuose. Kaip matyti iš skundžiamo procesinio sprendimo, teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad R. K. nusižengimas nelaikytinas tyčiniu ir šiurkščiu. Vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo neteisėtumo ir nėra pakankama ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kai kitos bylos aplinkybės nelemia galimybės spręsti, jog administracinė nuobauda R. K. yra akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta. Skunde nurodomos aplinkybės, kad pažeidimai truko sąlyginai trumpą laiko tarpą, pagrindo individualų nubaustojo veiksmų pavojingumą vertinti kaip mažesnį nei rūšinis pagrindo nesudaro, tačiau nubaustajam už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą buvo paskirta bauda, atitinkanti nuobaudos dydį, kuris lygus šiame straipsnyje numatytos sankcijos minimumui. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ANK 32 ir 34 straipsnyje numatytas nuostatas – nuobaudų skyrimo taisykles bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai ir R. K. paskirta tinkama nuobauda, jos dydis nėra aiškiai per griežtas, todėl administracinės nuobaudos švelninti ar jos neskirti, taip pat pakeisti nuobaudos rūšį įspėjimu, nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, nubaustojo atstovo skundo argumentai nepagrindžia manymo, kad jam paskirta bauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Tuo tarpu paskyrus jam mažesnę nuobaudą ar jos neskyrus nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundą pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.