Telšių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai G. B., nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo M. V. atstovei pagal įstatymą G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, paskirtą bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį 40 MGL (2000 Eur) bauda; 4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2019 m. liepos 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 1860 Eur dydžio bauda, galutinė subendrinta bausmė paskirta 20 parų arešto ir 1860 Eur dydžio bauda; arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2024 m. balandžio 20 d., apie 4.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,96 prom. girtumas), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir sugyventinės G. B. metu, tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį G. B. į veido sritį, taip padarydamas jai apatinio žandikaulio lūžį dešinio kampo srityje, kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, dėl ko savo šeimos nariui, t. y. savo sugyventinei G. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. B. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 7.00 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, būdamas neblaivus (nustatytas 0,97 prom. neblaivumas), paimdamas už durų rankenos ir tempdamas į save, taip bandydamas atidaryti duris prieš pažįstamos G. B. valią, jas atidaręs neteisėtai ir atvirai įsibrovė į G. B. buto vidų, tuo pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, bute (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir ten buvusios jo sutuoktinės G. B. metu, mažamečio M. V. akivaizdoje, tyčia iš kojos spyrė ne mažiau, kaip tris kartus G. B. į dešinės kojos, dešinės rankos ir krūtinės sritis bei rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius jai į veido sritį, taip padarymas G. B. kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame sėdmenyje ir kairiojo kelio priekiniame paviršiuje, t. y. nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę G. B.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, kuriame nurodyta, kad „sugyventinis kėlė prieš mane ranką“, operatorė: „sugyventinis kėlė prieš jus ranką?“, pranešėja: „be abejo“, operatorė: „sakykis adresą“, pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“, operatorė: „miestas?“, pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“, operatorė: „greitosios reikia?“, pranešėja: „ne, aš pati pabėgau, asmeniškai nu, bet jis buvo girtas“ (2 t., b. l. 66-69).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi 2024 m. balandžio 20 d., „kūno kamerų“ vaizdo įrašai, kur nurodoma, kad pareigūnas R. V. klausia: „kuo būsite? Pavardė?“, vyriškis: „R. B.“, pareigūnas R. V.: „o G.?“, vyriškis: „mano sugyventinė“, pareigūnas R. V.: „kas čia buvo tarp jūsų?“, vyriškis: „susipykome“, pareigūnas R. V.: „susipykot, kaip? Mušėtės, keikėtės vienas kitą, dar kažką?“, vyriškis: „susistumdėme ir viskas“, pareigūnas R. V.: „tai dėl ko?“, vyriškis: „gėrėm, gėrė, aš parvažiavau po žvejybos, jinai gėrė žinai, nu ir tokia situacija išėjo, ana išvažiavo pas tėvų, aš užsidariau duris, užsirakinau ir miegoti nuėjau“, pareigūnas Ž. V.: „pirmą kartą įvyko toks konfliktas?“, vyriškis: „jo, jo“, pareigūnas R. V.: „ankščiau nėra, kad kvietę policijos dėl kažkokio smurto, ar dėl dar kažko?“, vyriškis: „ne, ne, (duomenys neskelbtini) vestuvės. Aš grįžau iš bernvakario, jinai nu ir karočia nu gavosi dabar supista tokia situacija, kurios nereikėjo. Prie pareigūnų prieina moteris, tačiau iš vaizdo įrašo negalima nurodyti, kaip moteris atrodo, nes vaizdas nėra ryškus, tačiau girdima, kaip moteris kalbasi su policijos pareigūnais: pareigūnas R. V.: „kaip trenkė, kur trenkė? Sakė, kad tik susistumdėte“, moteris: „susistumdėme, gavau į žandikaulį tiesiai čia šitai nu (2 t. b. l. 72-78).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Nors kaltinamasis R. B. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, o nukentėjusioji G. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat davė jam naudingus parodymus, jog žandikaulio lūžį patyrė nugriuvusi nuo paspirtuko ir atsitrenkusi į jo vairą, tačiau, teismo vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai paneigia kaltinamojo ir nukentėjusiosios sugalvotą gynybinę versiją ir patvirtina R. B. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2024 m. balandžio 19 d. kaltinamasis ir nukentėjusioji šventė bernvakarį bei mergvakarį, nes po (duomenys neskelbtini) turėjo būti jų vestuvės. Naktį, t. y. 2024 m. balandžio 20 d. apie 4.30 val., kaltinamajam ir nukentėjusiajai būnant namuose (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas, nes G. B. (tuometinė pavardė L.) pasiėmusi alkoholio butelį norėjo išvažiuoti su paspirtuku iš namų, o kaltinamasis jai to neleido padaryti. R. B. neneigia, jog griebė iš nukentėjusiosios rankų paspirtuką ir sukdamasis rankos delnu pliaukštelėjo šiai per kažkurį skruostą. Nurodo, kad smūgis buvo nestiprus, nuo jo lūžti žandikaulis negalėjo, tą naktį žmona važiavo paspirtuku ir griuvo, taip susižalojo. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtinančias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir nukentėjusioji, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jos pozicija kito: 1) kreipdamasi į Bendrąjį pagalbos centrą nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis; 2) tai, kad jai skauda skuostą nukentėjusioji nurodė pagal jos iškvietimą atvykusiems pareigūnams, iš kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti, jog moteris nurodė „susistumdėme, gavau į žandikaulį tiesiai čia šitai nu“; 3) 2024 m. balandžio 25 d. apklausta nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu R. B. iš rankos delno trenkė jai vieną kartą į dešinės pusės veido skruostą, dėl to ji pajautė skausmą; apie griuvimą nuo paspirtuko aplinkybių nenurodo (1 t., b. l. 104-108); 4) 2024 m. gegužės 16 d. apklausta nurodė, kad dešinį žandikaulį susižalojo griūdama nuo paspirtuko, dėl žandikaulio skilimo R. B. nėra kaltas (1 t., b. l. 121-124), šis parodymų keitimas ir versija apie susižalojimą atsiranda po kaltinamojo ir nukentėjusiosios vestuvių, įvykusių (duomenys neskelbtini); 5) 2024 m. liepos 12 d. apklausta nurodė, kad susižalojo griūdama nuo paspirtuko, o gydytojui to nenurodė, nes nemanė, jog svarbu (1 t., b. l. 127-130); 6) 2024 m. rugpjūčio 29 d. apklausta parodė, kad apie tai, jog žandikaulį susižalojo griūdama nuo paspirtuko, ji melavo, nes susituokus R. B. paprašė pakeisti parodymus, kadangi gali kilti rimtų nemalonumų; pakeisdama parodymus tikėjosi, jog R. B. daugiau prieš ją nesmurtaus, bet 2024 m. rugpjūčio 17 d. vėl smurtavo; prašo vadovautis 2024 m. balandžio 25 d. parodymais (1 t., b. l. 133-136).

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji keitė parodymus, tačiau teismo vertinimu, tiesos kriterijų atitinkantys parodymai yra duoti 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d., nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, jog iš karto po įvykio nei apklausiama policijos pareigūnų, nei nuvykusi į gydymo įstaigą, nukentėjusioji G. B. nenurodė, jog žandikaulį susižalojo griūdama į paspirtuko vairą. Nors R. B. broliui ji nurodė, kad griuvo ir susižeidė, tačiau tuoj pat nuvežta į ligoninę, ją apžiūrėjusiam medikui, liudytojui R. S. ji tokių aplinkybių nenurodė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. nurodė, kad šis įvykis jam įsiminė būtent dėl to, jog moteris nurodė buvusi sužalota vyro, tokių situacijų jo praktikoje nėra buvę daug, dažniausiai būna nurodomos kitokios susižalojimo ar sužalojimo aplinkybės. Be to, byloje apskritai nėra jokių duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog tą įvykio naktį nukentėjusioji griuvo nuo paspirtuko. Tai, jog ji važinėjosi su paspirtuku nepatvirtina, jog ji griuvo ir griuvo taip, jog susižalojo tik būtent tą dešinio žandikaulio kampą, į kurį prieš tai gavo smūgį iš sugyventinio R. B. Specialisto išvadoje nurodyta, jog G. B. neužfiksuota jokių griuviminei traumai būdingų sužalojimų, policijos pareigūnai, grįžę nuvežus R. B. į areštinę, ant G. B. veido jokių griuvimo, sumušimo požymių nepastebėjo, ši jiems neminėjo, kad dar kartą buvo išvažiavusi paspirtuku ir griuvo. Nors teisiamojo posėdžio metu G. B. nurodė, jog griūdama nuo paspirtuko susitrenkė visą dešinę pusę, rankos krumplius, tačiau jokių tokių sužalojimų ji, iš ryto nuvykusi į gydymo įstaigą, gydytojui nenurodė. R. B. brolis, liudytojas M. M. teigė pastebėjęs įbrėžimą ant G. B. rankos, tačiau ši nurodė, jog konflikto metu šį įbrėžimą padarė šuo, gindamas šeimininką R. B. Apie tai, kad ją apdraskė šuo G. B. nurodė ir policijos pareigūnams. Taigi, jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad G. B. apatinio žandikaulio lūžį dešinio kampo srityje, kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje patyrė dėl kokių nors kitokių veiksmų, o ne nuo R. B. smūgio į veido sritį. Teismo vertinimu, nusikalstama veika yra visiškai įrodyta. Kadangi 2024 m. balandžio 20 d. nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. ir G. B. dar nebuvo sutuoktiniai (susituokė (duomenys neskelbtini)) sutikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, jog R. B. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę G. B. (tuometinė pavardė L.). Nuo šios aplinkybės pakeitimo nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia. Kaltinamasis R. B. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad R. B. gėrė su draugais garaže. Ji jautė, kad vėl gali kilti tarp jų konfliktas, nes R. B. prie jos kabinėjosi, provokavo. Ji pagalvojo, kad būtų geriau išvažiuoti iš namų, todėl paskambino draugei G. B. ir paprašė leisti pernakvoti pas ją. Tą naktį ji nakvojo pas G. B. Kitos dienos ryte apie 7 val. išgirdo durų skambutį, pagalvojo, kad atvyko jos vyras. Duris nuėjo atidaryti G. B. Ji girdėjo, kas vyksta prie durų, nes vaiko kambarys, kuriame ji buvo, yra visai šalia. Ji bandė pasisukti lovoje šonu, kad vyras jos nepamatytų, bet per durų tarpą ją pamatė ir jis įėjo į butą. Tiksliai jo patekimo į butą aplinkybių nežino. Prisimena, kad tarp jų pirma įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji išvyko iš namų. Tada jis įlipo į lovą ir pradėjo ją spardyti su kojomis. Jis įspyrė jai į dešinę ranką, dešinę koją, spyrių neskaičiavo. Galėjo būti ne mažiau kaip trys smūgiai. Mėlynės galėjo atsirasti nuo tų spyrių. Pirmiausia buvo tie spyriai, o po to jis išlipo iš lovos. Ji kažką dar jam pasakė, ar lyg jo telefoną metė, nes tada iš karto jis vėl įlipo į lovą, ją apsižergė ir ji gavo smūgius į veido sritį. Kiek smūgių gavo į veidą, negali pasakyti, jų neskaičiavo. Nežino, ar sudavė iš delno, ar iš kumščio. Jai pradėjo bėgti kraujas iš dešinio antakio srities. R. B. tai pamatė ir išbėgo lauk. Mėlynes gydėsi apie porą savaičių. Po šio įvykio, R. B. jos atsiprašė, jie susitaikė. R. B. užsikodavo nuo priklausomybės alkoholiui, atsisakė blogų draugų. Dabar jų santykiai geri, nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. smurto nėra.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo M. V. atstovė pagal įstatymą G. B. parodė, kad tiksliai datos nepamena, tą naktį G. B. nakvojo pas ją. Ryte atsibudo nuo skambučio į duris. Atidarius duris, tiesiai už jų nieko nebuvo. Kai jau norėjo uždaryti duris, pajuto timptelėjimą už rankenos. Kai pasisuko už durų, pamatė stovintį R. B., kuris klausė, ar yra G. B. Ji pasakė, kad yra, miega. Jis sakė „įleisk“, bet ji jo neįleido, laikė duris, kad jis neįeitų. Jautė, kad R. B. yra agresyviai nusiteikęs, suprato, kad gali kilti konfliktas, o namuose buvo jos vaikas. Ji tempė duris į save, o jis tempė į save. Jai išsprūdo rankena, ir jis įėjo, nuėjo tiesiai į vaiko kambarį. Ten lovoje gulėjo G. B. su jos vaiku. R. B. su G. B. pradėjo šaukti vienas ant kito, spjaudėsi. R. B. įlipo į lovą, pradėjo spardytis, jis ją spardė kokią minutę laiko. Mėgino R. B. tempti nuo G. B. Ji matė, kad telefonas išskrido į koridorių, prie laukutinių durų. Kai G. B. numetė tą telefoną, jis tada išlipo iš lovos, pasikėlė tą telefoną. Tuomet ji įsirėmė į vaiko kambario durų staktą, kad jo nebeįleistų, pasakė, kad iškvies policiją, o R. B. pasakė, kad jis jai nieko padaręs nėra, kodėl ji turėtų kviesti policiją. Tada jis vėl įsiveržė į vaiko kambarį. Įlipo į lovą, apsižergė G. B. ir pradėjo duoti smūgius ranka. Negali pasakyti, į kurią vietą G. B. jis sudavė ir kiek buvo smūgių, bet gal kokie du ar trys smūgiai. Viskas baigėsi tada, kai G. B. pradėjo verkti. Kai R. B. išlipo iš lovos, vaiko visas čiužinys buvo kruvinas. Iš G. B. veido gausiai tekėjo kraujas, buvo sužeistas antakis. Matė, kad ant G. B. rankos buvo bato žymė. Dėl šio įvykio, jos sūnus buvo išsigandęs. Vėliau R. B. ir jos, ir jos sūnaus atsiprašė, bet vaikas dar neatleido.

Nepilnametis liudytojas M. V., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad R. B. ir G. B. yra šeimos draugai. Vieną naktį atvažiavo G. B. ir klausė, ar gali pas juos nakvoti, nes susipyko su vyru. Jai paklojo lovą jo kambaryje, nes kitur nėra vietos. R. B. visą naktį žmonai skambino per Messenger ir kitas programėles. Ryte apie 7 ar 8 valandą jis pradėjo skambinti, belsti į duris. Mama atidarė duris ir R. B. įsiveržė į butą. Tik pamatęs G. B. jis bėgo link jos ir pradėjo trankyti. G. B. gulėjo šalia jo. R. B. įlipo į lovą ir pradėjo ją trankyti. Jam atrodo, visų pirma, G. B. iš kumščio trenkė į veidą, tada spyrė su koja į ranką ir atsitraukė. Tada jie abu pradėjo keiktis vienas ant kito. Tada R. B. vėl bandė trenkti G. B., bet mama įsikišo. R. B. buvo tada labai piktas, kumščiu trenkė į sieną. Jis visą tą laiką buvo ant lovos krašto, išsigando. Mama liepė liautis, nes iškvies policiją. R. B. pasakė „kodėl tu kviesi policiją, juk tau nieko nepadariau“. Jie toliau prasivardžiavo, paskui R. B. vėl puolė G. B., sudavė kumščiu, spardėsi kojomis. R. B. spirdamas buvo įlipęs į lovą, buvo su batais, jam atrodo, kad su sportbačiais. Su kumščiu visi smūgiai buvo į veidą, nemažiau trys. Kai kumščiavo, R. B. stovėjo lovoje, persilenkęs, kad galėtų pasiekti ir iš visų jėgų dėjo. Kai R. B. išėjo, G. B. po valandos ar pusvalandžio paskambino policijai. Įvykio metu jis buvo išsigandęs, prisibijojo to viso to įvykio (2 t., b. l. 134-135).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad neblaivi (nustatytas 0,82 prom. neblaivumas) G. B. paaiškino, jog ji 2024 m. rugpjūčio 16 d. susipyko su savo vyru R. B., todėl atėjo pas draugę G. B. ir liko pas ją miegoti. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 7.30 val. atėjo R. B. pas G. B. ir pradėjo belsti į duris. G. B. atrakino duris, tada R. B. įėjęs puolė ieškoti G. B., kuri miegojo kambaryje ir pamatęs puolė ją: iš kojos (nenurodė kurios) vieną kartą spyrė į dešinę ranką, vieną kartą į pilvą, vieną kartą į krūtinę, taip pat vieną kartą į dešinę koją, taip pat iš abiejų rankų kumščių sudavė 4-5 kartus į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas G. B. fizinį skausmą (1 t. b. l. 51-55).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini). Buto miegamajame ant lovos stebimos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Einant iš miegamojo ant grindų taip pat stebimos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (2 t., b. l. 102-109).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima moteris, ant jos veido prie dešinės akies stebimas sumušimas, kraujosruva. Ant dešiniojo antakio stebima žaizda. Daugiau išorinių sužalojimų ant moters nestebima. Moters drabužiai nesuplėšyti, plaukai neišpešioti (2 t., b. l. 166-171).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto J. Sakalo 2024 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 907/2024(04) nurodyta, kad G. B. padarytos kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame sėdmenyje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje. G. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. G. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti apytikriai prieš 3 - 5 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Nustatytiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo 7 trauminių poveikių bukais kietais daiktais. G. B. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Nustatyti kūno sužalojimai G. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai (2 t., b. l. 175).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas 2024 m. rugpjūčio 17 d. Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, kuriame nurodoma, kad nurodytu adresu atvykęs pranešėjos vyras trenkė su rankomis į veidą, spardė kūną kojomis, prakirto pranešėjai antakį (2 t., 178-181).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2024 m. rugpjūčio 17 d. „kūno kamerų“ vaizdo ir garso įrašai, kuriose nurodoma, kad „vyras alkoholį vartojo, susipykom, kad man su juo nekonfliktuot aš išvažiavau pas draugės, nes man šiandien į darbą reikėjo, jisai per visus Telšius ieškojo buvo ir pas tėvo pasirodo nuvažiavęs, atvažiavo čia, draugė apsimiegojusi atidarė duris, jis pradėjo mane įžeidinėti, unt manis ten belekaip kalbėti, tu šliapa, tu šiokia tokia ir pradėjo ronkas kelnoti, iš kojos spyrė, antakį prakirto, mėlynę padarė“, pareigūnė: „kurioj vietoj antakis prakirtas, medikų reikia?“, moteris Nr. 1: „nereik“, pareigūnė: „kraujaus nematau, kad būtų prakir“, moteris Nr. 1: „nu tai visa kruvina, esu visa kruvina“, pareigūnė: „a tai medikų nenori? Nenori tikrai?“, moteris Nr. 1: „nereikia, nenoriu, nereikia“, pareigūnė: „dabar, tai čia viskas vyko?“, moteris Nr. 1: „čia viskas, kambaryje jisai mane lovoj spardė, daužė“, pareigūnė: „alkoholiaus vartojusi esat?“, moteris Nr. 1: „taip, dabar vartojau iš nervų“, pareigūnė: „dabar kuo vyras vardu, jūs sugyventiniai?“, moteris Nr. 1: „R., mes esam sutuoktiniai“, pareigūnė: „sutuoktiniai?“, moteris Nr. 1: „taip“, pareigūnė: „pirmą kartą prieš jus smurtavo? Yra buven pas jus ikiteisminių? Bet ne pirmą kartą pas jus policija važiuoja?“, moteris Nr. 1: „ne pirmą, yra, antrą kartą“. Vaizdo ir garso įraše nuo 00:02:35 val. iki 00:03:19 val., matoma ir girdima, kaip moteris Nr. 1 nurodo pareigūnei savo duomenis - G. B. Pareigūnė: „dabar šiuo metu vaikų čia yra?“, moteris Nr. 1: „šitai vo, jisai viską matė, nu mes kartu lovoje gulėjom“ (2 t., 184-194).

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Veikos padarymo motyvai nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. ryte apie 7.00 val. kaltinamasis R. B. atvyko prie G. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, beldė į jas, skambino. Duris atidarius G. B., kaltinamasis norėjo įeiti, susitikti su ten buvusia sutuoktine, tačiau G. B. nenorėjo jo įleisti. Kaltinamasis pripažino, jog suprato, kad G. B. nenori jo įleisti į butą. Nukentėjusioji B. nurodė, kad jie abu su R. B. tempė durų rankeną vienas į save ir kitas į save, tačiau jai iš rankų durų rankena išsprūdo ir agresyviai nusiteikęs R. B. į butą užėjo. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. B. be savininkės G. B. leidimo, prieš jos valią, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai įsibrovė į jos butą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. B., 2024 m. rugpjūčio 17 d. apie 7.00 val., neteisėtai įsibrovęs į G. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su tame bute buvusia sutuoktine R. B. Iš nukentėjusiųjų G. B., G. B., M. V. parodymų matyti, kad R. B. įlipo į lovą, kurioje gulėjo G. B., spardė ją kojomis, spyrė ne mažiau, kaip tris kartus į įvairias kūno vietas. G. B. nurodė po įvykio mačiusi R. B. bato antspaudą ant G. B. rankos, specialisto užduoties atlikimo metu nustatytos kraujosruvos G. B. dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame sėdmenyje ir kairiojo kelio priekiniame paviršiuje. Kai konflikto metu G. B. numetė R. B. telefoną, šis išlipo iš lovos jo pasiimti, tačiau vėl įlipo į lovą, stovėjo apžergęs nukentėjusiąją ir vėl smurtavo prieš G. B., suduodamas jai ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, taip padarymas G. B. kraujosruvas dešinės akies vokuose. Nors kaltinamasis nurodė, jog G. B. į veidą sudavė tik vieną smūgį, tačiau iš nukentėjusiųjų G. B., G. B., M. V. parodymų matyti, jog buvo keletas smūgių į veidą, po kurių iš G. B. dešinio antakio srities pradėjo gausiai bėgti kraujas. Netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo. Nepilnametis nukentėjusysis nurodė, kad R. B. buvo pasilenkęs virš G. B. ir stipriai dėjo. Pats kaltinamasis nurodė, kad po smūgio po jo žiedu liko G. B. odos dalis, kas irgi rodo smūgio stiprumą. Specialisto išvada patvirtina, kad G. B. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, byloje esančių įrodymu visuma patvirtina, kad R. B. nežymiai sužalojo savo sutuoktinę G. B. ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas R. B. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių apysunkių nusikaltimų (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir nesunkių nusikaltimų (BK 140 straipsnio 2 dalis, 165 straipsnio 1 dalis) kategorijoms, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (smurtauta prieš šeimos narį, smūgiai suduoti į gyvybiškai pavojingą kūno vietą -galvos sritį, netrukus po 2024 m. balandžio 24 d. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, smurtauta pakartotinai, praėjus vos keliems mėnesiams), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas tris kartus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikaltimą (3 t., b. l. 30-38), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 25-29); tai kad nusikalstama veika padaryta žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kuri neatlyginta; nukentėjusieji G. B., G. B., M. V. civilinių ieškinių nereiškia (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe visų trijų jo padarytų nusikaltimų atveju pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kuri ir skirtina kaltinamajam. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas, aukščiau aptartas aplinkybes aplinkybes, skirtinos arešto bausmės.

Kaltinamojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje (2024 m. rugpjūčio 17 d. veikos) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes jis esant vieningam tikslui, neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiosios G. B. butą, tuo pačiu metu padarė nukentėjusiajai G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Subendrinta apėmimo būdu arešto bausmė su už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veika paskirta laisvės atėmimo bausme subendrintina dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį arešto bausmės (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytina pagal minėtą teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė ir laikino sulaikymo laikas (nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. balandžio 21 d. (dvi dienos)).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ir ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju formaliai kaltinamojo situacija atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatą. Tačiau, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuosekliai svarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. B. paskutinį kartą už nusikaltimo padarymą teistas 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, padarė tris nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkių, o du – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Visas anksčiau paskirtas laisvės atėmimo bausmes R. B. yra atlikęs, (duomenys neskelbtini) paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Per daugiau nei 7 metų laikotarpį nuo išėjimo iš laisvės atėmimo vietos, kaltinamasis teistas dar du kartus: 2019 m. už vairavimą esant neblaiviam paskirta bauda, 2024 m. už baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, arešto bausme, kuri šio nuosprendžio priėmimo metu yra atlikta (iš Šiaulių kalėjimo paleistas (duomenys neskelbtini)). Po 2024 m. rugpjūčio 17 d. kaltinamasis daugiau jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų jo parodymų, elgesio matyti, kad jis gailisi smurtavęs prieš nukentėjusiąją G. B. Po abiejų smurto atvejų R. B. jos atsiprašė, ji jam atleido, susitaikė. Po 2024 m. balandžio 20 d. nusikalstamos veikos padarymo praėjus vos (duomenys neskelbtini) kaltinamasis R. B. ir nukentėjusioji G. B. susituokė, šiuo metu gyvena kaip šeima. Jie patvirtino, kad gyvena darniai, R. B. padarė išvadas, užsikodavo nuo priklausomybės alkoholiui, abu nebevartoja alkoholio, kaltinamasis padeda rūpintis nukentėjusiosios senyvo amžiaus tėvu ir jo pagalba yra būtina, nes šis yra patyręs insultą. Nukentėjusioji G. B. taip pat nurodė, kad tiek jos, tiek jos sūnaus kaltinamasis atsiprašė. Nukentėjusieji neturi kategoriškų nuostatų dėl kaltinamojo laisvės atėmimo. Visuma šių aplinkybių teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis suvokė savo elgesio pasekmes, padarė išvadas, siekia integruotis į visuomenę ir daugiau nenusikalsti. Teismo vertinimu, R. B. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 5, 10 punktai).

Atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 straipsnio 6 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. R. B. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš sutuoktinę, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Nukentėjusieji G. B., G. B., M. V. civilinio ieškinio nepareiškė.

Už nukentėjusiajai G. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (dėl 2024 m. balandžio 20 d. G. B. sužalojimo) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei ir VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialui „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ buvo sumokėta 394,99 Eur (1 t., b. l. 140-146), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo R. B. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. vokų su CD vaizdo ir garso įrašais (3 t., b. l. 187-188, 189) paliktini baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį –50 parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 20 (dvidešimt) dienų ir 1860 Eur baudą.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą arešto bausmę ir laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. balandžio 21 d. (dvi dienas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog priemonė turi būti įvykdyta iki 2025 m. gruodžio 10 d.

Kol nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam R. B. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš R. B. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kodas 188784026, už G. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 394,99 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis Eur 99 ct) (priteistą sumą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“ AB).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. vokų su CD vaizdo ir garso įrašais palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.