- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 1-1827-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03997-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- J. T.
- Nukentėjusysis
- H. B., M. S., J. B.
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 90 parų areštu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-05-12 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-01-19 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-01-19 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-05-25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 8 dalimis, subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-05-12 nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimo 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-08-03 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2004-05-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 mėnesiams;
5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-08-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-12-12 nutartimi, pritaikius BK 63 straipsnį, bausmės, pakirtos 2004-08-11 ir 2004-05-25 nuosprendžiais, subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-01-20 nutartimi, pritaikius BK 63 straipsnį, 2004-08-03 ir 2004-08-11 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-02-02 nutartimi, vadovaujantis BK 347, 362 straipsniais, bausmės, paskirtos 2004-12-12 nutartimi ir 2004-08-03 nuosprendžiu, BK 63 straipsnio pagrindu subendrintos ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;
6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-08 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-24 nutartimi, pritaikius BK 63 straipsnį, bausmės, pakirtos 2008-09-18 ir 2008-05-08 nuosprendžiais, subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams,
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš viso keturios nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam H. B. priklausantį, turtą, o būtent: nuo 2012-10-09 iki 2012-10-13 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužęs sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), garažo vartus bei namelio duris, ir tokiu būdų įsibrovęs į patalpą, pagrobė nukentėjusiam H. B. priklausančius daiktus: 30 vnt. stiklinių (0,5 l talpos) alaus bokalų po 5 Lt, 24 vnt. šakučių po 6 Lt, 24 vnt. peilių po 6 Lt, 9 vnt. molinių indų po 12 Lt, vazą – taurę 22 litų vertės, 12 vnt. lėkščių po 3 Lt, baltą molinę statinaitę 20 litų vertės, vyrišką, rudos spalvos striukę su kailiu 200 litų vertės, dviejų raktų vidinę garažo spyną 100 litų vertės, 21 kg mėlynos spalvos dujų balioną 150 litų vertės, 10 kg dujų balioną 80 litų vertės, bendrai – 1 244 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajam H. B. padarė 1 244 litų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
J. T. taip pat pagrobė svetimą, nukentėjusiajai M. S. priklausantį, turtą, o būtent: jis nuo 2012-10-02 iki 2012-10-13 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pro nerakinamus rūsio vartelius (duris) patekęs į sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), vidų, pagrobė nukentėjusiajai M. S. priklausančius daiktus: juodos spalvos elektrinį grandininį pjūklą „Makita“ – 900 litų vertės, hidroforą – 800 litų vertės, du vilnonius pledus po 80 litų, du medvilninius pledus po 40 litų, 3 vnt. suskleidžiamas, turistinio tipo kėdes po 50 litų, sieninį šviestuvą – 80 litų vertės, kirvį – 30 litų vertės, vandens siurblį – 120 litų vertės, susukamą elektros prailgintuvą – 90 litų vertės, 2 vnt. elektros prailgintuvų po 80 litų, bendrai – 2 570 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajai M. S. padarė 2 570 litų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
J. T. taip pat pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. B. priklausantį, turtą, o būtent: jis nuo 2012-12-15 iki 2013-01-17, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išdaužęs sodo namelio esančio (duomenys neskelbtini), langą, ir tokiu būdu patekęs į vidų, pagrobė nukentėjusiajam J. B. priklausančius daiktus: plaktuką – 20 Lt, reples – 20 Lt, atsuktuvus – 20 Lt, įrankius žoliapjovei taisyti – 100 Lt, geležinį diską krūmams pjauti – 70 Lt, 5 litrus tepalų – 30 Lt, apsauginę kaukę žolei pjauti – 120 Lt, 10 litrų plastikinę talpą (bakelį) kurui laikyti su specialiu antgaliu – 80 Lt, bendrai – 460 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajam J. B. padarė 460 litų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
J. T. taip pat pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. K. priklausantį, turtą, o būtent: jis nuo 2013-05-01, 17 val., iki 2013-05-03, 18 val., išdaužęs R. K. priklausančio negyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio langą, įlipo į šį namą, iš kurio paėmė bei išsinešė R. K. priklausančius 150 Lt vertės 50 m ilgio, 8 mm skersmens orinio vamzdžio ritę, 130 Lt vertės 50 m ilgio, 9 mm skersmens plastmasinio vamzdžio ritę, 3 įleistinės spynos komplektus po 70 Lt, iš viso – 210 Lt vertės, 160 Lt vertės pneumoraktą su galvučių komplektu ir 130 Lt vertės elektrinį grąžtą. Tokiu būdu J. T., įsibrovęs į minėtą patalpą, pagrobė svetimą R. K. priklausantį 780 Lt vertės turtą.
Kadangi J. T., kuris yra kaltinamas apysunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamųjų aktų paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Pirmiausia teismas aptars kaltinamojo J. T. parodymus, kurių metu pastarasis pasisakė dėl visų įvykdytų vagysčių. Taigi apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. T. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Kaltinamojo teigimu, vagysčių metu buvo pašlijusi jo psichinė ar psichologinė būsena. Tuo metu gėrė, 2012 m. sausio mėn. dėl cukrinio diabeto pateko į komą, tris paras praleido reanimacijoje, po to buvo perkeltas į psichiatrinę ligoninę (Vasaros gatvėje, Vilniuje), viskas jo galvoje susipynė. Jam nustatytas delyras, serga cukriniu diabetu ir, pakilus gliukozei, organizmas nuodijasi acetonu, todėl jaučiasi kaip girtas, nieko neatsimena. Nuo cukraus užsikimšo arterijos, sutriko trumpoji atmintis. Vartoja alkoholį, neneigia esąs išbandęs ir narkotikus. Dabar ta būsena, kai negalėjo savęs valdyti, praėjo. Nors konkrečiai ir negali nurodyti visų aplinkybių, tačiau pripažįsta įvykdęs visas keturias jam inkriminuotas vagystes. Apklausiamas dėl vagystės iš R. K. negyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė ten nuvykęs savo tuo metu turėtu automobiliu Ford Fiesta, išdaužė rūsio langą ir pavogė įvairių daiktų. Juos sukrovė į automobilį, galbūt turėjo su savimi krepšius, kuriais daiktus nešė į mašiną. Pripažįsta iš R. K. negyvenamojo namo pavogęs visus jam inkriminuojamus daiktus, taip pat pilnai sutinka su pastarojo pareikštu civiliniu ieškiniu 871 Lt sumai. Taip pat pilnai pripažino įvykdęs vagystes iš H. B., M. S. ir J. B. sodo namelių. Pastaraisiais atvejais į įvykio vietas galėjo atvažiuoti automobiliu Honda, kurį vėliau sudaužė. Galėjo H. B. sodo namelyje ant lėkščių palikti savo pirštų pėdsakus, o M. S. namelyje palikti pirštines, kurias vėliau numetė. Visus pavogtus daiktus sukrovė į Hondą. Tiksliai neatsimena, kur juos dėjo, bet, matyt, pardavė. Veždavo į Kalvarijų turgų ir ten juos realizuodavo. Vogė, nes reikėjo pinigų. Nusikaltimus darė vienas. Pilnai sutinka su visais trimis pareikštais civiliniais ieškiniais, t. y. H. B. civiliniu ieškiniu 1 264 Lt sumai, M. S. – 2 600 Lt sumai ir J. B. – 660 Lt sumai, R. K. – 871 Lt sumai (t. 3, b. l. 43-44).
Kaltinamasis J. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė apie įtarime minėtus įvykius smulkiai papasakoti nieko negalintis, kadangi tuo metu jam buvo sutrikusi psichologinė pusiausvyra. Jis nėra įsitikinęs, kad nemaišo realybės su sapnais. Įvykdytas vagystes prisimena lyg per miglą, manė, kad tai sapnai. Visas vagystes įvykdė vienas, tačiau apie aplinkybes nieko papasakoti negali, nes pats nesuvokia, kodėl ėjo vogti. Neprisimena, kur padėjo įtarime išvardintus daiktus, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo parduoti. Vagysčių laikotarpiu vartojo narkotikus, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko pridurti negali (t. 1, b. l. 38-139).
Pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis J. T. savo kaltės nepripažino, nurodė įtarime nurodytuose sodo nameliuose niekada nesilankęs ir nieko iš jų neėmęs. Kur tiksliai buvo įtarime minėtų įvykių metu, neprisimena, tačiau gali pasakyti, kad nuo 2012-05-09 iki 2013-01-24 buvo oficialiai įsidarbinęs „(duomenys neskelbtini)“, dirbo kiekvieną darbo dieną. Įtarime nurodytų vagysčių nevykdė, išvardintų asmenų nepažįsta, nežino, kaip jo DNR galėjo atsirasti įtarime nurodytuose sodo nameliuose (t. 1, b. l. 126). 2014-01-23 įtariamojo apklausos metu J. T. parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 133).
Dėl vagystės, įsibrovus į H. B. priklausantį sodo namelį
Apklausiamas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis H. B. parodė, kad nuo 2012-10-09 iki 2012-10-13, 10.30 val., išlaužus sodo namelio, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, garažo vartus ir namelio duris, buvo įsibrauta į vidų, viskas apversta ir pavogti įvairūs daiktai, dingę du dujų balionai, vaza, įvairūs metalo gaminiai. Tikslaus pavogtų daiktų sąrašo įvardinti negali, jį pateiks vėliau, kartu nurodydamas ir vertes. Priduria, kad savo sodo namelio antrajame aukšte rado kaimynei M. S. priklausantį paltą ir pastebėjo, jog yra apvogtas ir sodo namelis (duomenys neskelbtini). Nežino, kas galėjo įvykdyti vagystę (t. 1, b. l. 20)
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis H. B. parodė, kad, apžiūrėjęs patalpas, dėl įvykdytos vagystės iš jo sodo namelio pasigedo šių daiktų: palydovinės lėkštės VIASAT – 100 litų vertės; žvakidės iš trijų dalių – vertė 90 Lt; 30 vnt. stiklinių alaus bokalų, kurių bendra vertė 150 Lt; stalo įrankių rinkinių – 288 Lt; moliniai indų čenachams – 108 Lt; vazos - taurės – 22 Lt; lėkštės – 36 Lt; baltos molinės statinaitės – 20 Lt; vyriškos rudos striukės su kailiu – 200 Lt; dviejų raktų vidinės spynos – 100 Lt; dujų baliono ( 21 kg) – 150 Lt; dujų baliono (10 kg) – 80 Lt. Viso dėl vagystės patyrė 1 344 litų turtinę žalą. (t. 1, b. l. 21).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis H. B. parodė, kad palydovinė lėkštė VIASAT pavogta nebuvo, jis ją rado. Tikslina pavogtų daiktų sąrašą ir vertes: 30 vnt. stiklinių (0,5 l talpos) alaus bokalų su užrašais UTENOS, KALNAPILIS, JOVARŲ ir keli su lenkiškais ir čekiškais užrašais, kiekvieno bokalo vertė 5 litai – viso 150 litų; stalo įrankių rinkiniai (vieną komplektą sudaro šakutė ir peilis), pavogti 24 tokie komplektai, vieno peilio vertė 6 litai, šakutės vertė 6 litai, bendra vertė – 288 Lt; moliniai indai čenachams 9 vnt., vieno kaina 12 litų, bendra vertė – 108 Lt; 1 vnt. vaza - taurė – 22 Lt; 12 lėkščių, kiekviena po 3 litus, bendra vertė – 36 Lt; balta molinė statinaitė – 20 Lt; vyriška ruda striukė su kailiu – 200 Lt; dviejų raktų vidinė garažo spyna – 100 Lt; dujų balionas (21 kg) – 150 Lt; dujų balionas (10 kg) – 80 Lt; žvakidė iš trijų dalių – vertė 90 Lt. Taip pat buvo išdaužtas langas, kurį vertina 20 Lt. Viso dėl vagystės patyrė 1 264 litų turtinę žalą. Sodo namelis ir pavogti daiktai drausti nebuvo (t. 1, b. l. 22-24).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas H. B. pateikė 1 264 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. b.l.26).
2012-10-13 įvykio vietos apžiūros metu ((duomenys neskelbtini)) buvo paimti pirštų pėdsakai nuo lėkščių (t. 1, b. l. 13-18).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140-(4822)-IS1-5132 konstatuota, jog vienos rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 (žr. nuotrauką 2013-02-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(794)-IS1-841), yra paliktas J. T. dešinės rankos nykščiu ant vienos iš lėkščių (t. 1, b. l. 46-49).
Dėl vagystės, įsibrovus į M. S. priklausantį sodo namelį
Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji M. S. parodė, kad neaiškiomis aplinkybėmis buvo patekta į jai priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio dingo trys kėdės, elektrinis pjūklas (pavadinimą patikslins vėliau), taip pat buvo išdaužtas virtuvę ir svetainę jungiantis langelis. Kokie daiktai dar buvo pavogti, patikslins vėliau. Apie vagystę sužinojo iš kaimyno H.. Jo namuose rado savo paltą, kuris prieš tai buvo jos namelyje. Šį kaimyną taip pat apvogė. Vagis galėjo patekti pro nerakinamas rūsio duris. Nežino, kas galėjo įvykdyti vagystę. Namelyje yra signalizacija, kuri pajungta prie pulto, tačiau sodo bendrijoje jau kurį laiką yra dingusi elektra, dėl to signalizacija nesuveikė, apsaugos darbuotojai nesureagavo (t. 1, b. l. 60)
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. S. parodė, kad dėl įvykdytos vagystės pasigedo šių daiktų: elektrinio grandininio pjūklo MAKITA juodos spalvos – 900 litų vertės; vandens siurblio – 800 litų vertės; dviejų vilnonių pledų – 160 litų vertės; dviejų medvilninių pledų – 80 litų vertės; trijų suskleidžiamų kėdžių – 150 litų vertės; sieninio šviestuvo – 80 litų vertės; kirvio – 30 litų vertės. Sudaužyto lango stiklą vertina 30 litų. Taip pat papildomai apžiūrėjusi patalpas dar pasigedo vandens siurblio – 120 litų vertės; ant ritinio susukamo, juodos spalvos elektros prailgintuvo – 90 litų vertės, dviejų oranžinių elektros prailgintuvų, kiekvieno vertė po 80 litų. Iš viso dėl vagystės patyrė 2 600 litų turtinę žalą. Pavogtų daiktų dokumentų neturi (t. 1, b. l. 61-62).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. pateikė 2 600 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 64).
2012-10-13 įvykio vietos apžiūros metu ((duomenys neskelbtini)) iš namelio svetainės buvo paimtos ant stalo gulinčios dvi medžiaginės pirštinės (t. 1, b. l. 54-59).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140- (4280)-IS1-5425 konstatuota, jog ant dviejų pirštinių, paimtų iš svetainės 2012-10-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų J. T. lokusų genotipu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000002 % (t. 1, b. l. 83-84).
Dėl vagystės, įsibrovus į J. B. priklausantį sodo namelį
Apklausiamas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis J. B. parodė, kad jis turi sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą sode buvo maždaug 2012-12-15. 2013-01-17, apie 14.00 val., atvyko į sodą, nes jam paskambino kaimynas ir pasakė, kad yra įsilaužta į sodo namelį. Atvykęs iš tiesų rado išdaužtą langą, prie namelio buvo kraujo lašelių. Apžiūrėjęs namelio vidų, pastebėjo, kad pavogti įrankiai (įvairių atsuktuvų, raktų rinkiniai), žoliapjovės atsarginės dalys, tepalai, speciali kaukė, diržas laikyti žoliapjovę (t. 1, b. l. 100)
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad diržą laikyti žoliapjovei rado, jis pavogtas nebuvo. Taip pat nori patikslinti pavogtų daiktų sąrašą ir vertes: plaktukas – 20 Lt, replės – 20 Lt, atsuktuvas – 20 Lt, specialūs įrankiai, pritaikyti žoliapjovei taisyti – 100 Lt (įrankiai buvo sudėti į plastikinę dėžę, kurios nevertina), žoliapjovės diskas krūmams pjauti – 70 Lt, 5 litrai tepalų žoliapjovei – 30 Lt, apsauginė kaukė žolei pjauti – 120 Lt, plastikinė talpa (bakelis 10 litrų talpos) kurui laikyti su specialiu antgaliu – 80 Lt, išdaužto lango ir išlaužto lango rėmo vertė – 200 Lt. Viso dėl vagystės padaryta 660 Lt turtinė žala. Sodo namelis yra draustas, tačiau nemano, kad tai yra draudiminis įvykis, dėl to į draudimo kompaniją nesikreipė (t. 1, b.l. 101-103)
Liudytoju apklaustas L. R. parodė, kad jis turi sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini). J. B. turi sodo namelį šalia, J. namelio Nr. (duomenys neskelbtini), jie kaimynai. 2013-01-17, apie 12 val., jis atvažiavo į savo sodo namelį, kur pastebėjo, kad yra išlaužtas namelio langas ir paliktos praviros durys į jį. Apžiūrėjęs pastebėjo, kad taip pat yra išlaužtos metalinės, šalia jo sodo namelio, jam priklausančio garažo durys į palėpę. Apėjęs aplink garažą pastebėjo, kad pakabinama spyna kabėjo vietoje, tačiau prie garažo vartų ant sniego buvo matyti dviejų skirtingų batų padų atspaudai, iš pėdsakų dydžio galima spręsti, kad juos paliko 2 vyrai, tie patys pėdsakai vedė į kaimyno J. B. kiemą. Išėjęs į (duomenys neskelbtini)gatvę, iš tolo pažiūrėjo į J. namelį bei pastebėjo, jog yra išdaužtas vienas sodo namelio langas. Nenorėdamas užmindyti vagių paliktų pėdsakų į jo kiemą nėjo, o telefonu pranešė J. apie išdaužtą langą. Jis iškvietė policijos pareigūnus, kol jie apžiūrėjo jo sklypą, atvažiavo J. ir, patikrinęs savo sodo namelį, pastebėjo, kad į jį taip pat buvo įsibrauta, smulkmenų nežino, kadangi nesikišo į jo reikalus, buvo labiau susidomėjęs savo nuosavybe. Paskutinį kartą savo sodo namelyje buvo 2013-01-12 ir viskas jo sklype buvo gerai, į J. namelį dėmesio neatkreipė, kadangi niekas nepatraukė jo dėmesio, nieko neįprasto nepastebėjo. Šalia jo sodo namelio yra jo brolio, A. R., sodo namelis, jis nuo 2013-01-13 iki 2013-01-14 vakaro, tikslaus laiko negali pasakyti, buvo savo sodo namelyje ir įsilaužimo pažymių į jo sodo namelį nematė, dėl to mano, kad vagystė galėjo būti įvykdyta nuo 2013-01-14 nakties iki 2013-01-17 ryto. Dėl vagystės iš savo sodo namelio yra rašęs pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-00186-13, kuris 2013-07-08 prokuroro nutarimu sustabdytas (t. 1, b. l. 107)
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. pateikė 660 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 105).
2013-01-17 įvykio apžiūros metu ((duomenys neskelbtini)) buvo rasti kraujo pėdsakai, paimtas tamponas su nuoplova (t. 1, b. l. 93-99).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140- (4280)-IS1-5425 konstatuota, kad ant tampono su nuoplova (prie lango), padaryta 2013-01-17 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su J. T. genotipu (t. 1, b. l. 83-84).
Dėl vagystės iš R. K. priklausančio negyvenamojo namo
Kaip jau minėta, teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. T. visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė pavogęs visus inkriminuotus daiktus iš R. K. negyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ten vyko automobiliu Ford Fiesta, kurį įsigijo pardavęs metalo laužą. Automobilį pastatė šalia namo, išdaužė rūsio langą ir pavogė įvairių daiktų. Nukentėjusiojo namą pasirinko atsitiktinai. Daiktus į automobilį nešė rankomis, galbūt turėjo kažkokius krepšius, kuriuose sukrautus daiktus nešė į mašiną, bijojo, kad nebūtų pastebėtas. Sutinka su nukentėjusiojo R. K. pareikštu civiliniu ieškiniu 871 Lt sumai (t. 3, b. l. 43).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-05-03 naktį vienas savo juodos spalvos automobiliu „Ford Fiesta" atvažiavęs į Vinciūniškių sodus, esančius netoli Kairėnų kapinių. Važinėdamas sugalvojo sustoti prie mūrinio dviejų aukštų namo, galimai esančio įtarime nurodytu adresu. Pastatė automobilį šalia namo. Pamena, kad ilgai vaikščiojo aplink namą, tikrindamas, pro kur geriau į jį patekti. Išdaužęs negyvenamojo namo rūsio langą, įlindo į namą. Kaip išdaužė šį langą, nurodyti negali, bet galimai naudojosi kirviu ar laužtuvu, tiksliai detalių nepamena, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas. Pavaikščiojęs po namą, paėmė du rulonus vamzdžių, tris komplektus spynų, pneumoraktą su galvutėmis, elektrinį grąžtą, tada išlindo iš namo pro tą patį langą, pro kurį buvo įlindęs, įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Kiek suprato, vamzdžiai buvo skirti grindiniam šildymui išvedžioti. Kur ir kaip pardavė vamzdžius, nepamena. Dėl to labai gailisi. Apie laužtuvą tiksliai papasakoti negali, bet galėjo būti, kad laužtuvu jis bandė laužti duris (t. 2, b. 1. 38,42).
Apklausiamas ikiteisminiame tyrime R. K. parodė, kad jis turi sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nuolat negyvena. Paskutinį kartą name jis buvo 2013-05-01, iš jo išvažiavo apie 17.00 val. 2013-05-04, apie 18.00 val., atvažiavęs į sodo namą pamatė, kad yra išdaužtas namo rūsio langas ir per jį įsibrauta į namą. Vagių būta tiek rūsyje, tiek pačiame name. Taip pat apėjęs namą pastebėjo, kad garažo duryse yra įstrigęs laužtuvas. Prie namo sienos rado svetimą kirvį. Sodo namelio išdaužto rūsio lango vertė - 35 Lt, pavogtų daiktų vertės: elektros grąžto (drėlės) vertė - 130 Lt; 3 vnt. įleistinės durų spynos komplektų bendra vertė - 210 Lt; orinio vamzdžio 8 mm skersmens ritės, kurioje buvo 50 metrų, l metro vertė - 3 Lt, iš viso -150 Lt; armuoto plastmasinio vamzdžio (vidinis skersmuo - 9 mm, išorinis - 14 mm) l ritės 50 metrų bendra vertė - 130 Lt; pneumorakto su galvučių komplektu vertė - 160 Lt. Iš viso jam padaryta 815 Lt turtinė žala (t. 2, b. 1. 29, 31)
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. pateikė 660 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 32-33).
2013-05-04 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra 2 aukštų mūrinis namas, užėjus už jo matomas nedidelis rūsio langelis, kuris yra išdaužtas, šalia padėta stiklo dalis, einant aplink namą, įėjimo pusėje matomas gulintis kirvis mediniu kotu, netoliese yra metalinės garažo durys, jų viršuje yra užkištas užstrigęs metalinis laužtuvas. Apžiūros metu rasti ir paimti kirvis bei laužtuvas (t. 2, b. 1. 6-11)
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2013-12-19 rašte Nr. 140-S2-1838 „Dėl sutapimo DNR registre“ nurodyta, kad asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant laužtuvo, paimto 2013-05-04 apžiūrint įvykio vietą, genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio duomenys DNR registre nurodyti: J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. 1. 15)
2013-12-17 specialisto išvadoje nurodyta, kad ant kirvio, paimto 2013-05-04 įvykio vietos apžiūros metu, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. 1. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad J. T., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įvykdė visas keturias jam inkriminuotas vagytes, t. y. 1) nuo 2012-10-09 iki 2012-10-13, išlaužęs sodo namelio, esančio Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), garažo vartus ir paties namelio duris, pagrobė nukentėjusiajam H. B. priklausančių daiktų už 1 244 Lt; 2) nuo 2012-10-02 iki 2012-10-13, pro nerakinamas rūsio duris patekęs į sodo namelio, esančio Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), vidų, pagrobė nukentėjusiajai M. S. priklausančių daiktų už 2 570 Lt; 3) nuo 2012-12-15 iki 2013-01-17, išdaužęs sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), langą, pagrobė nukentėjusiajam J. B. priklausančių daiktų už 460 Lt; 4) nuo 2013-05-01, 17 val., iki 2013-05-03, 18 val., išdaužęs negyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio langą, pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausančių daiktų už 780 Lt.
Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą. Pažymėtina, kad šioje byloje J. T. visais atvejais buvo kaltinamas, jog į svetimas patalpas pateko išdaužęs lango stiklą. Pats J. T. tiksliai negalėjo nurodyti, kokiu būdu pateko į nukentėjusiųjų patalpas. Paprastai braudavosi per langą ar duris. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tikslina J. T. pareikštą kaltinimą vagysčių iš H. B. ir M. S. atveju ir laiko, jog į H. B. patalpas buvo patekta, išlaužus sodo namelio garažo vartus bei paties namelio duris, o į M. S. sodo namelį – per nerakinamus rūsio vartelius (duris). Tokia išvada darytina, atsižvelgiantį į įvykio vietos apžiūros protokolus, nukentėjusiųjų H. B. ir M. S. parodymus. Antai, iš 2012-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolo, apžiūrint H. B. turtą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvo išlaužti tiek metaliniai garažo vartai, tiek sodo namelio durys, šalia mėtėsi išlaužtų durų medžio nuolaužos (t. 1, b. l. 13-18). Apklausiamas nukentėjusysis H. B. taip pat parodė, jog įsibrauta buvo, išlaužus garažo vartus bei namelio duris (t. 1, b. l. 20). Nors vėliau H. B. nurodė, jog buvo išdaužtas ir langas, tačiau, atsižvelgiant į išlaužtas duris ir vartus, laikytina, jog į H. B. patalpas pateikta būtent tokiu būdu.
Toliau iš 2012-10-13 apžiūros protokolo dėl M. S. sodo namo, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), matyti, kad įvykio metu nei išoriniai langai, nei durys nebuvo sulaužyti, išdaužti ar kitaip sugadinti (t. 1, b. l. 54-59). Apklausiama nukentėjusioji parodė, jog į sodo namelį galimai buvo patekta pro nerakinamus rūsio vartelius (duris) (t. 1, b. l. 60). Vagystės metu buvo išdaužtas virtuvę bei svetainę jungiantis langelis, t. y. jungiantis vidines namo patalpas, todėl akivaizdu, kad pro jį patekti į vidų nebuvo jokios galimybės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamasis į nukentėjusiosios M. S. sodo namelį pateko pro nerakinamus rūsio vartelius (duris).
Kaltinamasis visais atvejais pripažįsta į svetimas patalpas patekęs po to, kai išdaužė sodo namelių bei negyvenamojo namo langų stiklą arba išlaužė duris (tiksliai negali pasakyti, koks konkretus būdas buvo kiekvienu atveju). Ten susirinko kaltinimuose nurodytus daiktus ir juos išsinešė atgal per langą arba per duris (vagystės iš M. S. atveju - per metalinius vartelius į rūsį, kadangi, be kita ko, buvo pavogtas savo apimtimi pakankamai didelis daiktas (hidroforas); vagystės iš H. B. – taip pat per duris, kadangi buvo pavogti du dujų balionai). Tokius kaltinamojo J. T. parodymus patvirtina ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiųjų H. B., M. S., J. B., R. K. parodymai. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, J. T. kaltę pagrindžia ir kiti byloje užfiksuoti įrodymai. Šiuo atveju reikšmingais laikytini 2012-10-13, 2013-01-17 ir 2013-05-04 atliktų įvykio vietos apžiūrų metu rasti įrodymai – pirštų pėdsakai nuo lėkščių (iš H. B. namelio), dvi pirštinės (iš M. S. namelio), kraujo pėdsakai, paimant tamponą su nuoplova (prie J. B. namelio) bei biologiniai pėdsakai nuo laužtuvo, rasto apžiūrint J. K. negyvenamąjį namą. Atlikus objektų tyrimus buvo gautos išvados, patvirtinančios, jog visais keturiais atvejais įvykio vietoje rastus atitinkamus pėdsakus paliko ne kas kitas, o kaltinamasis J. T.. Štai būtent J. T. H. B. namelyje ant lėkščių paliko rankos piršto pėdsakus, ką patvirtina Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4822)-IS1-5132 (t. 1, b. l. 46-49). Ant nukentėjusiosios M. S. namelyje rastų medžiaginių pirštinių paliktų biologinių pėdsakų genotipas sutapo su J. T. genotipu (tokią išvadą pateikė specialisto išvada Nr. 140- (4280)-IS1-5425) (t. 1, b. l. 83-84). Po vagystės 2013-01-17 apžiūrint J. B. sodo namelį ir jo prieigas, buvo rasti kraujo pėdsakai (atitinkamai paimtas tamponas su nuoplova), kas atlikus objektų tyrimą nustatyta, jog žmogaus kraujo genotipas sutapo su J. T. genotipu (t. 1, b. l. 93-99, 83-84). Taip pat J. T. genotipas sutapo ir su biologiniais pėdsakais, paimtais nuo laužtuvo, kuris rastas 2013-05-04 apžiūrint įvykio vietą, po to, kai buvo apvogtas R. K. negyvenamasis namas (t. 2, b. l. 15).
Taigi išdėstyti įrodymai neleidžia teismui abejoti, jog J. T. įvykdė visas jam inkriminuojamas vagystes, pagrobdamas nukentėjusiesiems H. B., M. S., J. B. ir R. K. priklausantį turtą. Teismų praktikoje įsibrovimu pripažįstamas slaptas ar atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2005 ir kt.). Šiuo atveju J. T. į nukentėjusiųjų namus dviem atvejais pateko išdaužęs (išėmęs) langų stiklus, vienu atveju išlauždamas garažo vartus bei duris, t. y. įsibraudamas į patalpą, o vagystės iš M. S. priklausančio sodo namelio atveju – per neužrakintas metalines rūsio duris (vartelius). J. T. nusikalstamos veikos baigtos, įvykdytos tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl J. T. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas J. T. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad J. T. įvykdė keturis apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, baigti, sukėlė nukentėjusiesiems turtinius nuostolius. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis gydėsi psichikos sveikatos įstaigose (t. 1, b. l. 181, 185), nuo 2002-02-18 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę (t. 2, b. l. 49-52), 2013-12-12 bei 2014-03-06 specialisto išvadomis konstatuota, kad nėra jokių duomenų apie J. T. progresuojantį psichikos sutrikimą, silpnaprotystę arba kitokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, o vien dėl narkopriklausomos bei gyvenimo būdo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 190; t. 2, b. l. 55); taip pat tai, kad kaltinamasis praeityje daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (t. 1, b. l. 145-168; t. 2, b. l. 62-74), be to, šiuo metu laukia dar vieno nuosprendžio Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, dėl nusikalstamų veikų vyksta dar keli ikiteisminiai tyrimai, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 169-177; t. 2, b. l. 57-61), yra tik iš dalies darbingas (50 proc. darbingumas), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, baigė profesinį mokymą (t. 3, b. l. 38-40). Taip pat įvertinama tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Nors J. T. ir pilnai prisipažino įvykdęs nusikaltimus, tačiau šiuo atveju tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe BK 59 straipsnio1 dalies 2 punkto prasme. Norint konstatuoti nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas nemato jokio pagrindo teigti, kad J. T. nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytų nusikalstamų veiksmų. Akivaizdu, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina, jokių teigiamų išvadų nedaro, įvykdęs vieną vagystę, imasi kitos, tokių savo veiksmų nesureikšmina, vertina juos atsainiai, antai, ir sakydamas paskutinį žodį, pažymėjo, jog „kas atsitiko, tas atsitiko, aš nekrisiu ant kelių, neverksiu“ (t. 3, b. l. 48). Taigi, nesant vienos iš būtinų sąlygų – nuoširdaus gailėjimosi, nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui.
Teismas įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam J. T. griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti bausmės vidurkį. Teismo manymu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam J. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių turtinei žalai atlyginti
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. T. pagrobė nukentėjusiesiems H. B., M. S., J. B. ir R. K. priklausantį turtą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, turi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.
Byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiojo H. B. namo J. T. pagrobė: 30 vnt. stiklinių (0,5 l talpos) alaus bokalų po 5 Lt, 24 vnt. šakučių po 6 Lt, 24 vnt. peilių po 6 Lt, 9 vnt. molinių indų po 12 Lt, vazą – taurę 22 litų vertės, 12 vnt. lėkščių po 3 Lt, baltą molinę statinaitę 20 litų vertės, vyrišką, rudos spalvos striukę su kailiu 200 litų vertės, dviejų raktų vidinę garažo spyną 100 litų vertės, 21 kg mėlynos spalvos dujų balioną 150 litų vertės, 10 kg dujų balioną 80 litų vertės, bendrai – 1 244 Lt. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas H. B. pateikė 1264 Lt dydžio civilinį ieškinį (20 Lt įvertintas išdaužtas lango stiklas).
Iš nukentėjusiosios M. S. J. T. pagrobė elektrinį grandininį pjūklą „Makita“ – 900 litų vertės, hidroforą – 800 litų vertės, du vilnonius pledus po 80 litų, du medvilninius pledus po 40 litų, 3 vnt. suskleidžiamas, turistinio tipo kėdes po 50 litų, sieninį šviestuvą – 80 litų vertės, kirvį – 30 litų vertės, vandens siurblio – 120 litų vertės, susukamo elektros prailgintuvo – 90 litų vertės, 2 vnt. elektros prailgintuvų po 80 litų, bendrai – 2 570 Lt, dėl ko nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. pateikė 2 600 Lt dydžio civilinį ieškinį (30 Lt įvertintas išdaužtas langas).
Iš nukentėjusiojo J. B. J. T. pagrobė plaktuką – 20 Lt, reples – 20 Lt, atsuktuvus – 20 Lt, įrankius žoliapjovei taisyti – 100 Lt, geležinį diską krūmams pjauti – 70 Lt, 5 litrus tepalų – 30 Lt, apsauginę kaukę žolei pjauti – 120 Lt, 10 litrų plastikinę talpą (bakelį) kurui laikyti su specialiu antgaliu – 80 Lt, bendrai – 460 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajam J. B. padarė 460 litų turtinę žalą, dėl ko nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. pateikė 660 Lt dydžio civilinį ieškinį (išdaužtas lango stiklas bei sulaužytas rėmas įvertintas 200 Lt).
Iš nukentėjusiojo R. K. kaltinamasis J. T. pagrobė 150 Lt vertės 50 m ilgio, 8 mm skersmens orinio vamzdžio ritę, 130 Lt vertės 50 m ilgio, 9 mm skersmens plastmasinio vamzdžio ritę, 3 įleistinės spynos komplektus po 70 Lt, iš viso – 210 Lt vertės, 160 Lt vertės pneumoraktą su galvučių komplektu ir 130 Lt vertės elektrinį grąžtą, dėl ko nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. pateikė 871 Lt vertės turtą civilinį ieškinį (prie pagrobtų daiktų vertės priskaičiuotos išdaužto lango stiklo bei jo pakeitimo išlaidos).
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji H. B., M. S., J. B. ir R. K. turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų J. T. veiksmų, jų pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų
Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): J. T. lyginamasis seilių pavyzdys bei 2013-05-04 įvykio vietos apžiūros metu paimti kirvis ir laužtuvas, taip pat vokas su atlieja nuo durų briaunos ir staktos, polietileninis maišelis su juodos spalvos rankine, saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (t. 1, b. l. 51; t. 2, b. l. 27-28)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš H. B.) ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš M. S.) ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš J. B.) ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš R. K.) ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti J. T. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. T. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti J. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 6 d.
Priteisti iš J. T. nukentėjusiajam H. B. 1 264 Lt turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš J. T. nukentėjusiajai M. S. 2 600 Lt turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš J. T. nukentėjusiajam J. B. 660 Lt turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš J. T. nukentėjusiajam R. K. 871 Lt turtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. J. T. lyginamąjį seilių pavyzdį, 2013-05-04 įvykio vietos apžiūros metu paimtą kirvį ir laužtuvą, vokus su atlieja nuo durų briaunos ir staktos, polietileninį maišelį su juodos spalvos rankine, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje – sunaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.