Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš H. B.) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš M. S.) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš J. B.) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš R. K.) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir J. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir J. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendį.

Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 6 d.

Nuspręsta iš J. T. nukentėjusiajam H. B. priteisti 1264 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai M. S. 2600 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam J. B. 660 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam R. K. 871 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta ikiteisminio tyrimo metu J. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. J. T. lyginamąjį seilių pavyzdį, 2013-05-04 įvykio vietos apžiūros metu paimtą kirvį ir laužtuvą, vokus su atlieja nuo durų briaunos ir staktos, polietileninį maišelį su juodos spalvos rankine, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje – sunaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą, nukentėjusiajam H. B. priklausantį, turtą, o būtent: nuo 2012-10-09 iki 2012-10-13 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužęs sodo namelio, esančio Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini), garažo vartus bei namelio duris, ir tokiu būdų įsibrovęs į patalpą, pagrobė nukentėjusiam H. B. priklausančius daiktus: 30 vnt. stiklinių (0,5 l talpos) alaus bokalų po 5 Lt, 24 vnt. šakučių po 6 Lt, 24 vnt. peilių po 6 Lt, 9 vnt. molinių indų po 12 Lt, vazą – taurę 22 litų vertės, 12 vnt. lėkščių po 3 Lt, baltą molinę statinaitę 20 litų vertės, vyrišką, rudos spalvos striukę su kailiu 200 litų vertės, dviejų raktų vidinę garažo spyną 100 litų vertės, 21 kg mėlynos spalvos dujų balioną 150 litų vertės, 10 kg dujų balioną 80 litų vertės, bendrai – 1 244 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajam H. B. padarė 1 244 litų turtinę žalą.

J. T. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą, nukentėjusiajai M. S. priklausantį, turtą, o būtent: jis nuo 2012-10-02 iki 2012-10-13 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pro nerakinamus rūsio vartelius (duris) patekęs į sodo namelio, esančio Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), vidų, pagrobė nukentėjusiajai M. S. priklausančius daiktus: juodos spalvos elektrinį grandininį pjūklą „Makita“ – 900 litų vertės, hidroforą – 800 litų vertės, du vilnonius pledus po 80 litų, du medvilninius pledus po 40 litų, 3 vnt. suskleidžiamas, turistinio tipo kėdes po 50 litų, sieninį šviestuvą – 80 litų vertės, kirvį – 30 litų vertės, vandens siurblį – 120 litų vertės, susukamą elektros prailgintuvą – 90 litų vertės, 2 vnt. elektros prailgintuvų po 80 litų, bendrai – 2 570 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajai M. S. padarė 2 570 litų turtinę žalą.

J. T. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. B. priklausantį, turtą, o būtent: jis nuo 2012-12-15 iki 2013-01-17, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išdaužęs sodo namelio esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), langą, ir tokiu būdu patekęs į vidų, pagrobė nukentėjusiajam J. B. priklausančius daiktus: plaktuką – 20 Lt, reples – 20 Lt, atsuktuvus – 20 Lt, įrankius žoliapjovei taisyti – 100 Lt, geležinį diską krūmams pjauti – 70 Lt, 5 litrus tepalų – 30 Lt, apsauginę kaukę žolei pjauti – 120 Lt, 10 litrų plastikinę talpą (bakelį) kurui laikyti su specialiu antgaliu – 80 Lt, bendrai – 460 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajam J. B. padarė 460 litų turtinę žalą.

J. T. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. K. priklausantį, turtą, o būtent: jis nuo 2013-05-01, 17 val., iki 2013-05-03, 18 val., išdaužęs R. K. priklausančio negyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio langą, įlipo į šį namą, iš kurio paėmė bei išsinešė R. K. priklausančius 150 Lt vertės 50 m ilgio, 8 mm skersmens orinio vamzdžio ritę, 130 Lt vertės 50 m ilgio, 9 mm skersmens plastmasinio vamzdžio ritę, 3 įleistinės spynos komplektus po 70 Lt, iš viso – 210 Lt vertės, 160 Lt vertės pneumoraktą su galvučių komplektu ir 130 Lt vertės elektrinį grąžtą. Tokiu būdu J. T., įsibrovęs į minėtą patalpą, pagrobė svetimą R. K. priklausantį 780 Lt vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo J. T. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis J. T. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, nurodo, kad nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, todėl prašo sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

BK 178 str. 2 d. nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

J. T. padarė keturis baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiesiems sukelti turtiniai nuostoliai. Reikia pažymėti, kad J. T. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, J. T. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 8 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 62-68; t. 2, b. l. 144-155), 2014 m. balandžio 16 d. duomenimis apeliantas buvo baustas administracine tvarka 19 kartų (t. 1, b. l. 57-61; t. 2, b. l. 169-177), J. T. gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, organinis asmenybės sutrikimas (t. 1, b. l. 50), Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę, jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 1., b. l. 51; t. 2, b. l. 186). Priešingai nei nurodo apeliantas apylinkės teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė į J. T. sveikatos būklę, t. y. kad jis yra tik iš dalies darbingas (50 proc. darbingumas), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, baigė profesinį mokymą (t. 3, b. l. 38-40). Pirmosios instancijos teismas nenustatė J. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis savo parodymais padėjo tyrimui, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus. Apeliantas prašo, kad tai, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, būtų pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismų praktikoje aiškinama, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-156/2010). Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, J. T. savo elgesio kritiškai nevertina, jokių teigiamų išvadų nedaro, įvykdęs vieną vagystę, imasi kitos, tokių savo veiksmų nesureikšmina, vertina juos atsainiai. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka bylos medžiagą, baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas be pagrindo nenustatė šios J. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad J. T. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei J. T. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Pažymėtina, jog BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad nuteistasis J. T. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo J. T. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad J. T. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 8 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, kad J. T. buvo 19 kartų baustas administracine tvarka, kad J. T. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, konstatuotina, kad nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, todėl švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimas 10 mėnesių. Kolegijos nuomone, byloje nustatytomis aplinkybėmis laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir vienintelė atitinka bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. T. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir J. T. teisingai paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir J. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu pagrįstai subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir J. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis šiuo metu nori sudaryti santuoką, kad yra padaręs išvadas ir nori dirbti pagal savo profesiją bei atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti J. T. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo J. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.