Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB „Kresko“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Pirmas administratorių biuras“ atstovui V.G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Kresko“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Pirmas administratorių biuras“, ieškinį atsakovams UAB „Atuva“, G.M., UAB „Statonė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovo argumentai, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos anksčiau negu ieškovui buvo iškelta bankroto byla, esminės teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju taip pat neturi, nes kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad įmonė iki 2014-02-28 buvo jau faktiškai nemoki, o netrukus po ginčijamų 2014-02-28 ir 2014-03-31 sandorių sudarymo UAB „Kresko“ nemokumas buvo konstatuotas ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pagal ĮBĮ nuostatas, kuria šiai bendrovei iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus nutarčiai, kuria UAB „Kresko“ iškelta bankroto byla, konstatuotas ir kvalifikuotas teisinis nemokumas, sudarantis pagrindą pradėti nemokumo procedūras, o pagal kasacinio teismo praktiką bankroto bylos iškėlimas įmonei nesutampa su faktinės įmonės nemokumo padėties atsiradimu, t.y. įmonės ekonominis nemokumas visada atsiranda anksčiau, negu ši būklė iškeliant bankroto bylą pripažįstama teisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

Dėl ieškinio senaties termino

Nagrinėjamu atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Liūto vaistinė“ v. UAB „ Optivita“, bylos Nr. 3K-3-178/2008). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 27 d (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo kreipėsi 2015-03-31 (b.l. 2). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad terminas nėra praleistas.

Dėl fakto, kad skolininkas ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013, 2013 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013).

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Vertinant UAB „Kresko“, kaip skolininko, sąžiningumą pagal teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009), konstatuotina, kad jis, sudarydamas ginčijamus sandorius, žinojo apie pradelstus finansinius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminai suėjo dar 2012 - 2013 metais (b.l. 131-132), tačiau nepaisydamas kitų kreditorių interesų, sudarė ginčijamus sandorius su atsakovais, pasirinktinai patenkino išimtinai vieno kreditoriaus G.M., kuris buvo ir UAB „Kresko“ direktorius bei UAB „Atuva“ direktorius ir akcininkas, reikalavimą, ir išimtinai patenkino kreditoriaus UAB „Statonė“ reikalavimą, taigi veikė pažeisdamas sąžiningumo imperatyvą.

CK 6.67 str. 1 d. 7 p. įtvirtina nesąžiningumo prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai 50 proc. kito juridinio asmens akcijų arba abiejų juridinių asmenų akcijų. CK 6.67 str. 1 d. 3 p. įtvirtina nesąžiningumo prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas arba valdymo organo narys. Ginčijamų sandorių vykdymo metu UAB „Kresko“ direktorius buvo G.M., kuris buvo ir atsakovo UAB „Atuva“ (tuo metu pavadinimas UAB „Telšių medis“) direktorius, taigi vadovu buvo vienas asmuo – atsakovas G.M., kuris buvo ir UAB „Atuva“ akcininkas (b.l. 24, 26, 27, 48, 49, 123-130), todėl atsakovo UAB „Atuva“ ir atsakovo G.M. nesąžiningumas yra preziumuojamas, o pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovams (CPK 178 str.). Atsakovai šių prezumpcijų nepaneigė (CPK 185 str., 178 str.). Atsakovai UAB „Atuva“ ir G.M. žinojo ir turėjo žinoti, kad tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai, UAB „Kresko“ turtiniai įsipareigojimai viršijo turtą, žinojo ir turėjo žinoti apie kitus kreditorius, kuriems neįvykdytų prievolių turėjo UAB „Kresko“, atsiskaitydamas su atsakovu G.M., tačiau sudarė ieškovo ginčijamus sandorius. Minėtų atsakovų veiksmai, taikant CK 6.67 str. 3 p. ir 7 p. įtvirtintą prezumpciją, kurios atsakovai nenuginčijo, yra nesąžiningi.

Atsakovo UAB „Atuva“ atsiliepime nurodomos aplinkybės, kad UAB „Atuva“ dabartiniai akcininkai yra sąžiningi atsakovo įgijėjai, įgiję atsakovo akcijas tik 2014-07-11, todėl dabartinio UAB „Atuva“ teisėti pirkėjai (dabartiniai) akcininkai negalėjo žinoti ir nėra atsakingi už buvusio UAB „Telšių medis“ savininko atsakovo G.M. sudarytus sandorius, yra teisiškai nereikšmingos nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškinys yra pareikštas ne UAB „Atuva“ akcininkams, o juridiniam asmeniui, kuris atsakovo už savo prievoles. Be to, kaip matyti iš registro duomenų dabartinis UAB „Atuva“ direktorius Audrius Čerkauskas vadovavo UAB „Telšių medis“ (dabartinis pavadinimas UAB „Atuva“) dar prieš G.M. laikotarpiu nuo 2012-08-14 iki 2012-12-10 (b.l. 24, 25, 26). Atsakovas UAB „Atuva“ nepateikė jokių įrodymų, kad naujieji akcininkai iki 2014-07-11 akcijų įsigijimo, kaip asmenys suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir pasidomėjo kitos sandorio šalies – atsakovo patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoriai nepažeis interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, jog jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Nagrinėjamu atveju ginčijamus sandorius (2014-02-28 sutartį ir 2014-03-31 sutartį) sudarė įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla (verslininkai). Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek to įprastai reikia, kad sandoris būtų sudarytas nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Tai daroma ir jo (jų) paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažįstamas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamų sutarčių sudarymo ieškovo kreditoriai siekė išieškoti skolas teismuose, dar iki 2014-02-28 ir 2014-03-31 sutarčių sudarymo, UAB „Kresko“ turtui buvo taikyti turto areštai, pavyzdžiui 2013-06-12 turto arešto aktas Nr. 2013032798, kreditorius UAB „ISS Baltic“, 2013-12-17 turto arešto aktas Nr. 2013066103, kreditorius UAB „Šebsta“ (b.l. 13-22). Teismas daro išvadą, kad atsakovai UAB „Atuva“ ir UAB „Statonė“ galėjo žinoti apie tai, kad UAB ,,Kresko“ turi finansinių įsiskolinimų. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esantys duomenys apie registruotą UAB “Kresko“ turto areštą. Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės, kad ateityje išvengti dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Akivaizdu, kad ieškovui visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, buvo žinomos, todėl, kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, ieškovas privalėjo apie minėtą situaciją informuoti sandorio šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad jie, kaip asmenys suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamų susitarimų sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies – ieškovo patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoriai nepažeis skolininko kreditorių interesų. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnio nuostatą, juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovai UAB „Atuva“ ir UAB „Statonė“, būdami verslininkai, sudarydami sandorius, turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti, ar tokiu sandoriu nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Bylos duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamų trišalių sandorių šalys buvo nesąžiningos (CPK 185 str.).

Nagrinėjamu atveju kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (b. l. 11-12).

Teismas nustatė sandoriams pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtiną visų sąlygų visetą, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis 2014-02-28 trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1402-28/1 ir 2014-03-31 trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1403-31/1 nuo jų sudarymo momento tenkintinas (CK 6.66 str.).

Sandorį pripažinus negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija, kuri reiškia, kad viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais (CK 1.80 str., 6.145 str.).

Dėl restitucijos taikymo

Pagal formuojamą teismų praktiką reikalavimas taikyti restituciją nėra savarankiškas ieškinio reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1038/2012). Restitucijos būdą parenka teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, vykdydamas savo ex officio pareigą (CK 6.145 str. 2 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką, kai actio Pauliana pareiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, tai jis, veikdamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų patenkinimą. Todėl teismo pareiga yra užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą.

Pagal Civilinio kodekso 6.145 str. nuostatas, pagrindas restitucijai taikyti yra asmens prievolė grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį gautas turtas, pripažintas negaliojančiu. Pagal CK 6.66 str. 4 d. sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Sandorių šalys turi būti atstatomos į pirmesnę padėtį. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Atuva“ vykdydamas 2014-02-28 trišalę įskaitymo sutartį tapo neskolingas ieškovui 10 107,74 EUR už nupirktą automobilį, taigi ieškovas prarado reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Atuva“ 10 107,74 EUR sumai, o pagal 2014-03-31 trišalę įskaitymo sutartį atsakovas UAB „Atuva“ tapo neskolingas ieškovui 579,24 EUR, taigi ieškovas prarado reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Atuva“ 579,24 EUR sumai už parduotą automobilį. Taigi pripažinus šiuos įskaitymo sandorius negaliojančiais, minėta pinigų suma (10 686,98 EUR) iš UAB „Atuva“ priteistina ieškovui (CK 6.145 str.). Pažymėtina, kad pripažinus 2014-02-28 įskaitymo sandorį negaliojančiu, atsakovas G.M. turėdamas galiojantį kreditorinį reikalavimą BUAB „Kresko“ 34 900 Lt (kas sudaro 10 107,74 EUR) sumai, turi teisę atitinkamai pareikšti savo kreditorinį reikalavimą IBĮ nustatyta tvarka. O UAB „Atuva“ turėdama galiojantį kreditorinį reikalavimą atsakovui G.M. 34 900 Lt (kas sudaro 10 107,74 EUR) sumai, turi teisę pareikšti savo reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka.

Pripažinus 2014-03-31 įskaitymo sandorį negaliojančiu, atsakovas UAB „Statonė“ turėdamas galiojantį kreditorinį reikalavimą BUAB „Kresko“ 2000 Lt (kas sudaro 579,24 EUR) sumai, turi teisę atitinkamai pareikšti savo kreditorinį reikalavimą IBĮ nustatyta tvarka. O UAB „Atuva“ turėdama galiojantį kreditorinį reikalavimą atsakovui UAB „Statonė“ 2000 Lt (kas sudaro 579,24 EUR) sumai, turi teisę pareikšti savo reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad byloje pagal nuginčytus sandorius į BUAB „Kresko“ turto masę bus sugrąžinta 10686,98 EUR suma, ir nepaisant, kad ši suma nėra itin didelės vertės, palyginti su bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų bankroto byloje į BUAB „Kresko“ suma, kreditoriai galės nukreipti savo reikalavimų dalinį patenkinimą į susigrąžintas skolininkės lėšas pagal nuginčytus sandorius ir taip galės būti apginti kreditorių teisėti interesai. Tokią poziciją patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).

Dėl skolos priteisimo

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2013-11-08 sąskaitos-faktūros KRE Nr. 2013/53 pagrindu ieškovas UAB „Kresko“ pardavė atsakovui UAB „Atuva“, kurios buvęs pavadinimas UAB „Telšių medis“ , įm.k. 180766962, automobilį Toyota Land Cruiser 150, sandorio suma 97 000 Lt, kas sudaro 28 093,14 EUR (b.l. 23, 24-32). Atsakovas UAB „Atuva“ už minėtą automobilį 2014-05-05 sumokėjo grynaisiais tik - 57 502 Lt, kas sudaro 16653,73 EUR (b.l. 35). 2014-02-28 įskaitymu UAB „Atuva“ įskaitė dalį savo skolos ieškovui 34900 Lt (10 107,74 EUR) sumoje, o 2014-03-31 įskaitymu įskaitė dalį savo skolos ieškovui 2000 Lt (579,24 EUR) sumoje. Sandorius pripažinus negaliojančiais ir iš atsakovo UAB „Atuva“ priteisus ieškovo naudai 10 686,98 EUR skolos, atsakovas UAB „Atuva“ lieka skolingas ieškovui 752,43 EUR (2598 Lt) nesumokėtos ir neįskaitytos skolos ieškovui. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas UAB „Atuva“ būtų sumokėjęs ieškovui likusius 752,43 EUR (2598 Lt) už nupirktą automobilį Toyota Land Cruiser 150 (97000 – 34900 – 2000 -57502 = 2598) (CPK 178 str.).

CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Kadangi atsakovas UAB „Atuva“ iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, todėl susidariusi 752,43 EUR (2598 Lt) skola už nupirktą automobilį Toyota Land Cruiser priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.256).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.) atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 343,18 EUR. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio, patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina valstybės naudai 343,18 EUR žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Byloje susidarė 8,99 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Atuva“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovo patirtos išlaidos neatlyginamos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Ieškinį patenkinus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Atuva“ turtui galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270, 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2014-02-28 trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1402-28/1 nuo jos sudarymo momento.

Pripažinti negaliojančia 2014-03-31 trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1403-31/1 nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją, grąžinti šalis į ankstesnę padėtį ir priteisti iš atsakovo UAB „Atuva“ ieškovo BUAB „Kresko“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Pirmas administratorių biuras“, naudai 10 686,98 EUR skolos.

Priteisti iš atsakovo UAB „Atuva“ ieškovo BUAB „Kresko“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Pirmas administratorių biuras“, naudai 752,43 EUR skolos.

Priteisti iš atsakovų UAB „Atuva“, G.M. ir UAB „Statonė“ lygiomis dalimis valstybės naudai 352,17 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 117,39 EUR. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutartimi pritaikytosios laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Atuva“ turtui galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis, įvykęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.