Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-04-11 · Civilinė byla Nr. e2-588-638/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-04-11Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-17Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-02-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-11
Bylos Nr.
e2-588-638/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00498-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
BUAB „Darvilė“
Atsakovas
A. B.
Civilinė byla Nr. e2-588-638/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00498-2021-2
Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.6.;(S)2.6.9.2.; 2.6.16.11KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Darvilė“ atstovams bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ atstovui V. S. ir advokatui G. B.,

atsakovui A. B. ir jo atstovei advokatei A. S.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darvilė“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Darvilė“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo A. B. 37 435,09 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2228-273/2018 BUAB „Darvilė“ iškelta bankroto byla. BUAB „Darvilė“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Ieškovės finansiniai kreditoriniai reikalavimai atsirado dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tampa nemoki, pažeidimo. Išaugęs įmonės skolos dydis susiformavo atsakingo asmens – atsakovo A. B. įmonės valdymo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Atsakovo veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau - IBĮ) 8 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tapo nemoki ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalies prasme. Ieškovė vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki, o ieškinyje nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis tik blogėjo. Todėl atsakovas vėliausiai 2017 m. sausio 1 d. turėjo jam ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje pavestą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovė turto neturėjo, o pradelstų įsipareigojimų 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo bendrai 9 028,20 Eur sumai (235,30 Eur + 995,30 Eur + 995,30 Eur + 995,30 Eur + 5807 Eur), buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

Ieškovės atstovas bankroto administratorius ir atstovas advokatas G. B. prašė ieškinį patenkinti, nurodė, kad atsakovas visu periodu nuo jo kaip bendrovės vadovo, paskyrimo iki bankroto bylos iškėlimo teikė duomenis VSDFV ir teikė duomenis už apdraustuosius, kas patvirtina aplinkybes, kad atsakovas buvo bendrovės vadovas nuo 2016 m. kovo 10 d. faktiškai iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, prieš formaliai perleisdamas akcijas ir perduodamas vadovavimą fiktyviam vadovui A. O., atleido visus bendrovėje dirbusius darbuotojus, palikdamas finansines skolas. Taigi, naujo vadovo paskyrimas neatleidžia atsakovo nuo jo neįvykdytos pareigos savo vadovavimo periodu teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovas neteisėtais veiksmais elgėsi priešingai: didino jau nemokios bendrovės skolas, prieš formaliai perleisdamas akcijas ir siekdamas išvengti civilinės atsakomybės už ieškovei ir jos kreditoriams patirtą žalą, perduodamas vadovavimą fiktyviam vadovui A. O., atleido visus bendrovėje dirbusius darbuotojus, palikdamas pastarųjų finansines kreditorines skolas, kurias dalinai turėjo padengti valstybė iš Garantinio fondo lėšų, o 2018 m. gegužės 1 d. pardavė bendrovės nuosavybės teise valdytą transporto priemonę, neperdavė administratoriui jokio bendrovės turto ir dokumentų.

Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškinį prašė civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Nurodė, kad ieškovė pareiškė naują ieškinį jam kaip atsakovui (tarp tų pačių šalių), dėl žalos atlyginimo (dėl to paties dalyko), todėl nėra svarbu, kad naujajame ieškinyje žalos dydis nurodomas šiek tiek mažesnis, ir tuo pačiu pagrindu - dėl laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš ieškovo naujai pareikšto ieškinio argumentų matyti, jog visas tekstas yra analogiškas civilinėje byloje Nr. e2-968-273/2020 pareikštam ieškiniui, išskyrus kad pakeista faktinio įmonės nemokumo data, t. y., iš 2015 m. gruodžio 31 d. į 2016 m. gruodžio 31 d. Tačiau akivaizdi teisinė klaida yra tokia, kad visi skaičiavimai, kuriais buvo grindžiamas 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės faktinis nemokumas, dabar priskiriami kitam faktinio nemokumo momentui – 2016 m. gruodžio 31 d., jie tiesiog yra pakartoti, todėl laikytina, kad ieškinys tapatus. Naujų faktinių aplinkybių ieškovė neįrodinėja. Teismo posėdžių metu atsakovas paaiškino, kad 2016 m. kovo 10 d. įmonė skolų neturėjo, vykdė veiklą, turto areštų nebuvo. Kas tvarkė buhalteriją, jis neatsimena. Kokį turtą įmonė turėjo 2016 m. gruodžio 31 d., jis nežino, neatsimena. Buvo lėšų banke, kokiame banke, neatsimena, gal Citadelė ar N. J. pardavė įmonę 2017 m. rugpjūčio 22 d. A. O. įgaliotam asmeniui, kas tas asmuo, neprisimena. Dokumentus perdavė tam įgaliotam asmeniui Vilniuje, Konstitucijos prospekte, gatvėje. Kiek buvo dokumentų, neprisimena. Į jokias teismo bylas jis nebuvo kviečiamas, kad darbuotojams priteisti darbo užmokesčiai, jis nežinojo. Darbuotojams atlyginimų nemokėjo, nes jie padarė broką. Nesupranta, iš kur atsirado skola VMI, neprisimena, kad būtų teikęs VMI PVM sąskaitas, deklaracijas. Gal pateikė koks nors kitas asmuo, jis nežino. Įmonės buhalteriją tvarkė UAB „Apskaitos analizė“, pastarosios reikėtų ir klausti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė advokatė A. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė ir paaiškino iš esmės analogiškai, kaip ir atsakovas. Pažymėjo, kad anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-968-273/2020 nustatyti prejudiciniai faktai, kurie šioje byloje iš naujo neįrodinėtini. Jau išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad įmonė „Darvilė“ pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis už 2015 metus turto turėjo už 36 846 Eur, visą jos turtą sudarė trumpalaikis turtas, susidedantis iš 25 603 Eur per vienerius metus gautinų sumų ir 11 243 Eur piniginių ekvivalentų. 2015 m. UAB „Darvilė“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė 32 631 Eur, kur visa 32 631 Eur suma yra mokėtina kreditoriams per vienerius metus. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti UAB „Darvilė“ nemokumą 2015 m. gruodžio 31 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas A. B., tapęs UAB „Darvilė“ vadovu 2016 m. kovo 10 d., privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Po A. B. atleidimo iš įmonės vadovo pareigų, įmonėje buvo paskirtas kitas vadovas A. O., kuris taip pat dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad UAB „Darvilė“ vadovu nuo 2015 m. kovo 16 d iki 2016 m. kovo 10 d. buvo A. K., nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. – A. B., o nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. O.. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Darvilė“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“.

Paskutinė juridinių asmenų registrui pateikta UAB „Darvilė“ finansinė atskaitomybė yra už 2015 metus. Pagal pateiktus duomenis už 2015 metus UAB „Darvilė“ turto turėjo už 36 846 Eur, visą jos turtą sudarė trumpalaikis turtas, susidedantis iš 25 603 Eur per vienerius metus gautinų sumų ir 11 243 Eur piniginių ekvivalentų. 2015 m. UAB „Darvilė“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė 32 631 Eur, kur visa 32 631 Eur suma yra mokėtina kreditoriams per vienerius metus. Iš šių balanso duomenų Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-986-273/2020 padarė išvadą, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės nemokumo būsenos dar neįmanoma konstatuoti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sąlygas įmonės nemokumas - tai yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismo vertinimu, 32 631 Eur suma, 2015 metais mokėtina kreditoriams per vienerius metus, nėra tapatu pradelstiems įmonės įsipareigojimams.

Kaip minėta, atsakovas A. B. tapo UAB „Darvilė“ direktoriumi 2016 m. kovo 10 d. Per 2016 m. įmonėje pradėjo kauptis kreditoriniai įsipareigojimai: nebuvo sumokėta 235,30 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. gruodžio mėnesį E. A.; nebuvo sumokėta 995,30Eur už 2016 m. spalio lapkričio, gruodžio mėnesius darbuotojui Č. S., nesumokėta darbuotojui I. D. 995,30 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, už tuos pačius mėnesius nesumokėta T. P. 995,30 Eur. Įsiskolinimus darbuotojams ir jų pradžią patvirtina pateikti darbo ginčų komisijų sprendimai darbuotojų inicijuotose darbo ginčų bylose. Taip pat nesumokėta UAB „Aleksata“ 5807 Eur pagal 2016 m. spalio - lapkričio mėnesių atliktų darbų aktus, ši skola priteista Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. priimtu sprendimu už akių (patikslinto ieškinio priedas Nr. 5). Tokiu būdu, 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Darvilė“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 9028,20 Eur. Tuo tarpu bendrovės turto buvo viena 1990 m. gamybos transporto priemonė Audi 80, jos vertė nenustatyta (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-94-273/2022, b.l.9). Teismas daro išvadą, kad šios transporto priemonės vertė 2016 m. gruodžio 31 d. neviršijo 9028,20 Eur. Atsakovas A. B. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo lėšų banko sąskaitoje, tai galėjo būti gal Citadele bankas, o gal DNB, tačiau savo teiginius įrodančių dokumentų nepateikė. Bankroto administratorius paaiškino, kad pradėjęs administruoti bankroto procesą, pateikė užklausimus stambiausiems Lietuvoje veikiantiems bankams apie UAB „Darvilė“ sąskaitas, tačiau bendrovės sąskaitų ir tuo labiau jose buvusių lėšų nerado. Įmonės sąskaita buvo surasta pinigų įstaigoje „Paysera“, tačiau iš sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad pradinis ir galutinis pinigų likutis buvo 0,20 Eur. Iš aptartų įrodymų visumos teismas sprendžia, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Darvilė“ tapo nemoki, nes turto, išskyrus 16 metų senumo Audi automobilį, neturėjo, o pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 9028 Eur.

Vadinasi, vėliausiai nuo 2017 m. vasario 10 d. (pridėjus 40 dienų dalyvių susirinkimui sušaukti) atsakovas kaip įmonės direktorius įgijo pareigą nedelsdamas kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Darvilė“ iškėlimo, nes tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Atsakovas neatliko jam pavestų pareigų: akcininkei M. B. apie situaciją nepranešė, pats dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Toks atsakovo neveikimas sudaro jo neteisėtų veiksmų sudėtį, kuri yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei taikyti.

Per 2017 metus UAB „Darvilė“ įsiskolinimai toliau augo. Nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nesumokėta 528,70 Eur darbo užmokesčio M. G., 528,70 E. M. P., 239,71 Eur padidėjo įsiskolinimas E. A., po 107,56 Eur padidėjo įsiskolinimas darbuotojams Č. S., I. D., T. P., jau iškėlus bankroto bylą ir Garantiniam fondui iš dalies atsiskaičius su darbuotojais, atsirado įsiskolinimas Garantiniam fondui 4949,27 Eur, įsiskolinimas VSDFV padidėjo iki 2827,31 Eur, atsirado įsiskolinimas VMI – 28038,72 Eur pagal paties atsakovo pateiktas įmonės PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias nesumokėtas PVM mokestis. Skolų susidarymą detaliai išdėstė ieškovės bankroto administratorius ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ir prie jo pridėtuose prieduose, iš kurių matyti, kad: 1) 2017-05-18 Darbo ginčų komisijos sprendimu M. G. už UAB „Darvilė“ darbo laikotarpį nuo 2017-01-12 iki 2017-02-28 priteista 1001, 25 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, skola įsiskolinimo pradžioje 241,78 Eur, bankroto byloje patvirtintas M. G. 528,70 Eur kreditorinis reikalavimas; 2) 2017-05-18 Darbo ginčų komisijos sprendimu M. P. už laikotarpį nuo 2017-01-12 iki 2017-02-28 priteista 1001,25 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, skola įsiskolinimo pradžioje 241,78 Eur, patvirtintas M. P. 528,70 Eur kreditorinis reikalavimas; 3) 2017-04-06 Darbo ginčų komisijos sprendimu E. A. už laikotarpį nuo 2016-12-13 iki 2017-01-25 priteista 879,18 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, skola įsiskolinimo pradžioje 235,30 Eur, patvirtintas E. A. 475,01 kreditorinis reikalavimas; 4) 2017-07-25 Darbo ginčų komisijos sprendimu Č. S. už laikotarpį nuo 2016-10-12 iki 2017-02-28 priteista 2302,86 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, skola įsiskolinimo pradžioje 235,30 Eur, patvirtintas Č. S. 2302,86 Eur kreditorinis reikalavimas; 5) 2017-07-25 Darbo ginčų komisijos sprendimu I. D. už laikotarpį nuo 2016-10-12 iki 2017-02-28 priteista 2302,86 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, skola pradžioje 235,30 Eur, patvirtintas I. D. 2302,86 kreditorinis reikalavimas; 6) 2017-07-05 Darbo ginčų komisijos sprendimu T. P. priteista 2302,86 Eur nuo 2016 m. lapkričio mėn. su darbo santykiais susijusių išmokų, skola pradžioje 235,30 Eur, patvirtintas T. P. 2302,86 Eur kreditorinis reikalavimas; 7) VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto pagrindu skola VMI prie LR FM susidarė nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., patvirtintas 28 038,72 Eur kreditorinis reikalavimas; 8) VSDFV Kauno skyriaus patvirtintas 677,09 Eur kreditorinis reikalavimas; VSDFV Alytaus skyriaus patvirtintas 1349,27 Eur kreditorinis reikalavimas (garantinio fondo suma išmokėta buvusiems bendrovės darbuotojams); 8) UAB „Aleksata“ patvirtintas 5807 Eur kreditorinis reikalavimas.

Kaip minėta, 2018 m. spalio 12 d. UAB „Darvilė“ buvo iškelta bankroto byla. Bendra bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 46 463,29 Eur. Atėmus iš šios sumos 2016 m. gruodžio 31 d. buvusį kreditorinį įsiskolinimą 9028 Eur, kreditorinių reikalavimų padidėjimas yra 37 435,29 Eur. Ši suma yra laikytina žala, kilusia dėl atsakovo neteisėto neveikimo - nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Atsakovas argumentavo, kad jis neteikė ataskaitų VMI, todėl nesupranta, iš kur atsirado prievolė mokėti 28 038,72 Eur PVM mokesčio valstybei. Iš atsakovo pateiktos VMI 2020-02 pažymos Nr. (17.2-40E)R- matyti, kad UAB „Darvilė“ 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo skolinga valstybei 0,02 Eur ( atsiliepimo į ieškinį priedas). Tačiau VMI bankroto byloje pateikė 2018 m. lapkričio 21 d. finansinį reikalavimą, kuriame nurodė, kad 28 038,72 Eur nepriemoka, iš kurios 26594,29 Eur yra nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis, 1441,52 Eur yra PVM delspinigiai, susidarė nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pagal pateiktą PVM deklaraciją (patikslinto ieškinio 15 priedas). Iš UAB „Darvilė“ vardu pateiktų mokesčių inspekcijai sąskaitų registro matyti (DOK-6438), kad 2017 m. nuo sausio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio duomenis registrui teikė tik atsakovas A. B., paskutinę ataskaitą jis pateikė už 2017 m. rugpjūčio 31 d., toliau buvo teikiamos vadinamosios nulinės PVM ataskaitos. P. P. vertės mokesčio įstatymo 84 straipsnio 1 dalį, mokestinis laikotarpis pridėtinės vertės mokesčiui sumokėti yra kalendorinis mėnuo. Mokesčio nepriemoka susikaupė per 2017 metų sausio-rugpjūčio mėnesius, todėl terminas sumokėti PVM už rugpjūčio mėnesį suėjo 2017 m. rugsėjo 25 d. (PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovei pateikta VMI pažyma, kurioje nurodyta, kad „Darvilė“ 2017 m. rugsėjo 1 d. valstybei buvo neskolinga, yra netiksli, neatitinka kitų byloje pateiktų įrodymų (PVM deklaracijų), todėl teismas šia pažyma nesivadovauja. Atsakovas neįrodė, kad jo paties, ar kito asmens pateiktos PVM deklaracijos už 2017 m. sausio-rugpjūčio mėnesius buvo neteisingos. Teismas atsakovo prašymu kvietė į teismo posėdį UAB „Apskaitos analizė“, prašė pateikti sutartį dėl buhalterinės apskaitos UAB „Darvilė“ tvarkymo, tačiau su UAB „Apskaitos analizė“ susisiekti nepavyko, teismo šaukimai grįžo neįteikti, nurodytais telefono numeriais susisiekti nepavyko, numeriai negaliojantys. Bankroto administratorius patvirtino, kad jam taip pat nepavyko nustatyti, kas konkrečiai tvarkė “Darvilė“ buhalterinę apskaitą. Teismas vertina, kad galimybės surasti buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį yra išnaudotos.

Atsakovas argumentavo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. „Darvilė“ direktoriumi buvo paskirtas A. O., nes atsakovas pardavė šiam asmeniui visas „Darvilė“ akcijas. Juridinių asmenų registre nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. A. O. yra įregistruotas kaip „Darvilė“ direktorius. Tačiau teismas pritaria administratoriaus pozicijai, kad atsakovas pardavė įmonės akcijas A. O. fiktyviai, siekdamas išvengti atsakomybės už neteisėtą savo neveikimą, nes atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad paties A. O. jis nematė, bendravo tik A. O. atstovu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, įgaliojimo neturi, tačiau perdavė šiam įgaliotiniui įmonės dokumentus, perdavimo akto taip pat neturi. Atsakovo paaiškinimai vertintini kaip neįtikinantys. Pažymėtina, kad atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį (DOK – 8166), pateikė 2017 m. rugsėjo 8 d. įgaliojimą, kad „Darvilė“ direktorius A. O. įgalioja atsakovą A. B. atstovauti bendrovės „Darvilė“ interesus VĮ „Registrų centre. Tokia schema, kai A. B. parduoda akcijas A. O., kuris paskira tą patį A. B. toliau atstovauti bendrovei, leidžia daryti kaip labiausiai tikėtiną išvadą, kad akcijų pardavimas A. O. ir šio asmens paskyrimas direktoriumi buvo fiktyvūs veiksmai, o „Darvilė“ faktiniu vadovu ir toliau liko atsakovas A. B..

Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Nėra teisiškai reikšmingos ir galimos įmonės administracijos vadovo pastangos siekti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų kiti asmenys (kreditoriai). Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Teismas sprendžia, kad atsakovo kaip „Darvilė“ vadovo civilinei atsakomybei taikyti yra nustatytos visos sąlygos – neteisėti veiksmai (neveikimas), žala (padidėjęs kreditorių reikalavimų dydis), priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas – nagrinėjamu atveju atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad bankroto administratorius įrodė, jog UAB „Darvilė“ tapo nemoki 2016 m. gruodžio 31 d. ir kad atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš atsakovo priteistina 37 435,29 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Teismo turėtos pašto išlaidos yra mažesnės negu 5 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 37 435,29 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 29 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Diana Labokaitė