Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darvilė“ atstovui advokatui G. B., atsakovui A. B., jo atstovei advokatei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darvilė“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo procesinių dokumentų esmė

II. Atsakovo procesinių dokumentų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje kilo ginčas dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. Pareiškimas dėl žalos atlyginimo pateiktas galiojant Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymui.

8. Byloje nustatyta, kad UAB „Darvilė“ vadovu nuo 2015 m. kovo 16 d iki 2016 m. kovo 10 d. buvo A. K., nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. – A. B., o nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. O..

9. UAB „Darvilė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Finresta“, prašo priteisti iš buvusio vadovo A. B. žalos atlyginimą, padarytą pažeidimu dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės

10. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Nėra teisiškai reikšmingos ir galimos įmonės administracijos vadovo pastangos siekti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų kiti asmenys (kreditoriai). Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

11. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas – nagrinėjamu atveju atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).

Dėl UAB „Darvilė“ nemokumo

12. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Darvilė“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Nutartyje nurodyta, kad UAB „Darvilė“ juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia nuo 2016 metų. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis už 2015 metus UAB „Darvilė“ turto turėjo už 36 846 Eur, kur visą jos turtą sudarė trumpalaikis turtas, susidedantis iš 25 603 Eur per vienerius metus gautinų sumų ir 11 243 Eur piniginių ekvivalentų. 2015 m. UAB „Darvilė“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė 32 631 Eur, kur visa 32 631 Eur suma yra mokėtina kreditoriams per vienerius metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2018 m. spalio 10 d. UAB „Darvilė“ yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 12,83 Eur. 2017 m. rugpjūčio mėn. įmonėje buvo keturi socialiniu draudimu apdrausti asmenys, nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. liko vienas socialiniu draudimu apdraustas asmuo. Kelių transporto priemonių registre UAB „Darvilė“ vardu yra registruota viena 1990 m. gamybos transporto priemonė, kuri areštuota ir jos dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė informaciją, kad UAB „Darvilė“ pagal iki 2018 m. rugsėjo 18 d. pateiktas mokesčių deklaracijas bei mokesčių apskaitos duomenis valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams yra skolinga 28 038,72 Eur. Šių duomenų pagrindu Kauno apygardos teismas konstatavo, kad UAB „Darvilė“ yra nemoki ir iškėlė bankroto bylą.

13. Bankroto administratorė nurodo, kad įmonė dar 2015 metais patyrė 2 197 Eur nuostolį, 2014 metais – 968 Eur nuostolį, kas rodo, jog ieškovės finansinė padėtis tik blogėjo, todėl jos nuomone, įmonė jau 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, todėl iš atsakovo, pažeidusio pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti priteistas 44 313,07 Eur žalos atlyginimas.

14. Teismo nuomone, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, kuria UAB „Darvilė“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės nemokumas buvo konstatuotas bankroto bylos iškėlimo dienai. Nors nutartyje buvo konstatuota, kad už 2015 metus UAB „Darvilė“ turto turėjo už 36 846 Eur, kur visą jos turtą sudarė trumpalaikis turtas, susidedantis iš 25 603 Eur per vienerius metus gautinų sumų ir 11 243 Eur piniginių ekvivalentų, o 2015 m. UAB „Darvilė“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė 32 631 Eur, kur visa 32 631 Eur suma yra mokėtina kreditoriams per vienerius metus, tačiau, teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka, kad konstatuoti įmonės nemokumą 2015 m. gruodžio 31 d. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sąlygas įmonės nemokumas tai yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismo vertinimu, 32 631 Eur suma 2015 metais mokėtina kreditoriams per vienerius metus nėra tapatu pradelstiems įmonės įsipareigojimams. Bankroto administratorius nepateikė įmonės pradelstų kreditorių įsipareigojimų sąrašo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Darvilė“ 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad bankroto administratorė neįrodė įmonės nemokumo nuo 2015 m. gruodžio 31 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas A. B., tapęs UAB „Darvilė“ vadovu 2016 m. kovo 10 d. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina ir tai, kad iš atsakovo parodymų matosi, jog jam tapus vadovu buvo ketinama tęsti įmonės veiklą, dar 2017 m. rugpjūčio mėn. įmonėje buvo keturi socialiniu draudimu apdrausti asmenys, o po A. B. atleidimo iš įmonės vadovo pareigų, įmonėje buvo paskirtas kitas vadovas A. O., kuris taip pat dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė.

Dėl žalos dydžio

15. UAB „Darvilė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Finresta“ nurodo, kad atsakovui būnant UAB „Darvilė“ vadovu kreditoriams atsirado žala: 1) 2017-05-18 Darbo ginčų komisijos sprendimu M. G. už UAB „Darvilė“ darbo laikotarpį nuo 2017-01-12 iki 2017-02-28 priteista 1001, 25 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, skola įsiskolinimo pradžioje 241,78 Eur, bankroto byloje patvirtintas M. G. 528,70 Eur kreditorinis reikalavimas; 2) 2017-05-18 Darbo ginčų komisijos sprendimu M. P. už laikotarpį nuo 2017-01-12 iki 2017-02-28 priteista 1001,25 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, skola įsiskolinimo pradžioje 241,78 Eur, patvirtintas M. P. 528,70 Eur kreditorinis reikalavimas; 3) 2017-04-06 Darbo ginčų komisijos sprendimu E. A. už laikotarpį nuo 2016-12-13 iki 2017-01-25 priteista 879,18 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, skola įsiskolinimo pradžioje 235,30 Eur, patvirtintas E. A. 475,01 kreditorinis reikalavimas; 4) 2017-07-25 Darbo ginčų komisijos sprendimu Č. S. už laikotarpį nuo 2016-10-12 iki 2017-02-28 priteista 2302,86 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, skola įsiskolinimo pradžioje 235,30 Eur, patvirtintas Č. S. 2302,86 Eur kreditorinis reikalavimas; 5) 2017-07-25 Darbo ginčų komisijos sprendimu I. D. už laikotarpį nuo 2016-10-12 iki 2017-02-28 priteista 2302,86 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, skola pradžioje 235,30 Eur, patvirtintas I. D. 2302,86 kreditorinis reikalavimas; 6) 2017-07-05 Darbo ginčų komisijos sprendimu T. P. priteista 2302,86 Eur nuo 2016 m. lapkričio mėn. su darbo santykiais susijusių išmokų, skola pradžioje 235,30 Eur, patvirtintas T. P. 2302,86 Eur kreditorinis reikalavimas; 7) VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto pagrindu skola VMI prie LR FM susidarė nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., patvirtintas 28 038,72 Eur kreditorinis reikalavimas; 8) VSDFV Kauno skyriaus patvirtintas 677,09 Eur kreditorinis reikalavimas; VSDFV Alytaus skyriaus patvirtintas 1349,27 Eur kreditorinis reikalavimas (garantinio fondo suma išmokėta buvusiems bendrovės darbuotojams); 8) UAB „Aleksata“ patvirtintas 5807 Eur kreditorinis reikalavimas. Bankroto administratorės teigimu, bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo vadovavimo UAB „Darvilė“ laikotarpiu yra visi ieškovės finansiniai kreditoriniai reikalavimai 44 313,07 Eur, sumai.

16. Pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, juridinio asmens vadovui žalos dydis nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama vadovavimo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3344/2014). Todėl žala gali būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo vadovavimo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma patvirtina UAB „Darvilė“ bankroto byloje.

17. Iš VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-11-21 rašto Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo matosi, kad 28038,72 Eur mokestinės nepriemokos seniausia prievolė susidarė nuo 2017 rugpjūčio mėnesio pagal Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją. Siekiant pagrįsti aplinkybę, kad didžiausia bankroto administratoriaus nurodyta skola VMĮ susidarė ne atsakovo vadovavimo laikotarpiu, atsakovas su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymą Nr. (17.2-40) R, iš kurios matosi, kad 2016-03-10 įmonė skolinga 476,66 Eur, o 2017-09-01 skola – 0,02 Eur. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad UAB „Darvilė“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nėra pateikusi ne tik už 2017-01-01 – 2017-12-31 mokestinį laikotarpį, bet ir už 2018-01-01 – 2018-12-31 laikotarpį, kai įmonei vadovavo jau kitas asmuo.

18. Taip pat atsakovas pateikė VSDFV Kauno skyriaus pažymą Nr. (11.2E) DV S-, iš kurios matosi, kad skolos 2016-03-01 VSDFV nebuvo, o 2017-09-01 VSDFV įsiskolinimas sudarė 2 813,97 Eur, tačiau UAB „Darvilė“ bankroto byloje VSDFV Kauno skyriaus patvirtintas kreditorinis reikalavimas 677,09 Eur sumai.

19. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vadovas (savininkas) atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Todėl nustačius, kad įmonės vadovas (savininkas), nors ir esant tam sąlygoms. Nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau vykdė veiklą, siekdamas išsaugoti įmonę, atgaivinti jos veiklą, vien dėl bankroto bylos neinicijavimo negalima taikyti civilinės atsakomybės. Priešingu atveju būtų paneigta įmonės vadovo teisė veikti savarankiškai, priimti rizikingus sprendimus, ieškoti partnerių, tuo pačiu būtų paneigta ir įprasta verslo praktika. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žala (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

20. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad bankroto administratorė neįrodė, jog UAB „Darvilė“ tapo nemoki 2015 m. gruodžio 31 d. ir kad atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tapęs įmonės vadovu - 2016 m. kovo 10 d. Iš pateiktos byloje įrodymų visumos apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį ir nenustačius bendros išaugusios įmonės skolos sumos atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu bei pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinio ryšio, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. spalio 13 d. pateikė pažymą, iš kurios matosi, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. B. sudaro 450,07 Eur. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Kadangi ieškovė byloje nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, todėl ieškinio pareiškimą atmetus, iš ieškovės 450,07 Eur išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.