- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-453-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00927-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darvilė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darvilė“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Darvilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 44 313,07 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado ieškovę valdant atsakovui, todėl iš atsakovo priteistinas bendras išaugęs įmonės skolos dydis, susiformavęs atsakingo asmens – atsakovo valdymo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Be to, nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui priklausė 100 proc. UAB „Darvilė“ akcijų. Atsakovo veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tapo nemokia ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovas, kaip vienintelis UAB „Darvilė“ vadovas ir akcininkas, žinodamas apie įmonės nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokių pareigų pažeidimas sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo visą įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą, sudarančią 44 313,07 Eur. Iš ieškovės finansinės atskaitomybės už 2015 metus, matyti, kad ieškovė vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki, jos finansinė padėtis tik blogėjo, todėl atsakovas vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo jam ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovui, turinčiam vadovavimo patirties, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, buvo žinoma, kad ieškovė buvo nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d. Atsakovas neginčija pateiktų įrodymų, kad ieškovei ir jos kreditoriams atsirado žala. Pateikti įrodymai patvirtina, kad bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu yra 44 313,07 Eur. Atsakovas veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams, didino jau nemokios bendrovės skolas, prieš formaliai perleisdamas akcijas ir siekdamas išvengti civilinės atsakomybės už ieškovei ir jos kreditoriams patirtą žalą, perduodamas vadovavimą fiktyviam vadovui A. O. (A. O.), atleido visus bendrovėje dirbusius darbuotojus, palikdamas jų finansines skolas, kurias dalinai turėjo padengti valstybė iš Garantinio fondo lėšų. Atsakovas 2018 m. gegužės 1 d. pardavė bendrovės transporto priemonę, neperdavė administratoriui jokio bendrovės turto ir dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovės nemokumas nustatytas bankroto bylos iškėlimo dieną. Nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, nurodyta, kad už 2015 metus UAB „Darvilė“ turto turėjo už 36 846 Eur. Turtą sudarė trumpalaikis turtas, t. y. 25 603 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 11 243 Eur piniginiai ekvivalentai. 2015 m. UAB „Darvilė“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė 32 631 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos), tačiau, teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas padarė išvadą, kad 32 631 Eur suma 2015 metais mokėtina kreditoriams per vienerius metus nėra tapati pradelstiems įmonės įsipareigojimams. Bankroto administratorė nepateikė įmonės pradelstų įsipareigojimų sąrašo, todėl teismas nenustatė, kad UAB „Darvilė“ 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė įmonės nemokumo nuo 2015 m. gruodžio 31 d., dėl ko nėra pagrindo ir išvadai, jog atsakovas, 2016 m. kovo 10 d. tapęs ieškovės vadovu, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo parodymų matosi, jog jam tapus įmonės vadovu buvo ketinama tęsti veiklą, dar 2017 m. rugpjūčio mėn. įmonėje buvo keturi socialiniu draudimu apdrausti asmenys, o po atsakovo atleidimo iš įmonės vadovo pareigų, įmonėje buvo paskirtas kitas vadovas A. O., kuris taip pat dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė.
5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydį, nenustatė bendros išaugusios įmonės skolos sumos atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu bei pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinio ryšio. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2018 m. lapkričio 21 d. rašto matyti, kad 28 038,72 Eur mokestinės nepriemokos seniausia prievolė susidarė nuo 2017 rugpjūčio mėn. pagal pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, tačiau atsakovas su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą, kurioje nurodyta, kad 2016 m. kovo 10 d. įmonė skolinga 476,66 Eur, o 2017 m. rugsėjo 1 d. skola – 0,02 Eur. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad UAB „Darvilė“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos nėra pateikusi ne tik už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, bet ir už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kai įmonei vadovavo jau kitas asmuo. Taip pat atsakovas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus pažymą, pagal kurią skolos 2016 m. kovo 1 d. VSDFV nebuvo, o 2017 m. rugsėjo 1 d. VSDFV įsiskolinimas sudarė 2 813,97 Eur, tačiau UAB „Darvilė“ bankroto byloje VSDFV Kauno skyriaus patvirtintas finansinis reikalavimas yra 677,09 Eur dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutavusi UAB ,,Darvilė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pagal balanso duomenis įmonė buvo moki. Teismo išvada, kad 2015 metais ieškovė turto turėjo už 36 846 Eur, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teismų praktikai. Atsakovas administratorei neperdavė jokių duomenų, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė turto turėjo už 36 846 Eur. Atsakovas ne tik kad neįrodė, tačiau apskritai neįrodinėjo, jog bendrovė turėjo turto už 36 846 Eur, kas įrodo, kad bendrovė jokio realaus turto neturėjo.
6.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad 32 631 Eur suma 2015 metais mokėtina kreditoriams per vienerius metus nėra tapatu pradelstiems įmonės įsipareigojimams, nes tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teismų praktikai. Pagal teismų praktiką, nepradelsta laikytina ta suma, kuri nurodoma balanso eilutėje – po vienerių metų mokėtinos sumos. Priešingai nei nustatė teismas, nagrinėjamu atveju 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse informacinėje eilutėje per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nurodytas įmonės rodiklis (32 631 Eur) reiškia pradelstus bendrovės įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai perkėlė bendrovei įrodinėjimo naštą įrodyti, kad balanso informacinėje eilutėje per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nurodytas įmonės rodiklis yra įmonės pradelsti įsipareigojimai.
6.3. Atsakovas inicijavo faktiškai nemokios, eilę skolų kreditoriams turėjusios bendrovės perrašymą fiktyviam vadovui A. O.. Atsakovas elgėsi neteisėtai, nerūpestingai, neapdairiai ir aplaidžiai ir tokių neteisėtų veiksmų negalima pateisinti vidurinį išsilavinimą turinčio asmens standartu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, perleidęs jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, įregistravęs VĮ Registre centre nuomos sutartį, turėjo vadovavimo patirties, taip pat patirties sandoriuose, o tariama išsilavinimo stoka tėra tik atsakovo gynybinė pozicija.
6.4. Teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo faktinis ieškovės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. O. bendrovei nevadovavo, buvo registruotas formaliai. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas disponuoja tariamai bendrovės vadovo A. O. užpildytomis juridinių asmenų registro formomis JAR-1, JAR-VO-V, KD-1, o tai rodo, kad atsakovas ir po 2017 m. rugsėjo 8 d. datos, t. y., kai atsakovas tariamai perdavė vadovavimą bendrove A. O., buvo ieškovės faktiniu vadovu. Jei būtų priešingai, atsakovas šių formų neturėtų, nes formas, kurias pateikė atsakovas, turi tik jas pateikęs asmuo.
6.5. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą, kai buvo registruotas tariamas, fiktyvus vadovas A. O., iš atsakovo turi būti priteistas žalos, atsiradusios dėl atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo jam tapus ieškovės vadovu ieškovei tapus nemokiai, atlyginimas, atsiradęs laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., ir sudarantis 25 938,74 Eur.
6.6. Skundžiamu sprendimu nustatyta, kad po atsakovo atleidimo iš įmonės vadovo pareigų, įmonėje buvo paskirtas kitas vadovas A. O., kuris taip pat dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. A. O. nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, jam jokios pretenzijos nereiškiamos. Taigi, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje A. O. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Ieškovas neįrodė įmonės nemokumo 2015 m. gruodžio 31 d., atsakovui nekilo pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kas išplėtota Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.
7.2. Tai, kad įmonėje keitėsi vadovai, tik patvirtina aplinkybę, jog buvo tikslas išsaugoti įmonės veiklą, net ir esant finansiniams sutrikimams, t. y. buvo siekiama tęsti įmonės veiklą, o ne baigti veiklą, iškeliant įmonei bankroto bylą. Visi duomenys, kurie yra pateikti ir registruoti VĮ Registrų centre, yra patikimi, objektyvūs, juo labiau, jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas buvo faktinis UAB „Darvilė“ vadovas po 2017 m. rugsėjo 8 d., ieškovė teismui neteikė. O ir kitų šalutinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, neegzistuoja.
7.3. Priešingai negu teigia apeliantė, atsakovas niekada nedisponavo jokiomis A. O. užpildytomis formomis, kurios privalomai teikiamos VĮ Registrų centrui. Atsakovas į bylą teikė formas, kurias atstovas, rengdamas procesinius dokumentus byloje, gavo pagal savo užklausą iš UAB „Juriscon“, kur buvo kvalifikuotai atliekamas įmonės dokumentacijos perdavimas vėliau atėjusiam UAB „Darvilė“ vadovauti asmeniui A. O..
7.4. Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovui nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jam negali būti taikoma atsakomybė dėl žalos atsiradimo dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
3. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2228-273/2018 ieškovei UAB „Darvilė“ iškelta bankroto byla. Nutartyje nustatyta, kad pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis už 2015 metus, UAB „Darvilė“ turto turėjo už 36 846 Eur, visą jos turtą sudarė trumpalaikis turtas (25 603 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 11 243 Eur piniginiai ekvivalentai). 2015 metais UAB „Darvilė“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė 32 631 Eur. Visa 32 631 Eur suma – kreditoriams per vienerius metus mokėtinos sumos. VSDFV informacinės sistemos duomenimis iki 2018 m. spalio 10 d. UAB „Darvilė“ buvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 12,83 Eur. 2017 m. rugpjūčio mėn. įmonėje buvo keturi socialiniu draudimu apdrausti asmenys, nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. liko vienas socialiniu draudimu apdraustas asmuo. Kelių transporto priemonių registre UAB „Darvilė“ vardu buvo registruota viena 1990 metų gamybos transporto priemonė, kuri yra areštuota ir jos dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė informaciją, kad UAB „Darvilė“ pagal iki 2018 m. rugsėjo 18 d. pateiktas mokesčių deklaracijas bei mokesčių apskaitos duomenis valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams buvo skolinga 28 038,72 Eur.
4. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-932-273/2019 patvirtintas (ir vėliau patikslintas) ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 46 463,29 Eur (ieškinio pateikimo metu – 44 313,07 Eur).
5. Bankrutavusios UAB „Darvilė“ vadovu nuo 2015 m. kovo 16 d iki 2016 m. kovo 10 d. buvo A. K., nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. – A. B., o nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. O.. Bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo A. K., nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. – M. B., nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. – A. B., o nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. O..
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
6. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, kadangi skundžiamu sprendimu nustatė, jog po atsakovo atleidimo iš įmonės vadovo pareigų, įmonėje buvo paskirtas kitas vadovas A. O., kuris taip pat dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Apeliantės nuomone, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauko A. O. materialiųjų teisių ir pareigų.
7. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Sprendimu minėtos teisės prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir panašiai) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021).
8. Sprendžiant dėl apeliantės nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, reikia įvertinti ir keliamo ginčo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai faktiškai nemokiai esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Taigi tais atvejais, kai ieškovas prašo atlyginti žalą dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimo ir įmonei tapus nemokia jai vadovavo skirtingi vadovai, ieškovas turi teisę pasirinkti, iš kurio vadovo (vadovų) reikalauti atlyginti padarytą žalą.
9. Byloje apeliantė ieškinį reiškė tik atsakovui, prašė nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas dėl pareigos kreiptis laiku dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pažeidimo ir priteisti 44 313,07 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą A. O. neįtraukė ir dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų nepasisakė. Vien tai, kad skundžiamame sprendime paminėta, jog įmonėje buvo paskirtas kitas vadovas A. O., kuris taip pat dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, nesukuria jokių teisių ir pareigų šiam asmeniui, kadangi teismas nenustatinėjo, ar būtent A. O. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Darvilė“ bankroto bylos iškėlimo, ir nenustatė, kad jam tokia pareiga buvo atsiradusi. Apeliantė skunde taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kokiu būdu skundžiamas teismo sprendimas daro įtaką A. O. materialiosioms teisėms ir pareigoms bei dėl kokių šio asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, juo labiau kad kaip minėta pirmiau, teismų praktikoje yra įprasta spręsti kiekvieno iš įmonės vadovų, vadovavusių įmonei skirtingais laikotarpiais, civilinės atsakomybės klausimą ir tai savaime neturi įtakos kito įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y. automatiškai nesukusia materialinių teisių bei pareigų.
10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos ginčo dalyką (atsakovo civilinės atsakomybės klausimas) ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti. Byloje keliamas klausimas tik dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pažeidimo ir nėra sprendžiama dėl kitų UAB „Darvilė“ valdymo organų civilinės atsakomybės. Apeliantė atsakingu dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo prašė pripažinti tik atsakovą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės
11. Byloje keliamas atsakovo civilinės atsakomybės dėl pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo galimo pažeidimo ir žalos atlyginimo klausimas.
12. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi atsakovo vadovavimo UAB „Darvilė“ metu) nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
13. Atsakomybė bendrovės vadovui minėtu teisiniu pagrindu gali būti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Kaltės prezumpciją tokiu atveju turėtų paneigti atsakovas. Bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, todėl vien bendrovės vadovo neteisėtos veikos ar neveikimo nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
14. Be to, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar kilo pareiga ir kada ji atsirado, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios tokio pažeidimo teisinės pasekmės. Taigi tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.
15. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pavyzdžiui, delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
16. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kadangi ieškovė neįrodė įmonės nemokumo nuo 2015 m. gruodžio 31 d., todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas A. B., tapęs UAB „Darvilė“ vadovu 2016 m. kovo 10 d., privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 32 631 Eur suma 2015 metais mokėtina kreditoriams per vienerius metus nėra tapatu pradelstiems įmonės įsipareigojimams. Kadangi apeliantė nepateikė įmonės pradelstų įsipareigojimų sąrašo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Darvilė“ jau nuo 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.
17. Apeliantė skunde argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog per vienerius metus kreditoriams mokėtina 32 631 Eur suma nėra tapatu pradelstiems įmonės įsipareigojimams, nes tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teismų praktikai. Apeliantės teigimu, pagal teismų praktiką, nepradelsta laikytina ta suma, kuri nurodoma balanso eilutėje – po vienerių metų mokėtinos sumos, todėl priešingai nei nustatė teismas, nagrinėjamu atveju 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse informacinėje eilutėje per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nurodytas įmonės rodiklis (32 631 Eur) reiškia pradelstus bendrovės įsipareigojimus. Su šiais apeliantės teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
18. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kita) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kita) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos apibūdina tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Taigi, įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis.
19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, taip pat per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tapatūs pradelstiems atsakovo įsipareigojimams, kuriuos būtina nustatyti, siekiant tinkamai įvertinti įmonės (ne)mokumo klausimą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad, vadovaujantis Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. VAS-41 „Dėl 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ tvirtinimo“ 49 punktu, per vienus metus mokėtinos sumos yra skolos, kurias įmonė turės sumokėti per trumpesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Taigi, vien tai, kad tam tikras įmonės įsiskolinimas yra įrašytas į minėtą balanso eilutę „Per vienus metus mokėtinos sumos yra skolos“, nereiškia, jog skola yra pradelsta. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, kaip jau minėta, yra vertinamos pradelstos skolos, t. y. skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Darvilė“ balanse informacinėje eilutėje per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nurodytas įmonės rodiklis (32 631 Eur) reiškia pradelstus bendrovės įsipareigojimus.
20. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė bendrovei įrodinėjimo naštą įrodyti, jog balanso informacinėje eilutėje per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra įmonės pradelsti įsipareigojimai.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo ieškinio reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Kaip jau minėta, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliantė, siekdama pagrįsti tai, kad UAB „Darvilė“ jau nuo 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir atsakovui tapus vadovu jis privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, turi pareigą pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, nes šios aplinkybės yra susijusios su atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
22. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė pakankamai duomenų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad UAB „Darvilė“ nuo 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Apeliantė ne tik, kad nepateikė kreditorių sąrašo ar kitų duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti dėl nemokumo momento, kurį nurodo ieškovė, tačiau ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina teismo išvadas, jog UAB „Darvilė“ balansas už 2015 metus nėra pakankamas įrodymas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apie šiuo metu UAB „Darvilė“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinius reikalavimus, nė vienas iš patvirtintų reikalavimų nėra atsiradęs ieškovės nurodytu laikotarpiu: 1) kreditoriaus M. G. finansinis reikalavimas kildinamas iš Darbo ginčų komisijos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo M. G. už UAB „Darvilė“ darbo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 28 d. priteista 1 001,25 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; kreditoriaus M. P. finansinis reikalavimas kildinamas iš Darbo ginčų komisijos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo M. P. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 28 d. priteista 1 001,25 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; kreditoriaus E. A. (E. A.) finansinis reikalavimas kildinamas iš Darbo ginčų komisijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo
E. A. už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d. priteista 879,18 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; kreditoriaus Č. S.
(Č. S.) finansinis reikalavimas kildinamas iš Darbo ginčų komisijos 2017 m.
liepos 25 d. sprendimo, kuriuo Č. S. už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 12 d. iki
2017 m. vasario 28 d. priteista 2 302,86 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; kreditoriaus I. D. finansinis reikalavimas kildinamas iš Darbo ginčų komisijos 2017 m.
liepos 25 d. sprendimo, kuriuo I. Daugirdui už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2017 m. vasario 28 d. priteista 2 302,86 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; kreditoriaus
T. P. (T. P.) finansinis reikalavimas kildinamas iš Darbo ginčų komisijos
2017 m. liepos 5 d. sprendimo, kuriuo T. P. priteista 2 302,86 Eur nuo 2016 m.
lapkričio mėn. su darbo santykiais susijusių išmokų; kreditorės UAB „Aleksata“ 5 807 Eur finansinis reikalavimas atsirado 2016 m. spalio 20 d.; Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto pagrindu 28 038,72 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė nuo 2017 m.
rugpjūčio mėn.; VSDFV Kauno skyriaus patvirtintas 677,09 Eur finansinis reikalavimas susidarė nuo 2017 m. spalio mėnesio.
23. Be kita ko, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Darvilė“ įsiskolinimas valstybiniam biudžetui skirtingais laikotarpiais kito. Atsakovas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą, iš kurios matyti, kad 2016 m. kovo 10 d. įmonė skolinga 476,66 Eur, o 2017 m. rugsėjo 1 d. skola sudarė 0,02 Eur, nors įmonės bankroto byloje yra patvirtintas 28 038,72 Eur finansinis reikalavimas. Taip pat atsakovas pateikė VSDFV Kauno skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad skolos 2016 m. kovo 1 d. VSDFV nebuvo, o 2017 m. rugsėjo 1 d. VSDFV įsiskolinimas sudarė 2 813,97 Eur. Dar daugiau, VSDFV Kauno skyrius 2018 m. gruodžio 3 d. rašte, kuriuo prašė patvirtinti turimą finansinį reikalavimą, nurodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Darvilė“ įsiskolinimas sudarė 12,83 Eur, tačiau UAB „Darvilė“ bankroto byloje VSDFV Kauno skyriaus patvirtintas finansinis reikalavimas yra 677,09 Eur dydžio. Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, visi UAB „Darvilė“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado žymiai vėliau nei kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ar atsakovo tapimo UAB „Darvilė“ vadovu dieną, todėl, nesant duomenų apie įmonės balanse už 2015 metus įrašytas skolas, nėra pagrindo spręsti, kad mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nurodytas įmonės rodiklis (32 631 Eur) reiškia pradelstus bendrovės įsipareigojimus.
24. Kaip buvo minėta, vertinant įmonės mokumą, reikia įvertinti ir turimą turtą. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad 2015 metais ieškovė turto turėjo už 36 846 Eur. Kaip nurodo apeliantė, atsakovas administratorei neperdavė jokių duomenų, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė turto turėjo už 36 846 Eur, ir neįrodinėjo bei neįrodė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 36 846 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, būtent ieškovė, kuriai kyla pareiga įrodyti tai, kad įmonė buvo nemoki, turi pareigą įrodyti, jog 2015 metų balanse nurodytas turtas nėra realus. Apeliantė teigia, kad atsakovas jai neperdavė jokio turto ir dokumentų, tačiau svarbu pažymėti, jog atsakovas, vadovaujantis viešaisiais duomenimis, įmonės vadovu buvo iki 2017 m. rugsėjo 8 d., o įmonei bankroto byla iškelta tik 2018 m. spalio 12 d., kai įmonei vadovavo kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų nei apie ieškovės pradelstus įsipareigojimus, nei apie turto fiktyvumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė, jog UAB „Darvilė“ tapo nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir kad atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tapęs įmonės vadovu – 2016 m. kovo 10 d.
25. Pažymėtina, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama įmonės skolų suma, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakingo asmens įmonės valdymo laikotarpiu. Taigi turi būti nustatyta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Tik nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
26. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad UAB „Darvilė“ tapo nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir kad atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tapęs įmonės vadovu – 2016 m. kovo 10 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustačius bendros išaugusios įmonės skolos sumos atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu bei pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinio ryšio, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad atsakovas buvo faktinis UAB „Darvilė“ vadovas iki pat jos bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga nustatinėti šias aplinkybes, kadangi jau konstatuota, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Tai, kas faktiškai vadovavo įmonei, būtų reikšminga tuo atveju, jei pripažinus atsakovo veiksmus neteisėtais, būtų nustatinėjamas atsakovo sukeltos žalos dydis. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija išsamiau dėl šių aplinkybių nepasisako.
28. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą, atsiradusį, kai bendrovės vadovu VĮ Registrų centre buvo registruotas A. O., iš atsakovo turi būti priteista žala, atsiradusi dėl atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo jam tapus ieškovės vadovu (2016 m. kovo 10 d.) iki 2017 m. rugsėjo 8 d., ir sudaranti 25 938,74 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymais patvirtina, kad aptarti finansiniai įsipareigojimai atsirado dar atsakovui esant vadovu, tačiau šiuo atveju apeliantė neįrodė, jog nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ar kito momento įmonė buvo nemoki ir atsakovui tapus įmonės vadovu jam būtų kilusi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, šiame procese taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Pabrėžtina, kad teismas vertina ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, neperžengdamas ieškinio ribų, todėl teismui nustačius, jog ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų, teismui nekyla pareiga ieškoti kito faktinio ar teisinio pagrindo, kad būtų tenkintas ieškinio reikalavimas.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino vadovaudamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei paskirstė įrodinėjimą naštą tarp šalių, savo išvadas motyvavo, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieškovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovas įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintiną (CPK 93 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, nustatančias, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie valstybės naudai priteistinas antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidas, kurios sudaro 72 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, valstybės naudai iš ieškovės administravimo išlaidų priteistina 72 Eur už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darvilė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) administravimo lėšų 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.