Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – H. Š. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016-01-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. Š. Biržų rajono apylinkės teismo 2016-01-21 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 28 EUR bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 868 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinus H. Š. paskirta galutinė nuobauda - 868 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

H. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, 2016-01-13 d. 13.09 val., (duomenys neskelbtini), esančioje stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo, ko pasekoje atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126 p., 219 p. 1 d., 222 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu H. Š. neneigia apgadinęs kitą transporto priemonę ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Tačiau mano, kad apylinkės teismas jį nubaudė per griežtai, netinkamai įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, nevertino eismo įvykio metu atsiradusios žalos, apgadinimų masto, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis jam jokių pretenzijų, nereiškė, nesivadovavo proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, neatsižvelgė į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose ir nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

H. Š. skunde detaliai aptaria pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodydamas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje lėtai važiavo atbuline eiga, pajuto, kad vos į kažką atsirėmė, to atsirėmimo metu išgirdo garsinį signalą. Įsirėmimas buvo toks silpnas ir nežymus, o garsinį signalą jis palaikė įsijungusią kito automobilio signalizacija, todėl nesuprato, kad tokiu būdu galėjo apgadinti kitą transporto priemonę. Be to, šalia sėdinti sutuoktinė ragino važiuoti iš aikštelės, užtikrindama, kad jis negalėjo apgadinti kito automobilio. Todėl neįsitikinęs, ar niekam nepadarė žalos, lėtai išvažiavo iš aikštelės. Kitą dieną atvykus policijos pareigūnams, jis papasakojo įvykio aplinkybes, buvo sąžiningas ir kritiškai vertino savo elgesį. Labai gailisi dėl šios situacijos, prašo atsižvelgti į tai, kad pažeidimo padarymo rytą buvo atliekami sveikatos tyrimai, todėl nors ir yra patyręs, drausmingas vairuotojas, dėl emocinio sutrikimo ar per didelio pasitikėjimo savo vairavimo įgūdžiais, netinkamai įvertino situaciją.

Nurodo, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam pretenzijų neturi. Atkreipia dėmesį, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo ir jo šeimos narių finansinė padėtis yra sudėtinga, nes vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pensijos. Tiek jis, tiek jo sutuoktinė turi rimtų sveikatos problemų, įskaitant klausos sutrikimus, be to jis serga prostatos vėžiu, žmona turi problemų su judėjimu, jai nustatytas 40 procentų darbingumas. Tenka prižiūrėti 95 metų amžiaus nevaikštančią, silpnai matančią motiną. Todėl specialiosios teisės atėmimas ir paskirtos galutinės baudos sumokėjimas būtų neproporcinga ir per griežta sankcija jo padarytiems pažeidimams.

Mano, kad atsižvelgiant į skunde išdėstytas ir byloje nustatytas aplinkybes, jo atžvilgiu galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes tai atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Ginčo dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų šiuo atveju nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos galutinės administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo bei skirti mažesnę nei paskirtoji baudą.

Teismas, individualizuodamas skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.2AT-13-2013, 2AT-10-2014,2AT-20-942/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016 yra pasisakęs, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat pažeidimo tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes, kurios iš esmės atitiko su nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino kaip H. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismas atsižvelgęs į pažeidėjo amžių ir H. Š. atsakomybe lengvinančia atsakomybe pripažino tai, kad jis pažeidimą padarė, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). H. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bylos duomenys patvirtina, jog H. Š. yra pensininkas (b.l.51), turi sveikatos problemų, susijusių su širdies veiklos sutrikimais, kelio sąnario artroze, stuburo osteochondroze ir kt., taip pat serga onkologine, prižiūri neįgalią motiną (b.l.57), rūpinasi 40 procentų darbinga, kartu gyvenančia sutuoktine (b.l. 50-51), buvusio darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b.l.60). Vairavimo stažas yra 46 metai ir per šį laikotarpį H. Š. tik vieną kartą 2008 metais baustas administracine tvarka už KET pažeidimą – už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą (b.l. 16), galiojančių administracinių nuobaudų nėra.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina, kad H. Š. pažeidimą padarė ne intensyvaus eismo zonoje, o automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga ir nedideliu greičiu, sudėtingomis eismo sąlygomis, kita transporto priemonė apgadinta nežymiai. Tai patvirtina, kad H. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, o sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkesnių padarinių, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nepasunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus. Šios aplinkybės rodo nedidelį H. Š. padaryto pažeidimo pavojingumą, o byloje esantys duomenys, reikšmingi pažeidėjo asmenybei, neleidžia jo vertinti kaip neatsakingo ar sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjančio KET reikalavimus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015, Nr. 2AT-21-648/2016) bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi H. Š. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 868 Eur dydžio bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog H. Š. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, paliktina nepakeista, tačiau, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, švelnintina papildoma administracinė nuobauda skiriant trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminą.

Nors apeliantas prašo visai neskirti teisės vairuoti atėmimo nuobaudos, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos neskyrimas, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principo ir neužtikrintų ne tik individualiosios, bet ir bendrosios prevencijos įgyvendinimo. Tokiu būdu pažeidėjui suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pažeidimą, kurį įstatymų leidėjas priskiria prie šiurkščių, nes administracine nuobauda siekiama, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti H. Š. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę dienos, kai jie pažeidimą padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, o šiuo atveju H. Š. pažeidimus padarė, būdamas blaivus, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė specialiosios teisės atėmimo terminą nuo nutarimo priėmimo dienos, t. y. 2016-01-21. Esant tokioms aplinkybėms, specialiosios teisės atėmimo nuobaudos terminas skaičiuotinas nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodytos datos, t. y. 2016-01-21.

ATPK 33 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų ribose. Kadangi H. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas atsižvelgus į jo sankciją yra sunkesnis, todėl galutinė subendrinta nuobauda skiriama šio straipsnio ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

H. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą pakeisti:

Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir sumažinti H. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki trijų mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir H. Š. paskirti - 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-01-21 iki 2016-04-21.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.