Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. M., atsakovui T. V., atsakovų O. U., D. M., S. M. (S. M.) atstovei advokatei Liubovei Šiušienei, trečiajam asmeniui M. J., jo atstovei advokato padėjėjai Sigitai Rubavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo LUAB „Finsonas“ ieškinį atsakovams O. U., D. M., S. M. (S. M.), T. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. V. (buvusi S.) parodė, kad nuo 2009 m. iki 2010 m. kovo mėn. dirbo UAB „Finsonas“ finansų patarėja. Paaiškino, kad tik sudarė byloje nagrinėjamą preliminarią sutartį, ją pasirašė, tačiau jokių veiksmų kaip įgaliotas UAB „Finsonas“ asmuo, susijusių su šios sutarties vykdymu, neatliko. Taip pat nurodė, kad iš atsakovų jokių piniginių lėšų negavo, pinigai buvo mokama įmonės administratorei arba direktoriui M. J., ji, R. V., prireikus tik pasirašydavo ant kvito. Be to, gerais ketinimais vedama tik po turto pirkimo O. U. padėjo susitvarkyti elektros įvedimo į nekilnojamąjį turtą įforminimą, tačiau 2010-05-10 O. U. jai suteiktu įgaliojimu nesinaudojo: dėl kredito gavimo netarpininkavo, pas notarą kartu nėjo, dokumentų tvarkyti nepadėjo. Nepamena, kaip O. U. ją susirado ir parašė minėtą įgaliojimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-09-07 buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią atsakovė O. U., kaip būsima pirkėja, įsipareigojo iki 2009-10-31, po pratęsimo iki 2009-12-31, iš atsakovų D. M. ir T. V., kaip būsimų pardavėjų, už 210000,00 Lt nupirkti ½ dalį gyvenamojo namo, žemės sklypo, kitų kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iki 2009-09-25 pateikti ieškovui visus sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus, o ieškovas įsipareigojo atlikti teisingą savalaikį visų dokumentų paruošimą sandoriui (gauti nuosavybę patvirtinančius dokumentus, gauti iš visų įmonių, įstaigų ir organizacijų visas pažymas, pažymėjimus ir kitas pažymas, susijusias su nekilnojamojo turto pirkimu/pardavimu, kreiptis į teismus). Už ieškovo suteiktas paslaugas atsakovė O. U. įsipareigojo sumokėti 2000,00 Lt, o atsakovai T. V. ir D. M. – 3000,00 Lt (b.l. 9-11). 2010-06-01 buvo sudaryta pirkimo – paradavimo sutartis, pagal kurią atsakovai D. M., S. M. (S. M.) ir T. V. pardavė atsakovei O. U. bei J. R. jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 84).

Sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties esmės ir teisinės reikšmės, svarbiausias šaltinis yra sutarties turinys. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, preliminari sutartis – tai susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką preliminarioji sutartis – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu ir tai yra pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju 2009-09-07 sutartyje atsakovė O. U., kaip būsima pirkėja, įsipareigojo iki 2009-10-31 už 210000,00 Lt nupirkti iš atsakovų D. M., S. M. ir T. V., kaip būsimų pardavėjų, ½ dalį gyvenamojo namo, žemės sklypo, kitų kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11, Sutarties 3.1, 4.1 punktai). Tai leidžia daryti išvadą, kad tarp atsakovų O. U., D. M., S. M. ir T. V. buvo susiformavę ikisutartiniai teisiniai santykiai, o jų 2009-09-07 sudaryta sutartis pripažintina preliminaria nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi, kadangi yra visi tokiai sutarčiai būdingi bruožai: aiškus sutarties šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, sutarties šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, bei šio susitarimo įforminimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.). Iš šios sutarties taip pat matyti, kad atsakovas S. M. 2009-10-30 savo parašu patvirtino, kad pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas pratęstas iki 2009-12-31 (b.l. 9-11). Ir nors kitos sutarties šalys pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino pratęsimo savo parašais preliminarioje sutartyje nepatvirtino, tačiau neginčija, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas iki nurodyto termino buvo pratęstas (b.l. 37-38). Byloje taip pat nėra ginčo, kad ir per pratęstą terminą (iki 2009-12-31) pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo; tokia sutartis tarp iš dalies naujų sandorio šalių ir kitomis sąlygomis sudaryta tik 2010-06-01 (b.l. 84). CK 6.165 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi tai, kad 2009-09-07 preliminariojoje sutartyje numatytas pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pasibaigęs ir per jį pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties šalims nesudarius per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, preliminarioji sutartis kaip susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, nebegalioja, nes joje numatyta prievolė yra pasibaigusi (CK 6.165 str. 5 d.).

Trišale 2009-09-07 sutartimi, kuri kaip minėta kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis, jos šalys susitarė, kad ieškovas atsakovams teiks tarpininkavimo paslaugas (atliks teisingą savalaikį visų dokumentų paruošimą pagrindiniam sandoriui sudaryti) (Sutarties 2.2 p.), o atsakovai įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už jo suteiktas paslaugas: atsakovė O. U. įsipareigojo sumokėti 2000,00 Lt (Sutarties 4.6 p.), o atsakovai D. M., S. M. ir T. V. - 3000,00 Lt (Sutarties 3.8 p.). Laikytina, kad šių paslaugų teikimo terminas yra toks pats kaip ir tarp atsakovų sudarytos preliminariosios sutarties galiojimo terminas, t.y. po sutarties pratęsimo iki 2009-12-31, kadangi pagrindinį sandorį aptarnaujanti sandorio dalis – tarpininkavimo paslaugų teikimas pagrindiniam sandoriui sudaryti - negali galioti ilgiau nei preliminari sutartis, t.y. preliminariosios sutarties galiojimo terminas yra naikinamasis terminas tarpininkavimo paslaugoms teikti (CK 6.33 str. 1, 3 d.). Vadovaujantis CK 6.124 straipsnio nuostatomis, prievolė baigiasi, suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga. Naikinamasis terminas – tai terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta civilinė teisė ar pareiga; šis terminas negali būti teismo ar arbitražo atnaujintas (CK 1.117 str. 6 d.).

Šiuo atveju ieškovas įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas pagrindiniam - nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo - sandoriui sudaryti, t.y. 2009-09-07 sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė atlygintiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad pagrindinis nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandoris preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu sudarytas nebuvo dėl nuo atsakovų valios nepriklausančių aplinkybių (atsakovė O. U. negavo kredito, dėl valdžios institucijų užtruko žemės sklypo geodezinių matavimų atlikimas ir jo patvirtinimas, kilo nesutarimai su kitais bendraturčiais, su kuriais derinta naudojimosi turtu tvarka ir pan.) (b.l. 63-66, 86, 88), šių aplinkybių šalys neginčija, kaltės klausimas dėl 2009-09-07 sutartyje numatytų prievolių pasibaigimo suėjus jų įvykdymo terminui nėra ieškinio faktinis pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), todėl 2009-09-07 sutartis nuo 2009-12-31 nebegaliojo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui kaip paslaugų teikėjui turi būti atlyginta už faktiškai suteiktas paslaugas (CK 6.124 str., 6.721 str.). Tokių sumų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, kuris turi pagrįsti turėtas protingas su sutarties vykdymu iki sutarties pabaigos jos neįvykdymu susijusias išlaidas (CPK 178 str.). Bylos duomenimis matyti, kad atsakovė O. U. 2009-09-08 sumokėjo ieškovui 1000,00 Lt (b.l. 12). Atsakovai įrodinėja, kad jokių paslaugų pagal 2009-09-07 sutartį ieškovas nei joje nustatytu terminu (iki 2009-10-31), nei po jos pratęsimo (iki 2009-12-31), nei vėliau neatliko, visus sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus atsakovai, kaip pirkimo – pardavimo sutarties šalys, rinko ir tvarkė patys, padedami 2010-05-10 įgaliojimo (b.l. 82-83) pagrindu veikusios R. S. (V.), su kuria kaip su fiziniu asmeniu ir atsiskaitė (b.l. 37-38, 97-99). Ieškovas įrodinėja, kad tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti teikė iki pat sandorio sudarymo (2010-06-01 (b.l. 84)) (b.l. 2-5, 96-97, 100). Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. Taip pat atsakovas privalo įrodyti savo atsikirtimus, o jam šios pareigos nevykdant, atsiranda pagrindas teismui patenkinti pareikštus reikalavimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t.y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiuo atveju iš ieškovo ir ieškovo pusėjo esančio trečiojo asmens pateiktų duomenų negalima spręsti apie tai, kad ieškovas suteikė tarpininkavimo paslaugas atsakovams: byloje pateikta paraiška kreditui (duomenys neskelbtini) gauti (b.l. 121-122) rodo, kad dėl kredito kreipėsi ne tik 2009-09-07 sutarties šalis atsakovė O. U., o ir J. R., nesanti tarpininkavimo sutarties šalis, kas paneigia trečiojo asmens, ginčo laikotarpiu veikusio kaip UAB „Finsonas“ vadovas, teiginius, kad jis padėjo parengti paraiškas kredito įstaigoms kreditui gauti (b.l. 100-101). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į trečiojo asmens rašytinių bei teismo posėdyje duotų žodinių paaiškinimų nenuoseklumą. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovė O. U. gavo teigiamą atsakymą iš (duomenys neskelbtini) dėl paskolos suteikimo, tačiau 2010 m. gegužės mėn. sužinojo, kad paskola šio banko vis dėlto suteikta nebus, o į trečiojo asmens siūlymus kreiptis į kitus bankus atsakovė O. U. nesutiko (b.l. 63-66). Tuo tarpu 2014-02-05 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsisakė suteikti atsakovei O. U. kreditą, tuomet 2010 m. balandžio mėn. padėjo jai užpildyti paraiškas ir kreipėsi į kitus keturis Lietuvoje veikiančius bankus. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad trečiojo asmens parodymai yra nenuoseklūs, pakito bylos nagrinėjimo metu. Parodymų pasikeitimo trečiasis asmuo nemotyvavo. Pagal CPK 185 straipsnį, vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; kt.). Pažymėtina, kad kai vertinami nuoseklūs daugkartiniai vienos šalies parodymai ir kitos šalies parodymai, kurie nenuoseklūs - be aiškios ir svarbios priežasties buvo pakeisti - ir prieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms, tai pirmesnioji įrodymų grupė įvertinta kaip labiau patikima ir toks įrodymų visumos įvertinimas atitinka CPK 185 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, trečiojo asmens parodymai yra nenuoseklūs, be aiškios ir svarbios priežasties bylos nagrinėjimo metu pakeisti, tuo tarpu atsakovų parodymai yra nuoseklūs: pastarieji nuosekliai tiek atsiliepime į ieškinį (b.l. 37-38), tiek byloje esančioje rašytinėje medžiagoje (b.l. 70-74), tiek teismo posėdžių metu (b.l. 97-99) nurodė, kad ieškovas jokių paslaugų nesuteikė, sandorio sudarymo klausimus sprendė patys, padedami 2010-05-10 įgaliojimo (b.l. 82-83) pagrindu veikusios R. S. (V.), 2009-09-07 sutartis 2009-12-31 nustojo galioji pasibaigus joje numatytoms prievolėms. Be to, aplinkybes, kad trečiasis asmuo netarpininkavo kredito (duomenys neskelbtini) gavime patvirtina ir tai, kad 2014-02-05 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo negalėjo nurodyti to, kad paraišką kreditui (duomenys neskelbtini), kuris vėliau ir suteikė kreditą, gauti teikė ne tik atsakovė O. U., tačiau ir J. R., nesanti ginčo sutarties šalimi, to, ar J. R. paraišką teikė kaip kredito gavėja, ar laiduotoja ir t.t. Trečiasis asmuo taip pat visiškai nepagrįstai teikė prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus apie tai, kas ir kada kreipėsi į bankus dėl paskolos suteikimo (b.l. 105-106), kadangi pats trečiasis asmuo 2014-02-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad paraiškų kreditui gauti UAB „Finsonas“ savo vardu niekada neteikė, jas savo ranka pildo klientai; taigi, akivaizdu, kad jokių ieškovo paslaugų teikimą patvirtinančių įrodymų kredito įstaigose būti negali. Trečiasis asmuo į bylą taip pat pateikė 2010-05-11 pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 300,00 Lt (b.l. 68) bei nurodo, kad šią sumą sumokėjo už ginčo objekto (duomenys neskelbtini) vertinimą. Pažymėtina, kad pateiktas dokumentas negali būti laikomas patikimu rašytiniu įrodymu, kadangi neaišku, kokiu pagrindu trečiasis asmuo, pinigus sumokėjęs kaip fizinis asmuo, veikė, turint omeny, kad ginčo 2009-09-07 sutartis pinigų mokėjimo metu nebegaliojo, taip pat įvertinant tai, kad analogišką turto vertinimą užsakė ir apmokėjo pati atsakovė O. U. (b.l. 123-124). Prieštarauja elementariai logikai trečiojo asmens teiginiai, kad atsakovės O. U. atliktas bei apmokėtas turto vertinimas yra trečiojo asmens atlikto turto vertinimo patikslinimas, kadangi, logiška, patikslinimas negali kainuoti daugiau bei pats vertinimas. Maža to, 2013-12-04 teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos, buvusios UAB „Finsonas“ darbuotojos J. G. parodymai, kad atsakovai ne kartą lankėsi įmonės biure (b.l. 101), jokių bylai reikšmingų aplinkybių neįrodo, neįrodo ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir yra teisiškai nereikšmingi (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad ieškovas, 2009-09-07 trišalei sutarčiai nebegaliojant nuo 2009-12-31, pasibaigus joje numatytai prievolei, neįrodė ieškinio pagrįstumo, neįrodė, kad suteikė tarpininkavimo paslaugas pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti ar kad sutarties galiojimo metu patyrė išlaidų, kurių nepadengia gauta 1000,00 Lt suma (b.l. 12, CK 6.721 str., CPK 178 str.), todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.