Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės mažosios bendrijos „Rengėjai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Rengėjai“ ieškinį atsakovui S. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. DGKS-7511 dalies pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB „Rengėjai“ (toliau – ieškovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. DGKS-7511 darbo byloje Nr. APS-131-19322 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovo S. B. (toliau – darbuotojas, atsakovas) prašymą iš dalies ir nusprendė priteisti iš ieškovės 2 265,50 Eur dienpinigių, kitoje dalyje prašymą atmesdama, pateikė teismui ieškinį, prašydama pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimą dalyje dėl 2 265,50 Eur dienpinigių priteisimo atsakovo naudai ir atmesti atsakovo 2019 m. spalio 9 d. prašymą dėl 2 265,50 Eur dienpinigių priteisimo iš ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gautų duomenų nustačius, jog atsakovo esama ar paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

9. Byloje nustatyta, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, 2019 m. gruodžio 30 d. ieškinyje nurodžiusi atsakovo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius.

10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., o rašytinių įrodymų, jog atsakovo gyvenamoji vieta būtų 2019 m. gruodžio 30 d. ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra, ieškinį atsisakė priimti, išaiškindamas ieškovės teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, daro išvadą, jog šis, patikrinęs Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis ir nustatęs, jog atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., nepagrįstai vadovavosi vien Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, neatsižvelgdamas į prie ieškinio pridėtus priedus, turinčius lemiamą reikšmę sprendžiant dėl atsakovo faktinės gyvenamosios vietos.

11. Atskirajame skunde pažymėta, jog nurodant paskutinį jai žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, remtąsi jo paties viešu pareiškimu Darbo ginčų komisijai pateiktame 2019 m. sausio 15 d. prašyme, kuriuo jam siųsti procesiniai dokumentai Darbo ginčų komisijos nagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-131-19322.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 21 punktas).

13. Civilinių bylų teismingumo Lietuvos Respublikos teismuose taisyklės nustatytos CPK IV skyriuje. Šio skyriaus 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis juridiniam asmeniui ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis).

14. Taigi, gauta informacija iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, kuriame kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų, kuriuo gali būti vadovaujamasi nustatant asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta tol, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

16. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų priedų, Darbo ginčų komisija, priėmusi skundžiamą sprendimą, jį išsiuntusi kartu su 2019 m. gruodžio 6 d. pranešimu Nr. (107)DGS-23187 darbo byloje Nr. APS-131-19322 atsakovo 2019 m. sausio 15 d. prašyme Nr. APS-1-895 „Dėl galimai nelegalaus darbo“ nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą darydamas išvadą, kad kitų duomenų, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra būtent ieškovės 2019 m. gruodžio 30 d. ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neįvertinęs aplinkybės, kad pagal ieškinio prieduose esančią informaciją, pats atsakovas buvo pateikęs duomenis apie savo faktinę gyvenamąja vietą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tokiu būdu, sutinkant su ieškovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, apie atsakovo, kaip fizinio asmens, faktinę gyvenamąją vietą buvo nepagrįstai spręsta nesivadovavus turimų duomenų visetu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK normas, nustatančias bendrąjį teismingumą pagal atsakovo gyvenamąją vietą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4317-727/2020 naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4317-727/2020 panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškovės mažosios bendrijos „Rengėjai“ ieškinio atsakovui S. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. DGKS-7511 dalies pakeitimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.