Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1755-344/2016 pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, A. V., antstolei E. M., antstoliui S. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

P. V. P. pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Principo reikalas“. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-191-169/2016 buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjui V. P.. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-398-883/2016 Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties dalis, kuria atmestas V. P. prašymas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, panaikinta ir klausimas perduotas Mažeikių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškimą patenkino – iškėlė V. P. fizinio asmens bankroto bylą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad teisminis procesas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-774-124/2011, buvo baigtas tik 2013 m. rugsėjo 10 d., kuomet Lietuvos apeliacinio teismo kolegija civilinėje byloje Nr. 2A-2032/2013 priėmė nutartį atmesti apeliacinį skundą ir palikti sprendimą nepakeistą bei nurodė, jog, įvertinusi apelianto veiksmus civilinių teisinių santykių aspektu, sprendžia, jog UAB „Auksodės malūnas“, nurašiusi pareiškėjo V. P. skolą, neatgavo 244 260 Lt (70 742 Eur), taip sumažindama savo turtą bei apsunkindama atsiskaitymą su kreditoriais. Pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip neatitinkantys bendrovės tikslų, nesąžiningi bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu bei padarę UAB „Auksodės malūnas“ 244 260 Lt (70 742 Eur) žalą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas V. P., sudarydamas anksčiau minėtus sandorius, buvo nesąžiningas, nes įmonės vardu sudarė sandorius pats su savimi, kaip fiziniu asmeniu (CK 2.87 straipsnio 3, 4 dalys, 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas sprendė, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nesąžiningo elgesio, valdant UAB „Auksodės malūnas“ yra, tačiau konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju tai turi esminės neigiamos reikšmės vertinant pareiškėjo reikalavimus ir sprendžiant pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nesąžiningi veiksmai, kurie įvertinti kaip nesąžiningi, buvo atlikti anksčiau nei prieš penkerius metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo ir nepatenka į Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nustatytą laikotarpį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas paskutiniuosius trejus metus kaip tik dėjo pastangas mokumui pagerinti. Vien faktas, kad jis dirba dukrai priklausančioje bendrovėje UAB „V. B.“ direktoriumi ir gauna tik minimalų darbo užmokestį, nesuteikia teismui pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. V. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

8.1. Pareiškėjas V. P. klaidiną teismą, pateikia neteisingus duomenis apie savo turtinę padėtį. Būdamas UAB „Auksodės malūnas“ vadovu, sudarinėjo bendrovei nuostolingus sandorius, ėmė iš įmonės pinigines lėšas, gyveno ne pagal išgales, išlaidavo. Pareiškėjo neteisėtų sandorių sudarymas, fiduciarinių bendrovės vadovo pareigų pažeidimas parodo, kad jis veikė nesąžiningai, nesistengė dėl kreditorių interesų, liko skolingas gana dideles sumas, todėl pažeidė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., kuris yra susietas su CK 6.67 str. Jau vien šiuo pagrindu teismas galėjo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

8.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas per pastaruosius trejus metus dėjo pastangas savo mokumui pagerinti. Pareiškėjo turtas perrašytas dukrai, kuri valdo UAB „V. B.“, o pareiškėjas ir jo sutuoktinė ten dirba direktoriais. Pareiškėjas V. P. turėjo akcijas BĮ „I. V.“ ir kitose įmonėse, tačiau dėl nežinomų priežasčių jas pardavė ir pagal pateiktą ataskaitą šiuo metu neturi nei nekilnojamojo turto, nei piniginių lėšų bankuose ar grynųjų pinigų. Neaišku, iš ko pareiškėjas vyksta į medžiokles, iš kokių lėšų nuomojasi medžioklinius šautuvus, kai pajamų „neužtenka“ net būtiniausiems poreikiams. Pareiškėjas deklaruoja, kad judėjimui naudojasi visuomeniniu transportu, tačiau neteko to pastebėti, nes pareiškėjas į medžioklę atvyksta visureigiu, apeliantas yra matęs, kad pareiškėjas naudojasi ir kitokia transporto priemone.

8.3. Byloje esančių įrodymų nepakanka išvadai, kad pareiškėjas yra nemokus, priešingai, jie patvirtina, jog pareiškėjo finansinė būklė nėra kritinė ir jis gali vykdyti skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti tai, kad fizinis asmuo, sudarinėdamas minėtus sandorius, turėjo numatyti jų pasekmes, todėl vien aplinkybės, kad prasidėjo ekonominė krizė, negali būti pripažintos objektyviomis priežastimis, lėmusiomis pareiškėjo finansinės situacijos pablogėjimą.

8.4. Pareiškėjas pateikia neteisingus faktus apie savo padėtį, t. y. deklaruoja savo nemokumą pažeisdamas FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. – fizinio asmens būklė neatitinka tos jo padėties, kad jis negalėtų vykdyti skolinių įsipareigojimų. Todėl teismas privalėjo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas V. P. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

9.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui reikšmės turi šio fizinio asmens veiksmai (neveikimas) per pastarųjų 3 metų laikotarpį. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino pareiškėjo nemokumo atsiradimo priežastis bei pagrįstai konstatavo, kad nesąžiningi veiksmai atlikti anksčiau nei prieš penkerius metus ir nepatenka į FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytą laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 str. 2 d. numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo V. P. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 MMA. FABĮ 5 str. 8 d. numato sąlygas, kurių bent vienai esant, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, t. y. paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatą, pažymima, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. išdėstyto atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisinį pagrindą ir jo taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2015-12-15. Nurodytas trejų metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas, sąžiningumo aspektu vertindamas pareiškėjo V. P. veiksmus jam einant UAB „Auksodės malūnas“ direktoriaus pareigas, t. y. iki įmonės bankroto 2010-09-06, tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., konstatuodamas, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nesąžiningo elgesio, valdant UAB „Auksodės malūnas“, tačiau tai neturi esminės neigiamos reikšmės, vertinant pareiškėjo reikalavimus ir sprendžiant pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015-12-15, todėl vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 d. 2 p., pirmosios instancijos teisme sąžiningumo aspektu pagrįstai nevertinti pareiškėjo veiksmai (neveikimas) iki 2012-12-15. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui V. P., privalėjo remtis įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriuose konstatuoto nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, atsiradę iki 2012-12-15. Pažymėtina, kad tokias išvadas buvo padaręs ir Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-398-883/2016, nagrinėdamas pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties, kuria pareiškėjui buvo atsisakyta iškelti fazinio asmens bankroto bylą. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo veiksmus, pripažindamas juos sąžiningais, konstatuodamas, jog pareiškėjas dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiekė sąmoningai savo padėtį bloginti. Apelianto nuomone, pareiškėjas slepia savo turtą ir tikrąsias pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais šiuos atskirojo skundo argumentus. Spręsdamas dėl pareiškėjo veiksmų sąžiningumo, siekiant susirasti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu siekiant atsiskaityti su kreditoriais, pirmosios instancijos pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėjas yra beveik pensijinio amžiaus, todėl, nepaisant to, kad jis visą gyvenimą ėjo vadovaujančias pareigas, šiuo metu jam būtų sunku susirasti geriau apmokamą darbą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016 m. balandžio 8 d. Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad pareiškėjas nepertraukiamai dirbo ir gavo darbo užmokestį. Todėl faktas, kad jis dirba dukrai priklausančioje bendrovėje UAB „V. B.“ direktoriumi ir gauna tik minimalų darbo užmokestį, ką patvirtina pateikta 2014 m. gruodžio 30 d. darbo sutartis Nr. 1-1, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Iš byloje esančios VĮ Registrų centro Telšių filialo 2015-12-22 pažymos ir antstolės E. M. 2015-12-22 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto matyti, kad pareiškėjo turėtas nekilnojamasis turtas buvo antstolio parduotas. VĮ „Regitra“ Telšių filialo duomenimis V. P. vardu registruotų transporto priemonių nėra. Apeliantas teigdamas, kad pareiškėjas, neva, turi transporto priemonių ir jomis važinėja, nepateikė įrodymų, kad jo matytos transporto priemonės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Apelianto deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai nepaneigia į bylą pateiktų minėtų oficialių įrodymų (CPK 197 str. 2 d.). Be to, VĮ Registrų centro Telšių filialo duomenimis pareiškėjas nėra įregistruotas jokios įmonės vieninteliu akcininku, jis tik iki 2015-03-25 turėjo 10 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Auksodės malūnas“ akcijų, įmonė yra bankrutavusi ir 2015 metais išregistruota iš juridinių asmenų registro, teismui 2015 m. vasario 18 d. priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos. Daugiau jokių įrodymų, kad nuo 2012-12-15 pareiškėjas būtų turėjęs kokios tai įmonės akcijų ir jas realizavęs, byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas. Tai, kad pareiškėjas su žmona iš UAB „V. B.“, kurios vadovė yra jų dukra, nuomojasi gyvenamąjį namą, pagal 2014 m. gruodžio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 150102 moka nuomą, negali būti pagrindu pareiškėją pripažinti nesąžiningu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui priklausęs gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), 2013-12-11 buvo paduotas varžytynėse, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas turi kažkur gyventi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius, jog paskutinių trejų metų laikotarpiu V. P. turimos skolos būtų susidariusios dėl jo nesąžiningų veiksmų, o taip pat nesant įrodymų, kad skolininkas tyčiniais veiksmais vengtų skolų mokėjimo, nesiektų gerinti savo finansinės padėties, vertinant fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. P. nemokumas yra pagrįstas ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

19. Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.