Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, AB „Swedbank“, AB „Šiaulių bankas“, A. V., antstolei E. M., antstoliui S. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Gelvora“, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai V. P. ir D. P. 2015-12-15 pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismo prašė: iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratoriumi skirti uždarąją akcinę bendrovę „Principo reikalas“ (toliau – UAB „Principo reikalas“); patvirtinti pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą 650 Eur sumą iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo šioje byloje bei nustatyti keturių mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Pareiškėjai savo nemokumą sieja su UAB „Auksodės malūnas“, kurios vadovu buvo pareiškėjas V. P., bankrotu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies: atsisakė iškelti V. P. fizinio asmens bankroto bylą; iškėlė D. P. fizinio asmens bankroto bylą, paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Principo reikalas“, pavirtino 600 Eur sumą, įskaitant mokesčius, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti D. P. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatė 30 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 325 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį D. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatė 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Teismas, atsižvelgęs, kad pareiškėjų skolos susidarė jiems esant santuokoje, tačiau kai kurios iš jų yra asmeninės V. P., kitos solidarios abiejų pareiškėjų, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygas analizavo ir konstatavo kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu atskirai.

Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog V. P. skolos žymiai viršija 25 MMA, skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, pareiškėjas pareiškime nurodo, jog pradelsti mokėjimai sudaro 234 367,34 Eur. Įvertinęs tai, kad V. P. neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar kitokių turtinių teisių, nuo 2014 m. gruodžio 31 d. paskirtas UAB „Vega Baltica“ direktoriumi ir paskutiniais mėnesiais prieš pareiškimo pateikimą jo pajamos buvo minimalus darbo užmokestis (325 Eur), o atskaičius privalomus mokėjimus ir išskaitas jo pajamos sudaro 165,03 Eur, teismas sprendė, kad gaudamas tokias pajamas asmuo faktiškai (objektyviai) neturi galimybės padengti turimų skolų, todėl V. P. pripažino nemokiu.

Nagrinėdamas, ar nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyta nemokumo priežastis - UAB „Auksodės malūnas“ bankrotas, kuomet 2011 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-774-124/2011 BUAB „Auksodės malūnas“ naudai iš pareiškėjo buvo priteista 73 236,21 Eur, o Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai – 1 754,23 Eur, buvo pirmasis pradelstas mokėjimas ir tai galėjo sukelti pareiškėjo nemokumą. Teismas pažymėjo, jog 2011 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-774-124/2011yra konstatuota, jog skola iš V. P. yra priteista dėl to, kad jis, būdamas UAB „Auksodės malūnas“ direktorius ir savininkas, sudarė įmonei nenaudingus sandorius, mokėjo grynuosius pinigus sau finansiškai sunkiausiu įmonei metu, pardavė kai kurį turtą likus keliems mėnesiams iki kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarė sandorius tarp savęs, kaip fizinio asmens, ir įmonės, kurios buvo vienintelis akcininkas ir vadovas. Teismas, atsižvelgęs į 2013 m. rugsėjo 10 d Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos civilinėje byloje Nr. 2A-2032/2013 priimtą nutartį, kurioje konstatuota, kad V. P., sudarydamas sandorius, buvo nesąžiningas, nes įmonės vardu sudarė sandorius pats su savimi, kaip fiziniu asmeniu, taip pat į tai, kad teisminis procesas dėl skolos iš V. P. priteisimo buvo baigtas 2013 m. rugsėjo 10 d., sprendė, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp V. P. nemokumo ir jo nesąžiningo elgesio, valdant UAB „Auksodės malūnas“.

Teismas pareiškėjo nesąžiningumą konstatavo taip pat nustatęs, kad V. P. šiuo metu dirba jo dukrai priklausančioje įmonėje UAB „Vega Baltica“, užima direktoriaus pareigas, tačiau gauna minimalų užmokestį, nors įmonės finansiniai rodikliai yra geri. Kadangi V. P. turi didelę vadovaujamojo darbo patirtį, dar nėra pensinio amžiaus, teismo nuomone, jis turi galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, gauti papildomų pajamų, tačiau šito nesiekia, nedėjo ir nededa maksimalių pastangų kreditorių įsipareigojimams mažinti. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad fizinio asmens bankroto byla V. P. negali būti keliama, nes neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos.

Teismas nustatė, kad D. P. už skolas AB „Šiaulių bankas“ ir AB „Swedbank“ yra atsakinga solidariai su V. P. (CK 6.66 straipsnio 4 d. ), D. P. skolos žymiai viršija 25 MMA, o skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Kadangi D. P. neturi registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto ar kitokių turtinių teisių, dirba UAB „Vega Baltica“ projektų vadove, paskutiniais mėnesiais prieš pareiškimo pateikimą jos pajamos buvo minimalus darbo užmokestis, darbo užmokestis atskaičius privalomus mokėjimus ir išskaitas – 220,03 Eur, duomenų apie kitokias gaunamas pajamas nėra, drauge su V. P. augina nepilnametį sūnų A. P., teismo nuomone, gaudama tokias pajamas D. P. faktiškai (objektyviai) neturi galimybės padengti turimų skolų, todėl ji yra nemoki. Pareiškėja nemokumo priežastimi įvardijo UAB „Auksodės malūnas“ bankrotą. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjos veiksmai būtų sukėlę realią žalą UAB „Auksodės malūnas“ ar sukėlę bendrovės bankrotą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog D. P. turimos skolos būtų susidariusios dėl jos nesąžiningų veiksmų, nėra nustatyta, kad skolininkė tyčiniais veiksmais vengtų skolos padengimo. Teismas, įvertinęs fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjos kartu su pareiškimu iškelti jai bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų nenustatęs, kad yra objektyvus pagrindas abejoti pareiškėjos sąžiningumu, sprendė, kad D. P. nemokumas yra pagrįstas ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), todėl jai iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos būtiniems poreikiams tenkinti nustatė 325 Eur sumą per mėnesį, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Principo reikalas“, patvirtino 600 Eur sumą, reikalingą būtinoms bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo bei susijusius klausimus išspręsti iš esmės arba nustačius, jog trūksta faktinių duomenų klausimų išsprendimui iš esmės, perduoti klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja D. P. nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino apelianto V. P. veiksmus, kurie buvo atlikti anksčiau nei per pastaruosius trejus metus, bei šių veiksmų pagrindu atsisakė V. P. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prie FM nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus kaip nesąžiningus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 str. 2 d. numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apelianto V. P. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 MMA. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų ir yra nemokus. Tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui V. P. fizinio asmens bankroto bylą, konstatavęs, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes įmonės vardu sudarė sandorius pats su savimi, kaip fiziniu asmeniu (CK 2.87 straipsnio 3, 4 dalys, 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat, kad nedėjo ir nededa maksimalių pastangų kreditoriniams įsipareigojimams mažinti.

FABĮ 5 str. 8 d. numato sąlygas, kurių bent vienai esant, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, t. y. paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatą, pažymima, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išdėstyto atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisinį pagrindą ir jo taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2015-12-15. Nurodytas trejų metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, sąžiningumo aspektu vertindamas pareiškėjo V. P. veiksmus jam einant UAB „Auksodės malūnas“ direktoriaus pareigas, t. y. iki įmonės bankroto 2010-09-06, netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nes vertino pareiškėjo veiksmus ne tik per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet ir per ankstesnį laikotarpį. Pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015-12-15, todėl vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teisme sąžiningumo aspektu turėjo būti vertinami pareiškėjo sandoriai, veiksmai (neveikimas) laikotarpiu nuo 2012-12-15, t. y. per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

Kaip reikšmingas pareiškėjo veiksmų sąžiningumo vertinimo aspektu yra įvardytas ir aplinkybių, ar pareiškėjas dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015‑01‑09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Pirmosios instancijos teismas apelianto nesąžiningumą konstatavo, nustatęs, kad pareiškėjas neturi registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto ar kitokių turtinių teisių, šiuo metu gauna tik 325,00 Eur atlyginimą ir nenurodo jokių galimybių gauti didesnes pajamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iki 2010-10-04 dirbo UAB „Auksodės malūnas“. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2010-10-04 iki 2014-07-01 jokių socialinio draudimo įmokų Valstybinio socialinio draudimo biudžetui nemokėjo (SODROS pažyma apie asmens įmokas už 2010-01-01 iki 2016-03-31). Įvertinęs turimą informaciją ir bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus nedėjo maksimalių pastangų, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų kuo greičiau padengti ar bent jau dalinai dengiami.

Nors asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015), tačiau remiantis FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., turi egzistuoti asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus nedėjo maksimalių pastangų, jog įsipareigojimai kreditoriams būtų kuo greičiau padengti ar bent jau dalinai dengiami, nevertino, ar toks pareiškėjo elgesys daro reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos.Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo, panaikinus ginčijamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo, o ne apeliacinės instancijos teismo, kompetencijai. Be to, bylos išnagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją, todėl, ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo V. P. prašymas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo V. P. prašymas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.