Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RASA“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad neegzistuoja sąlygos CK 6.210 straipsniui taikyti, kadangi atsakovė nebuvo ieškovės skolininkė, atsakovė neturėjo ieškovės atžvilgiu neįvykdytų prievolių, šalių nesiejo sutartiniai santykiai.

18.2. Teismas teisingai nusprendė ir įvertino faktą, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog faktiškai pirkėjai būtų galėję pirkti butus nuo 2021 m. gruodžio 21 d. Pastato ir jame esančių atskirų turtinių vienetų nekilnojamojo turto registracija, siekianti didesnį nei 80 proc. turto baigtumą, sudaranti esminę sąlygą pagrindinėms sutartims pagal rezervavimo sutartis sudaryti, apskritai nebuvo įgyvendinta 2021 m. gruodžio 21 d., kaip teigia ieškovė. Rezervavimo sutartyse nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis pastate, atskirais turtiniais vienetais (patalpomis, butais) de jure (teisiškai, pagal įstatymą) buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik 2022 m. sausio 25 d., bet ne 2021 m. gruodžio 21 d. kaip tą klaidingai deklaruoja ir kaip atskaitos tašką tariamai patirtiems nuostoliams apskaičiuoti naudoja ieškovė.

18.3. Apeliaciniame skunde ieškovė pripažįsta, kad jos pasirinktas atskaitos taškas (2021 m. gruodžio 21 d.) tariamai patirtiems nuostoliams apskaičiuoti, yra daugiau nei hipotetinis, kadangi ieškovė suvokė ir suprato, jog pagrindinių sutarčių sudarymas priklausė nuo pirkėjų valios ir galimybių, kurių ieškovė nebandė išsiaiškinti ir nustatyti. Visa tai liudija, kad pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad faktiškai pirkėjai būtų galėję pirkti butus nuo 2021 m. gruodžio 21 d.

18.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad suplanuotų lėšų negavimą sutartyse nustatytais terminais lėmė pačios ieškovės pasirinktas nenaudingas verslo modelis. Ieškovės sudarytose rezervavimo sutartyse būsimų pirkėjų avansiniai mokėjimai pagal sudaromas sutartis siekė tik nuo 3 000 Eur, neapibrėžtam terminui sudarytos sutartys nenumatė galimybės ieškovei perskaičiuoti ir (ar) keisti parduotino turto kainos, pareikalauti papildomo tarpinio apmokėjimo iš pirkėjų ir pan. Tai liudija ieškovės, kaip pelno siekiančio asmens, veikimą sau priešingais interesais ir rizika.

18.5. Vienintelis ieškovės sudarytų rezervavimo sutarčių siekis ir tikslas buvo ne susitarimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo, bet hipotetinių ieškovės nuostolių sukūrimas, tą pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atmesdamas ieškovės ieškinį. Dirbtinai sukurti nuostoliai sudarė prielaidas ieškovei pratęsti tarp šalių vykstančius teisminius ginčus.

18.6. Ieškovė ieškinio reikalavimus, tarp jų – ir reikalavimą dėl nuostolių dėl pinigų nuvertėjimo, grindė ne negauto pelno kontekste, bet visos pagal rezervavimo sutartis gautinos sumos kontekste, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Pinigų nuvertėjimas negalėjo ir negali įtakoti tariamų praradimų iš pagal sandorius gautų lėšų ieškovei mokant mokesčius, atsiskaitant su tiekėjais ar rangovais. Ginčo atveju ieškovė apsiribojo formaliais teiginiais, kad dėl pinigų nuvertėjimo ji tariamai galėjo įsigyti mažiau prekių ir paslaugų už tą pačią sumą, nepateikdama konkrečių įrodymų. Be to, nuostolių pinigų nuvertėjimo forma atlyginimo nenumato galiojantis teisinis reguliavimas bei taikytina teismų praktika.

18.7. Ieškovės reikalaujamų priteisti nuostolių ir jų dydžio nepagrįstumą patvirtina tai, kad: 1) ieškovės tariamai patirti nuostoliai metinių palūkanų forma nepagrįstai skaičiuojami nuo visų rezervavimo sutarčių, tarp jų – ir nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. rezervavimo sutarties Nr. 210823, kuri nebuvo įvykdyta ir kurią nutraukus bei sudarius naują sutartį ieškovė gavo 33 728 Eur pajamų daugiau. Tai lemia, kad ieškovės ieškinyje nurodyta suma (456 600 Eur), nuo kurios skaičiuojami nuostoliai, yra mažintina 131 400 Eur; 2) nuostoliai nepagrįstai skaičiuojami ir nuo 2022 m. liepos 12 d. rezervavimo sutarties Nr. 220712, pagal kurią rezervavimo sutartimi rezervuojamo objekto (buto (duomenys neskelbtini)) ieškovė iki 2023 m. balandžio 24 d. nevaldė nuosavybės teise. Minėtoje rezervavimo sutartyje numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas yra 2023 m. birželio 30 d. Tai lemia, kad ieškovės nurodoma pinigų suma, kuria remiantis ieškovė apskaičiuoja tariamai patirtus nuostolius (palūkanų forma ir pinigų nuvertėjimo forma) mažintina 88 000 Eur; 3) pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ieškovei buvo išduota 2022 m. sausio 11 d. ir Nekilnojamojo turto registre užregistruota tik 2022 m. sausio 25 d. Tai reiškia, jog 2021 m. gruodžio 21 d. ieškovės ketinti parduoti nekilnojamieji daiktai de jure dar nebuvo suformuoti ir įregistruoti ieškovės vardu, dėl to net ir nesant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, toks nekilnojamųjų daiktų perleidimas notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartimis nebūtų buvęs įmanomas; 4) pagal sudarytas rezervavimo sutartis ieškovė pajamas planavo gauti ne anksčiau nei 2022 m. birželio 1 d.; 5) ieškovės suplanuotos gauti pajamos nėra ieškovės suskaičiuotas ir įrodytas grynasis pelnas. Ieškovės sandorių pagrindu gautinų pinigų tariamas nuvertėjimas objektyviai negalėjo įvykti, kadangi atitinkamai iš tokių gautinų pinigų ieškovė turėjo vykdyti mokestines prievoles. Atsižvelgiant į tai, maksimali ieškovės ieškinio reikalavimo dėl tariamai patirtų nuostolių metinių palūkanų forma teismo ieškovei priteistina suma teoriškai galėtų būti 13 914,65 Eur, o dėl pinigų nuvertėjimo – 24 979,34 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

20. Šios civilinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-266-613/2022 (buvęs Nr. e2-745-253/2021) atsakovė 2021 m. liepos 2 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti UAB „Uno“ ir ieškovės 2021 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 761 niekine arba negaliojančia, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti UAB „Uno“ nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir taikė UAB „Norstatus“ nekilnojamajam turtui laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąją turtą, (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje. Juridinis faktas dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo 2021 m. liepos 8 d. buvo įregistruotas, nurodyta, kad ieškovė dalį patalpų, esančių ginčo pastate, 2021 m. gegužės 13 d. susitarimu perleido trečiajam asmeniui UAB „Edilas“. Prie pranešimo teismui pridėtas pastate suformuotų 34 patalpų sąrašas, iš jų – 18 butų sąrašas, 12 butų priklausė trečiajam asmeniui UAB „Edilas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1051-464/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad laikinosios apsaugos priemonės padeda išlaikyti faktiškai jau susidariusią faktinę padėtį ir išvengti teisinių santykių pokyčio ar naujų ginčytinų situacijų atsiradimo.

21. Atsakovė 2021 m. lapkričio 15 d. patikslino ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-266-613/2022 (buvęs Nr. e2-745-253/2021), prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei ir UAB „Edilas“ vykdyti ir organizuoti ginčo objektų statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022 šią nutartį paliko nepakeistą.

22. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-266-613/2022 (buvęs Nr. e2-745-253/2021) 2022 m. vasario 15 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, atsirasiančių (jau atsiradusių) dėl teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 68 472,72 Eur arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė tikėtino nuostolių išieškojimo iš atsakovės apsunkinimo arba neįmanomumo netaikius jų užtikrinimo, kadangi atsakovė turi pakankamai turto galimiems ieškovės nuostoliams atlyginti. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-433-302/2022 ieškovės atskirąjį skundą atmetė.

23. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-266-613/2022 (buvęs Nr. e2-745-253/2021) atsakovės ieškinį atmetė, priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas teismo 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-131-370/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

24. Ieškovė buvo sudariusi šešias patalpų (butų) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) rezervavimo sutartis, kurios pagal turinį ir sąlygas vertintinos kaip CK 6.401 straipsnyje numatytos būsimų butų pirkimo–pardavimo sutartys: 1) 2021 m. balandžio 29 d. rezervavimo sutartį Nr. 210429, kaina – 70 000 Eur, avansas – 10 000 Eur, įvykdyta 2023 m. balandžio 6 d., galutinė pardavimo kaina – 69 000 Eur; 2) 2021 m. gegužės 6 d. rezervavimo sutartį Nr. 210506, kaina – 55 000 Eur, avansas – 20 000 Eur, įvykdyta 2023 m. rugpjūčio 29 d., galutinė pardavimo kaina – 54 000 Eur; 3) 2021 m. liepos 19 d. rezervavimo sutartį Nr. 210719, kaina – 154 400 Eur, avansas –30 000 Eur, įvykdyta 2023 m. liepos 21 d., galutinė pardavimo kaina – 154 400 Eur; 4) 2021 m. rugpjūčio 23 d. rezervavimo sutartį Nr. 210823, kaina –118 800 Eur, avansas – 10 000 Eur, įvykdyta 2023 m. rugsėjo 26 d., galutinė pardavimo kaina –117 800 Eur; 5) 2021 m. rugsėjo 1 d. rezervavimo sutartį Nr. 210823, kaina –131 400 Eur, avansas – 3 000 Eur. Neįvykdyta. Butas 2023 m. spalio 2 d. parduotas kitam pirkėjui UAB „Franklis” (pardavimo kaina– 162 128 Eur); 6) 2022 m. liepos 12 d. rezervavimo sutartį Nr. 220712, kaina –118 800 Eur, avansas – 30 000 Eur, įvykdyta 2023 m. rugpjūčio 29 d., galutinė pardavimo kaina –117 800 Eur. Viso pagal rezervavimo sutartis parduodamo turto pardavimo kaina buvo 648 400 Eur, ieškovė gavo 103 000 Eur avansą, gautina suma buvo 545 400 Eur.

25. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 21 d. atlikti pastato bei jame suformuotų patalpų kadastriniai matavimai ir užfiksuotas 81 proc. šio statinio ir jame suformuotų patalpų baigtumas. Nekilnojamojo turto registre 2022 m. sausio 25 d. įregistruoti 2021 m. gruodžio 21 d. atliktų kadastrinių matavimų ir 2022 m. sausio 11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių pagrindu atnaujinti pastato ir jame suformuotų patalpų duomenys.

Dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlygų

26. CPK 146 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje bendrąsias civilinio proceso taisykles, nustatyta, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, nes ieškovas, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, jog tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021 28 punktas).

28. Kasacinis teismas dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo taip pat yra išaiškinęs, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius, o ieškovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį laikytini nustatytais ir įrodytais, jeigu ieškinys byloje, kurioje jo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021 29 punktas).

29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017 26 punktas).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. liepos 2 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti UAB „Uno“ ir ieškovės 2021 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 761, pagal kurią buvo perleistas ginčo turtas, niekine arba negaliojančia, taikyti vienašalę restituciją, t. y. grąžinti UAB „Uno“ nuosavybės teisę į pastatą, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. ieškovei priklausančio pastato. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, pritaikė ieškovei priklausančiam pastatui laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-266-613/2022 atsakovės ieškinį atmetė, priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nes nusprendė, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikė savo rizika, kurią, būdama patyrusi verslininke, turėjo ir galėjo įvertinti. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra skundžiama.

32. Nepaisant konstatuotos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės ieškinį, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė turėtos realios žalos, atsiradusios dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir apribojimų ieškovei priklausančiam nekilnojamajam turtui. Nenustatęs žalos, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) ieškovei skundžiamame sprendime teismas plačiau nepasisakė.

33. Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl patirtos žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, (ne)nustatymas.

Dėl patirtos žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio

34. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Taigi gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 37 punktas).

35. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jeigu jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017). Nors įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais privalo nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006), ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, jog, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

36. Nagrinėjamoje byloje konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, turėtų būti nustatyta, ar dėl civilinėje byloje konkrečiu laikotarpiu – nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2023 m. kovo 9 d. – ieškovei priklausančioms patalpoms atsakovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei buvo padaryta ir kokio dydžio žala, t. y. kokį poveikį jos turėjo ieškovės, kurios turtiniai interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas.

37. Ieškovė atsiradusius minimalius nuostolius įrodinėjo vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi ir 6.261 straipsniu, dėl ko atsakovė privalo sumokėti 6 proc. metines palūkanas nuo ieškovės suplanuotų ir negautų pajamų. Papildomus atsiradusius nuostolius ieškovė grindė ieškovės gautinų pajamų nuvertėjimu dėl infliacijos, pinigų nuvertėjimo.

38. Atmesdamas ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendime dalyje dėl minimalių nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi ir 6.261 straipsniu, nurodė, kad atsakovė nebuvo ieškovės skolininkė, neturėjo ieškovei neįvykdytų prievolių, šalių nesiejo sutartiniai santykiai, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė neturi įrodinėti nuostolių, dėl to ieškovės reikalavimą laikė nepagrįstu.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog ieškovės prašomi priteisti 36 739,24 Eur kvalifikuotini kaip reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas, o ne reikalavimas atlyginti nuostolius už laiku negautas pinigų sumas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, patirtų dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma, apskaičiuota pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytą palūkanų dydį nuo dėl atsakovės veiksmų uždelstų gauti iš pirkėjų sumų, yra vienas iš galimų nuostolių, patirtų negalint naudotis savo pinigais, apskaičiavimo būdų.

40. Faktiniu reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė tai, kad, ji negalėjo sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių su faktiniais pirkėjais, su kuriais buvo sudariusi rezervavimo sutartis, tai lėmė, jog ieškovė pajamas iš tokių butų pardavimo gavo tik 2023 m., o ne 2021 m. gruodžio 21 d., kai buvo pasiektas 81 proc. patalpų baigtumas ir įvykdytos rezervavimo sutarčių sąlygos pagrindinėms pirkimo–pardavimo sutartims sudaryti, dėl to ji neteko galimybės gauti suplanuotų pajamų ir jomis disponuoti savo nuožiūra, panaudojant savo veikloje. Esant byloje nurodytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, taip pat ieškovei įrodinėjant (apskaičiuojant) jos patirtų nuostolių dydį pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pareigą įvertinti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą bei spręsti dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kaip vieno iš galimų nuostolių atlyginimo apskaičiavimo būdų, tinkamumo, o ne apsiriboti CK 6.210 straipsniui taikyti būtinų sąlygų (ne)nustatymu. To nepadaręs, t. y. iš esmės neįvertinęs civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir nuostolių atlyginimą, bei proceso teisės normas, nustatančias pareigą teismui tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį.

41. Pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). CK 6.210 straipsnis yra bendroji norma, taikoma tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė yra kilusi iš sutarties, tiek kai yra atsiradusi kitais pagrindais, taip pat ir iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-687/2015).

42. Nors šiuo atveju atsakovė ieškovei neturėjo piniginės prievolės tiesiogine šios sąvokos prasme, tačiau ieškovei nagrinėjamoje byloje įrodinėjant, kad dėl atsakovės iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė negalėjo sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių su faktiniais jų pirkėjais, su kuriais buvo sudariusi rezervavimo sutartis, Tai lėmė, jog ieškovė kurį laiką negalėjo naudotis pajamomis iš minėto turto pardavimo, pripažintina, kad ieškovė turi pagrindą prašomus priteisti nuostolius, patirtus dėl numatytu laiku negautų pajamų iš turto pardavimo, grįsti įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosiomis palūkanomis. Atsakovės veiksmai, inicijavus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ieškovei priklausančiam turtui kartu užkirto galimybę jai gauti iš pirkėjų suplanuotas pajamas, nuostolių aspektu ieškovei iš esmės sukėlė tokias pačias pasekmes, kaip, kad atsakovė būtų uždelsusi ieškovei įvykdyti tokio paties dydžio tiesioginę piniginę prievolę.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, pripažįsta pagrįsta ieškovės poziciją, kad ji, negalėdama disponuoti lėšomis, kurias buvo numačiusi gauti tam tikru terminu, tačiau kurios numatytu terminu nebuvo gautos, turi teisėtą pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti nuostolių, apskaičiuotų įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

44. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės patirtus minimalius nuostolius dėl atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, nusprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija, jog termino nuostoliams apskaičiuoti pradžia laikytina 2021 m. gruodžio 21 d.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad duomenų, jog faktiškai būsimi pirkėjai galėtų pirkti butus ir pagalbines patalpas nuo 2021 m. gruodžio 21 d., byloje nėra. Teisinė nekilnojamojo turto baigtumo registracija buvo atlikta 2022 m. sausio 25 d., nėra pateikta duomenų apie būsimų pirkėjų informavimą dėl pasiekto turto baigtumo ir jų finansinių galimybių sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis tuo metu. Apie tai, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys būtų buvę sudaromos vėliau nei 2021 m. gruodžio 21 d., nurodo ir pati apeliantė apeliaciniame skunde. Įvertinusi byloje pateiktas rezervavimo sutartis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad rezervavimo sutarčių 6.1 punkte nurodytas terminas turi būti vertinamas ne tik kaip galimybė pirkėjui vienašališkai nutraukti rezervavimo sutartį, bet ir kaip realus galutinis terminas pardavėjai (ieškovei) gauti pajamas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad termino ieškovės patirtiems nuostoliams apskaičiuoti pradžia laikytini terminai, nurodyti rezervavimo sutarčių 6.1 punkte. Termino nuostoliams apskaičiuoti pabaiga laikytina 2023 m. kovo 9 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-266-613/2022 ir buvo panaikintos ieškovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog 2022 m. liepos 12 d. rezervavimo sutarties Nr. 220712 6.1 punkte nurodytas terminas 2023 m. birželio 30 d. yra po to kai įsiteisėjo teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-266-613/2022 ir buvo panaikintos teismo pritaikytos laikinosios priemonės, todėl ieškovė nepatyrė realių nuostolių dėl šios rezervavimo sutarties įvykdymo.

47. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ieškovės įrodinėjamus nuostolius dėl 2021 m. rugsėjo 1 d. rezervavimo sutarties Nr. 210823 įvykdymo. Byloje nustatyta, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis su rezervavimo sutartį pasirašiusiu pirkėju nebuvo sudaryta, vietoje jos butas 2023 m. spalio 2 d. parduotas kitam pirkėjui UAB „Franklis” (pardavimo kaina– 162 128 Eur). Ieškovė dėl rezervavimo sutarties nutraukimo ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo 33 728 Eur naudą ir nuostolių dėl civilinėje byloje pritaikytų apribojimų įvykdant šią rezervavimo sutartį nepatyrė.

48. Ieškovės patirtus minimalius nuostolius, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, pagal 2021 m. balandžio 29 d. rezervavimo sutartį Nr. 210429, 2021 m. gegužės 6 d. rezervavimo sutartį Nr. 210506, 2021 m. liepos 19 d. rezervavimo sutartį Nr. 210719, 2021 m. rugpjūčio 23 d. rezervavimo sutartį Nr. 210823 sudaro galutinė pardavimo kaina atėmus ieškovei sumokėtą avansą. Ieškovė byloje neįrodė, kad būtų galėjusi gauti rezervavimo sutartyse nurodytą visą turto pardavimo kainą nuo 2021 m. gruodžio 21 d., jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Termino nuostoliams skaičiuoti pradžia pagal 2021 m. balandžio 29 d. rezervavimo sutartį Nr. 210429 ir 2021 m. gegužės 6 d. rezervavimo sutartį Nr. 210506 yra 2022 m. birželio 1 d., o pagal 2021 m. liepos 19 d. rezervavimo sutartį Nr. 210719 ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. rezervavimo sutartį Nr. 210823 – 2022 m. birželio 30 d. Pagal 2021 m. balandžio 29 d. rezervavimo sutartį Nr. 210429 apskaičiuoti ieškovės minimalūs nuostoliai 2 725,32 Eur (59 000 x 6 proc. x 281/365), pagal 2021 m. gegužės 6 d. rezervavimo sutartį Nr. 210506 – 1 570,52 Eur (34 000 x 6 proc. x 281/365), pagal 2021 m. liepos 19 d. rezervavimo sutartį Nr. 210719 – 5 153,23 Eur (124 400 x 6 proc. x 252/365), pagal 2021 m. rugpjūčio 23 d. rezervavimo sutartį Nr. 210823 – 4 465,58 Eur (107 800 x 6 proc. x 252/365). Iš viso 13 914,65 Eur. Ši suma laikytina minimaliais ieškovės nuostoliais dėl negalėjimo naudotis pajamomis, kurį lėmė pritaikytos laikinosios priemonės ieškovei priklausančiam turtui.

49. Įstatymų leidėjo įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos šis patiria dėl to, kad, skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius negali naudotis savo pinigais. Šiuo atveju kreditoriui nereikia įrodinėti nei, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės jis patyrė nuostolių (nes pagal įstatymą preziumuojama, jog tokių patiriama), nei konkretaus nuostolių dydžio. Atsižvelgdamas į tai, kad kompensuojamosios palūkanos laikomos tik minimaliais nuostoliais, kreditorius, patyręs didesnių nuostolių, nei kompensuojamųjų palūkanų suma, gali jų, kiek nepadengia šios palūkanos, reikalauti iš skolininko. Tačiau tokiu atveju kreditorius privalo įrodyti realių nuostolių dydį.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė negautų pajamų realumo, jas siejant vien su buvusia infliacija. Infliacija kaip ekonominis reiškinys viena vertus galėtų būti sietinas su netiesioginiais nuostoliais, be to infliacijos, kaip faktinės aplinkybės, buvimas, nesiejant šio ekonominio reiškinio su mokumo, apyvartinių lėšų sumažėjimu, galimybės sudaryti sandorius ar sutartis praradimu ar kt. nėra pakankama konstatuoti turėtus realius nuostolius, juos siejant su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė tiesioginius nuostolius dėl rezervavimo sutartyse laiku negautų lėšų nuvertėjimo, kurį įtakojo infliacija. Pažymėtina, kad ieškovei priteisus minimalius nuostolius, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, šie nuostoliai iš dalies padengia ir ieškovės nuostolius, atsiradusius dėl infliacijos.

51. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių apribojimu ieškovei teisę laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, ir ieškovei atsiradusių nuostolių. Dėl pritaikytų apribojimų ieškovei priklausančiam turtui, ieškovė negalėjo laiku sudaryti butų ir pagalbinių patalpų pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių ir gauti suplanuotų pajamų anksčiau. Atsakovė, dalyvaudama civilinėje byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, žinojo, kad dėl jos iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė negalės sudaryti pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių, dėl to galbūt patirs nuostolius. Kartu pažymėtina, kad ieškovė teikė prašymą nagrinėtoje civilinėje byloje, prašydama užtikrinti galimus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl galimų nuostolių atsiradimo (egzistavimo) aplinkybė atsakovei buvo žinoma.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl netinkamai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir dėl šių pažeidimų neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 13 914,65 Eur nuostolius (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nustačius, kad atsakovė turi pareigą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas <...>. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

56. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte reglamentuojama, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Pagal Rekomendacijų 2 punktą – teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

57. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 14 489,75 Eur, o atsakovė – 12 098 Eur išlaidų už advokatų pagalbą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės prašomas priteisti išlaidų dydis nėra neproporcingai didelis ir nepagrįstas, šių išlaidų nemažino ir priteisė visas prašomas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą teisme iš esmės laimėjo ieškovė, todėl jai atlyginamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos pagal proporcingumo principą, nes tai pažeistų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, jei ieškovė civilinėje byloje būtų įpareigota sumokėti beveik tiek pat bylinėjimosi išlaidų kiek jai pačiai yra priteista teismo sprendimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jei bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kiek pareiškėjui „kiekybiškai pavyko“ patenkinti jo reikalavimą, ir neatsižvelgiant į tai, kad jam pavyko patenkinti reikalavimą „kokybiškai“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).

58. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, į patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 9 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 91 proc. reikalavimų), ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 1 088,82 Eur išlaidų, patirtų už advokato pagalbą. Be to, ieškovė už ieškinį sumokėjo 2 129 Eur žyminio mokesčio, todėl jai iš atsakovės taip pat priteistinas 313 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis), apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį nuo patenkintos ieškinio sumos.

59. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patirta 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovė, šias išlaidas valstybei privalo atlyginti atsakovė (CPK 96 straipsnis).

60. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2 129 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė prašymą priteisti 2 057 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą, pridėjo 2024 m. liepos 11 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. ZUL-24-07-11-1 bei 2024 m. liepos 12 d. šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės (apeliantės) 7 260 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė 3 630 Eur 2024 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą LL07 Nr. 177, 3 630 Eur 2024 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą LL09 Nr. 241, taip pat šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

61. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei priteisiama 313 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir pagal Rekomendacijas apskaičiuotos už apeliacinio skundo parengimą patirtos advokato pagalbos išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai; atsakovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos, nes ji iš esmės pralaimėjo bylą (žr. šios nutarties 57 punktą).

62. Maksimali Rekomendacijose nustatyta suma už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą – 3 673,70 Eur. Taigi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą (2 057 Eur) neviršijo maksimalios Rekomendacijose nustatytos sumos. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei (apeliantei) iš atsakovės priteisiama 185,13 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RASA“ (juridinio asmens kodas 140032455) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ (juridinio asmens kodas 300632729) 13 914,65 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų keturiolikos eurų 65 centų) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 914,65 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RASA“ (juridinio asmens kodas 140032455) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ (juridinio asmens kodas 300632729) 313 Eur (tris šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio ir 1 088,82 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt aštuonis eurus 82 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 313 Eur (tris šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio ir 185,13 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 13 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RASA“ (juridinio asmens kodas 140032455) 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.