Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-29 · Administracinė byla Nr. I-6057-739/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
I-6057-739/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01381-2018-18
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6057-739/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01381-2018-18Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. liepos 3 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus pataisos namai, ir atsakovės atstovas), 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad jis nuo 2017 m. gruodžio mėn. yra kalinamas Alytaus pataisos namuose, uždarojoje zonoje, kameros tipo patalpoje. Jam yra suteikta galimybė vieną kartą per savaitę apsilankyti sporto kambaryje, kuriame yra teniso stalas, raketės, teniso kamuoliukai ir kiti įrenginiai, bei kiekvieną dieną vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, kuriame yra įrengtas įrenginys pratimams ir įrenginys prisitraukimams atlikti. Be to, jis praktikuoja jogą, į kurią įeina fizinio lavinimo pratimai. Jis intensyviai naudojasi jam teisėtai priklausančiu laiku sportuoti, todėl jo kūnas prakaituoja nuo fizinės veiklos. Nurodė, kad pagal Alytaus pataisos namų administracijos grafiką, nuteistiesiems yra suteikiama galimybė tik vieną kartą per savaitę nusiprausti su karštu vandeniu duše. Nurodė, kad kamerų tipo patalpoje, kurioje jis yra laikomas, yra įrengta kriauklė, kurioje nėra galimybės tinkamai nusiprausti, be to, bėga tik šaltas vanduo, o nusiprausti visą prakaitą su šaltu vandeniu neįmanoma, be to, nėra kur vandeniui nubėgti. Taigi kamerų tipo patalpoje nėra galimybės tinkamai nusiprausti pasportavus. Nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi ir žodžiu, ir raštu į Alytaus pataisos namų administraciją, kad jam suteiktų galimybę papildomai nusiprausti duše, nes jis labai prakaituoja po fizinio lavinimo pratimų, tačiau ši jam atsakydavo, kad negalima papildomai nusiprausti duše. Taigi, jam suteikiama galimybė sportuoti sporto kambaryje ir pasivaikščiojimo kiemelyje, tačiau nesuteikiama galimybė tinkamai nusiprausti. Nurodė, kad Alytaus pataisos namų administracija šiurkščiai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, neleisdama jam tinkamai nusiprausti pasinaudojus teisėtai priklausančia galimybe sportuoti sporto kambaryje ir pasivaikščiojimo kiemelyje. Dėl nurodytų nežmoniškų gyvenimo sąlygų laisvės atėmimo vietoje ir Alytaus pataisos namų administracijos neveikimo pareiškėjas teigė patyręs moralinę žalą, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, teigė, kad jis jaučiasi nešvarus, negali ramiai miegoti, yra dirglus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Nurodytą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 1500 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad jam neužtenka nusiprausti kūną iki pusės, jį nuolat išberia. Nurodė, kad pataisos namų administracija visiškai nereagavo į jo teisėtą prašymą. Rėmėsi Europos Tarybos Ministrų Kabineto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.4, 27.1, 27.5 papunkčiais, teigdamas, kad juose numatyta, jog turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai (19.4 papunktis), kiekvienam kaliniui kasdien, esant tinkamoms oro sąlygoms, turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore (27.1 papunktis), kalėjimų valdžia turi pasirūpinti specialiais užsiėmimais kaliniams, kuriems tokių užsiėmimų reikia (27.5 papunktis) (b. l. 29). 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu (2018 m. rugsėjo 17 d. byla nagrinėta žodinio proceso tvarka, o 2018 m. lapkričio 9 d. nagrinėta rašytinio proceso tvarka, b. l. 35–36) pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į gydytoją dėl odos išbėrimų ir gydytojas jam išrašė visokius tepalus, taip pat išrašė vieną kartą per mėnesį maudytis duše.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 10–12) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Alytaus pataisos namuose nėra sporto salių, yra patalpos mankštai. Uždarojoje zonoje yra įrengta relaksacijos ir mankštos patalpa, kurios plotas 20,77 kv. m, joje yra stalo teniso stalas, kopėtėlės ir skersinis. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato, kad prie relaksacijos ir mankštos patalpos turi būti įrengtas dušas. Nuteistieji mankštinasi savarankiškai, jie nevykdo privalomų fizinių normatyvų. Paaiškino, kad nuteistieji gali nusiprausti savo kamerų praustuvėse iki pusės su šaltu vandeniu, tai nėra ribojama. Kaip numatyta Higienos normoje, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija kaltės, priežastinio ryšio ir tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Teigė, kad nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus pataisos namų administracija nesuteikdavo jam galimybės pasportavus nusiprausti duše. Pareiškėjas teigia, kad nusiprausti duše vieną kartą per savaitę (kaip numatyta teisės normose) jam neužtenka.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. liepos 2 d., t. y. ginčo laikotarpio pabaigoje, kreipėsi su rašytiniu prašymu į Alytaus pataisos namų direktorių, prašydamas suteikti jam galimybę papildomai nusiprausti duše pirmadieniais ir trečiadieniais, motyvuodamas tuo, kad jis sportuoja sporto salėje ir pasivaikščiojimo kiemelyje ir dėl to labai prakaituoja, tinkamai nusiprausti duše su karštu vandeniu gali tik šeštadieniais, o kameroje su šaltu vandeniu nėra galimybės tinkamai nusiprausti, dėl to nuolat jaučiasi nešvarus. Ant šio pareiškėjo prašymo yra užrašas, jog pareiškėjas prausiasi pagal grafiką, 2018 m. liepos 2 d. data ir parašas (b. l. 4). Iš šių prašymo duomenų daroma išvada, kad Alytaus pataisos namų administracija netenkino šio pareiškėjo prašymo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnį, teisė suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra kalinamas Alytaus pataisos namuose, uždarojoje zonoje, kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. gruodžio mėn. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 3 d., t. y. iki skundo surašymo datos, atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, ir šiuo laikotarpiu (su pertraukomis) buvo laikomas ir kamerų tipo patalpose (b. l. 13–18). Todėl byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 3 d.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Nuo 2015 m. lapkričio 11 d. galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše; 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Iki 2015 m. lapkričio 11 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 68 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, kaip numatyta teisės aktuose.

Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą rėmėsi Europos Tarybos Ministrų Kabineto Rekomendacijomis Rec(2006)2 valstybėms narėms „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama administracines bylas pagal pareiškėjo Ž. C. apeliacinį skundą, pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą, šiuo aspektu nurodė, kad kiek tai susiję su pareiškėjų teiginiais dėl naudojimosi dušu, pažymima, kad apeliaciniame skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (2017 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; 2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, taip pat 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2207-261-2018).

Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, Alytaus pataisos namuose sporto salės nėra, yra patalpos mankštai (b. l. 10). Pareiškėjas skunde nurodė, kad sportavo sporto kambaryje (t. y. minėtose patalpose mankštai) ir pasivaikščiojimo kiemelyje (b. l. 2). Pataisos namų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma HN 134:2015, nei iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusi Higienos norma HN 76:2010 nenumato reikalavimo, kad prie pasivaikščiojimo kiemo ar mankštos patalpos (sporto kambario) turi būti įrengtas dušas. Pareiškėjas nesiskundžia šiuo aspektu, kad jis negalėjo pasinaudoti dušu, įrengtu būtent prie pasivaikščiojimo kiemo ar mankštos patalpos.

Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktį, kamerose įrengiamas sanitarinis mazgas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 10.4 papunktis nustato, kad kamerų tipo patalpose įrengiamas sanitarinis mazgas (1 komplektas), susidedantis iš klozeto (kuris gali būti ir tupiamas) ir praustuvės. Pareiškėjas neginčija, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, buvo įrengta ir veikianti praustuvė. Pagal Įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktį, Aprūpinimo normų 7, 13 punktą, nutiestieji, gyvenantys bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, naudojasi sanitariniu ir higienos mazgu, įrengtu viso būrio nuteistiesiems.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017; 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2207-261-2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2207-261-2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2509-602/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018). Nagrinėjamu atveju, ir minėtame prašyme Alytaus pataisos namų administracijai (b. l. 4), ir skunde teismui pareiškėjas poreikį dažniau praustis motyvavo tuo, kad jis labai prakaituoja po fizinio lavinimo pratimų (b. l. 2). Pareiškėjas skunde teigė, kad jis ne kartą kreipėsi žodžiu ir raštu į Alytaus pataisos namų administraciją, ir kad kreipdamasis motyvavo tuo, kad labai prakaituoja po fizinio lavinimo pratimų (b. l. 2). Iš aptartų duomenų daroma išvada, kad poreikį dažniau praustis pareiškėjas motyvavo ne odos bėrimu ar kita odos liga. Tik savo atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą pareiškėjas poreikį dažniau praustis motyvavo tuo, kad jo kūną nuolat išberia (b. l. 29). 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad jis kreipėsi į gydytoją dėl odos išbėrimo ir jam gydytojas išrašė tepalą, tačiau nenurodė, kada būtent jis kreipėsi, be to, teigė, kad gydytojas jam išrašė praustis duše vieną kartą per mėnesį. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu (b. l. 93–100) pareiškėjas kreipėsi į gydytoją su nusiskundimais dėl išbėrimo ar kitokios odos ligos, kad jam ginčo laikotarpiu buvo diagnozuota kokia nors odos liga, ir kad ginčo laikotarpiu gydytojas jam rekomendavo dažniau praustis duše dėl odos ligos. Bylos duomenimis, tik 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. laikotarpiu, kuris nepatenka į ginčo laikotarpį, šeimos gydytojas rekomendavo pareiškėjui naudotis dušu tris kartus per savaitę bei rekomendavo tokiu dažnumu naudotis dušu tik du mėnesius (b. l. 42, 102). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje nagrinėjamu ginčo laikotarpiu Alytaus pataisos namų pareigūnai veikė neteisėtai dėl to, kad pareiškėjui nesudarė galimybės nusiprausti duše dažniau, nei numato aptartas teisinis reglamentavimas. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę kiekvieną kartą pasportavęs nusiprausti kamerų tipo patalpoje, nes kaip pats nurodė, joje yra įrengta kriauklė. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė