- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-23
- Bylos Nr.
- A5.-512-1138/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00050-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Advokatai
- Arūnas Justeikas
- Kategorijos
dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 2 dalies ir pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 dalies 1 punkto nuostatas (įsigaliojusį nuo 2017 m. liepos 1 d.), (A. K. tėvų sodyba), jo vadovaujamose patalpose leido mechaniko pareigose dirbti G. V., gim. 1976 m. lapkričio 23 d. Esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą.
1.1. Protokole nurodoma, kad tikrinimo metu nustatyta, kad A. K., veikdamas kaip darbdavys – fizinis asmuo, nesudarius darbo sutarties nuo 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais (dvi – trys dienos per savaitę, tikslios datos nenustatytos) leido pagalbinio darbininko pareigose dirbti pil. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (A. K. tėvų sodyba) A. K. naudai ir jam vadovaujant. Darbuotojas, sutikdamas dirbti pagalbinio darbininko pareigose, vykdė automobilių (,,Volvo XC 90“, tamsios spalvos, ,,Land Rover“ džipo, juodos spalvos, ,,Volkswagen Touareg“, juodos spalvos, ,,Volkswagen Tiguan“, pilkos spalvos, ,,Peugeot“, pilkos ir šviesios spalvos) ardymo darbus. Darbuotojas pakluso nustatytai tvarkai, turėjo dirbti darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val. Automobilių ardymui buvo aprūpintas darbo priemonėmis: autogaražu, keltuvu, raktais ir kitais įrankiais. Pagal susitarimą su A. K., už dirbtą mėnesį ardant automobilius detalėmis, G. V. gaudavo darbo užmokestį – 150 Eur.
1.2 Taip pat nurodoma, kad remiantis 2020 m. birželio 4 d. patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, liudininkų G. V. ir M. M. paaiškinimais, Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4 skyriaus pateiktais liudytojų G. V. ir M. M. apklausos protokolais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais (dvi – trys dienos per savaitę, tikslios datos nenustatytos) G. V. dirbo pagalbinio darbininko pareigose adresu (duomenys neskelbtini). Tarp A. K. ir darbuotojo G. V., esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojas G. V. pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojui ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam Raseinių skyriui – minėtu laikotarpiu darbuotojas G. V. dirbo nelegaliai. A. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 punkto ir 2 punkto ir pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 dalies 1 punkto (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas. Šiais veiksmais A. K. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad buvo gauti Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4 skyriaus pateikti liudytojų G. V. ir M. M. apklausos protokolai, kurių pagrindu buvo atliktas patikrinimas. Tiek G. V., tiek ir M. M. buvo papildomai apklausti. Nekilo abejonių, kad šiuo atveju yra civiliniai teisiniai santykiai, kadangi civilinių sutarčių esmė yra šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikro tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su darbo rezultatu, laikytis darbo tvarkos, paklusti darbdavio nurodymams. Remiantis surinka medžiaga galima neabejotinai teigti, kad G. V. turėjo atlikti ne vienkartinį darbą, ne vienkartinę funkciją, bet tęstinį darbą ardant automobilius, detales, dvi tris dienas per savaitę, jam buvo suteikiamos patalpos (autogaražas), darbo priemonės (keltuvas, įrankiai), darbams vadovavo, kokius automobilius ardyti, kokias detales ardyti A. K., todėl apie civilinius santykius negalima kalbėti. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra paaiškinęs, kad pirminiai parodymai labiausiai atspindi objektyvią tiesą, taip pat jog įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, įrodymų turi būti surenkama tiek, kiek pakaktų padaryti pagrįstoms išvadoms. Nagrinėjamu atveju yra įrodymai surinkti, aplinkybės patikrintos. Prašė patraukti atsakomybėn sankcijos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad galbūt 2019 m. vasaros pradžioje, tikslios datos nepasakys, su M. M. nusprendė ardyti automobilius. Kartu pirko automobilius, tačiau jokios veiklos nevykdė. Yra lygtinai nuteistas, jį pastoviai stebi policija, važinėja, tikrina. Veiklos vykdyti nepradėjo, bandė kalbėti su buhaltere, tačiau reikia gauti daug leidimų. M. tas netiko. Kadangi dokumentų neišėjo tvarkytis, veiklos vykdyti nepradėjo. G. V. buvo įleistas į sodybą, sodyba yra tėvų, neatlygintinai gyventi, kadangi jis turi žmoną ir mažą vaiką. Jam vieną kartą buvo padėjęs nuimti buferį. Pinigų skolinosi, nes neturėjo už ką gyventi, gavosi skola apie 4 000,00 Eur. Tikslios sumos negali pasakyti, nes teismui yra pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo. Tiek M., tiek G. V. yra daromas spaudimas. G. V. už jokį darbą pinigų nėra gavęs. Daug reikalų veiklai legalizuoti. Pažeidimo neprisipažįsta padaręs. G. V. buvo pažadėta jį legaliai įdarbinti, buvo pasakyta, kad mašina nuo 100,00 – 150,00 Eur. Jis prašė pas draugą į servisą dirbti, bet ten vietų nebuvo, todėl sakė, kad yra tėvų laisva sodybą, leido eiti gyventi. Tyrimo metu atvažiavus inspektoriui ardomos mašinos nebuvo, siūlė pateikti vaizdo įrašus, kameros sudėtos visur, yra liudytojų, kad automobiliai nebuvo ardomi. Paaiškinime nelabai panašus raštas, nelabai įskaito. Jokių paslaugų sodyboje nėra, sodyboje G. gyveno neatlygintinai. 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais individualios veiklos nevykdė. Galėjo neužfiksuoti tuo momentu paaiškinime G. V.. Mano, kad daromas policijos spaudimas, todėl, kad yra ant lygtinumo. G. V. taip gal šnekėjo, todėl, kad yra skolingas. Žodinis susitarimas dėl skolos grąžinimo buvo. Pareigūnui rekomendavo tirti faktines aplinkybes. Pačio proceso metu nurodė, kad gali pateikti vaizdo įrašus, norėjo pateikti dokumentus, tačiau dokumentai nebuvo priimti. Įrašus siūlė inspektoriui atsukti ir parodyti, kad niekas veiklos nevykdo ir jokios veiklos nevykdo. Nepasakytų, ar būtų galimybė pateikti vaizdo įrašus už 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesius, reiktų kviesti specialistus atsukinėti. Įrašai parodytų lygiai tą patį, ką ir sako. G. draugiškai kažką padėdavo, ir buferį, ir lempas nuėmęs mašinai. Žmogus draugiškai kažką gal ir padėjo. G. net nedirbdavo servise, kažkur būdavo tai išlėkdavo, tai parlėkdavo, sodyboje žvejodavo. Darė žmogui gera, neimdavo pinigų už elektrą ar vandenį. Prašė išteisinti.
Šalies argumentai
4. A. K. atstovas advokatas nurodė, kad byla nėra įrodyta. Byloje nėra surinktų įrodymų apie inkriminuojamą veiką. Šiai dienai yra tik G. V. paaiškinimai, daugiau jokių įrodymų byloje nėra. Turi būti užfiksuoti nelegalaus darbo veiksmai. Analogiškose bylose fiksuojama, filmuojama, pateikiami įrodymai apie darbo funkcijos atlikimą. Šiuo atveju nenustatytas pats darbo faktas. Šiai dienai yra Šiaulių kriminalistai, kurie apklausė darbuotoją, kuris buvo įtariamas galimai dokumentą radęs. Pareigūnų veiksmai buvo nukreipti į kitas aplinkybes, akivaizdu, kad policijos pareigūnai bando A. K. prispausti. A. K. atstovauja ir kitoje bylose. Daroma prielaida, kad norint išvengti vienos atsakomybės, būtina duoti tam tikrus parodymus. Lygiai taip pat yra prielaida apie automobilių ardymą A. K. tėvų sodyboje. Institucijos atstovas klaidinosi, kad buvo pažadėtas 150,00 Eur mėnesinis atlygis. A. K. yra nuo ryto iki vakaro stebimas policijos pareigūnų, yra ne vienerius metus noras A. K. nubausti. A. K. negali neturėdamas leidimų ardyti automobilių. V. atvykęs šiandieną nurodė, kad veiklą vykdė liepos rugpjūčio mėnesiais, protokole nurodyta, kad tai buvo rugsėjo spalio mėnesiais. Prašo atsižvelgti į pateiktos baigiamosios kalbos argumentus ir administracinę bylą nutraukti, nesant pačio administracinio nusižengimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atstovo baigiamojo kalboje, kuria prašoma vadovautis, nurodoma, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų K. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o tai yra teisinis pagrindas jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Priimti nutarimą remiantis vien tik institucijos išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Visų pirma, nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai: 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus: dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai. Pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012. Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant A. K., kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties ir galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų byloje surinktų duomenų visumoje, tiek institucijos atstovo fiksavusio nelegalaus darbo faktą bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir tik tuomet vertinti, ar yra A. K. veikoje administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį sudėtis. Sutiktina su Institucijos, surašiusios protokolą atstovo nurodytais argumentais, kad darbas su ardant automobilius yra kvalifikuotas darbas, tačiau vien to nepakanka siekiant įrodyti darbo santykių buvimą. Tačiau tai nėra užfiksuota nei nelegalaus darbo tyrimo akte, nei jokiu kitu rašytiniu dokumentu, nei tai užfiksuota pirminiuose apklausiamų asmenų paaiškinimuose, kad buvo tas darbas atliekamas, o ne ruošiamasi šį darbą atlikti. Iš viso net nebuvo tirtos liudytojo G. V. darbo faktą pagrindžiančios aplinkybės. Nei liudytojo M. M. parodymai, nei byloje surinkti rašytiniai bylos įrodymai nepatvirtina ir iš esmės nepagrindžia nelegalaus darbo fakto, t. y. kad tarp liudytojo V. ir K. buvo susitarimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, paklusti nustatytai darbo tvarkai ir už tai gauti atlyginimą. Kaip jau buvo pasisakyta, vienas iš nelegalaus darbo požymių yra atlygis už darbdavio naudai dirbtą atitinkamo pobūdžio darbą. Šiuo gi atveju, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad liudytojas sutiko padėti nuimti bamperį bei priekinius žibintus, šią paslaugą teikė labai trumpą laiką ir draugiškai siekdamas padėti namo savininko sūnui, kuris jam taip pat padėjo apsigyventi tėvo name. Toks liudytojo V. veiksmas šioje situacijoje, esant aukščiau aptartiems įrodymams, gali būti vertintinas tik kaip talka, nes būtent neatlygintinas darbas yra pagrindinis talką ir nelegalų darbą skiriantis požymis. Teikti prioritetą institucijos atstovui paaiškinimui atsietai nuo kitų įrodymų nevertinant visos įrodymų visumos, būtų pažeista ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta įrodymų vertinimo taisyklė įrodymus ištirti vadovaujantis įstatymu bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjant visas bylos aplinkybes. ANK 569 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad įrodymus renka pareigūnai atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, todėl skundžiame nutarime pagrįstai nurodyta, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, galimo nelegalaus darbo fakto tyrimą Institucija atliko formaliai, nesistengė surasti papildomų duomenų, kurie patvirtintų patį įvykį, ir padėtų atskleisti susitarimo tarp liudytojo V. ir K., t. y. nebuvo apklausta liudytojo žmona kuri gyveno kartu, kaimynai, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti darbo santykių trukmę, darbo santykių pastovumą ar jų intensyvumą. Pats nelegalaus darbo tyrimo aktas yra labai lakoniškas ir visiškai neinformatyvus. Tokiu būdu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl Institucijos atlikto tyrimo trūkumai negali lemti asmens teisinės padėties sunkinimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
6. Liudytojas G. V. nurodė, kad 2019 metais, berods rugpjūtį, t. y. liepos pabaigoje atsikraustė pas A. K. į sodybą ir ten prašė laikinai pagyventi. Ten gyvendamas darbo neturėjo, todėl gavo pasiūlymą ardyti mašinas. Kol darbo neturėjo, ten truputį darbavosi. Automobilius jam pasiūlė ardyti A. K.. Automobilius buvo pasiūlyti ardyti jam atsikrausčius į sodybą. Susitarta, kad už vieno automobilio išardymą jam mokės 150,00 Eur. Išardė tris automobilius. Jam duodavo vieną automobilį ir jis ardydavo dalimis, automobilį duodavo A. K.. Ardydavo kartais ir dieną, ir vakare. Buvo laikinai įsidarbinęs autoservise, tuo tarpu ardydavo vakarais. Ardydavo ten buvusiais įrankiais, nežino kieno jie buvo, tikriausiai A. K.. Kiti asmenys jo ardyti automobilių neprašė. Buvo apklausiamas darbo inspekcijos, davė teisingus paaiškinimus, juos patvirtina. Buvo apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu, Šiauliuose, tuo metu taip pat nurodė teisingas aplinkybes. Rašytinės sutarties su K. nebuvo sudarę. Sodyboje matė tuos tris automobilius, kuriuos išardė, buvo kėbulai, kiek buvo, negali pasakyti. Ardomi automobiliai stovėjo garaže, išardė „Land Rover“, „Touareg“ ir „Volvo“. Buvo informuotas, kad ateityje bus įdarbintas, tačiau nežino, į kokią įmonę. Kiek žino, K. motinos įmonė užsiima gyvuliais, sužinojo, kadangi turi sunkvežimį, su gyvulių mašina buvo atvažiavę į sodybą. Tik jo žmona žinojo, kad jis ardo automobilius. Dėl skolos gali pasakyti, kad tai yra šmeižtas ir šantažavimas, nieko nebuvo pasirašę su A. K., tik už mašinas. Dirbo K. transporto įmonėje, dirbo nuo 8 val. iki 18 val. Ardydavo savaitgaliais, šeštadieniais ir pasikrapštydavo grįžęs iš darbo. Kadangi jo neįdarbino, laikinai įsidarbino K. transporto įmonėje. Jis yra autošaltkalvis. Jį pašaukė kriminalinė policija atvykti į komisariatą, iš kažkur sužinojo jo telefono numerį. Buvo klausiamas, ar nieko nematė sodyboje, o jis – nesigilino. Įtariamas nebuvo, nežino, kad slėptų kažkokius dokumentus. Iš kriminalistų sužinojo, kad ieškomas pasas. Buvo klausiamas, ką ten dirba, pasakė, kad dirba ir viskas. Jam grasinama nebuvo. Jis nebijo, viską sako, kaip buvo. K. jam paskolinęs buvo 300,00 Eur, praktiškai kiekvieną dieną skambinėdavo, kad atiduotų jam pinigus, todėl iš darbdavio pasiskolino pinigus ir juos jam atidavė. Daugiau jokių pinigų nėra skolinęs. Didelė suma jam paskolinta nebuvo. Jeigu jį nori šantažuoti, prokuratūrai parašys pareiškimą. Jam buvo vieną kartą skolinta 300,00 Eur. Kai buvo apklausiamas policijos, buvo išardęs „Land Rover“. Prie jo nebuvo atvažiavusi policija į sodybą. „Land Rover“ buvo nukeltas kėbulas, atvažiavo K. tėvukas, kuris su traktoriumi nukėlė kėbulą. Ardydamas automobilius galvojo, kad ateityje bus įdarbintas.
7. Liudytojas M. M. prašė vadovautis anksčiau jo pateiktais paaiškinimais. Nurodė, kad su A. K. buvo sugalvoję ardyti automobilius, norėjo atidaryti mažąją bendriją, tiksliai negali pasakyti kada. Važiavo pas buhalterę, tačiau nesutapo nuomonės, nenorėjo atidaryti savo vardu, todėl susitarė, kad A. K. jam atiduos už automobilius pinigus ir viskas. Pinigų už automobilius neatgavo. Jo nurodytas asmuo, vardu G., yra tas pats asmuo, kuris atvyko į posėdį liudyti. Yra matęs šį asmenį tvarkantį aplinką, pjaunant žolę, ir garaže yra matęs, o ką darbavosi, tiksliai pasakyti negali. Susitarimo samdyti G. su A. K. nebuvo. Automobiliai galėjo būti perkami 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Apklausiamas 2020 m. vasario 18 d. galėjo geriau atsiminti aplinkybes nei šiuo metu teismo posėdyje, protokole tikriausiai nurodomos tikslios aplinkybės. Automobilius pirko iš Jungtinės Karalystės internetu, patys juos atgabeno. (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje buvo gal keturis kartus. Automobiliai stovėjo kieme, matė kelis automobilius, matė, kad vienas automobilis buvo be buferio. Nesidomėjo, ką K. daro su automobiliais, jam buvo įdomūs tik pinigai. Išardytų automobilių nematė, nes nėjo į vidų, buvo lauke. Nežino, kad A. K. vykdė automobilių ardymo veiklą, kol nebuvo įsteigta įmonė. Nežino, kodėl jį kvietėsi kriminalinės policijos pareigūnai. Jis mano, kad detalės buvo sandėliuojamos viduje. Į jį žmonės dėl automobilio detalių nesikreipė, jis ta veikla neužsiėmė, buvo kaip investuotojas. Policijos pareigūnai spaudimo nedarė, tačiau jau įeinant į patalpas juntamas spaudimas. Pradėdami verslą nebuvo nusprendę, ar patys ardys automobilius. Nebuvo susitarę su A. K. samdyti G., kartu jo nesamdė.
Motyvuojamoji dalis
8. ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal šio straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
9. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 43 straipsnio 1 dalyje. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
11. A. K. kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažinimo, tačiau jo kaltę dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga, jo paties ir liudytojų paaiškinimai.
12. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla jokių abejonių, kad G. V. pas A. K. realiai dirbo, t. y. 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais A. K. mechaniko pareigose leido dirbti G. V., kuris atliko lengvųjų automobilių ardymo darbus, darbo priemonėmis buvo aprūpinta, pagal susitarimą A. K. už išardytą automobilį G. V. mokėjo 150,00 Eur. Teismas pažymi, kad nors protokole ir nurodytas mėnesinis 150,00 Eur darbo užmokestis, tačiau šis neatitikimas nėra esminis, nesudaro pagrindo spręsti, kad santykiai tarp G. V. ir A. K. buvo neatlygintiniai, o protokolo trūkumai yra esminiai, kliudantys suvokti pažeidimo esmę. Juolab, kad G. V. nuosekliai teigė, kad jam buvo mokama 150,00 Eur už išardytą automobilį (apklausiamas tiek teisme, tiek rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 14). Iš pateikto 2021 m. vasario 15 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad pagal 2020 m. kovo 23 d. VDI Šiaulių teritoriniame skyriuje gautą pranešimą iš Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus raštą Nr. BPS-S-167216-20 dėl darbuotojo G. V., kaip įtariama, nelegalaus darbo darbininko pareigose, 2019 m. rugpjūčio – 2019 m. spalio mėnesiais pas A. K., ardant automobilius, atliktas patikrinimas, patikrinimo metu dirbančių asmenų nerasta. Paimti paaiškinimai iš G. V. ir M. M.. A. K. nurodė, kad automobilių remonto veiklos nevykdo ir nevykdė, G. V. nepažįsta. Nustatyti pažeidimai dėl nelegalaus darbo (b. l. 3-4) Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2020 m. vasario 19 d. rašte nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklaustas liudytojas G. V., kuris parodė, kad 2019 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), garaže, A. K. nurodymu ardė lengvuosius automobilius dalimis. Už vieną išardytą automobilį jam sumokėdavo 150,00 Eurų, iš viso išardė 4-5 automobilius. G. V. įdarbintas nebuvo, nors A. K. žadėjo tai padaryti. Išardytas automobilių detales parduodavo atvykusiems pirkėjams. (b. l. 6). G. V. pateikė paaiškinimą, kad jis grįžo gyventi į Raseinius iš Ignalinos ir apsigyveno pas A. K. pagalbiniame pastate, (duomenys neskelbtini). Ten jis ir dirbo – ardė automobilius detalėmis. Dirbo nelegaliai, įdarbintas nebuvo, nors A. K. žadėjo įdarbinti pas mamą įmonėje. Į sodybą atvažiuodavo A. K., bet nieko nedirbo. Kartais kartu atvažiuodavo M. M., bet irgi ten nieko nedirbo. Ar jie veikė kartu nežino, apie tai kalbos negirdėjo. Jis išardė kokius 4-5 automobilius, už kiekvieną iš A. K. į rankas gavo po 150,00 Eur. Kartais atvažiuodavo pirkėjų, tai jis paduodavo detales, o pinigus palikdavo garaže spintelėje, juos pasiimdavo A. K. (b. l. 9, 14). M. M. pateikė paaiškinimą, nurodė, kad jis su A. K. pažįstamas nuo seniai. Tai pat pažįsta ir G. (jo pavardės nežino), nes jis anksčiau dirbo autoservise. 2019 m. vasarą A. K. pasiūlymu buvo sugalvoję daryti verslą ir ardyti mašinas, todėl bandymui nupirko 7 automobilius ir juos išardė, detales paliko pas A. K. sodyboje (duomenys neskelbtini). Galvojo įsteigti mažąją bendriją, bet nepavykus įregistruoti mažosios bendrijos, savo veiklą su A. K. nutraukė. 2019 m. rudenį, jis dažnai su A. K. nuvažiuodavo į tą sodybą, matė ten G.. Matė, kad G. ardė automobilius, matė kaip A. K. su tuo vyru atsiskaitydavo pinigais, o už ką nežino. Jis pats G. už nieką nėra mokėjęs, nors kažkiek ardė ir tuos 7 automobilius. (b. l. 11, 15). A. K. pateikė paaiškinimą, nurodė, kad jokios automobilių remonto veiklos nevykdė, G. V. nepažįsta (b. l. 13). Prie bylos pateikiamas A. K. pranešimas G. V., kad šis grąžintų paskolintus pinigus (b. l. 16). Iš administracinių nusižengimų registro išrašų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. K. administracine tvarka baustas, dažniausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 20-45, 46-71), pažeidimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka.
13. Teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. K. ir G. V. santykiai turėjo darbo sutarties požymių. G. V. susitarimu su A. K., šiam nurodžius ką daryti, ardė transporto priemones dalimis, o už atliktą darbą gavo atlygį. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju santykiai tarp A. K. ir G. V. buvo atlygintiniai.
14. Visapusiškai įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad tarp A. K. ir G. V. buvo susiklostę kitokie nei darbo santykiai, t. y. rangos, atlygintinų paslaugų teikimo ir pan. Pagal nustatytus duomenis darytina išvada, kad dirbant buvo paklūstama A. K. nustatytai tvarkai, jam konkrečiai nurodant kokį automobilį tam tikru metu reikia ardyti.
15. Nagrinėjamos bylos duomenimis darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikyta, darbo sutartis su G. V. iš viso nebuvo sudaryta.
16. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
17. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. suteikė darbo G. V., nors su juo ir buvo nesudaręs darbo sutarties, tik žadėjo įdarbinti ir darbo sutartį sudaryti ateityje. Byloje surinkti duomenys leidžia nustatyti nelegalaus darbo požymius, t. y. kad buvo susitarta dėl darbo vietos, sąlygų ir užmokesčio, egzistavo ir pavaldumas Teismui nekyla abejonių, jog A. K. būdamas darbdaviu, esant darbo teisinių santykių požymiams, atlygintinumui ir pavaldumui jam, leido dirbti nelegaliai mechaniko ardančio automobilius pareigose ardant automobilius G. V. nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs apie šio darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos šio darbuotojo darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jo padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius ir jo kaltė dėl nurodyto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta.
18. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pritarti A. K. ar jo atstovo argumentams, kad policijos pareigūnai bando A. K. prispausti, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai siekė išvengti atsakomybės, todėl davė atitinkamus parodymus (spaudimas teismo posėdžio metu jiems nebuvo daromas, jie patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus išsamius parodymus, byloje esančius išsamius paaiškinimus), taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, kad A. K. yra nuo ryto iki vakaro stebimas policijos pareigūnų, yra ne vienerius metus noras A. K. nubausti.
19. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad liudytojai patys suinteresuoti apkalbėti A. K., kadangi byloje A. K. pateiktas „pranešimas dėl skolos grąžinimo“ (b. l. 16) savaime paskolos teisinių santykių neįrodo, kaip ir neįrodo, kad G. V. yra skolingas (nors tai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Be to, ir pats A. K. pripažino, kad G. draugiškai kažką padėdavo, ir buferį, ir lempas nuėmęs mašinai, tą patį baigiamojoje kalboje patvirtino ir atstovas, laikydamas šią pagalbą neatlygintine talka. Teismas taip pat pažymi, kad administracinio nusižengimo byla pradėta ne G. V. iniciatyva, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis yra suinteresuotas, jog A. K. būtų nubaustas. Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu ir tai, kad A. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jam nieko nesako G. V., tokio nežino, o teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad nesuprato, ko klausiama, kad negali patvirtinti, jog tikrai pasiaiškinimą rašė jis, taip pat yra tik gynybiniai ir atmestini. Teismas pažymi, kad byloje esančių įrodymų pilnai pakanka spręsti, jog pažeidimas buvo padarytas ir jį padarė A. K., nuosekli įvykių grandinė pradedant nuo automobilių įsigijimo, baigiant jų ardymu, G. V. nelegaliai dirbant juos ardant, nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, todėl deklaratyvus nurodytas, kad į bylą gali būti pateikiami vaizdo įrašai, turi būti apklausiami papildomi liudytojai, argumentai, jog iš A. K. nelegalų darbą tyrusio inspektoriaus nebuvo priimami pateikiami dokumentai, neatsižvelgiama į jo prašymus, nesant jokių duomenų apie tokius prašymus, jokių prašymų nereiškiant ir bylos nagrinėjimo metu, laikytini tik deklaratyviais samprotavimais, nesudarančiais pagrindo spręsti, kad administracinė atsakomybė A. K. nagrinėjamu atveju neturėtų kilti, ar tyrimas atliktas neišsamiai. Juolab, kad kaip ir minėta, administracinio nusižengimo sudėtis ir A. K. kaltė byloje yra įrodyta.
20. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
21. A. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
22. Atsižvelgiant į aptartus aspektus, į tai, kad už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą A. K. baustas nebuvo, administracinis pažeidimas padarytas prieš maždaug pusantrų metų, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. K. už padarytą nusižengimą skirtina mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį bauda, artima minimaliai. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, tačiau nesant suėjus ANK 39 straipsnyje numatyto termino skirti administracinę nuobaudą, bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Teismo vertinimu, didesnės nuobaudos skyrimas, atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenys patvirtina, jog veiklą buvo ketinama pradėti vykdyti legaliai, G. V. įdarbinti, kreiptasi į buhalterę dėl legalios veiklos vykdymo, nebūtų proporcingas ir dėl šių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 - 637 straipsniais, teismas,
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 1 300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 0 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį 21128583123 ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esanti AB „SEB“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esanti banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke „Swedbank“, AB, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti AB „Medicinos bankas“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esanti „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esanti AB „Citadele“ banke.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.