- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- AN2-103-300/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00050-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-512-1138/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 300 Eur bauda.
2. A. K. nubaustas už tai, kad jis, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 42 straipsnio 2 dalies ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (įsigaliojusį nuo 2017 m. liepos 1 d.), (A. K. tėvų sodyba), jo vadovaujamose patalpose leido mechaniko pareigose dirbti G. V., gim. (duomenys neskelbtini) Esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą.
2.1. Nustatyta, kad A. K., veikdamas kaip darbdavys – fizinis asmuo, nesudarius darbo sutarties nuo 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais (dvi–trys dienos per savaitę, tikslios datos nenustatytos) leido pagalbinio darbininko pareigose dirbti pil. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) raj., (A. K. tėvų sodyba) A. K. naudai ir jam vadovaujant. Darbuotojas, sutikdamas dirbti pagalbinio darbininko pareigose, vykdė automobilių (,,(duomenys neskelbtini)“, tamsios spalvos, ,,(duomenys neskelbtini)“ džipo, juodos spalvos, ,,(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos, ,,(duomenys neskelbtini)“, pilkos spalvos, ,, (duomenys neskelbtini)“, pilkos ir šviesios spalvos) ardymo darbus. Darbuotojas pakluso nustatytai tvarkai, turėjo dirbti darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val. Automobilių ardymui buvo aprūpintas darbo priemonėmis: autogaražu, keltuvu, raktais ir kitais įrankiais. Pagal susitarimą su A. K., už dirbtą mėnesį ardant automobilius detalėmis, G. V. gaudavo darbo užmokestį – 150 Eur.
2.2. Remiantis 2020 m. birželio 4 d. patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, liudininkų G. V. ir M. M. paaiškinimais, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4 skyriaus (toliau – Šiaulių AVPK) pateiktais liudytojų G. V. ir M. M. apklausos protokolais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais (dvi–trys dienos per savaitę, tikslios datos nenustatytos) G. V. dirbo pagalbinio darbininko pareigose adresu (duomenys neskelbtini) raj. Tarp A. K. ir darbuotojo G. V., esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojas G. V. pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojui ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam (duomenys neskelbtini) skyriui – minėtu laikotarpiu darbuotojas G. V. dirbo nelegaliai. A. K. nesilaikė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 punkto ir 2 punkto reikalavimų, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Skunde nurodoma, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tuo tarpu jis, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas išimtinai rėmėsi tik G. V. paaiškinimais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad G. V. kartu su šeima neatlygintinai gyveno jo tėvo sodyboje, todėl natūralu, kad asmuo prie objekto, kuriame gyvena, dirba: tvarko aplinką ir atlieka kitus darbus. Šios veiklos negalima laikyti nelegaliu darbu, nes, pirma, G. V. nebuvo jam pavaldus. Natūralu ir savaime suprantama, kad G. V., būdamas dėkingas už suteiktą gyvenamąjį plotą jam ir jo šeimai, visaip stengėsi padėti jam bei sodybos šeimininkui (jo tėvui). Jis pats nieko neprašė G. V.. G. V., rodydamas žmogišką dėkingumą pats pasisiūlė laisvu laiku atlikti kelis mechaninius darbus, kuriuos Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai vertina kaip negalų darbą. Antra, jis negavo jokios naudos, nes jis nesivertė veikla, kuri jam inkriminuojama. Vien tai, kad jis keltino ateityje užsiimti automobilių ardymo darbais, savaime nereiškia, jog jis tiriamuoju metu užsiėmė šia veikla. Trečia, G. V. kartu su šeima neatlygintinai gyveno jo tėvo sodyboje, už atliktus darbus G. V. neprašė jokio atlygo, jis pats taip pat nežadėjo jokio piniginio atlygio. Nelegalaus darbo faktas nėra užfiksuotas. Nors teismas teigia, kad nelegalaus darbo faktą patvirtina G. V. paaiškinimai bei Šiaulių AVPK pateiktos išvados, teismas neįvertino, kad abu jie yra suinteresuoti: G. V. jam yra skolingas (šiuo metu teisme vyksta byla), o (duomenys neskelbtini) AVPK, vykdydamas baudžiamąjį persekiojimą jo atžvilgiu, liudytojų parodymus užrašė taip, kad juos būtų galima interpretuoti kaip nelegalų darbą. Valstybinė darbo inspekcija bei teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė ANK 567, 569 straipsnius, todėl nutarimas negali būti laikomas teisiškai pagrįstu. Valstybinė darbo inspekcija neatliko jokio tyrimo, net nevertino jai pateiktų A. K. paaiškinimų. Valstybinės darbo inspekcijos viršininkas net atsisakė priimti jo pateiktus įrodymus, vaizdo įrašus, teigdamas, kad „jam ir taip visas aišku“. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl Valstybinės darbo inspekcijos bei G. V. paaiškinimus laiko įrodymais, o jo paaiškinimais nesivadovauja. Teismas, dar iki įrodymų tyrimo, turėjo susidaręs subjektyvią nuomonę, todėl įrodymų tyrimas ir įrodymų vertinimas nebuvo atliktas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinė darbo inspekcija, prašo apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje surinkti duomenys patvirtina padarytą administracinį nusižengimą. A. K., būdamas darbdaviu, esant darbo teisinių santykių požymiams: atlygintinumui ir pavaldumui, leido G. V. dirbti nelegaliai automechaniko pareigose ardant A. K. priklausančius automobilius. Darbuotojas G. V. turėjo atlikti ne vienkartinį darbą, o tęstinio pobūdžio funkciją – pastovų darbą (ardė automobilius dvi–tris dienas per savaitę). Darbas organizuotas tokia tvarka: darbuotojui G. V. suteikiamos patalpos (autogaražas) ir darbo priemonės: keltuvas, įrankiai bei automobiliai ardymui. Darbams vadovavo A. K., būtent jis nurodydavo, kokius automobilius ir kokias detales ardyti, o G. V. vykdė A. K. nurodymus. Už atliktus darbus G. V. gaudavo darbo užmokestį – 150 Eur. Teismas teisingai konstatavo, kad tarp A. K. ir darbuotojo G. V. susiklostė darbo teisiniai santykiai, darbuotojui G. V. faktiškai dirbant darbą nesudarius rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, laikoma, kad darbas dirbamas nelegaliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Jei rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti darbuotojui pradėti dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
4.2. Institucijos vertinimu, nepagrįstai skunde teigiama, kad Valstybinės darbo inspekcijos neištyrė visų aplinkybių. Institucija tyrimą pradėjo gavusi (duomenys neskelbtini) AVPK raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad G. V. galimai nelegaliai dirba automechaniku pas A. K., ardo automobilius, adresu (duomenys neskelbtini) raj. Tuomet vyr. darbo inspektorius S. T., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento operatyviosios kontrolės skyriaus vyr. specialistui R. L., (duomenys neskelbtini) raj. PK veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai V. L. ir tyrėjui K. J., atliko patikrinimą A. K. priklausančiame autogaraže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) raj. Atlikto tikrinimo metu autogaraže prie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų dirbo vyras, kuris prisistatė esąs V. D.. Paaiškinti, kam priklauso minėtas autogaražas bei automobilis, vyras atsisakė. Patikrinimo metu V. D. kelis kartus skambino telefonu, kažką aptarinėjo. Netrukus atvyko autogaražo savininkas A. K., bet jis atsisakė pateikti bet kokią informaciją apie patikrinimo metu jam priklausančioje valdoje rastą automobilį bei jį remontuojantį asmenį. V. D. paaiškino, kad automobilis neregistruotas Lietuvoje, automobilio dokumentų pateikti negalintis, pastarąjį ketina suremontavęs pirkti. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento operatyviosios kontrolės skyriaus pareigūnai nustatę administracinį nusižengimą V. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis vykdė individualią veiklą (atliko autoremonto darbus), siekdamas gauti pajamų, tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Atlikto patikrinimo metu nustatytas faktas nenuginčijamai įrodo, kad sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) raj., toliau yra ardomi automobiliai. A. K. naudoja kitų asmenų nelegalų darbą ardant, kaip įtariama, jam priklausančius automobilius. Atliekamo tyrimo metu A. K. 2020 m. birželio 4 d. paaiškinime teigė, kad „automobilių remonto veiklos nevykdė nei dabar, nei 2019 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais, G. V. nepažįsta“. 2021 m. vasario 17 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą, A. K. pateikė dokumentą (pranešimą pil. G. V. dėl skolos gražinimo) ir prašė tą dokumentą pridėti prie bylos. Dokumentas buvo įtrauktas į administracinę medžiagą ir pateiktas teismui. Institucijos manymu, A. K. pateikė minėtą pranešimas dėl skolos gražinimo tik prieš surašant jam administracinio nusižengimo protokolą norėdamas vilkinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, siekdamas darbo sutarties santykius paslėpti po civiliniais santykiais. Teismui nebuvo pagrindo netikėti liudytojų G. V. ir M. M. parodymais, nes jų parodymai nuoseklūs, nenuginčijami, be to, jie nesikeitė nuo tyrimo pradžios. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai darė spaudimą G. V. ir M. M. juos apklausdami.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad jis padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. Vadovaujantis 569 straipsnio 4 dalimi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Šios teisės normos dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Vadovaujantis Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų BK 34 straipsnyje, t. y. dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis). Darbo sutartis privalo būti sudaryta raštu dviem egzemplioriais (Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalis). Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Vadinasi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018, 9 punktas).
8. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nelegalaus darbo faktą. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išvadą dėl A. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarė įvertinęs administracinio nusižengimo protokolą, nelegalaus darbo tyrimo aktą, G. V. ir M. M. apklausos protokolus, A. K., G. V. ir M. M. rašytinius paaiškinimus, jų parodymus apylinkės teisme, pranešimą dėl skolos grąžinimo. Iš skundžiamos nutarimo matyti, kad nė vienam iš byloje esančių įrodymų nebuvo suteikta išskirtinė įrodomoji reikšmė, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visus byloje esančius duomenis, tiek A. K. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius, savo išvadas pagrindė byloje surinktų bei teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. A. K. kartu su M. M. ketino steigti įmonę, kuri užsiimtų automobilių ardumo darbais, todėl jie įsigijo septynis automobilius iš (duomenys neskelbtini). Pasikonsultavę su buhaltere A. K. ir M. M. visgi nusprendė įmonės nesteigti ir bendros veiklos nevykdyti. Vien tai, kad A. K. neįsteigė įmonės, neturėjo oficialaus leidimo verstis automobilių ardymo darbais, savaime nereiškia, kad jis negali būti laikomas darbdaviu, nes, kaip minėta šios nutarties 7 punkte, administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kyla nustačius nelegalaus darbo požymius. ANK nekelia specialių reikalavimų subjektui, todėl šio straipsnio prasme darbdaviu, gali būti ir fizinis asmuo.
10. Nors A. K. neigia savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, apygardos teismas pažymi, kad tiek jis, tiek ir liudytojais apklausti G. V. bei M. M. pripažįsta, kad A. K. tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) raj., G. V. ardė automobilius. Iš viso G. V. išardė penkis automobilius. Taigi visi administracinio nusižengimo byloje apklausti asmenys patvirtino faktą, kad G. V. realiai dirbo A. K. naudai, t. y. ardė jo nurodytus automobilius. A. K. pripažįsta leidęs G. V. naudotis autogaražu bei jame esančiais įrankiais, taigi jis suteikė darbo vietą ir darbo įrankius G. V.. A. K. nurodydavo G. V., kada ir kokius automobilius ardyti. G. V., tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir tiriant šį administracinį nusižengimą nuosekliai tvirtino, kad už išardytą automobilį A. K. jam sumokėdavo 150 Eur. A. K. neigė mokėjęs pinigus G. V., tačiau liudytoju apklaustas M. M. patvirtino matęs, kaip A. K. davė pinigų G. V.. Taigi visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad tarp G. V. ir A. K. susiklostė darbo teisiniai santykiai, nes jie susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. dėl darbo funkcijų, apmokėjimo ir darbovietės, G. V. realiai dirbo A. K. naudai, tačiau nebuvo laikytasi Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje numatytos darbo sutarties sudarymo tvarkos. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų G. V. bei M. M. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
11. Vien tai, kad Šiaulių AVPK ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) apklausę G. V. ir nustatę nelegalaus darbo požymius apie tai informavo Valstybinę darbo inspekciją, savaime nerodo, kad pareigūnai nori susidoroti su A. K.. Priešingai, tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai tinkamai vykdė uždavinius, numatytas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje, o tiesioginių funkcijų vykdymas negali būti vertinamas kaip A. K. persekiojimas ar siekis su juo susidoroti. Pažymėtina ar tai, kad gavusi informaciją apie galimai padarytą administracinį nusižengimą Valstybinę darbo inspekcija pati atlikto nelegalaus darbo tyrimą: nuvyko į įvykio vietą, apklausė nelegaliai dirbusį G. V., asmenį, kurį pastarasis įvardijo kaip savo darbdavį, bei M. M., išsireikalavo G. V. ir M. M. apklausos protokolus, ir tik įvertinusi visus administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis Valstybinę darbo inspekcija surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą bei administracinio nusižengimo protokolą.
12. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas tendencingai, nebuvo priimti A. K. teisinantys duomenys. A. K. pateiktas pranešimas apie skolos grąžinimą buvo priimtas ir jis, kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, buvo analizuojamas ir tiriamas apylinkės teisme. Apylinkės teismas išsamiai analizavo A. K. parodymus, jų nuoseklumą ir nustatė, kad A. K. kaskart keičia parodymus: iš pradžių rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nepažįsta G. V., o bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jis pats leido G. V. su šeima gyventi tėvų sodyboje. Aplinkybė, kad A. K. leido neatlygintinai G. V. ir jo šeimai gyventi sodyboje, nepaneigia A. K. kaltės dėl nelegalaus darbo. Apygardos teismas pažymi, kad A. K. nubaustas už tai, kad nesudaręs darbo sutarties leido G. V. ardyti automobilius, o ne už tai, kad G. V. tvarkė sodybos aplinką: pjovė žolę ar genėjo medžius. Administracinio nusižengimo byloje esantis pranešimas apie skolos grąžinimą nepatvirtina A. K. versijos, kad G. V. jam yra skolingas. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, apie galimai padarytą administracinį nusižengimą pranešė ne G. V.. Byloje nėra duomenų, kad G. V. būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Apygardos teismas pažymi, kad apie įvykio aplinkybes G. V. buvo apklaustas tris kartus: pirmąkart 2020 m. vasario 12 d., po to 2020 m. birželio 4 d., galiausiai bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Nors tarp parodymų yra ganėtinai ilgi laiko tarpai, tačiau G. V. parodymai apie tai, kada ir kodėl jis ardė A. K. nurodytus automobilius, nuoseklūs, aiškūs ir neprieštaringi, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. M. M. apklausos protokolas, M. M. rašytiniai paaiškinimai bei M. M. parodymai apylinkės teisme. Apeliantas nenurodė, kodėl liudytoju apklaustas jo draugas M. M. taip pat galėtų būti suinteresuotas duoti jam nepalankius parodymus. Nėra pagrindo manyti, kad liudytojai G. V. ir M. M. sako netiesą, dar ir todėl, kad jie parodymus davė prisiekę, būdami supažindinti su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą.
13. Apygardos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriuo A. K. pripažino kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinio skundo ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.