Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB Kauno energija ieškinį atsakovui Valstybinė įmonė Turto bankas dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad skolą yra prašoma priteisti nuo 2013-12-01, įvertinus Atsakovo atliktus mokėjimus, kuriais buvo užskaityta seniausia skola, susidariusi nuo palikėjo mirties datos, t.y. nuo 2013-01-17. Visi einamųjų mėnesių priskaitymai pamėnesiui, kurie priskaityti Atsakovui, atsispindi iš kartu su ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija KER1 Nr. 161000002084 ir papildomai į bylą teikiamos PVM sąskaitos faktūros serija KER1 Nr. 171110000146 (“kreditinė”) (su minusine suma). Papildomai teikiama PVM sąskaita faktūra (su minusine išraiška), patvirtina ir tai, kad Ieškovas nėra Atsakovui perkėlęs palikėjo skolos nuo 2010-10 mėn. iki palikėjo mirties datos.

Teismo posėdžio metu ieškovo AB „Kauno energija“ atstovas advokatas Tadas Elzbergas ieškinio reikalavimus dėl 811,81 EUR skolos už ieškovo parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., 55,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 % dydžio metinių palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pateikti įrodymai ir teisės normos rodo, kad ieškovas teisėtai prašo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą už tiektą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). Teismas pagal rašytinį įrodymą – Nekilnojamojo turto registro išrašą (e.b.l.1-8) nustatė, kad butas Kaune, nuosavybės teise registruotas nuo 2015-06-25 Lietuvos Respublikos vardu, bute centrinis šildymas iš centralizuotos šildymo sistemos. Gyventojų registrų išrašas rodo, kad buto savininkas M. L. 2013-01-17 mirė (e.b.l.4). Minėtos aplinkybės rodo, kad butą (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė kaip universalus paveldėtojas po M. L. mirties 2013-01-17, neatsiradus įpėdinių. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 811,81 eurų skola susidarė nuo 2013-12-01 iki 2017-10-31(e.b.l.9-11, 19-26). Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.82 str. 3 d., 5.3 str. 1 d.,5.62 str.1 d. 2 p. ir 3 d., 5.63 str. 1 d., 6.383 – 6.391 str. str., ieškinį tenkina. Byloje atsakovas privalo vykdyti prievolę kaip paveldėtojas palikėjo turto, ir kaip paveldėto buto savininkas, turintis pareigą išlaikyti turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr.3K-7-18/2014 nurodė:

“Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-91/2013).

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).“

Be to pažymėtina, kad iš pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos, matyti, kad atsakovo sumokėtos sumos buvo išskaičiuotos ir prašoma skolos suma yra jau po sumokėtų sumų išskaitymo, todėl atsakovo reikalavimas nepriteisti 74,62 Eur yra nepagrįstas.

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., priteisia 5 procentų metines procesines palūkanas iš atsakovo nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymo leidėjas nėra numatęs išimties nemokėti procesinių palūkanų tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė. Teismas priteisia 5 procentų dydžio palūkanas, o ne 6 procentų dydžio palūkanas, nes tai ne komerciniai santykiai, tai įstatymo leidėjo deleguotos viešosios paslaugos valstybei.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 0,87 Eur už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimą, viso – 55,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Kauno energija”, j. a. k. 235014830, iš atsakovo VĮ Turto bankas, j. a. k. 112021042, 811,81 Eur (aštuonis šimtus vienuolika eurų 81 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 811,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55,17 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.