Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. e2A-159-538/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
e2A-159-538/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08071-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
M. M.
Ieškovas
V. P.

`Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-159-538/2016

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-08071-2015-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.4.4.3; 2.6.5.2.1; 3.3.1.18
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NU TARTIS

2016 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui M. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei V. P. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 700 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, paskiriant gaunamų lėšų tvarkytoja ieškovę; priteisti iš atsakovo 8400 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą; nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, jog nuo 2005 m. su atsakovu pradėjo kartu gyventi bei vesti bendrą ūkį. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M.. Nuo 2014 m. atsakovo elgesys pasikeitė - pradėjo naudoti psichologinį smurtą, įžeidinėti, grasinti atimti vaiką. Toks atsakovo elgesys akivaizdžiai daro neigiamą įtaką sūnui, po atsakovo išpuolių sūnus tampa irzlus, verkia, blogai miega. 2014 m. gegužės mėnesį atsakovas paliko faktinę šeimą ir nuo to laiko neteikia jokio išlaikymo sūnui, nesirūpina jo priežiūra, gydymu ir auklėjimu. Teigia, jog vaikas yra labai prisirišęs prie jos, ji sūnumi rūpinasi: veža į mokyklą, gamina maistą, skalbia, slaugo sergantį, padeda paruošti pamokas, kartu leidžia laisvalaikį, todėl mano, jog vaiko gyvenamoji vietą turėtų būti nustatyta su ja. Atsižvelgiant į tai, kad šalys daug laiko praleidžia užsienyje, prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo tvarką su vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-29 sprendimu ieškinį bei priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, t. y. ieškove V. P.. Priteisė iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur mokamomis kas mėnesį nuo 2015-07-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko E. M. išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės. Priteisė iš atsakovo M. M. 3500 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaiko E. M. išlaikymui. Nustatė tokią atsakovo M. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kiekvienais metais atsakovas vaiko vasaros atostogų metu, pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš dvi savaites, turi teisę su vaiku praleisti nepertraukiamai 3 savaites, vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto suderintą vietą; per Šv. Kalėdas, lyginiais metais, atsakovas su vaiku bendrauja nuo gruodžio 23 d. iki gruodžio 29 d., per Naujųjų Metų šventę, nelyginiais metais, nuo gruodžio 29 d. iki sausio 3 d., vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto suderintą vietą; vaiko tėvų sutarimu atsakovas su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku; vaiko kelionę organizuoja ir kelionės išlaidas apmoka tas tėvas, iš kurio gyvenamosios vietos/buvimo vietos išvyksta vaikas; atsakovui dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių negalint susitikti su vaiku, atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę iš anksto ir tada šalių sutarimu nustatoma kita bendravimo su vaiku data; likusiomis dienomis su vaiku bendrauja ir jo auklėjime dalyvauja ieškovė, tačiau ji privalo nekliudyti atsakovui bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis - telefonu ir internetu; šalys įpareigojamos nedelsiant informuoti vieną kitą apie gyvenamosios vietos adreso, kontaktinio telefono pasikeitimą; šalys įpareigojamos informuoti viena kitą apie vaiko aprūpinimą, lavinimą, mokymąsi, esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, lankomą mokymosi įstaigą ir kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi bei sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose. Priteisė iš atsakovo M. M. 90 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 nutartimi, panaikino. Nurodė, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdomas skubiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui, ieškovei iš atsakovo priteisė 3500 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą (už keturiolika mėnesių iki civilinės bylos iškėlimo, t. y. nuo 2014-05-01 iki 2015-07-01). Teismas padarė išvadą, jog negalima visiškai uždrausti tėvui bendrauti su vaiku. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta duomenų apie tai, kad atsakovui viršijant greitį ar kitų pažeidimų padarymo metu kartu automobilyje važiavo ir nepilnametis sūnus, kad važiavimo automobilyje ir buvimo vandens parke metu buvo iškilusi ir tebėra grėsmė vaiko saugumui. Taip pat pažymėjo, jog pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimą iš dalies ir pakeistoje dalyje priimti naują sprendimą: panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 3500 Eur išlaikymo skolos priteisimo ir ieškinį dėl išlaikymo skolos atmesti; nustatyti, kad atsakovas bendraus su sūnumi E. M. tokia tvarka: kiekvienais metais vaiko pavasario, vasaros ir rudens atostogų metu, pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 savaites, turi teisę su vaiku nepertraukiamai praleisti 4 savaites per vaiko vasaros atostogas ir po vieną savaitę per pavasario ir rudens atostogas, vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; per Šv. Kalėdas, lyginiais metais atsakovas bendraus su vaiku nuo gruodžio 23 d. iki gruodžio 29 d., per Naujųjų Metų šventę, nelyginiais metais-nuo gruodžio 29 d. iki sausio 3d., vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; vaiko tėvų susitarimu atsakovas su vaiku gali matytis ir kitu laiku; įpareigoti ieškovę V. P., atsakovui paprašius, bet ne dažniau kaip 1 kartą per tris mėnesius, pateikti jam elektroniniu paštu ataskaitą apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra teikiamas dalyje dėl 3500 Eur vaiko išlaikymo skolos priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teigia, kad nuo 2014 m. gegužės mėn. iki šios bylos dėl išlaikymo pradžios padengdavo ½ dalį buto nuomos kainos, nors išnuomotame bute (duomenys neskelbtini)nebegyveno, jame liko gyventi ieškovė su sūnumi, buto nuomos mokestis buvo 9000 kronų (apie 1000 Eur ). Kadangi kas antrą mėnesį už butą nuomos mokestį mokėdavo ieškovė, jis minimu laikotarpiu (2014-05 - 2014-06 ), mokėjo pusę nuomos mokesčio. Išvykstant į (duomenys neskelbtini), su ieškove susitarė, kad jis ir toliau mokės ½ dalį buto nuomos mokesčio ir taip prisidės prie vaiko išlaikymo, tai sudaro apie 500,00 eurų per mėnesį . Be to, ieškovė neneigia, kad 2014 m. ir 2015 m. vasarą po daugiau nei mėnesį laiko vaikas su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo jo išlaikomas, tačiau tai neįvertinta apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat vaikas 2014 m. buvo pas jį per rudens atostogas ir 1 savaitę per žiemos atostogas, tada jie atostogavo (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015m.vasaros keletą kartų dėl savo sveikatos ir profesinio nedarbingumo buvo(duomenys neskelbtini) . Būdamas kartu su vaiku (duomenys neskelbtini), pirkdavo vaikui įvairius reikalingus daiktus, maisto produktus. Kadangi nebuvo susitarimo su ieškove dėl papildomos vaiko išlaikymo sumos, o tik dėl ½ dalies nuomos mokesčio mokėjimo bei jis teikė išlaikymą vaikui natūra, o ieškovė su tokia išlaikymo forma sutiko ir, tai patvirtindama, iki 2015-07-01 į teismą nesikreipė, jo nuomone, reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo atmestinas. Sutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka per vaiko žiemos atostogas (tame tarpe per Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus ), tačiau per vasaros atostogas yra nustatytas per trumpas bendravimo laikotarpis. Priešieškiniu taip pat prašė, kad būtų sudaryta galimybė bendrauti su vaiku net tik vasarą, bet ir per vaiko mokyklines pavasario ir rudens atostogas, tačiau toks prašymas dėl jo bendravimo su vaiku per pavasario ir rudens atostogas nepatenkintas. Per atostogas (pavasario, rudens ir dalį vasaros atostogų ) vaikas liks namuose vienas, nes ieškovė dirba. Mano, kad vaikui būtų žymiai geriau atostogų metu būti su juo, nes dėl patirtos kojos traumos jis nedirba, gali vaiką prižiūrėti savo gyvenamojoje vietoje, be to, (duomenys neskelbtini) yra vaiko seneliai. Teigia, kad vaiko vasaros atostogos trunka 8 savaites, todėl jis turi teisę su vaiku praleisti ne mažiau kaip pusę šių atostogų – 4 savaites , o ne 3 savaites, kaip nustatė teismas. Vaikas pats nori ilgiau pabūti (duomenys neskelbtini), anksčiau jis (duomenys neskelbtini) praleisdavo visas savo atostogas su juo, seneliais ir dėl to nekildavo problemų, todėl mano, kad teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, kad kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu jis, pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 savaites, turi teisę su vaiku nepertraukiamai praleisti 4 savaites, ir po vieną savaitę vaiko pavasario ir rudens atostogų metu, vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą. Taip pat nurodo, kad priešieškiniu pareiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę V. P., jam paprašius, bet ne dažniau kaip 1 kartą per tris mėnesius, pateikti jam elektroniniu paštu ataskaitą apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo 2014 m. gegužės mėn. išlaikymo vaikui neteikė, todėl teismo sprendimo dalies dėl 3500 eurų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo naikinti nėra pagrindo. Teigia, kad su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka nesutinka, nes ji neatitinka vaiko interesų, kenktų jo vystymuisi. Pažymi, kad prieš atsakovo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką pasisakė ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai. Nurodo, kad jai nesuprantamas atsakovo prašymas pateikti ataskaitas, nes iki šiol atsakovas vaikui išlaikymo dar neteikė. Nuo 2014 m. gegužės mėn. gavo iš atsakovo: 2015-10-01 – 2000 kronų (216 Eur), 2015-10-15 – 5500 kronų (594 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dallies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad šalių – ieškovės V. P. ir atsakovo M. M. – nepilnametis vaikas yra E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo tvarką su vaiku.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, todėl teisėjų kolegija šiais klausimais pasisako.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo vaikui įsiskolinimo sumą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu iš dalies sutinka.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 3500 eurų išlaikymo įsiskolinimą motyvuodamas tuo, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2014 m. gegužės mėn. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. ir 2015 m. vasarą po vieną mėnesį šalių nepilnametis vaikas praleido su atsakovu (duomenys neskelbtini), taigi pagrįstas apelianto argumentas, kad už šį laikotarpį nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, kad atsakovas 2 kartus, tai yra, 2015-10-01 pervedė 216 eurų, 2015-10-15 pervedė 594 eurų, taigi esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas priteisto išlaikymo įsiskolinimą sumažinti nuo 3500 eurų iki 2190 eurų. Nors apeliantas ir teigia, kad pirko vaikui žaislus ir rūbus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Apelianto argumentai, kad jis su ieškove susitarė mokėti už buto nuomą ir tai laikyti vaiko išlaikymo teikimu taip pat negali būti pagrindu vertinti, kad vaikui buvo mokamas išlaikymas, nes kaip nurodė ieškovė, to neneigė ir atsakovas, atvykus jam į (duomenys neskelbtini), jis šiame bute gyvena, taigi darytina išvada, kad atsakovas prie buto nuomos prisideda ir dėl savo interesų.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Apeliantas tik iš dalies sutinka su nustatyta bendravimo tvarka ir argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka per vasaros, rudens ir pavasario atostogas neatitinka nei jo, nei nepilnamečio vaiko interesų. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismas nustatė tokią atsakovo M. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kiekvienais metais atsakovas vaiko vasaros atostogų metu, pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš dvi savaites, turi teisę su vaiku praleisti nepertraukiamai 3 savaites, vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto suderintą vietą; per Šv. Kalėdas, lyginiais metais, atsakovas su vaiku bendrauja nuo gruodžio 23 d. iki gruodžio 29 d., per Naujųjų Metų šventę, nelyginiais metais, nuo gruodžio 29 d. iki sausio 3 d., vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto suderintą vietą; vaiko tėvų sutarimu atsakovas su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku; vaiko kelionę organizuoja ir kelionės išlaidas apmoka tas tėvas, iš kurio gyvenamosios vietos/buvimo vietos išvyksta vaikas; atsakovui dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių negalint susitikti su vaiku, atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę iš anksto ir tada šalių sutarimu nustatoma kita bendravimo su vaiku data; likusiomis dienomis su vaiku bendrauja ir jo auklėjime dalyvauja ieškovė, tačiau ji privalo nekliudyti atsakovui bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis - telefonu ir internetu; šalys įpareigojamos nedelsiant informuoti vieną kitą apie gyvenamosios vietos adreso, kontaktinio telefono pasikeitimą; šalys įpareigojamos informuoti viena kitą apie vaiko aprūpinimą, lavinimą, mokymąsi, esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, lankomą mokymosi įstaigą ir kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi bei sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, teisėjų kolegijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka daugiau atitinka minimalų bendravimą tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvo, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendravimas su atsakovu keltų grėsmę šalių vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams. Iš bylos duomenų matyti, to neneigė ir ieškovė, kad vaikas su tėvu bendrauti nori. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, formuojamą teismų praktiką bei nepilnamečio vaiko interesus, atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra labiau atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus, šalių interesų pusiausvyrą, tai yra, nepažeidžianti nei motinos, nei tėvo interesų, todėl pripažintina, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir keisti skundžiamą teismo sprendimą.

Atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę, atsakovui paprašius, bet ne dažniau kaip 1 kartą per tris mėnesius, pateikti jam elektroniniu paštu ataskaitą apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, netenkintinas, nes priteista išlaikymo suma nėra didelė, todėl dėl tokios sumos ataskaitas teikti netikslinga, be to, nei CK, nei CPK normos ataskaitų dėl išlaikymo lėšų panaudojimo nenumato, preziumuojama, kad ieškovė išlaikymui skirtas lėšas naudoja tik vaiko interesams, kol neįrodyta kitaip (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta nepilnamečio šalių vaiko bendravimo bei priteistas išlaikymo įsiskolinimas, keistina, nustatant, kad atsakovas bendraus su sūnumi E. M. tokia tvarka: kiekvienais metais vaiko pavasario, vasaros ir rudens atostogų metu, pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 savaites, turi teisę su vaiku nepertraukiamai praleisti 4 savaites per vaiko vasaros atostogas ir po vieną savaitę per pavasario ir rudens atostogas, vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; per Šv. Kalėdas, lyginiais metais atsakovas bendraus su vaiku nuo gruodžio 23 d. iki gruodžio 29 d., per Naujųjų Metų šventę, nelyginiais metais - nuo gruodžio 29 d. iki sausio 3d., vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; vaiko tėvų susitarimu atsakovas su vaiku gali matytis ir kitu laiku; priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina nuo 3500 eurų iki 2190 eurų, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas),

Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina dalis žyminio mokesčio, tai yra, 39,30 eurų už išlaikymo įsiskolinimo sumažinimą ir 31,50 eurų už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iš viso 70,80 eurų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti.

Nustatyti, kad atsakovas M. M. bendraus su sūnumi E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendraus tokia tvarka: kiekvienais metais vaiko pavasario, vasaros ir rudens atostogų metu, pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 savaites, turiu teisę su vaiku nepertraukiamai praleisti 4 savaites per vaiko vasaros atostogas ir po vieną savaitę per pavasario ir rudens atostogas, vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; per Šv. Kalėdas, lyginiais metais atsakovas bendrausiu su vaiku nuo gruodžio 23 d.iki gruodžio 29 d., per Naujųjų Metų šventę, nelyginiais metais - nuo gruodžio 29 d. iki sausio 3 d., vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; vaiko tėvų susitarimu atsakovas su vaiku gali matytis ir kitu laiku.

Sumažinti iš atsakovo M. M. priteisto išlaikymo E. M. įsiskolinimo sumą nuo 3500 eurų iki 2190 eurų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. P. atsakovui M. M. 70,80 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjos Jolanta GailevičienėAlona Romanovienė