Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, nedirbantis,

teistas 2004-06-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 4 dalį ir paskirtas elgesio apribojimas 12 mėnesių;

teistas 2005-01-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir atiduotas į specialiąją auklėjimo įstaigą vieneriems metams;

teistas 2006-03-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

teistas 2006-09-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-03-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikytas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2008-11-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos bausmės;

teistas 2010-10-04 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 metų laisvės atėmimo bausme;

teistas 2010-11-17 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmė; 2011-03-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2010-11-17 Jonavos rajono apylinkės teismo ir 2010-10-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

teistas 2017-01-19 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį; 289 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 5 metai laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

O. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos r., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini),

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-09-16 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-09-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92, 82, 85 ir 87 straipsniais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-08 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes sudedant visiškai, ir paskirta galutinė keturių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 4 d. apie 9 val. S. S. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje kelyje (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, paskambinęs į R. S. namų naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs Kauno kriminalinės policijos tyrėju, paaiškinęs, kad atlieka ikiteisminį tyrimą dėl suklastotų pinigų ir kad pensijos išmokėjimo metu ji taip pat galėjo gauti suklastotų eurų kupiūras, atvyko pas nukentėjusiąją R. S. į namus, (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs Lietuvos kriminalinės policijos kriminalistu R. S., bei parodęs netikrą (tikrovės neatitinkantį) tarnybinį pažymėjimą, paprašęs leisti patikrinti jos turimas eurų kupiūras, iš nukentėjusiosios R. S. pasikėsino apgaulės būdu įgyti ne daugiau 1000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji R. S. supratusi apgaulę, atsisakė pateikti eurų kupiūras, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

2016 m. gegužės 25 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), S. S. ir O. Š., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, O. Š. paskambinus durų skambučiu į R. S. butą, o jai atidarius duris, O. Š., sugriebęs ranka R. S. už gerklės, sudavė R. S. vieną smūgį į galvą ir R. S. nukritus ant žemės, S. S. ir O. Š. įsibrovė į R. S. priklausantį butą, kur bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 4 smūgius nukentėjusiajai R. S. į įvairias kūno vietas ir padarė R. S. galvos sumušimą su poodine kraujosruva kairės akies srityje, su galvos smegenų sukrėtimu, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, kairės krūtinės ląstos IX šonkaulio lūžimą, dešinio inksto I0 – II0 plyšimą, tuo sukeldami nukentėjusiajai R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G3520“ 66 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 40 eurų vertės, auksinį žiedą 100 eurų vertės, auksinį žiedą su raudonos spalvos akute 100 eurų vertės, nuo kambaryje buvusios indų spintos lentynos pagrobė 400 eurų įvairiomis kupiūromis ir iš rankinėje buvusios piniginės pagrobė 110 eurų įvairiomis kupiūromis ir padarė nukentėjusiajai R. S. 816 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. gegužės 4 d. jį į (duomenys neskelbtini) atvežė iš matymo pažįstamas asmuo, kuriam jis už atvežimą sumokėjo 200 eurų. Jie su automobiliu sustojo netoli (duomenys neskelbtini) kapinių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur jis, būdamas automobilyje, skambino į laidinius telefonus, kurių numerius sužinojo iš Gyventojų paieškos, įvedęs R vardą. Taip jis sužinodavo visus adresus, visas registruotos R (duomenys neskelbtini). Jis skambindavo R ir prisistatydavo policijos pareigūnu, sakydavo, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl suklastotų eurų, kadangi pensijos mokamos neva suklastotais pinigais, kuriuos reikia sutikrinti tam, kad būtų išduotas leidimas, su kuriuo galės vykti į banką ir pasikeisti pinigus. Tuo metu jam atsiliepė R. S., kuriai jis paaiškino dėl suklastotų eurų, o R. S. jam nurodė, kiek ji turi pinigų. Jis neprisimena, kiek R. S. pasisakė turinti pinigų, bet pasakė apie 5000 eurų. Jis pasakė, kad pinigus reikia tikrinti pagal serijos numerius, todėl R. S. kiekvieną kupiūrą atskirai ėmė ir žiūrėjo serijos numerį ir sakė, kokiomis raidėmis prasideda, kiek sudaro skaitmenų. Jis taip daugmaž sužinojo, kiek yra kupiūrų po 10, po 100, 500. Kai R. S. kupiūras išvardino, jis pasakė, kad pas ją atvyks kriminalinės policijos ekspertas, kuris neva vizualiniu būdu atliks patikrą ir sutikrins, ar taip prasideda, ir jei bus klastojimo požymių, tai paims iš jos prašymą, pristatys į komisariatą ir bus jai išduotas leidimas, su kuriuo ji turės vyksti į banką pasikeisti pinigus. R. S. sutiko, nes ji tuo metu buvo namuose. Jis atvažiavo pas R. S., (duomenys neskelbtini). Butas buvo trečiame aukšte. Jo draugas buvo prie laiptinės, mašinų aikštelėje stovėjo, o jis vienas nuėjo pas R. S.. Jam užėjus pas R. S. į butą, jis pateikė tarnybinį pažymėjimą ir prisistatė policijos pareigūnu R. S., kuris atvyko patikrinti jos turimas lėšas. R. S. jį įsivedė į kambarį. Tada jis pamatė, kad R. S. neturi pinigų. Jis R. S. paklausė, kur yra pinigai, kad būtų galima sutikrinti, o R. S. užsimanė išsikviesti kaimynę, kad būtų liudytoja. Jis pasakė, kad nieko nereikia kviestis, vyksta ikiteisminis tyrimas, kol nėra nustatyti visi su tuo susiję asmenys. R. S. vis tiek norėjo pasikviesti, todėl jis išėjo R. S. namų, nes ji nesutiko pateikti turimų pinigų. Tarnybinį pažymėjimą, kurį jis rodė R. S., jis įgijo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, nes ten yra policijos pareigūnų pažymėjimų, jis įklijavo nuotrauką ir įdėjo į laminatą. Kortelėje buvo pavardė įrašyta. Negavęs pinigų, jis išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini), jį parvežė tas pats jo draugas.

Motyvuojamoji dalis

Specialisto išvada Nr. 93TPK-756/2016 (4 t., b. l. 70) nustatoma, kad O. Š. Kauno I TES buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė 2016 m. liepos 12-27 dienomis, kurioje kompleksinės ekspertizės metu buvo nustatytas įgimtas intelekto defektas, kuris atitinka diagnozuotą psichikos sutrikimą dgn. F70.1 Lengvas protinis atsilikimas.

Specialisto išvada Nr. 140-(3225)-IS1-7113 (6 t., b. l. 50-54) nustatoma, kad ant pateiktų tirti S. S. sportinių batelių, paimtų 2016-06-06 atliekant kratą (duomenys neskelbtini) ., kairės kojos batelio rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. S. genotipu. Ant dešinės kojos batelio žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti S. S. džemperio, paimto 2016-06-06 atliekant kratą (duomenys neskelbtini) mėg. Nr. 11 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų kraujo), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso kraujas, rastas ant džemperio (mėg. Nr. 11). Ant džemperio (mėg. Nr. 11) rastų tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR moters biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su R. S. genotipu. Ant pateiktų tirti S. S. kelnių, paimtų 2016-06-06 atliekant kratą (duomenys neskelbtini)., mėg. Nr. 8 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. S. genotipu. Ant pateiktų tirti O. Š. dviejų porų sportinių batelių, paimtų atliekant kratą, kraujo nerasta.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pažymomis (7 t., b. l. 16-17, 21-23) nustatoma, kad R. S. dėl 2016 m. birželio 25 d. įvykio paskaičiuota ir išmokėta išmoka 216 Eur už pagrobtą telefoną Samsung G3520 66 Eur ir Samsung Galaxy G5.

VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro informacija nustatoma kad R. S. po 2016 m. gegužės 25 d. patirtos traumos buvo paskirti nekompensuojami vaistai pagal psichiatro rekomendacijas alprozolamas, kvetiapinas, klonazepamas, ligonių kasų kompensuojamas sanatorinis gydymas neskirtas.

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji S. S. ir O. Š. veikė bendrininkų grupėje ir abu buvo nusikaltimo vykdytojai, abu iš anksto susitarė šį nusikaltimą įvykdyti ir aptarė jo aplinkybes, jų veiksmai buvo suderinti, t. y. abu kaltinamieji įsibrovė į nukentėjusiosios R. S. butą, nes tik R. S. atidarius duris, jai iš karto O. Š. sudavė į galvą smūgį, nuo kurio ji nukrito, O. Š. laikė ją prispaudęs prie žemės, o tuo metu S. S. ieškojo pinigų. Vėliau S. S. laikė ir mušė R. S., o O. Š. ieškojo pinigų. R. S. atžvilgiu smurtą vartojo abu kaltinamieji, jie abu pripažino sudavę smūgius nukentėjusiajai R. S. į įvairias kūno vietas, tačiau neigia, kad ją buvo prismaugę, nurodo, kad R. S. galėjo pasidaryti sužalojimus griūdama. Nukentėjusios R. S. nuosekliais parodymais įrodyta, kad kaltinamieji ją prismaugė, dėl to ji buvo praradusi sąmonę, o dėl trumpalaikio sąmonės netekimo ji buvo gydoma ir ligoninėje. Kaltinamųjų aiškinimą, kad jie R. S. neprismaugė ir kad dalis sužalojimų atsirado dėl R. S. griuvimo, o ne dėl jų smurto, teismas vertina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį. Nukentėjusioji R. S. ir krito dėl to, kad jos atžvilgiu kaltinamasis O. Š., tik įėjęs į butą, sudavė jai smūgį į galvą. Specialisto išvada nustatyta, kad R. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jai buvo padaryta daug sužalojimų. Tiek nukentėjusiosios R. S. parodymais, tiek abiejų kaltinamųjų parodymais įrodyta, kad kaltinamieji smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo siekdami užvaldyti jos turtą, ir turtą užvaldė. Kaltinamieji pripažįsta pavogę pinigus 510 eurų sumoje, du mobilaus ryšio telefonus, vieną auksinį žiedą nuo R. S. rankos, tačiau nepripažįsta pavogę auksinį žiedą su akute nuo sekcijos. Kaltinamasis S. S., norėdamas, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nurodė, kad jis prisipažįsta, kad paėmė auksinį žiedą nuo spintelės su visais tais pinigais ir dabar neatsimena, galėjo per klaidą paimti ir šitą žiedą. Tačiau teismas kaltinamojo S. S. paaiškinimo nelaiko prisipažinimu, nes S. S. tai padarė tik tada, kai teismas pranešė, kad byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas negalimas. S. S. šis prisipažinimas yra susijęs su jo noru jo atžvilgiu pritaikyti BK 64 ¹ straipsnį ir noru, kad vienu trečdaliu būtų sumažinta bausmė, toks prisipažinimas nėra nuoširdus, juo siekiama savo padėties palengvinimo. Baudžiamojoje byloje nuosekliais nukentėjusiosios R. S. parodymais įrodyta, kad iš jos buto buvo pavogtas auksinis žiedas su akute 100 eurų vertės, o šis žiedas buvo padėtas toje vietoje, kurioje buvo ir pinigai. Be to, liudytojo M. S. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. S. autobuse pripažino, kad pavogė pinigus ir auksą. Baudžiamojoje byloje abiejų kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymais įrodyta, kad kaltinamieji įsibrovė į butą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir užvaldė jos turtą, todėl jų padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusioji R. S. prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 10000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji R. S., būdama savo bute, į kurį kaltinamieji įsibrovė, patyrė fizinę prievartą, kas be jokios abejonės sutrikdė jos psichinę būseną ir dvasinę pusiausvyrą, nukentėjusioji R. S., būdama savo bute, neteko savo turto.

Nustatydamas nukentėjusiajai R. S. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, t. y. į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, buvo įsibrauta į jos butą, patirti išgyvenimai jos atžvilgiu daromo nusikaltimo metu ir fizinė prievarta, turto netekimas sukėlė nukentėjusiajai emocinį sukrėtimą. Kaltinamųjų S. S. ir O. Š. veiksmais nukentėjusiajai R. S. buvo padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kairės akies srityje, su galvos smegenų sukrėtimu, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis, kairės krūtinės ląstos IX šonkaulio lūžimas, dešinio inksto I0 –II0 plyšimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų R. S. gydėsi, R. S. po patirtos traumos buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, organinė depresija, tačiau organinė depresija R. S. buvo diagnozuota nuo 2005-02-04 iki 2015-09-08, todėl teismas laiko įrodyta, kad organine depresija R. S. sirgo ir anksčiau, o nusikaltimo padarymas jos atžvilgiu pablogino R. S. savijautą, tačiau šios ligos nelaiko susirgimu, atsiradusiu išskirtinai po jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo. Dėl aptartų neturtinės žalos pasekmių ir smurtinio tyčinio nusikaltimo pobūdžio žalą padariusių asmenų turtinė padėtis šiuo atveju nelaikytina esminiu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, nors kaltinamieji ir neturi nuosavybės teise priklausančio turto, nedirba. Be to, tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamą vertybę - žmogaus sveikatą, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusių asmenų kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad prieš nukentėjusiąją R. S. buvo padarytas sunkus nusikaltimas, teismas nukentėjusiosios prašomą priteisti už jos atžvilgiu padarytą sunkų nusikaltimą 10000 EUR dydžio neturtinės žalos sumą šiuo atveju įvertina per didele ir nukentėjusiajai R. S. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 7000 EUR suma, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių. Kaltinamieji S. S. ir O. Š. bendrais tyčiniais veiksmais padarė neturtinę žalą, todėl ji R. S. priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Nukentėjusioji R. S. prašo priteisti dėl turto netekimo 750 eurų patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji S. S. ir O. Š. užvaldė pinigus 510 eurų sumoje, du auksinius žiedus 200 eurų vertės, 40 eurų vertės telefoną, todėl iš kaltinamųjų priteistina solidariai 750 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji R. S. prašo priteisti 347,61 Eur turtinės žalos, kuri atsirado dėl vaistų pirkimo ir 216 eurų už sanatorinį gydymą. Nukentėjusioji nurodė, kad ji nuolat ir iki įvykio vartojo vaistus nuo kraujospūdžio, šiuos vaistus vartoja ir dabar, dėl blogos savijautos ji pirko daug papildų, nes buvo netekusi daug svorio, gėrė vaistus, geriančius virškinimą, kuris jai buvo sutrikęs dėl nervų. Nukentėjusioji R. S. prie civilinio ieškinio pateikia vaistų pirkimo čekius (6 t., b. l. 110-113), ir apmokėjimo už sanatorinį gydymą čekius (6 t., b. l. 114), tačiau pateiktais čekiais nustatoma, kad nukentėjusioji pirko maisto papildų, vitaminų, kraujospūdį mažinančių vaistų, vaistų nuo slogos. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro informacija patvirtina, kad R. S. po 2016 m. gegužės 25 d. patirtos traumos buvo paskirti nekompensuojami vaistai pagal psichiatro rekomendacijas Alprozolamas, kvetiapinas, klonazepamas, ligonių kasų kompensuojamas sanatorinis gydymas neskirtas. Nukentėjusioji R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai įvykio metu buvo sulaužyta nosis, o šis lūžis jai buvo diagnozuotas vėliau. Tačiau specialisto išvados (1 t., b. l. 71-72) aprašomoje dalyje yra nurodyta, kad R. S. yra konstatuota kairėje sena potrauminė nosikaulio deformacija, todėl teismas vadovaujasi šia specialisto išvada, be to pas gydytoją R. S. dėl to kreipėsi tik 2016-10-18, t. y. beveik po penkių mėnesių nuo įvykio. Teismas laiko įrodyta, kad dėl patirtos traumos R. S. gydėsi ir jai reikėjo pirkti vaistus ir vitaminus, tačiau R. S. pirko vaistus ir dėl kitų ligų, kurios jai buvo diagnozuotos anksčiau ir dėl kurių ji nuolat vartoja vaistus ir dėl šių vaistų pirkimo pateikia čekius, o VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro informacija patvirtina, kad R. S. buvo skirti nekompensuojami vaistai, R. S. pirko vaistus, kurie buvo skirti ne tik traumos pasekmėms gydyti, be to nukentėjusioji nepateikė teismui įrodymų, kad visi šie vaistai jai buvo skirti gydytojų patirtai traumai gydyti, todėl teismas priteistiną sumą mažina iki 120 eurų, ši turtinė žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų, nes žala atsirado dėl abiejų kaltinamųjų kaltų veiksmų.

Nukentėjusioji R. S. prašo priteisti 216 eurų už sanatorinį gydymą, tačiau šis sanatorinis gydymas nebuvo paskirtas gydytojų, nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad jis jai buvo būtinas ir gydytojų rekomenduotas po patirtos traumos, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Iš kaltinamųjų solidariai priteistina iš viso nukentėjusiajai R. S. 870 eurų turtinės žalos atlyginimui.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamųjų priteisti PSDF biudžetui padarytą 785,38 Eur žalą už nukentėjusiosios R. S. gydymą. Nukentėjusiajai R. S. 2016-05-25 LSMU ligoninėje (duomenys neskelbtini) klinikose buvo suteikta stebėjimo paslauga ir atlikta kompiuterinė tomografija. R. S. nuo 2016-05-25 iki 2016-06-02 buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl trumpalaikio sąmonės netekimo, o nuo 2016-06-06 iki 2016-06-07 dėl delnakaulio lūžio, R. S. buvo atlikta delnakaulio repozicija, o 2016-06-28 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 785,38 Eur. Kadangi R. S. sužalojimas atsirado dėl kaltų ir tyčinių bendrų S. S. ir O. Š. veiksmų, R. S. gydymas yra priežastiniame ryšyje su kaltinamųjų veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina solidariai iš S. S. ir O. Š. PSDF biudžetui 785,38 Eur už nukentėjusiojo gydymą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017-06-12 pažymoje Nr. NTP-7-7164 nurodo, kad iš S. S. valstybės naudai priteistina 641,76 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kaltinamąjį S. S. teisme gynė advokatas, kurį paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017-06-12 pažymoje Nr. NTP-7-7153 nurodo, kad iš O. Š. valstybės naudai priteistina 301,86 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kaltinamąjį O. Š. teisme gynė advokatas, kurį paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant šių kaltinamųjų baudžiamąją bylą buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 2 dalyje, ir į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas (BPK 106 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-25 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-4902-19864 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą R. S. valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (6 t., b. l. 58). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui pažymą Nr. NTP-7-7085, patvirtinančią 372,84 eurų dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. S., atstovaujant ją nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme (7 t., b. l. 18). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje pažymoje nurodytą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dydį, į tai, kad kaltinamieji niekur nedirba, visiems kaltinamiesiems gynėjai skirti Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos Kauno skyriaus, be to BPK numato būtinąjį gynėjų dalyvavimą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, todėl iš kaltinamųjų S. S. ir O. Š. nukentėjusiajai R. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, t. y. jos apmokėtinos iš valstybės biudžeto.

Kaltinamųjų S. S. ir O. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo O. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 2 dalis). Teismas nelaiko kaltinamųjų S. S. ir O. Š. kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę lengvinančia, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, o S. S. dar ir gailisi padaręs nusikaltimas veikas, nes kaltinamieji O. Š. ir S. S. nepripažino visų nusikaltimo padarymo aplinkybių dėl daiktų užvaldymo, padarytų sužalojimų, jų prisipažinimas buvo siejamas tik su BK 64¹ straipsnio jų atžvilgiu taikymu.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. S. teisiamas ne pirmą kartą, jo padarytas vienas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ir jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o kitas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, jis buvo šių nusikaltimų iniciatorius, S. S. baustas ne kartą už nusikaltimus nuosavybei, būdamas laisvėje nedirbo, darydavo suplanuotas ir apgalvotas nusikalstamas veikas, ir tai rodo, kad jis nelinkęs taisytis, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant subendrintą bausmę S. S. taikytinas BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys, nes šį nusikaltimą jis padarė prieš priimant Plungės rajono apylinkės 2017 m. sausio 19 d. nuosprendį.

Kaltinamasis O. Š. teisiamas ne pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei, nepraėjus nei dviem mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo ir tai įrodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, atsižvelgtina į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, Jonavos PSPC PSC lankėsi epizodiškai, priežiūroje neįrašytas, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, atsižvelgtina į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant subendrintą bausmę O. Š. taikytinas BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys, nes šį nusikaltimą O. Š. padarė prieš priimant Jonavos rajono apylinkės 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už nusikaltimą, padarytą 2016 m. birželio 5 d.

Daiktiniai įrodymai 9 vnt. CD palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. S. paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies ir paskirti S. S. subendrintą keturių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. S. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant iš dalies ir paskirti S. S. galutinę subendrintą aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, S. S. į bausmės laiką visiškai įskaičiuoti bausmę, atliktą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendį.

S. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

O. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-07 nuosprendžiu paskirta keturių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant iš dalies ir paskirti galutinę subendrintą bausmę šešis metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, O. Š. į bausmės laiką visiškai įskaičiuoti bausmę, atliktą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendį.

O. Š. bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Priteisti solidariai iš S. S. ir O. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus trisdešimt aštuonis euro centus (385,38 Eur) žalos atlyginimą už nukentėjusios gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Priteisti R. S. solidariai iš S. S. ir O. Š. septynis tūkstančius eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje R. S. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto.

Daiktinius įrodymus 9 vnt. CD palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu. Nuteistiesiems nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.