- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-26
- Bylos Nr.
- 1-6-630/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 91-1-00511-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Civilinis ieškovas
- L. Š., E. G.
- Advokatai
- Gvidas Byčius, Vidmantas Martyšius
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei ir Zitai Gauzienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamojo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui, kaltinamajam V. B., nukentėjusiajai civilinei ieškovei L. Š., jos atstovui ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. G. ir J. G. atstovui advokatui Gvidui Byčiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra 2007 m. rugsėjo 21 d., apie 8.30 val., kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį “Jeep Grand Cherokee”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus, tai yra įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su iš priešais atvažiuojančiu automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. G., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, vežamas į ligoninę, mirė.
Kaltinamasis V. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. rugsėjo 21 d., apie 8:10 val., važiavo iš darbo namo, tai yra iš (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis dirbo apsaugoje ir saugojo objektą (duomenys neskelbtini). Jis dirbo visą parą, bet kas valandą galėjo ilsėtis, tai yra valandą dirbo, valandą miegojo. Darbe buvo du budintys. Jis nebuvo pavargęs. Jis važiavo savo kelio puse apie 70-80 km/h greičiu ir pamatė priešais jį atvažiuojantį automobilį VW Passat, kuris važiavo kelio viduriu ir tiesiai priešais jį. Jis neturėjo kur trauktis, nes buvo kelio atitvaras, dar bandė stabdyti. Automobiliai susikibo priekiniais ratais, ir jis apsivertė su savo mašina. Jis buvo sužalotas ir nematė, kur nuslydo VW Passat. Nebuvo užsnūdęs važiuodamas ir nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Tą rytą matomumas buvo geras, ašinė linija matėsi gerai, susidūrimas įvyko dėl žuvusiojo kaltės, nes pastarasis važiavo kelio viduriu, o jis neturėjo kur trauktis. Kai jis gulėjo ligoninėje, jo artimieji buvo nuėję į laidotuves, bet buvo priimtas tik vainikas, o pinigų neėmė. Kol kas nukentėjusiesiems žala neatlyginta (b.l. 28, t.2)
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Š. parodė, kad avarijos aplinkybių ji nežinanti, žuvęs A. G. buvo jos brolis, su kuriuo ji buvo labai artima, gerai sutarė, dažnai bendraudavo, nes brolis gyveno netoli nuo jos namų. Ji nežinanti, kur jos brolis gabeno benziną. Žuvusysis gyveno kartu su tėvais ir prižiūrėjo neįgalų tėvą, dirbo (duomenys neskelbtini). Ji pati gyvena atskirai nuo tėvų, jos šeimą sudaro sutuoktinis ir dukra. Motina labai išgyvena dėl sūnaus žūties, pradėjo vartoti vaistus nuo depresijos, tėvas yra neįgalus, labai sunkios būklės, yra pripažintas neveiksniu. Ji nežinanti, ar tėvas suvokia, kad sūnus žuvo, nes jis nekalba. Draudimas žalos neatlygino. Prašo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.28-29, t.2).
Nepilnametės nukentėjusiosios A. G. atstovė pagal įstatymą V. G. parodė, kad su A. G. ji buvo išsituokusi 2006 m., augino jų dukrą A. G.. Dukros ir tėvo santykiai buvo labai geri, jis dažnai lankydavo dukrą. Išsituokusi ji išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), dukra dažnai važiuodavo pas tėvą. A. G. teikdavo dukrai išlaikymą po 180 Lt kas mėnesį, taip pat teikė papildomą paramą – nupirkdavo rūbų. A. G. – vienintelis A. G. vaikas. A. G. dirbo (duomenys neskelbtini), dar gaudavo papildomas pajamas iš malūno, retkarčiais maldavo grūdus. Kur jis vežė benziną, ji nežinanti. Jos pačios pajamas sudaro 350 Lt, dukra gauna našlaičio pašalpą – 200 Lt ir 50 Lt vaiko pinigų. Dukros poreikiams reikia apie 500 Lt per mėnesį. Ji palaikanti civilinį ieškinį, nes dukra po tėvo žūties labai išgyveno, reikėjų vaistų, gydytojų konsultacijos ir prašo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos ir po 220 Lt kas mėnesį išlaikymą nuo 2007-09-21 iki dukters pilnametystės (b.l.29, t.2)
Civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ atstovė Viktorija Vaitkutė parodė, kad jokios išmokos nukentėjusiesiems neišmokėtos, nes nebuvo pateikti reikalingi dokumentai. Kai visi reikalingi dokumentai bus pateikti, pinigai bus išmokėti. Jei bus įrodyta kaltinamojo kaltė, draudimas sumokės ir už automobilį (b.l.29, t.2).
Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįstantis. Nuo įvykio praėjo jau dveji metai, jis prisimenantis, kaip trenkėsi mašinos, jis važiavęs paskui VW Passat, o kaip važiavo Jeep Cheroke, jis nematęs, - staiga išdygo ir smūgis. Teisėja pagarsino liudytojo parodymus (t. 1, b.l. 57-58), kuriuose jis nurodo, kad VW Passat važiavo labai lėtai ir dar lėtino greitį, todėl jis susiruošė jį lenkti ir staiga pamatė jo eismo juostoje kaktomuša atlekiantį Jeep Cherokee, kuris dar bandė grįžti į savo eismo juostą, tačiau susidūrimo neišvengė. Po parodymų pagarsinimo liudytojas juos patvirtino nurodydamas, kad jeigu taip sakęs, tai taip ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą ir tada viską prisiminė puikiai, šiandien jis prisimenantis tik smūgį, nes stengėsi tą įvykį „ištrinti“. Po eismo įvykio jis iš pradžių pasėdėjo kelias minutes, po to iššoko iš mašinos, nubėgo prie VW Passat ir pamatė, kad bėga kuras, buvo aštrus kvapas ir dūmai iš po kapoto. Jis bandė atidaryti duris ir išmetė gal šešis kanistrus. Kitas žmogus dar atėjo po kelių minučių į talką. Jis paskambino gaisrinei, greitajai. Pirmoji atvažiavo gaisrinė. Jis neprisimenantis, ar ji plovė kelią. Po autoįvykio jis buvo iki galo, viskas aprimo, nukentėjusiuosius išvežiojo, policija užsirašė jo telefoną, ir jis išvažiavo (b.l. 71, t.2).
Liudytoja K. K. parodė, kad ji dirba viešosios tvarkos skyriaus patrule, įvykio vietos apžiūrą atliko su kolega R. J.. Į įvykio vietą atvyko kartu su gaisrine, nors tiksliai neprisimenanti. Įvykio vietoje buvo du automobiliai, Jeep Cherokee buvo pasisukęs link Šakių pusės, o VW Passat - į Kauno pusę, buvo daug šukių ir detalių. Pirmiausiai jie darė išmatavimus ir bematuojant pastebėjo įbrėžimus, kurie užfiksuoti. Ten buvo daug įbrėžimų, ne vienas. Matėsi, kad prie VW Passat įbrėžimas - šviežias iškabinimas iš asfalto, todėl jį nufotografavo. Seno asfalto duobutė nuo naujo skiriasi. Fotografavo kartu su šukėmis, tačiau nelabai matėsi. Baigusi išmatavimus, leido gaisrininkams valyti kelią. Tada dar kartą nufotografavo įbrėžimą, nes nuvalius kelią jis geriau matėsi. Eismo įvykio vietos apžiūros laikas nurodytas tikslus, nes ji visada pasižiūri į laikrodį. Įvykį užfiksavusi, baigusi matavimus, užrašo baigimo laiką Ji nematė, ką veikė gaisrininkai, kai ji matavo. Tik po to gaisrininkai viską likvidavo. Ji negalinti tiksliai pasakyti, kiek laiko turėjusi savo darbui, tai buvo labai seniai. Kolega eismą reguliavo, o ji paprašiusi kažkieno pagalbos matavimui. Ji nepamenanti, ar buvo šlapia, ar buvo pridėta kanistrų. Kol ji atliko savo pareigas, jokio kelio valymo nebuvo (b.l.99, t.2).
Liudytojas R. J. parodė, kad 2007-09-21 pagal pranešimą atvyko į įvykio vietą. Jau buvo atvažiavusi priešgaisrinės apsaugos tarnyba, gelbėjo žmones iš mašinos. Jis uždarė kelią ir reguliavo eismą. Jis negali pasakyti, kiek laiko truko matavimas. Neprisimena, kada pareigūnai plovė kelią. Kai jis atvyko į vietą, kelias dar nebuvo plautas. Šukių buvo daug prie VW Passat, o smulkesnių buvo pasklidę visur. Kartu atvažiavusi pareigūnė K. K. pradėjo apžiūrėti įvykio vietą, matuoti, jai kažkas padėjo. Jis buvo priėjęs prie VW Passat, bet negalintis pasakyti, kiek ten buvo kanistrų. Lauke buvo išmestos kelios plastmasinės 35-40 litrų talpos. Gaisrininkai šlavė kelią paprasta ūkine šluota jau po to, kai K. K. buvo išmatavusi įvykio vietą (b.l. 99, t.2).
Liudytojas M. G. parodė, kad jis buvo netoli įvykio vietos, matė iš 300 metrų atstumo, kaip vertėsi mašina. Vėliau jis priėjo arčiau, atvyko greitoji ir gaisrinė. Plastmasinės kuro talpos jau buvo iškrautos iš VW Passat, žmonės sakė, kad gal jose buvo dyzelinas ir jas iškrovė, nes iš po kapoto pradėjo rūkti dūmai. Gaisrininkas iš karto nuėjo prie VW Passat ir pjaustė ją. Policijos pareigūnai atvyko truputį vėliau, reguliavo eismą. Kas atliko matavimus, jis nematęs. Nematė, kad gaisrininkai valė kelią, nes jau buvo išėjęs. Jis ten buvo pusę valandos. Vėliau kelias buvo nuvalytas. Eismas buvo uždarytas apie valandą (b.l. 100, t.2).
Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio metu dirbo Šakių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, buvo rytas, švietė saulė, pirmeji buvo atvykę Lukšių gelbėtojai, nes jiems arčiau, jo vadovaujama komanda atvyko po to. Pranešimo gavimo laikas užrašytas valdymo pulto žurnale, jį fiksuoja dispečeris. Lukšių gelbėjimo tarnybos šaukinys yra 11, o Šakių – 13. Visi gelbėjimo darbai fiksuojami minučių tikslumu pagal radijo šaukinius valdymo pulto žurnale. Iš žurnalo matyti, kad Lukšių gelbėtojai atvyko dviem minutėm anksčiau negu jie, buvo nusitiesę žarną, jeigu kiltų gaisras, tačiau vandens pajungę nebuvo, nes gaisras nekilo. Jei pareigūnai iš Lukšių būtų ką nors darę prieš jiems atvykstant, tai būtų užfiksuota jų šaukiniu žurnale. Jie buvo pasirengę gesinti, bet nereikėjo nieko gesinti. Žiežirbų nebuvo, nes buvo karpomas automobilis, o ne pjaustomas. Avarijoje visada būna pavojus kilti gaisrui, bet jie visada būna pasiruošę. VW Passat vairuotojas buvo prispaustas, todėl jis buvo išlaisvintas, kitame automobilyje buvęs asmuo išsilaisvino pats ir žmonių pagalba. Jis matė, kaip atvyko policijos pareigūnai ir atliko matavimus. Asfaltas buvo plaunamas tik po to, kai viskas buvo sutvarkyta, išlaisvinti žmonės ir policija davė leidimą plauti kelią. Plovė gal po 1,5 valandos, šaukinys 13 žurnale užfiksuotas, jog avarija likviduota, kad atlikti visi būtini veiksmai, nekyla pavojus. Jis vadovavo gelbėjimo darbams, buvo pamainos vadu. Matė, kad 4-5 dyzelino kanistros išmestos ant šlaito. Paprastai jis atskiria skysčius, pagal kvapą nustatė, kad dyzelinas, jie to mokomi. Skaitė rajoniname laikraštyje apie šią autoavariją, tačiau informacijos laikraščiui apie tai jų tarnyba neteikė. Pasipiktinęs, kad buvo parašyta netiesa, nes kelią plovė tik tada, kai vyko baigiamieji darbai, prieš tai tikrai neplovė. Buvo nuplautas asfaltas, buvo naudojamas smėlis ir nuplautas vandeniu (b.l. 100-101, t.2).
Liudytojas Ž. P. parodė, kad dirbo gelbėtoju, buvo rytas, atvyko į įvykio vietą. Jis neprisimena, ar jie pirmi atvyko, ar buvo iš Lukšių gelbėtojai. Buvo prispaustas žmogus, atliko gelbėjimo darbus. Plovė kelią, kada buvo išvežtos mašinos, kai tik atvyko, niekas nieko neplovė (b.l.101, t.2).
Liudytojas R. S. parodė, kad yra gelbėtojas, įvykio metu atvyko į vietą ir gelbėjo žmogų. Plovimo ir kelio valymo darbai vyko po policijos, kai jie viską atliko. Kiek laiko praėjo, jis neatsimenantis. Buvo rašyta apie tai laikraštyje, bet jam tai nebuvo įdomu. Kanistrai buvo išmėtyti ant šlaito. Žmonės šnekėjo, kad kanistruose dyzelinas buvo, jis pats nežiūrėjęs (b.l.101, t.2).
2008-09-01 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. Tikėtinos automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio padėtys susidūrimo metu ir jų padėtis kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies atžvilgiu yra pavaizduotos prie šios išvados pridedamame plane Nr.1. 2. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. G. betarpiškai prieš susidūrimą judėjo tikėtina 65 km/h greičiu. 3. Automobilis Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. B. betarpiškai prieš susidūrimą judėjo tikėtina 105 km/h greičiu. Automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje pusėje, užfiksuotų asfalto dangoje įbrėžimų zonoje. 5. Šio eismo įvykio kilimo techniniu požiūriu pagrindine sąlyga buvo tai, kad automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. B. priešpriešinio prasilenkimo metu važiuodamas kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies viduriu, nepaliko tarpo iš šono, kad prasilenkimas su priešpriešiais važiavusiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų saugus (t. 1, b.l. 74-79).
Specialistas V.Š. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad išvada buvo duota pagal 2008-02-28 užduotį atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Automobilių susidūrimo vieta buvo nustatyta pagal pėdsakus, įbrėžimus ant asfalto. Paklaida buvo tik keli procentai, pvz. dėl greičio buvo nustatyta, kad Jeep Grand Cherokee tikėtinas greitis buvo 105 km/h, bet jis nėra avarijos priežastis. Suartėjimo kryptys gali skirtis truputį, gali būti tik kelių laipsnių paklaida. Pagrindiniai duomenys, iš kurių buvo atliktas specialus tyrimas – tai įbrėžimai asfalto dangoje, o po to ir duženos išsibarsčiusios. Džipas po susidūrimo judėjo sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, jis vertėsi, todėl jo slydimo pėdsakai – jau susidūrimo pasekmė. Jis nežinantis, kokios išvados duotos profesorės O.L. ir nenori jų komentuoti. Per jo 24 metų darbo stažą niekada jo nuomonė su profesorės nesutapo, tiek, kiek jiems yra tekę susidurti. Jis galintis kalbėti tik apie savo išvadą, jokių kitų naujų metodų negali būti naudojama atliekant ekspertizę. Eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių duomenų, kad automobilių susidūrimas galėjo įvykti kitoje kelio dalyje. Po susidūrimo džipas vertėsi, nes judėjo greičiau, o VW Passat sustojo, nes susidūrimas įvyko VW Passat judėjimo eismo juostoje, jam pločio neužteko iki atitvaro, kad išvengtų susidūrimo. Esminės įtakos autoavarijos kilimo priežasčiai neturėjo tai, kad VW Passat buvo pakrautas. Nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad VW Passat išvažiavo į priešingą eismo juostą, liudytojų parodymai neprieštarauja objektyviems duomenims. Neįtikėtina, kad po susidūrimo vienas automobilis dar važiuoja tiesiai, nes susidūrus automobiliams, jie pradeda suktis apie bendrą sąlyčio tašką. Jis eismo įvykio vietoje nebuvęs, sudaužytų automobilių neapžiūrėjo, rėmėsi atsiųsta bylos medžiaga, tai yra pėdsakais, įbrėžimais, kuriuos užfiksavo tyrėjas. Atliekant tyrimą jam buvo pateikti duomenys, kad vienas automobilis buvo su kroviniu, todėl ši aplinkybė buvo įvertinta. Iš automobilių apgadinimo negalima spręsti apie susidūrimo vietą ar judėjimo trajektoriją kelio atžvilgiu, tai galima nustatyti tik iš įbrėžimų. 2,35 m. pėdsako ilgis užfiksuotas (duomenys neskelbtini) kelio dešinėje pusėje, tai džipo slydimo pėdsakas jau po susidūrimo, kaip susidūrimo pasekmė, o įbrėžimai asfalte palikti priekinio rato pakaba, šie įbrėžimai atsirado susidūrimo metu, todėl pagal juos ir nustatyta susidūrimo vieta. Džipas judėjo dešiniu šonu į priekį, automobiliai jau buvo po susidūrimo ir eismo įvykio kilimui tai jau neturėjo jokios įtakos. Po susidūrimo automobiliai pradeda suktis pagal laikrodžio rodyklę, per atitvarą buvo verstasi, o toliau važiuota jau nebuvo (b.l.30-31, t.2).
Kaltinamojo iniciatyva buvo atliktas dar vienas tyrimas ir specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. G., važiuojantis greičiu apie 66,7 km/h (duomenys neskelbtini) link, būdamas pakrautas apie (240-360) kg skysto kuro kroviniu 12-je talpų, kurios buvo sustatytos galinėje automobilio dalyje, galimai netekęs šoninio stovumo ar dėl kitos priežasties, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, o vairuotojo nusuktas į dešinę (į savo eismo juostą) apie 14⁰ kampu, slysdamas šoniniu slydimu kairėje kelio pusėje (žiūr. (duomenys neskelbtini) link) apie 1 m atstume nuo ašinės kelio linijos savo frontalinės plokštumos kairiąja puse apie (0,4-0,5) m plotyje smūginiai kontaktavo su priešinga ((duomenys neskelbtini) link) kryptimi savo eismo juosta judančio greičiu apie 87,8 km/h automobilio Jeep Grand Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. B., frontalinės plokštumos kairiąja puse maždaug tokiame pat plotyje. Po susidūrimo, pasiekus giliausias deformacijas ir susikabinus šių automobilių priekiniams kairiesiems ratams, šie automobiliai pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę, ko pasekoje automobilis Jeep Grand Cherokee savo priekiniu kairiuoju kampu bei frontaline plokštuma deformavo VW Passat kairįjį šoną, žymiai deformuodamas ir įspausdamas abejas kairės pusės dureles į salono vidų, o pasiekęs pagrindines konstrukcijas (statramstį ir kt), stipriai pametėjęs šį automobilį į kairę kelio pusę horizontalinėje plokštumoje (žiūr. (duomenys neskelbtini) kryptimi) ir atsikabinęs nuo jo, besisukdamas prieš laikrodžio rodyklę ir slysdamas šoniniu slydimu (duomenys neskelbtini) link, braukdamasis į kelio atitvarą ir apsiversdamas per dešinįjį šoną, nutolęs iš viso (jo svorio centras) nuo susidūrimo vietos apie 34 m atstumu ir pasisukęs (pats automobilis) į kairę 100⁰ kampu sustojo įvykio vietoje fiksuotoje padėtyje, savo galine dalimi „pakibęs“ ant kelio atitvaro. Automobilis VW Passat tuo tarpu veikiamas sukimosi momento horizontalioje plokštumoje, kartu sukosi ir vertikalioje plokštumoje, nes esant jo priekinei daliai (p/k kampui) palinkusiai po automobilio Jeep Grand Cherokee ir užstrigus po juo, - galinė dalis kurioje buvo sukoncentruota pagrindinė masė ir svorio centras buvo aukščiau už Jeep Grand Cherokee prispaustą priekinę dalį, veikiama didelio inercijos momento kilo aukštyn nuo žemės paviršiaus, ko pasekoje šio automobilio kėbulas ir kairysis slenkstis buvo perlaužtas ir šis automobilis, pasisukęs horizontalioje plokštumoje apie 90⁰ kampu prieš laikrodžio rodyklę, nukrito dešinėje eismo juostoje (žiūr. (duomenys neskelbtini) link) skersai kelio savo p/k kampo deformuotomis dalimis (išrautu ratu ir sulaužyta jo pakaba) palikdamas įbrėžimus asfalte apie 0,8 m atstume nuo ašinės kelio linijos ir dar persislinkęs atbulas 0,6 atstumą bei pasisukdamas, sustojo įvykio vietoje fiksuotoje padėtyje. Atliktas tyrimas, įvertinus automobilių sugadinimus ir jų pėdsakus įvykio vietoje, nustačius automobilių susidūrimo mechanizmą, leidžia teigti, kad pagrindinė šio eismo įvykio priežastis techniniu požiūriu yra automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą (galimai sumėčius šį automobilį dėl nefiksuoto krovinio – talpų su skystu kuru), esant betarpiškai arti iš priekio važiuojančiam savo eismo juosta automobiliui Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 130-175).
Tyrimą atlikusi O.L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertizę ji pradėjo 2008-10-31, ji buvo įvykio vietoje, apžiūrėjo pėdsakus, kurie dar buvo išlikę ir pakankamai aiškūs, nors praėjo metai laiko. Ji vadovavosi kelių policijos eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, papildomai matavo įvykio vietoje ir atstumai sutapo. Jai buvo pristatyta pagrindinė medžiaga, kurią pateikė advokatas V.Martyšius. Ji apžiūrėjo abi transporto priemones. Buvo nustatytas pėdsakas 3,60 m ilgio, bet tai net nesiekia automobilio bazės, todėl tai nėra džipo pėdsakas. Šis pėdsakas atsirado prieš susidūrimą, nes džipas čiuožė stabdydamas, tai dalis pėdsako prieš susidūrimą, o dalis jau po susidūrimo. 0,8 m įbrėžimas atsirado nuo VW Passat. Po susidūrimo automobiliai susikibo priekiniais ratais ir abu sukosi. Mašina sukosi iš inercijos, nes dar buvo pakrauta, kas ir davė inercijos jėgą. Kiekvienam įvykiui turi būti sudaryta atskira programa ir visos aplinkybės turi būti įvertintos atskirai. Automobilių susidūrimas įvyko ne toje vietoje, kur užfiksuotas įbrėžimas. VW Passat kairys priekinis ratas susikibo su džipu ir jie sukosi, VW Passat pakilo ir nukritus ant kelio dangos atsirado įbrėžimas. Papildomų duomenų ji nesurado, rėmėsi tik tuo, kas nurodyta policijos protokole (b.l.31- 32, t.2).
2007-09-21 eismo įvykio vietos apžiūros protokole su eismo įvykio vietos planu ir fotolentelėmis prie jo nurodyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, (duomenys neskelbtini). Kelio danga asfaltuota, sausa. Bendras kelio plotis yra 8 m, kairioji važiuojamoji kelio dalis yra 4,10 m pločio, o dešinioji – 3,90 m, šias dalis skiria siaura ištisinė horizontali kelio ženklinimo linija. Asfalto dešinysis ir kairysis kraštai paženklinti plačia ištisine linija, už kurių yra įrengti metaliniai atitvarai. Žiūrint toliau į rytus, kairėje pusėje matyti automobilis Jeep Grand Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekiu atsisukęs į pietus, kurio galas pakilęs ant šone esančio metalinio atitvaro. Nuo dešinio automobilio galinio rato, žiūrint į pietus, iki ištisinės vidurio linijos atstumas yra 4,10 m, o nuo priekinio 1,30 m. Apžiūrėjus automobilį iš kairiojo šono, ant asfalto prie priekinių ir galinių durelių, matyti smulkių stiklo šukių koncentracijos vieta – 1x1,80 m dydžio. Žiūrint į pietus nuo kairės pusės galinio rato atstumas iki vidurio ištisinės ženklinimo linijos yra 4,25 m, o nuo priekinio – 1,65 m. Nuo šukių koncentracijos vietos, žiūrint toliau į rytus matyti juodos spalvos padangų slydimo žymės, kurių ilgis yra 6,40 m, o jų tarpe matosi pritiškusio juodos spalvos skysčio. Toliau vėl rytų pusėje už vėžių matyti asfalte iškabinimo ir subraižymo žymės, kurių koncentracijos plotas yra 1,10 m x 0,80 m, o už jų vėl prasideda ir tęsiasi toliau į rytus juodos spalvos žymės, kurios baigiasi už 5,70 m, vėl pastebimos iškabinimo bei subraižymo žymės, kurių koncentracijos plotas yra 1,05x0,70 m. Pažvelgus į dešinę pusę (t.y. į šiaurę) matyti kelio informacinis ženklas I pr. Nr. 618, nuo kurio į rytų pusę, už 8 m, ant asfalto krašto matyti juodos-pilkos spalvos plastmasinė nuolauža, kurios ilgis yra 1,15 m. Sugrįžus prie minėto kelio ženklo ir žiūrint į vakarus, už 11,60 m matyti įlenktas metalinis kelio atitvaras. Nuo automobilio Jeep Grand Cherokee kairės pusės priekinio rato žiūrint į rytus už 7,10 m atstumo pažvelgus į pietus ir už 7,60 m matyti stovintis informacinis kelio ženklas (I pr. 618 Nr.), toliau žiūrint į rytus, dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje matyti stovintis automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiu atsisukęs į šiaurę. Nuo šio automobilio kairės pusės galinio rato žiūrint į vakarus, už 27 m, matyti ant asfalto krašto gulinti metalinė sulankstyta pilkos spalvos nuolauža. Nuo minėto rato žiūrint į šiaurę, atstumas iki vidurio ištisinės linijos yra 3,45 m, o nuo priekinio – 1,43 m. Nuo priekinio kairės pusės rato žiūrint į vakarus už 14,05 m, pažiūrėjus į šiaurę ir už 7,70 m atstumo vėl matyti kelio ženklas (I pr. 618 Nr.). Nuo dešinės pusės galinio rato žiūrint į šiaurę iki ištisinės vidurio linijos atstumas yra 4,10 m, o nuo priekinio – 1,55 m. Nuo kelio atitvaro pradžios (esančio dešinėje kelio dalies pusėje), žiūrint į vakarus už 10 m, pažvelgus į šiaurę, už 3,80 m (t.y. už automobilio VW Passat priekio) matyti asfalte įbrėžimų koncentracijos vieta, nuo kurios toliau žiūrint vėl į šiaurę, atstumas iki vidurio ašinės linijos yra 0,80 m, o už jos (jau kairėje važiuojamojoje dalyje) prasideda juodos spalvos padangų slydimo žymės, kurios į šiaurės vakarus yra nutolusios 5,10 m ir joms pasibaigus, pamatuotas atstumas iki vidurio dešinės linijos žiūrint į pietus yra 1,20 m. Grįžus vėl į minėtą vėžių pradžią, žiūrint į šiaurę, už 3,60 m, matyti dar viena juoda žymė, kuri į šiaurės vakarus yra nutolusi 2,35 m, o pažiūrėjus į vakarus atstumas iki automobilio Jeep Grand Cherokee priekinio rato yra 33,10 m. Aplink automobilį VW Passat matyti plastmasinių nuolaužų, stiklo šukių koncentracijos vieta, kurios plotas yra 5x4,50 m, o nuo dešinės pusės galinio rato, pažiūrėjus tolyn į rytus, matyti stovinčios kelkraštyje, viena šalia kitos, plastmasinės, apie 20-30 litrų, šešios talpos su skysčiu, turinčiu benzino kvapą (t. 1, b.l.3-12).
2007-09-21 protokole dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo nurodyta, kad lengvojo automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulūžęs priekinis bamperis, išdužę abu priekiniai šviesų ir posūkių žibintai, sulankstyti abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, sulankstytas stogas, visos durys, išdužęs priekinis stiklas, kairės pusės šoniniai stiklai, sulankstytas galinis kairys sparnas, išdužęs galinis dešinys žibintas. Automobilio priekis pasuktas nuo smūgio apie 0,50 m į kairę pusę. Variklio dangtis deformuotas, kairė pusė apie 0,50 m nuo kairio sparno, kairys sparnas ir priekinės durys nuplėšti, kairės pusės priekinis lanžeronas su visa rato pakaba deformavosi žemyn apie 0,30 m, link kėbulo apie 0,90 m. Stogas priekyje kairėje pusėje pakilę apie 0,40 m, pastumtas atgal apie 0,50 m (t. 1, b.l. 13-14).
2007-09-21 protokole dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo nurodyta, kad automobilio Jeep Grand Cheroke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sulūžęs priekinis bamperis, kairėje pusėje išdužęs priekinis kairysis žibintas, sulankstytas variklio dangtis, atplėštas ir sulankstytas priekinis kairysis sparnas, lanžeronas, priekinės kairios durys, sudužęs priekinis stiklas, sulankstyta priekinė kairės pusės stogo atrama, priekyje kairėje pusėje stogas, sudužę dešinės pusės galinių durų stiklai, sulankstyta galinė dešinė stogo atrama, galinis dešinysis sparnas, išdužęs galinis dešinysis žibintas, sulūžęs galinis dešinės pusės bamperis. Variklio dangtis, kairys priekinis lanžeronas deformuoti 0,50 m link kėbulo, apie 0,30 m nuo automobilio centro (t. 1, b.l. 15-16).
Medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad 2007-09-21 V. B. diagnozuotas stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas (t. 1, b.l. 17).
Alkotesterio parodymuose nurodyta, kad 2007-09-21, 10:59 val. V. B. nustatytas 0,00 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis (t. 1, b.l. 19).
V. B. vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad jis turi teisę vairuoti A, B, E kategorijų transporto priemones, vairuotojo stažas – nuo 1982 m (t. 1, b.l. 21), transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta, kad transporto priemonės Jeep Grand Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra D. M., 2007-09-10 automobiliui atlikta techninė apžiūra (t. 1, b.l. 22), automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudikas – UAB „BTA Draudimas“ (t. 1, b.l. 23).
A. G. vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad vairuotojas turi teisę vairuoti A, B, C kategorijų transporto priemones (t. 1, b.l. 24), automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. G., 2006-04-03 automobiliui techninė apžiūra atlikta (t. 1, b.l. 25), automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudikas – UAB DK „Baltic Polis“ (t. 1, b.l. 26).
2007-09-24 mirties liudijime, įrašo Nr. 12, nurodyta, kad A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 29).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. A. G. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo kaukolės veidinės dalies ir pamato kaulų lūžimų su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, į skilvelius, daugybinių abiejų pusių šonkaulių, krūtinkaulio, dešinio žastikaulio, kairio šlaunikaulio lūžimų, kairio alkūnkaulio išnirimo, kepenų, blužnies plyšimų. 2. Mirtis galėjo įvykti 1-2 paros iki tyrimo pradžios, nes tam neprieštarauja lavoninių reiškinių išsivystymas. Tai galėjo įvykti nurodomo įvykio metu. 3. Lavone rasti šie sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje – kairiame antakyje, nosyje, odos nubrozdijimai veide, kakle, poodinės karaujosruvos lūpose; skeveldriniai nosies kaulų, kairio viršutinio žandikaulio, kaktikaulio, pleištakaulio, dešinio smilkinkaulio piramidės lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius. Poodinės karujosruvos krūtinėje, kairiame, žaste, blauzdoje, dešinėje šlaunyje, čiurnoje, odos nubrozdijimai kairiame dilbyje, plaštakoje, klubo sąnaryje, kelių sąnariuose, blauzdose, kairėje šlaunyje; krūtinkaulio, dešinės pusės 3-4-5-6-7 šonkaulių vidurinėje raktikaulio linijoje, 2-3-4-5 priekinėje pažastinėje linijoje, kairės pusės 2-3-4-5-6-7 vidurinėje raktikaulio linijoje, 2-3-4-5-6, 9 užpakalinėje pažastinėje linijoje, 6 per kremzlinę dalį, dešinio žastikaulio, kairio šlaunikaulio lūžimai, kairio alkūnkaulio išnirimas, kepenų, blužnies plyšimai. Sužalojimų išsidėstymas bei pobūdis, kaulų lūžimų pobūdis, vidaus organų plyšimai rodo, kad jėgos kietais bukais daiktais – vairu, automobilio salono priekinėmis dalimis ir pan., veikė priekinius kūno paviršius nurodomo įvykio metu. Kaukolės kaulų lūžimai su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, į skilvelius, daugybiniai šonkaulių lūžimai, kepenų, blužnies plyšimai, dešinio žastikaulio, kairio šlaunikaulio lūžimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo konkrečiu atveju sukėlė mirtį. 4. Lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 52-54).
Teisminio nagrinėjimo metu gynėjo prašymu buvo paskirta kompleksinė teismo autotechninė medicininė ekspertizė ir ekspertams pavesta atsakyti į klausimus: Koks yra 2007-09-21 eismo įvykio automobilių susidūrimo mechanizmas? Kokie buvo automobilių judėjimo greičiai susidūrimo metu? Kurioje kelio vietoje skersinių ir išilginių kelio matmenų atžvilgiu įvyko susidūrimas? Kurio vairuotojo veiksmai šiuo atveju buvo priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykiu ir kurio veiksmai buvo pagrindinė šio eismo įvykio priežastis? Ar galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo A. G. sveikatos būsenai (sąmonės netekimui, mieguistumui, galvos svaigimui, etc.) iš jo vežamų automobilio VW Passat salone talpų išgaravęs benzinas (petroleteris) – toksiškas ir sudėtingas angliavandenių mišinys? Kokio pobūdžio traumos ir sužalojimai buvo rasti žuvusio A. G. kūne ir ar galėjo jos (traumos) atsirasti susidūrus automobiliams ir pajudėjus į priekį salone buvusiam kroviniui (12 talpų su 20 litrų kiekvienoje) – benzinui? Koks nukentėjusiojo A. G. kūno sužalojimų padarymo 2007-09-21 eismo įvykio metu mechanizmas? Kokioje automobilio vietoje ir kokioje padėtyje transporto priemonių susidūrimo metu buvo nukentėjęs A. G., ar jis vairavo transporto priemonę? Ar nukentėjęs A. G. buvo prisisegęs saugos diržą?
2009-10-22 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint automobilio „Jeep Grand Cherokee“ važiavimo kryptimi, automobilio „VW Passat“ važiavimo eismo juostoje, apie 0,8 m atstumu nuo horizontalaus ženklinimo linijos „KET 1.5“, eismo įvykio vietoje užfiksuotų įbrėžimų asfalto dangoje zonoje, automobilis „Jeep Grand Cherokee“, vairuojamas V. B., judėdamas, tikėtina, apie 107 km/h greičiu Šakių kryptimi, priekinės dalies kaire puse susidūrė su priešpriešiais Kauno kryptimi, tikėtina, apie 64 km/h greičiu judančio automobilio „VW Passat“, vairuojamo A. G., priekinės dalies kaire puse. Dėl smūginio kontakto, susidūrimo su automobiliu „Jeep Grand Cherokee“ metu, automobilis „VW Passat“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Susidūrimo su automobiliu „VW Passat“ metu, automobilis „Jeep Grand Cherokee“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir slydo į priekį ir į dešinę (žiūrint pirmine jo važiavimo kryptimi). Slysdamas judėjimo kryptimi pasisukęs dešiniuoju šonu į priekį, automobilis „Jeep Grand Cherokee“ galine dalimi kontaktavo su kelio atitvaru, vertėsi per dešinįjį šoną, ir galine dalimi pasikabinęs ant kelio atitvaro nuslydo į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. 2. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilio „Jeep Grand Cherokee“ judėjimo greitis buvo apie 107 km/h, o automobilio „VW Passat“ judėjimo greitis – apie 64 km/h. 3. Automobilių „Jeep Grand Cherokee“ ir „VW Passat“ susdūrimas įvykio užfiksuotų įbrėžimų asfalto dangos zonoje, t. y. kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies kairėje pusėje, automobilio „VW Passat“ važiavimo eismo juostoje, apie 0,8 m atstumu nuo horizontalaus ženklinimo linijos „KET 1.5“. 4. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairuotojo V. B. veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo metu važiuodamas kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies viduriu, nepaliko tarpo iš šono, kad prasilenkimas su automobiliu „VW Passat“ būtų saugus, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. 2, b.l. 42-49).
2009-10-29 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. Automobilio „VW Passat“ vairuotojo A. G. kūno sužalojimų padarymo eiga buvo tokia. Šio eismo įvykio metu automobilis „Jeep Grand Cherokee“ savo priekinės dalies kaire puse susidūrė su priešpriešiais judančio automobilio „VW Passat“ priekinės dalies kaire puse. Dėl smūginio sąlyčio, susidūrimo su automobiliu „Jeep Grand Cherokee“ metu, automobilio „VW Passat“ vairuotojo A. G. kūną veikė inercijos jėgos nukreiptos nuo automobilio užpakalinės link priekinės dalies. Dėl to vairuotojas A. G. krūtine ir rankomis turėjo sąlytį su vairo ratu (dėl to gavosi daugybiniai abiejų pusių šonkaulių, krūtinkaulio lūžimai, vidaus organų plyšimai, kairio alkūnkaulio išnirimas, dešinio žastikaulio lūžimas), galva trenkėsi į priekinį kairį statramstį (dėl to gavosi kaukolės veidinės dalies ir pamato kaulų lūžimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais ir į skilvelius), o kaire koja turėjo sąlytį su besideformuojančiomis salono apdailos dalimis ir dėl to lūžo kairys šlaunikaulis (į tai nurodo kūno sužalojimų išsidėstymas priekiniuose kūno paviršiuose bei jų pobūdis, kaulų lūžimų pobūdis, nurodantis žalojančių jėgų veikimą kryptimi nuo priekinių link užpakalinių kūno paviršių, vidaus organų plyšimai). 2. Transporto priemonių susidūrimo metu A. G. vairavo automobilį VW Passat ir buvo sėdimojoje padėtyje ant priekinės kairiosios (vairuotojo) sėdynės. 3. Sužalojimai krūtinės srityje ir kairio klubo srityje (o būtent krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje ties kairės pusės 2 ir 3 šonkaulių kremzlinių dalių projekcija esanti skerso ovalo formos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir kairio klubo sąnario projekcijoje esantis odos nubrozdinimas) leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. G. buvo prisisegęs saugos diržą. 4. Automobilio „VW Passat“ vairuotojo A. G. kūno sužalojimų padarymo eiga leidžia daryti kategorišką išvadą, kad A. G. kūno sužalojimai gavosi dėl žalojančių jėgų poveikio į priekinius kūno paviršius (užpakaliniuose kūno paviršiuose sužalojimų nenustatyta) (t. 2, b.l. 50-55).
Gynėjo pateiktame 2007-09-25 laikraščio Draugas“ Nr. 70 straipsnyje „Avarija pasiglemžė dar vieno žmogaus gyvybę“ buvo nurodyta, kad „...Tačiau tai, kad ugniagesiai gelbėtojai kelią valė dar neatvykus policijos tyrėjams, gali apsunkinti autoįvykio tyrimą...“ (t. 2, b.l. 68).
Papildomai užklausus MRU Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio eksperto A.Jokšo dėl teismo nutartyje užduoto klausimo, 2010-01-08 raštu Nr. 7 jis nurodė, kad mirusiojo A. G. kūno tyrimo metu požymių, nurodančių į intoksikaciją minimomis medžiagomis, nenustatyta, todėl nepaimta medžiaga specialiems tyrimams (t. 2, b.l. 107).
Gelbėjimo darbų valdymo pulto žurnalo lapo kopijoje nurodyta, kad 2007-09-21 08:39 pranešta apie eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini);
- 08:41 apie įvykį pranešta atsakingam R. P., II Marijampolės PGT VP dispečerei;
- 08:48 radijo šaukinys 11 – „atvykau yra prispaustų“;
- 08:50 radijo šaukinys 13 – „atvykau“;
- 09:10 radijo šaukinys 13 – „vienas žmogus išlaisvintas, atduotas medikams, išvežė į Šakių priėmimo skyrių, iš kitos mašinos išėmė pašaliniai iki atvykimo“;
- 09:17 radijo šaukinys 13 – „antras išimtas, atiduotas medikams“;
- 09:30 pranešta Vilniaus OVD;
- 11:13 radijo šaukinys 13 – „likviduota, vyksta baigiamieji darbai. Naudojam „Naftolak“ naftos produktams surinkti, mašinas buksyruosim į šalikelę, kelią plausim.“
- 12:06 radijo šaukinys 13 - „grįžtam į dalį“ (t. 2 b.l. 96).
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris, būdamas blaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidžia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir tokiu būdu sukelia eismo įvykį, kurio metu atsiranda tam tikros pasekmės - nesunkiai ar sunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveika, arba atimama kito žmogaus gyvybė.
Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamame kelių eismo įvykyje dalyvavo du kelių eismo dalyviai – V. B. ir A. G., vairavę transporto priemones - automobilius. Taip pat nustatyta, kad įvykio metu buvo sukeltos BK 281 str. 5 d. dispozicijoje numatytos pasekmės – eismo įvykyje žuvo A. G.. Taigi padaryti išvadą, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. atitinkamos dalies sudėtis, galima tik nustačius, kad šis asmuo pažeidė kelių eismo saugumą ar transporto priemonės eksploatavimą reglamentuojančias taisykles, kad kitam asmeniui buvo sukeltos atitinkamos pasekmės ir, kad tarp taisyklių pažeidimo bei kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. B. šioje byloje kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį “Jeep Grand Cherokee”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 162 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su iš priešais atvažiuojančiu automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. G., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Kaltinamasis, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, nurodė du gynybos argumentus. Pirmasis gynybos argumentas yra tas, jog ikiteisminio tyrimo metu 2008-09-01 pateikta eksperto V.Š. specialisto išvada yra neteisinga, tai yra eismo įvykis įvyko A. G. vairuojamam automobiliui išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą dėl galimai automobilyje esančio nefiksuoto krovinio – talpų su skystu kuru. Šias aplinkybes kaltinamasis grindžia savo parodymais, kadangi viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu jis teigė, jog važiavo savo eismo juosta ir į priešingos krypties eismo juostą įvažiavęs nebuvo, taip pat pateikdamas jo iniciatyva atliktą O.L. ir eksperto E.S. specialisto išvadą. Teismas laikosi nuomonės, jog kaltinamojo prašymu atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 str. prasme, o privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, surašytas dokumentas pagal BPK 90 str. nėra specialisto išvada. Šio dokumento esmė atskleista Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės statuso. Taigi dokumentas turėtų būti vadinamas konsultacine išvada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-28 nutartis Nr. 2K-156/2006). Taigi šioje byloje būtina nustatyti, kurioje vietoje kelio pločio atžvilgiu automobiliai susidūrė. Šiai aplinkybei - t.y. susidūrimo vietai nustatyti buvo kreiptasi į specialistus ir gautos prieštaringos išvados. 2008-09-01 eksperto V.Š. specialisto išvadoje nurodyta, jog eismo įvykio kilimo pagrindimo sąlyga buvo tai, jog V. B. priešpriešinio prasilenkimo metu važiuodamas važiuojamosios dalies viduriu nepaliko tarpo iš šono, 2008-11-21 O.L. ir eksperto E.S. konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog eismo įvykio kilimo priežastis yra A. G. vairuojamo VW Passat įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą (galimai sumėčius automobilį dėl nefiksuoto krovinio – talpų su kuru) esant betarpiškai arti iš priekio važiuojančiam savo eismo juosta automobiliui Jeep Grand Cherokee, vairuojamam V. B.. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp šių išvadų į teismo posėdį buvo iškviesti ir apklausti O.L. ir V.Š., tačiau nepavykus pašalinti prieštaravimų, kadangi specialistai liko kiekvienas prie savo nuomonės, 2009-03-23 teismo nutartimi buvo paskirta kompleksinė teismo autotechninė medicininė ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertizės įstaigai kitiems ekspertams. 2009-10-22 gautas eksperizės aktas, kuriame nustatyta, jog eismo įvykio priežastis – V. B. veiksmai, tai yra priešpriešinio prasilenkimo metu važiuodamas važiuojamosios dalies viduriu, nepaliko tarpo iš šono, kad prasilenkimas su automobiliu VW Passat būtų saugus. Taigi 2008-09-01 specialisto išvada, 2008-11-21 konsultacinė išvada ir 2009-10-22 ekspertizės aktas yra įrodymai ir vertinami pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kadangi šių įrodymų vertinimas turi specifiką, nes bylai reikšmingas aplinkybes nustato specialių žinių turintis asmuo, o teisėjas tokių žinių neturi, todėl vertintinas ne tik šių įrodymų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kitos aplinkybės: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas, kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-11 nutartis Nr. 2K-2/2005). Šiuo atveju 2009-10-22 ekspertizės akto aprašomojoje dalyje yra nurodyta, jog įbrėžimai asfalto dangoje bei plastikinių detalių, stiklų šukių nuolaužos apibūdina automobilių susidūrimo vietą, todėl galima teigti, kad automobilių susidūrimas įvyko automobilio VW Passat važiavimo eismo juostoje. Remiantis transporto priemonių išorinių sugadinimų pobūdžiu ir lokalizacija bei nustatyta susidūrimo vieta buvo atkurta automobilių susidūrimo eiga panaudojant PC CRACH-8.0 programą. Automobilių judėjimo trajektorijos iki įvykio ir aplinkybė, kad susidūrimas įvyko V. B. priešpriešinio eismo juostoje akivaizdžiai nurodytos minimo ekspertizės akto aprašomojoje dalyje esančiose grafiniuose vaizduose. PC CRACH-8.0 programa, skirta eismo įvykių modeliavimui, yra visuotinai pripažinta, plačiai naudojama, jos pagalba, įvedus po autoįvykio įvykio vietoje objektyviai užfiksuotus duomenis, gaunamos moksliškai pagrįstos išvados apie transporto priemonių judėjimo trajektorijas, greičius ir t.t Remiantis šiomis aplinybėms teismas daro išvadą, jog 2009-10-22 ekspertizės metu buvo taikyti moksliškai pagrįsti ir tinkami metodai. Be to, aplinkybę, kad minimų automobilių susidūrimas įvyko būtent A. G. eismo juostoje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nurodė betarpiškai įvykį matęs liudytojas A. P.. Minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad VW Passat važiavo labai lėtai ir dar lėtino greitį, todėl jis susiruošė jį lenkti ir staiga pamatė jo eismo juostoje kaktomuša atlekiantį Jeep Grand Cherokee, kuris dar bandė grįžti į savo eismo juostą, tačiau susidūrimo neišvengė. Po parodymų pagarsinimo teisme liudytojas juos patvirtino nurodydamas, kad jeigu taip sakęs, tai taip ir buvo, ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą ir tada viską prisiminė puikiai, šiandien jis prisimenantis tik smūgį, nes stengėsi tą įvykį „ištrinti“. Tokie liudytojo A. P. parodymai visiškai atitinka 2008-09-01 specialisto išvadoje bei 2009-10-22 ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, šiuos parodymus liudytojas davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekęs sakyti tiesą, todėl šių parodymų patikimumu abejoti nėra pagrindo.
2008-11-23 konsultacinėje išvadoje, kurią pateikė O.L. ir ekspertas E.S., nurodyta, jog automobiliai susidūrė V. B. važiuojamoje kelio dalyje. Ši išvada padaryta įvertinus automobilių ir jų pėdsakų išsidėstymą įvykio vietoje kelio važiuojamojoje dalyje ir ant atitvaro, automobilių parametrus bei jų sugadinimus. Išvadoje nurodyta, jog po susidūrimo sutomobiliai pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę, ko pasekoje Jeep Grand Cherokee deformavo VW Passat pagrindines konstrukcijas, pametėjo šį automobilį į kairę kelio pusę (žiūr. (duomenys neskelbtini) kryptimi), o šis nukritęs dešinėje kelio pusėje (žiūr. (duomenys neskelbtini) link) paliko įbrėžimus asfalte. Dėl šių aplinkybių apklausiant specialistą V.Š., jis nurodė esant neįtikėta, kad gali būti tokia situacija ir automobliai taip judėtų. Be to tokia konsultacinė išvada buvo žinoma 2009-10-22 komisijinę kompleksinę ekspertizę atlikusiems ekspertams, kurie pateikė visiškai priešingą ekspertizės aktą, paremtą moksliškai pagrįstais metodais. Teismo posėdžio metu apklausiant O.L. ji nurodė, jog buvo įvykio vietoje, pakartotinai patikrino tyrėjos užfiksuotus atstumus ir parametrus, kurie sutapo, todėl darytina išvada, jog ekspertams ir specialistams pateikti duomenys buvo teisingi, išsamūs ir pakankami. Taigi, ši 2008-11-23 konsultacinė išvada dėl automobilių susidūrimo vietos prieštarauja absoliučiai visiems kitiems byloje esantiems įrodymams bei fizikos dėsniams, todėl atmestina. Atkreiptinas dėmesys, jog 2009-01-05 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-1 O.L. išbraukta iš ekspertų sąrašų, pasibaigus teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo laikui (t. 2, b.l. 16), pažymėjimas galiojo iki 2008-11-25 d., kvalifikacija nepratęsta, kadangi teismo ekspertė nesilaiko savo kompetencijos ribų ir neužtikrina atliekamų tyrimų kokybės (t. 2, b.l. 18-20), todėl šie duomenys taip pat charakterizuoja specialisto tyrimą atlikusią O.L.
Atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti, kad susidūrimas įvyko V. B. automobiliui įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo A. G., todėl atmestini ir V. B. parodymai, kad jis nebuvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą.
Antrasis gynybos argumentas yra tas, jog eismo įvykio vieta buvo netinkamai apžiūrėta, kadangi prieš apžiūrint įvykio vietą, gelbėjimo tarnybos darbuotojai ją nuplovė siekdami išvengti gaisro pavojaus dėl A. G. automobilyje vežto kuro. Šią aplinkybę gynyba grindė 2007-09-25 Šakių rajono laikraščio „Draugas“ straipsnyje „Avarija pasiglemžė dar vieno žmogaus gyvybę“ nurodytu sakiniu: „...Tačiau tai, kad ugniagesiai gelbėtojai kelią valė dar neatvykus policijos tyrėjams, gali apsunkinti autoįvykio tyrimą...“. Šio argumento kaltinamasis nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, tai paaiškėjo tik 2009-12-05 teismo posėdžio metu. Tuo pagrindu teismo posėdyje buvo apklausti eismo įvykyje dalyvavę Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai A. V., Ž. P., R. S., kurie nurodė priešingas aplinkybes, tai yra kelias buvo plaunamas tik po to, kai policijos pareigūnai atliko įvykio vietos apžiūrą ir leido tai padaryti. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnai R. J. bei K. K., kuri pati atliko matavimus ir surašė eismo įvykio vietos apžiūros protokolą. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūra pradėta 10.10 val. ir baigta 12.00 val., kelio danga asfaltuota, sausa. Liudytojų parodymai sutampa su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdymo pulto žurnale užfiksuotais gelbėtojų šaukiniais. Išsiaiškinus, kad Šakių gelbėjimo tarnybos radijo šaukinys yra „13“, o Lukšių –„11“, iš žurnalo kopijos nustatyta, jog 8.48 val. pirmieji atvyko Lukšių gelbėjimo tarnybos gelbėtojai, ir po 2 min. atvyko Šakių gelbėjimo tarnybos gelbėtojai, 11.13 -12.05 val. avarijos padariniai likviduojami, plaunama kelio danga. Sulyginus liudytojos K. K. parodymus ir eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodytą laiką su šiais faktiniai duomenimis matyti, jog kelio danga nebuvo plaunama iki apžiūros pabaigos. Liudytojas A. V. parodė, jog pirmieji atvykę Lukšių gelbėtojai buvo pasirengę gesinti gaisrą, išsivynioję žarną, tačiau to nereikėjo daryti. Liudytojų policijos pareigūnų ir gaisrininkų parodymai dėl kelio dangos plovimo sutampa su visiškai nešališkais liudytojų M. G., A. P., kurie buvo eismo įvykio vietoje kaip atsitiktiniai žmonės, parodymais. Įvertinus šiuos įrodymus, laikytina, jog Šakių rajono laikraštyje „Draugas“ nurodytos aplinkybės apie kelio dangos plovimą iki atvykstant policijos tyrėjams, prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams, todėl šios aplinkybės laikytinos neteisingomis ir atmestinos.
Taigi byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kadangi V. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra jis, vairuodamas automobilį “Jeep Grand Cherokee”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus, tai yra įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su iš priešais atvažiuojančiu automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. G., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, vežamas į ligoninę mirė.
Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Kaltininkas galėjo teisingai vertinti situaciją pagal savo asmenines savybes (turi vairuotojo stažą nuo 1982 metų, t. I, b.l. 21), nėra duomenų apie kitas aplinkybes, objektyviai sutrukdžiusias numatyti veiksmų pasekmes, nėra nustatyta, kad jis tokių pasekmių siekė, todėl galima pripažinti, kad nusikalstama veika įvykdyta dėl neatsargumo – nusikalstamo nerūpestingumo.
Sprendžiant klausimą, kokius Kelių eismo taisyklių punktus pažeidė eismo įvykį sukėlęs asmuo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šio teisės akto nuostatos gali būti bendrojo pobūdžio (pvz., 2006-10-05 KET redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu, III skyrius „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“) arba nustatančios specialiąsias eismo dalyvių teises ir pareigas (pvz., XIV skyrius „Transporto priemonių išsidėstymas kelyje“). Vertinant šiuo požiūriu, iš kaltinimo šalintinas V. B. inkriminuotas KET 53 punkto pažeidimas („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių). Taigi teismas pripažįsta, kad kaltinamasis pažeidė KET 162 p. įtvirtiną draudimą dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. B. nėra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje (t. 1, b.l. 85), (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas kun. G. M. nurodo, kad V. B. gyvena (duomenys neskelbtini), nuomodamas gyvenamąjį plotą, pastaruoju metu turėjo invalidumą, todėl negalėjo dirbti, prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), buvo apdovanotas padėkos raštu už gerą darbą, nurodo, kad V. B. vertina kaip dorą, tvarkingą, gerą žmogų, negeriantį ir neturintį kitų žalingų įpročių (t. 2, b.l. 69).
BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai (žuvo vienas žmogus), į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltininko asmenybę (nėra duomenų, kad anksčiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai), į tai, kad kaltininkas nesiėmė jokių pastangų atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Tai, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, yra jo gynybinė pozicija, todėl teismas negali sunkinti jo padėties, tuo labiau, kad nusikaltimas yra neatsargus. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, veika sukėlė ypatingai sunkius padarinius (žuvo vienas žmogus), todėl jo atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 1 m. terminui (BK 68 str.).
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju įvertinus kaltinamojo asmenybę, pripažintina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Byloje pareikštas nuketėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. G. ir J. G. civilinis ieškinys, kuriame nukentėjusieji remiasi tuo, jog dėl to, kad kaltinamasis V. B. mirtinai sužalojo jų sūnų A. G., nukentėjusieji patyrė didžiulį išgąstį, dvasinį sukrėtimą, iki šiol patiria didžiulius nepatogumus, jaučia emocinę depresiją. Dėl sūnaus žūties jiems padidėjo pareigų, sūnus jais rūpinosi. Nukentėjusysis J. G. yra pripažintas neveiksniu, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, nukentėjusioji paskirta jo globėja. Prašo priteisti iš V. B. kiekvienam po 50000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 122; t. 2, b.l. 10). Faktiniai duomenys, patvirtinantys neturtinę žalą yra šie, J. G. nuo 2007-04-24 iki 2010-04-23 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 1, b.l. 123), J. G. 2008-06-04 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, 2008-07-08 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi J. G. globėja bei turto administratore paskirta E. G. (t. 1, b.l. 124-125).
Byloje pareikštas nuketėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. atstovės V. G. civilinis ieškinys, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis V. B. mirtinai sužalojo A. G., kuris buvo A. G. tėvas. A. G. mirties metu A. G. buvo pilnai išlaikoma tėvo, nors pagal susitarimą nutraukiant santuoką, jis buvo įsipareigojęs mokėti tik 125 Lt per mėnesį, tačiau visada teikdavo materialinę paramą nuo 300 Lt iki 400 Lt per mėnesį. Žuvus A. G., jo dukra neteko pajamų, gauna tik 180 Lt šalpos našlaičių pensiją. Teismų praktikoje priteisiamas išlaikymas vaikams po 400 Lt per mėnesį iš tėvo ir motinos, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. G. po 220 Lt nuo autoįvykio dienos. Dėl autoįvykyje žuvusio tėvo A. G. patyrė išgąstį bei didžiulę neturtinę žalą. Ji buvo su tėvu labai artima, patyrė dvasinį sukrėtimą, pastoviai jaučia emocinę depresiją, patiria dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės. Prašo priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą nuo 2007-09-21 iki 2014-05-23 po 220 Lt kas mėnesį ir 50000 Lt neturtinės žalos. (t. 1, b.l. 113-114). Faktiniai duomenys, patvirtinantys turtinę ir neturtinę žalą yra šie, A. G. gimusi 1996-05-23 (t. 1, b.l. 115), mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 117), V. G. dirba B. G. firmoje (duomenys neskelbtini) jos darbo užmokestį 2008 m. sudarė vidutiniškai apie 376,92 Lt per mėnesį (t. 1, b.l. 118), išmokos vaikui ir šalpos našlaičių pensija sudarė apie 232 Lt per mėnesį (t. 1, b.l. 119), A. G. konsultuota VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2007-10-12 iki 2007-11-30, diagnozė – F43 (t. 2, b.l. 14).
Byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. civilinis ieškinys, kuriame nukentėjusioji remiasi tuo, jog dėl to, kad kaltinamasis V. B. mirtinai sužalojo jos brolį A. G., su kuriuo ji buvo labai artima, nuketėjusioji patyrė didžiulę neturtinę žalą, tai yra didžiulį išgąstį, dvasinį sukrėtimą, šiuo metu jaučia emocinę depresiją, dėl brolio netekties jai teks pareiga, susijusi su tėvų priežiūra, dėl to sumažėjo jos bendravimo galimybės, mažiau galės dėmesio skirti šeimai. Prašo priteisti iš kaltinamojo V. B. 30000 Lt neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 11).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2005, 2K–805/2007).
Taigi neabejotinai pripažintina, kad nukentėjusieji dėl savo artimųjų (sūnaus, brolio, tėvo) netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta neatsargiais nusikalstamais V. B. veiksmais, kuriais buvo mirtinai sužalotas vienas jaunas ir sveikas žmogus. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, bei priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių, tai yra neatitiks CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis V. B. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (t. 1, b.l. 37-38), turi automobilį Mercedes Benz, 207, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1986 metų gamybos (t. 1, b.l. 39-40; 42). Taigi esant tokiai materialinei padėčiai nėra realių galimybių atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą. Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose (tame tarpe ir padarytų neblaivių asmenų), sukeliančiose analogiškus padarinius, pažymėtina, jog iš nuteistųjų priteisiamos įvairios sumos neturtinei žalai atlyginti: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-151/2008 (priteista neturtinės žalos 100000 Lt); Nr. 2K-431/2007 (priteista neturtinės žalos 50000 Lt); 2K-564/2006 (priteista neturtinės žalos 45 000 Lt; Nr. 2K-380/2008 (priteista neturtinės žalos 70 000 Lt); Nr. 2K-268/2007 (priteista neturtinės žalos, šiuo atveju iš UAB, 200000 Lt). Kartu pažymėtina ir tai, kad analogiškose bylose buvo priteisti ir žymiai mažesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-503/2008 ir kitos). Teismas nerado pagrindų mažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusiojo didelį neatsargumą (CK 6.282 str.), kadangi byloje neįrodyta, jog nukentėjusysis A. G. vairavo apsvaigęs nuo automobilio salone vežamų talpų su kuru, be to remiantis ekspertizės akto išvada nukentėjusysis A. G. buvo prisisegęs saugos diržą. Pagal įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles civiliniame procese, šias aplinkybes turi įrodyti civilinis atsakovas, šiuo atveju kaltinamasis, tačiau jis tokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo didelį neatsargumą, nepateikė.
Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis išdėstytais argumentais yra pagrindas civiliniams ieškovams E. G. ir J. G. prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti, priteisiant 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. G. naudai, kuri būtų labiau atitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją ir žmonių gyvenimo lygį. Teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad J. G. yra pripažintas neveiksniu, iš L. Š. parodymų matyti, jog jis nekalba, neaišku, ar suvokia sūnaus žūtį, todėl neturtinės žalos priteisimas jo globėjai nepažeis jo interesų. Teismas taip pat mano, kad L. Š. pareikštas 30000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis, kadangi ji yra žuvusiojo sesuo, jie gyveno atskirose šeimose, todėl nustatytinas 5000 Lt neturtinės žalos dydis. Sprendžiant nepilnametės A. G. neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad ji yra žuvusiojo A. G. dukra, jie palaikė artimus santykius, todėl įvertinant neturtinę žalą vaikui netekus vieno iš tėvų, teismas mano, kad 50000 Lt neturtinės žalos dydis yra tinkamas.
Avarijos kaltininko V. B. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AB ,,BTA draudimas“. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. (nusikaltimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoka dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 eurų (1726,40 Lt) dėl neturtinės žalos, todėl civilinės atsakomybės draudiko pareiga yra atlyginti iki 500 eurų neturtinės žalos. Kadangi iš civilinio atsakovo informacijos, suteiktos teismui matyti, kad žala yra neatlyginta, ši suma lygiomis dalimis priteistina visiems nukentėjusiesiems, o atitinkama suma mažintina priteistina iš kaltinamojo neturtinė žala. Nukentėjusiosios A. G. civilinis ieškinys dėl išlaikymo priteisimo nuo 2007-09-21 iki 2014-05-23 po 220 Lt kas mėnesį, perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažįstant ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi teismui nepateikti visi reikalingi dokumentai dėl ieškovės ir jos atstovės pajamų, poreikių, kiti dokumentai yra išduoti seniai, neaiški civilinio atsakovo draudimo bendrovės pozicija dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios atstovė nedalyvavo teismo posėdžiuose, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl teismas neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti turtinės žalos dydžio neatidėjus teismo posėdžio.
Proceso išlaidos šioje byloje yra advokato G.Byčiaus teisinės pagalbos išlaidos - 1500 Lt (t. 2, b.l. 8-9), kurias patyrė nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. G., J. G., L. Š., šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, kad byla pakankamai sudėtinga, procesas byloje užtruko daugiau kaip vienerius metus, surašyti du ieškiniai, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų naudai. Lietuvos teismo ekspertizės centras nurodo turėjęs 1799,01 Lt išlaidų už ekspertizes. Kadangi ekspertai šias pareigas atliko kaip tarnybinę užduotį, todėl jų turėtos išlaidos, vadovaujantus BPK 103 str. 3 p., nepriskirtinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., V. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, tai yra uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. G. ir J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49424,54 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis litus 54 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės nepilnametės A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49424,54 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis litus 54 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai.
Nepilnametei A. G. priteistų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti jos motiną V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Nukentusiajai ir civilinei ieškovei A. G. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl išlaikymo priteisimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4424,54 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis litus 54 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš kaltinamojo V. B. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt proceso išlaidų už advokato darbo apmokėjimą lygiomis dalimis L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš civilinio atsakovo AB „BTA draudimas“, įmonės kodas 110079036, buvienės adresas (duomenys neskelbtini), E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai kiekvienam po 575,46 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus 46 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.