Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus miesto 1 apylinės teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį – 1 metų laisvės apribojimu;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 1 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi pakeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir papildomai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL (188,3 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2017 m. lapkričio 17 d., bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. būdamas įpareigotas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1472-845/12 mokėti savo nepilnametei dukrai S. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, kas mėnesį mokant periodinę išmoką 400 Lt (115,85 EUR) dydžio, pradedant nuo 2012 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės išieškotojos I. P. naudai, žinodamas savo pareigą pagal teismo sprendimą civilinėje byloje mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti ir galėdamas šią pareigą vykdyti, būdamas darbingas, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukrą S. G., lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo, kitokios materialinės paramos vaikui neteikė, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. susidarė išlaikymo įsiskolinimas I. P.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. nemokėjo išlaikymo, nes I. P. pasiėmė visus pinigus, gautus pardavus sodą. Apie teismo sprendimą, kuriuo buvo paskirtas išlaikymas vaikui, žinojo. Žinojo ir apie savo pareigą vykdyti teismo sprendimą, tačiau buvo supykęs ant I. P. dėl to, kad ji pardavė sodą, todėl ir nemokėjo už vaiko išlaikymą. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. dirbo, nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. liepos 9 d. buvo nedarbo laikotarpis, o nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. kovo 19 d. buvo registruotas darbo biržoje, tuo metu ieškojo darbo. Paskui iki 2017 m. liepos 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo laikotarpiu, kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pajamų negaudavo, visiškai nedirbo, namuose remontuodavo mašinas, pragyvenimui užtekdavo, sveikatos sutrikimų nebuvo. Dėl sveikatos problemų buvo tik 2017 m. Pažada mokėti kas mėnesį po 50 EUR, daugiau mokėti negalėtų. Iš esmės analogiškas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtino, kad žinojo, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. civilinėje byloje buvo priteista mokėti po 400 Lt dukros S. išlaikymui, tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 15 d. jokių įmokų nėra padaręs. Dėl to, kad nemokėjo pinigų savo dukrai S. išlaikyti labai gailisi (b. l. 38-40).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2001 m. rugsėjo 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-764-4/2001, kurioje teismas nusprendė santuoką su A. G. panaikinti. 2001 m. lapkričio 12 d. yra įregistruotas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas Nr. 180, nuo to momento ji kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą, Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylų nagrinėjimai ėjo iki apeliacinių teismų. Teismai įpareigojo A. G. išlaikyti dukrą S. G.. Iki šios dienos buvęs vyras slepia pajamas, vengia mokėti alimentus dukros išlaikymui ir šiuo metu yra susidariusi skola 12 670 EUR sumai. Buvęs vyras šiuo metu oficialiai dirba, t. y. turi įsigijęs verslo liudijimą ir teikia taksi paslaugas įmonėje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbantis antstolis D. Jonaitis vykdo išieškojimą iš buvusio vyro, tačiau savo darbą jis vykdo aplaidžiai. Jos manymu, jis neatlieka visų būtinų veiksmų siekiant išieškoti iš buvusio vyro skolą. Pats A. G. akivaizdžiai slepia pajamas, nėra užsiregistravęs savo vardu turto. Prašo imtis priemonių siekiant nustatyti galimai slapta valdomą A. G. nekilnojamąjį turtą ir gaunamas pajamas, patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už vengimą išlaikyti vaiką (b. l. 20-21).

Nukentėjusiosios I. P. 2017 m. rugpjūčio 14 d. el. laiške Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui nurodyta, kad pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1472-845/2012 išlaikymo išieškojimą iš A. G. jos dukros S. G. naudai vykdo antstolis D. Jonaitis. 2017 m. liepos 24 d. antstolis atsiuntė pažymą, kurioje išlaikymo suma nurodyta 12670,60 EUR. Jos manymu, nurodyta suma yra netiksli, turėtų būti perskaičiuota. A. G. paskutinius 20 metų dirba. Šiuo metu A. G. dirba taksi (duomenys neskelbtini), tačiau antstolio atsakymas visada tas pats, kad jie neturi galimybės išieškoti, kadangi A. G. neturi turto. Reikalauja imtis priemonių (b. l. 1).

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-764-4/2001 santuoka sudaryta tarp A. G. ir I. G. (ikisantuokinė pavardė P.) pripažinta negaliojančia (b. l. 13-14).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1472-845/2012 iš A. G. nepilnametei dukrai S. G. priteistas 400 LT išlaikymas, nustatant, kad išlaikymas mokamas kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 9-11).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos iš A. G. išieškojimo S. G. naudai (b. l. 12).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 164 straipsnį už vengimą išlaikyti vaiką už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 71-72).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. kovo 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00507-14 A. G. atžvilgiu dėl BK 164 straipsnyje numatytos veikos, už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėnesio buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Antstolio D. Jonaičio 2017 m. spalio 19 d. rašte Nr. S064758 nurodyta, kad antstolio D. Jonaičio kontoroje nuo 2008 m. vasario 28 d. yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1472-845/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. G. išieškotojos I. P. naudai. Išlaikymo skola iki S. G. pilnametystės yra 12670,60 EUR. Duomenų apie tai, kad nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2016 m., rugsėjo 15 d. į išieškotojos sąskaitą buvo pervesta piniginių lėšų – nėra. Minėtu laikotarpiu skolininkas buvo įsidarbinęs: 2015 m. liepos 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymas buvo išsiųstas išskaitoms iš darbo užmokesčio, jokių duomenų apie tai, kad išieškotoja negauna išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio nebuvo gauta, 2016 m. vasario 19 d. skolininkas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 24 d. patvarkymas dėl skolos buvo išsiųstas išskaitoms iš darbo užmokesčio, jokių duomenų apie tai, kad išieškotoja negauna išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio nebuvo gauta. Šiuo metu skolininkas verčiasi individualia veikla, turto nekilnojamojo bei kilnojamojo neturi, sąskaitos areštuotos, susidariusios skolos nemoka (b. l. 25).

Antstolio D. Jonaičio 2017 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. S066289 (vykdomoji byla Nr. 0117/08/00144/1) nurodyta, kad išlaikymo skola, išieškoma iš A. G., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. sudaro 2190,31 EUR. Minėtu laikotarpiu sumos nebuvo išieškotos (b. l. 28).

Sodros duomenimis A. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2017 m. sausio 30 d., nuo 2017 m. vasario 13 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 82, 83).

Iš Darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad A. G. laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. kovo 19 d. registravosi darbo biržoje (b. l. 84).

BK 164 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-699/2017, 2K-246/2016, 2K-9/2014). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2014, 2K-218/2012).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad A. G., žinodamas apie teismo priimtą sprendimą, kuriuo iš jo nepilnametės dukters S. G. naudai buvo priteistas išlaikymas, sąmoningai laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. šios pareigos nevykdė, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu A. G. patvirtino, kad jis žinojo, jog pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje jis privalėjo mokėti išlaikymą savo dukrai. Kaltinamasis pripažino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. dirbo, nedarbo laikotarpis buvo tik nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. liepos 9 d., o nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. kovo 19 d. registravosi darbo biržoje ieškodamas darbo. Kaltinamasis patvirtino ir tai, kad sveikatos problemų kaltinime nurodytu laikotarpiu neturėjo, jos buvo tik 2017 m. Sodra duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. G. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2017 m. sausio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi būdamas darbingas, dirbdamas ir gaudamas pajamas A. G. akivaizdžiai be pateisinamų priežasčių vengė teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. kovo 19 d. kaltinamasis buvo registruotas darbo biržoje, tuo metu ieškojo darbo, taigi akivaizdu, kad minėtu laikotarpiu pajamų, iš kurių būtų galėjęs teikti išlaikymą savo dukrai, kaltinamasis neturėjo ir pareigos teikti išlaikymą nevykdė dėl svarbių priežasčių. Įvertinus nustatytas aplinkybes tikslintinas kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis, nurodant, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus trunkamasis nusikaltimas, susijęs su vaiko interesais, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. A. G. tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi, tačiau pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad A. G. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime A. G. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Asmens teisei priešingas elgesys kartojasi, kaltinamasis praeityje yra net du kartus teistas už analogišką nusikalstamą veiką, kas tik patvirtina jo piktybinį vengimą išlaikyti dukrą. Pažymėtina ir tai, kad apie tai jog gailisi dėl savo veiksmų kaltinamasis nurodė tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis to nenurodė. Išvardintos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai, todėl jo pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. G. eilę kartų teistas (b. l. 63-70), taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 51-59), dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad už analogišką nusikaltimą A. G. teisiamas trečią kartą, vadinasi ankstesnėmis bausmėmis – laisvės apribojimu ir laisvės atėmimu su bauda, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, teismas sprendžia, jog vienintelė kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką atitinkanti bausmė šiuo atveju yra laisvės atėmimas, kurio dydis, atsižvelgiant į sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą parinktinas didesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams, už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis patvirtino, jog turi darbą, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Būdamas laisvėje ir dirbdamas kaltinamasis turi galimybę gauti pajamas ir grąžinti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą I. P.. Kita vertus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, trukmę bei padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis už analogišką nusikaltimą teisiamas jau ne pirmą kartą, jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ilgesniam terminui, nei įstatyme numatytas galimas atidėjimo vidurkis.

Bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtini baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, atitinkantys jo paties, nukentėjusiosios, visuomenės bei valstybės interesus (BK 75 straipsnio 2 dalis). Siekiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu efektyviai kontroliuoti kaltinamojo elgesį, jam skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatyti įpareigojimai nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus, teismas sprendžia, kad yra tikslinga kaltinamąjį įpareigoti tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš bausmės tikslų yra nubausti dėl nusikalstamos veikos kaltą asmenį, teismo vertinimu, tikslinga kaltinamajam paskirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taikant nusikalstamos veikos metu galiojusį 1 MGL dydį – 37,66 EUR.

Prokurorė prašė subendrinti šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę su paskutiniu A. G. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu skirta bausme. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad paskutinis nuosprendis A. G. atžvilgiu priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. Minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė jau yra atlikta, todėl prokurorės prašymo dėl bausmių subendrinimo tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71, 75 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 2 dalimi, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

- tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sumokėti 20 MGL (753,20 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą kaltinamajam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.