Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. P. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kuria sutiko su ieškovės argumentais, kad šalių nepilnametės dukters S. poreikiai yra padidėję, kadangi po Jurbarko rajono apylinkės teismo 2000-01-19 nutarimo priėmimo praėjo 12 metų. Šiuo metu esantis priteistas išlaikymas yra nepakankamas vaikui ir sutiko, jog išlaikymas būtų padidintas iki 400 Lt.

Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jo gyvenamoji vieta nežinoma (b.l. 41-43). Teismo procesiniai dokumentai: ieškinys su priedais atsakovui buvo įteikti per policiją, paskelbus pastarojo paiešką (b.l. 43-44, 54). Atsakovui siųstas teismo šaukimas apie 2012 m. spalio 4 d. įvyksiantį teismo posėdį grįžo neįteiktas.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui prašymą bylą spręsti pagal surinktą medžiagą nepilnametės S. G. interesais ir Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovui apie civilinį procesą buvo žinoma, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti, atsižvelgęs į CPK 7 str. 2 dalį, įpareigojančią dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei į prioritetinius vaiko interesus, taip pat į tai, kad ieškovė prašė bylą nagrinėti atsakovui ir Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, CPK 231 str. 5 d. pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo bylą nurodytiems asmenims nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė I. P. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, yra susidaręs įsiskolinimas, išlaikymą vaikui moka Vaikų garantinis fondas. Pasak ieškovės, nepilnametės dukters poreikiai nuo 2000 metų ženkliai išaugo: mergaitė lanko mokyklą, yra paauglė, turi sveikatos problemų su akimis, nori lankyti būrelius, tačiau ieškovės pajamų tam nepakanka.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametė S. G. yra ieškovės ir atsakovo dukra (b.l. 7). 2001 m. spalio 18 d. teismo sprendimu šalių santuoka buvo pripažinta negaliojančia (b.l. 8). 2000-01-19 Jurbarko rajono apylinkės teismas priteisė iš atsakovo dukters S. G. naudai ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) išlaikymo iki jos pilnametystės (b.l. 18-19). Taip pat nustatyta, jog ieškovė su nepilnamete dukra gyvena bendrabučio tipo 1 kambario, 17 kv. m. ploto, bute su visais patogumais. Bute gyvena 2 asmenys: ieškovė ir jos nepilnametė dukra (b.l. 29). Ieškovė dirba UAB „Maxima LT", jos mėnesio darbo užmokestis sudaro 900 Lt (b.l. 28). Nepilnametė S. mokosi Vilniaus „Vilnios“ pagrindinėje mokykloje (b.l. 13). Papildomų užsiėmimų dėl lėšų trūkumo mergaitė nelanko, turi specialių poreikių – nešioja akinius, dažnai serga peršalimo ligomis (b.l. 29). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas niekur nedirba, savo nepilnametės dukters neišlaiko, jos neaugina, kasdiene jos buitimi bei poreikiais nesirūpina. Šiuo metu vaiku rūpinasi ieškovė ir valstybė, kadangi valstybinis garantinis vaikų išlaikymo fondas teikia 130 Lt dydžio sumą vaikui išlaikyti. Taigi akivaizdu, jog atsakovas vengia pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Kadangi atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, siunčiamų procesinių dokumentų neatsiėmė, darytina išvada, jog jis slapstosi ir tokiu būdu vengia pareigos išlaikyti savo vaiką. Taip pat atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie turimą turtą, pajamas ar kitus išlaikytinius. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, priteistino išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.198 str. 1 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki tol, kol vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.200 str.).

CK 3.201 str. numato galimybę pakeisti vaiko išlaikymo dydį bei formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeistų šalių turtinė padėtis ar atsirastų papildomos vaiko priežiūros išlaidos. CPK 4 straipsnis nustato pareigą teismui vienodai formuoti teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta apžvalga rodo būtinybę atsižvelgti į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Taip yra nustatyta ir LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2001. Kadangi nuo 2008-01-01 minimali mėnesio alga yra 800 Lt, tai taikant analogiją, nepilnametei S. G. teiktino išlaikymo dydis turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 800 Lt per mėnesį. Tokiu būdu, pasikeitus objektyvioms aplinkybėms ir išaugus nepilnametės pagrįstiems poreikiams, anksčiau priteistas ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) išlaikymas iš atsakovo, kuris sudaro 125 Lt, nebeatitinka CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistas išlaikymas yra keistinas. Įvertintina tai, jog išlaikymo dydis buvo nustatytas dar 2000 metais, nuo išlaikymo dydžio nustatymo momento yra praėję 12 metų, nepilnametei sukako 16 metų, ji lanko mokyklą, nori užsiimti popamokine veikla, lankyti būrelius, kurie yra mokami, be to, jai reikalingos įvairios kosmetinės, higieninės priemonės, drabužiai, vitaminai, mokyklinės priemonės, dėl ko reikalingos papildomos lėšos. Taigi nuo išlaikymo dydžio priteisimo vaiko poreikiai yra žymiai padidėję ir akivaizdu, kad priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas nepilnametei dukrai išlaikyti, neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų. Ieškovės pateiktas nepilnametės dukters S. poreikių apskaičiavimas patvirtina, kad per mėnesį jos poreikiams patenkinti reikalinga apie 690 Lt (b.l. 14).

Pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus apie jos pajamas, aplinkybes, jog ji turi darbą, nuolatines pajamas, gyvenamąjį būstą, o atsakovas jokių duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą, kitus išlaikytinius, nepateikė, jokio išlaikymo dukrai neteikia, nuo vaiko auklėjimo bei rūpinimosi yra visiškai nusišalinęs ir piktybiškai vengia prievolės išlaikyti savo vaiką, nes išlaikymą teikia Vaikų garantinis fondas, teismas mano, jog nepilnametės S. G. poreikiams išaugus, būtina iš atsakovo priteisti 400 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą.

Kadangi CK yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1 d.), vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 str.). Todėl teismas skiria kartu su nepilnamete S. G. gyvenančią jos motiną I. P. vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise, CK 3.185 str., 3.190 str.).

Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.. iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 144 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo išmokų padidinimo (400 x 12 x 3 : 100) bei 41,45 Lt pašto išlaidos, iš viso – 185,45 Lt.

Taip pat, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 960 Lt atstovavimo išlaidų, susijusių su Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei (CPK 88 str. 1d. 6 p., 93 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259, 260, 264, 265, 268, 270, 279, 282, 376 str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti 2000 m. sausio 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimą dėl ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) išlaikymo priteisimo iš atsakovo A. G. dukters S. G. naudai.

Priteisti iš A. G., a.k.: (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. G., a.k.: (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus Lt) išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos — 2012 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti nepilnametės dukters S. G., a.k.: (duomenys neskelbtini) motinai I. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko turtą uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt žyminio mokesčio, 960 Lt atstovavimo išlaidų bei 41,45 Lt pašto išlaidų, iš viso – 1 145,45 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt penkis Lt 45 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.