Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-01-23 · Civilinė byla Nr. e2-144-1148/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-23
Bylos Nr.
e2-144-1148/2023
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02029-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Michail Volčkov
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-144-1148/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02029-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.2.6.5.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,sekretoriaujant Aurelijai Malakauskaitei,dalyvaujant ieškovės „PlusPlus Capital“ AS atstovei V. M., atsakovui D. G.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos, negautų pajamų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo D. G. 10523,36 Eur negrąžinto kredito, 571,92 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 29,12 Eur sutarties administravimo mokesčio, 534,80 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 2866,84 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės atstovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, atsakovas ir pradinė kreditorė „BigBank“ AS filialas (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį LTC-20040905 pagal kurią buvo suteiktas atsakovui 11273,47 Eur kreditas o atsakovas, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir visos iš sutarties kylančios reikalavimo teisės (įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas bei netesybas) į atsakovą buvo perleistos ieškovei. Faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – (duomenys neskelbtini). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Ieškovė siekė taikiai susitarti su atsakovu dėl įsiskolinimo pagal sutartį padengimo, nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto, siūlė aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę. Tačiau nepaisant geranoriškų ieškovės bandymų taikiai susitarti, atsakovas savo įsiskolinimo nepadengė. Sutarties nutraukimo dienai atsakovo pradelstas įmokas pagal sutartį sudarė ieškinyje prašomos priteisti sumos t. y. 10523,36 Eur negrąžinto kredito, 571,92 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 29,12 Eur administravimo mokesčio, 534,80 Eur nesumokėtų palūkanų ir šias sumas prašo priteisti iš atsakovo. Pagal sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo gautą kreditą sumokėti iki (duomenys neskelbtini) ir iki šiol pradinį kreditorių, kurio teisių perėmėja yra ieškovė pagrįstai tikėjosi atgauti dalį negrąžinto kredito bei nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas nurodytas sudarytoje sutartyje, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, negrąžino jam suteikto kredito ir negrąžino palūkanų už naudojimąsi jam suteiktomis lėšomis, ko pasekoje buvo nutraukta sudaryta sutartis. Akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorė negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydama sutartį planavo gauti, todėl prašo priteisti 2866,84 Eur negautų pajamų, kurios yra paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki (duomenys neskelbtini). Negautas pajamas prašo priteisti vadovaujantis su pradine kreditore sudarytos sutarties 5.3 punktu, bei suformuota teismų praktika. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 327 Eur žyminio mokesčio.

3. Atsakovas teismo posėdžio metu su pateiktu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su prašomos priteisti negautų pajamų sumos dalimi, nes tais pinigais nesinaudojo iki (duomenys neskelbtini). Sutinka kompensuoti 4 proc. minėtos sumos, t. y. 573,20 Eur. Nesutinka su 2293,64 Eur negautų pajamų suma. Teigia, kad ieškovė negali reikalauti pinigų už tą laikotarpį, kuriuo jis tais pinigais nesinaudojo. Nurodė, kad nuo 2021 m. gruodžio mėn. neatliko nei vienos įmokos, nes buvo neišsiaiškinta dėl skolos likučio, buvo informavęs pradinę kreditorę, kad nemokės įmokų. Šiai dienai yra pasirengęs toliau dengti skolą. Sutiktų su visa ieškinio suma, jeigu mokėjimas būtų išdėstytas 5 metams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Pradinė kreditorė „BigBank“ AS filialas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui 11273,47 Eur kreditą 72 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 227,86 Eur įmoką. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl sutarties nutraukimo. Atsakovui toliau nevykdant sutarties, pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) sutartį su atsakovu nutraukė.

5. Pradinė kreditorė ir ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei visus reikalavimus į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

6. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutiko su dalimi ieškinio, t. y. neginčija 10523,36 Eur negrąžinto kredito, 571,92 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 29,12 Eur sutarties administravimo mokesčio, 534,80 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

7. CPK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

8. Išdėstyto pagrindu, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma ir surašomi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai dėl minėtų (žr. 6 p.) ieškinio reikalavimų.

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas 2022-10-04 pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

10. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi pirminė kreditorė „BigBank“ AS filialas reikalavimą į atsakovo D. G. skolą perleido „PlusPlus Capital“ AS, bei į tai, kad atsakovas nesumokėjo jam suteiktos vartojimo kredito sumos pirminei kreditorei, todėl reikalavimas priteisti 10523,36 Eur negrąžinto kredito, 571,92 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 29,12 Eur sutarties administravimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminės kreditorės materialųjį reikalavimą (CK 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.720 straipsnis).

12. Ieškovė taip pat prašo priteisti 534,80 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Taigi, kreditorius turi teisę gauti mokėjimo palūkanas už visą terminą, kol paskolinta pinigų suma nėra grąžinta, todėl ieškovės reikalavimas dėl 534,80 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

13. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2866,84 Eur negautų pajamų, nuo sutarties nutraukimo dienos iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies. Sutinka kompensuoti 4 proc. minėtos sumos, t. y. 573,20 Eur. Nesutinka su 2293,64 Eur negautų pajamų suma.

14. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas pažeidė sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nustatytų mėnesio įmokų, dėl to sutartis (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta.

15. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

16. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Naujausioje ir nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

21. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki (duomenys neskelbtini). Sutartimi buvo sulygta, kad per laikotarpį nuo pradinės paskolos įmokos mokėjimo dienos iki paskutinės paskolos įmokos mokėjimo dienos atsakovas moka sutarto / nustatyto procento mokėjimo (pelno) palūkanas. Taigi, iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. palūkanas. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog buvo tikimasi gauti visas sutartyje nurodytas mokėjimo palūkanas sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki paskolos grąžinimo termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)).

23. Šiuo atveju, sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas), kurios būtų gautos atsakovui tinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

24. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, tenkintinas ieškovės prašymas ir iš atsakovo priteistina 2866,84 Eur negautų pajamų, nuo sutarties nutraukimo dienos iki (duomenys neskelbtini).

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

26. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 327 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 11,12 Eur, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo kaip pralaimėjusios bylą šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 10523,36 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus dvidešimt tris eurus 36 ct) negrąžinto kredito, 571,92 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 92 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 29,12 Eur (dvidešimt devynis eurus 12 ct) sutarties administravimo mokesčio, 534,80 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 80 ct) negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 2866,84 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 84 ct) negautų pajamų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (14526,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėjas Michail Volčkov