- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eA-1399-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04436-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- Eastnine Vertas-1 UAB
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Eastnine Vertas-1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Eastnine Vertas-1 skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Eastnine Vertas-1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. A51-106844/21(3.3.16.1E-AD24) „Dėl nepritarimo detaliojo plano koregavimui“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Administraciją pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas inicijuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1129, (toliau – ir Detalusis planas) koregavimą. Administracija Prašymą Sprendimu atsisakė patenkinti. Pareiškėjas vertino, jog Sprendimas buvo priimtas atlikus esminį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų pažeidimą, nes: Administracija prašymo turinio nevertino individualiai ir nepateikė objektyvių jo atmetimą nulėmusių teisinių ir faktinių aplinkybių (VAĮ 10 str. nuostatų pažeidimas); Administracija Sprendimą motyvavo netinkamai aiškindama TPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus planavimo tikslus, nenurodė jų taikymo apimties (TPĮ 3 str. nuostatų pažeidimas). Administracija Sprendimu atsisakė patvirtinti pareiškėjo Prašymą inicijuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš Geležinio Vilko gatvės Detaliojo plano koregavimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), nes norimas prijungti prie Žemės sklypo valstybinės žemės ruožas yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti, užtikrinti laisvą susisiekimą ir judėjimą; tokio pobūdžio Detaliojo plano korektūros įgyvendinimas prieštarautų TPĮ 3 straipsnio nuostatoms, nes nebūtų užtikrinama sklandi susisiekimo infrastruktūra, darni aplinka, tenkinanti visuomenės poreikius.
3. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas nevertino Prašymo, o jo atmetimo motyvai yra prieštaringi ir netinkamai argumentuoti. Administracija Sprendimu pasisakydama, kad nėra galimybės koreguoti Detalųjį planą, nepateikė detalių ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų paaiškinimų, objektyvių Prašymo atmetimą nulėmusių teisinių ir faktinių aplinkybių. Pareiškėjas vadovavosi Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 (toliau – ir Aprašas), 9 punktu ir nurodė, kad Sprendime nenurodytos aplinkybės, jog planavimo iniciatoriaus pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Atmesdama pakartotinį prašymą Administracija nurodė, jog siekiant įteisinti kelio užtvarą, tariamai pažeidžiamas TPĮ 3 straipsnis, nustatantis, kad, vykdant teritorijų planavimą, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti ir į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir kt. Toks atsakymas negali būti laikomas tinkamu, nes iš jo nėra aišku (suprantama), kaip šis pažeidimas gali pasireikšti. Atmesdama Prašymą, Administracija formaliai nurodė, kad norimas prijungti valstybinės žemės ruožas yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti, užtikrinant laisvą susisiekimą ir judėjimą taip pat ir į tolimesnius ryšius link (duomenys neskelbtini), taip pat patekimą transporto priemonėms iki sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš Geležinio Vilko gatvės detaliuoju planu suplanuotų teritorijų, stovėjimo aikštelės šiaurinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje. Administracija niekaip nepagrindė, kieno ir kokius interesus pažeidžia pareiškėjas, prašydamas atlikti Detaliojo plano korektūrą. Nenurodyta, kaip Detaliojo plano korektūra pakenktų sklandžiai susisiekimo infrastruktūrai, darniai aplinkai ir (ar) visuomenės poreikiams, todėl pareiškėjai nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai motyvuojamas Sprendimas.
4. Pareiškėjas nurodė, jog atliekant Detaliojo plano korektūrą reikia vertinti visų valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus bei juos derinti tarpusavyje. Būtent dėl šios priežasties Prašymas Administracijai ir buvo teikiamas – pareiškėjas yra pravažiavimo savininkas, todėl jos interesai į nuosavybės apsaugą turi būti ginami. Pareiškėjo nuosavybės teisių apsaugos aspektas ir jo santykis su kitais interesais Sprendime nėra analizuotas. Sprendimu atmesdama Prašymą, Administracija neanalizavo Prašyme pateiktos informacijos ir aplinkybių, pažodžiui perrašė dalį 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendime panaudotų argumentų, nepateikė naujų išaiškinimų ir (ar) pagrindimo Sprendime. Tai sudaro prielaidas pripažinti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ įtvirtintų administracinio sprendimo priėmimo taisyklių ir reikalavimų. Sprendimas yra formalus, nemotyvuotas, pareiškėjui nėra aišku, dėl kokių konkrečių priežasčių Detaliojo plano korektūra negali būti atliekama, ypač kodėl Administracija atsisako patenkinti Prašymą, jei pati pasiūlė UAB Eastnine Vertas-1 direktoriui I. T. alternatyvią galimybę kelio užtvarą įteisinti ir yra vienintelis subjektas, turintis išimtinę kompetenciją tai padaryti. Todėl Sprendimas yra naikintinas.
5. Pareiškėjas teigė, jog Administracija Sprendimą motyvuoja netinkamai aiškindama TPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus planavimo tikslus, nenurodydama jų taikymo apimties, nepateikdama jokio papildomo paaiškinimo, koks šių tikslų santykis su kitais TPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais teritorijų planavimo tikslais bei pareiškėjo teisių užtikrinimu. Administracija nepagrįstai iškėlė vienus teritorijų planavimo tikslus virš kitų, nepateikdama jokių tokio sprendimo argumentų. Administracija Sprendimu nepateikia paaiškinimų, kokie tiksliai teritorijų planavimo tikslai yra pažeidžiami. Tai yra aktualu siekiant nustatyti, ar jie išvis yra taikytini Prašymo vertinimo procedūros metu. Taigi, Administracija Sprendimu privalėjo identifikuoti aiškius TPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus teritorijų planavimo tikslus bei nurodyti jų taikymo apimtis. Tik taip galima nustatyti, ar šiai konkrečiai situacijai atitinkami teritorijų planavimo tikslai išvis gali būti taikytini ir yra aktualūs. Tai nebuvo atlikta, todėl akivaizdu, kad TPĮ 3 straipsnio nuostatos Sprendimu nebuvo pritaikytos tinkamai. Dėl to Sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Administracija turi pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis bei priimamą sprendimą motyvuoti. Visas šias teisės aktais nustatytas pareigas atsakovas įvykdė priimdamas Sprendimą, kuriame atsisakė inicijuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš Geležinio Vilko gatvės Detaliojo plano koregavimą Žemės sklype su pareiškėjo nurodytais planavimo tikslais ir uždaviniais, išsamiai nurodė teisinius ir faktinius tokio sprendimo priėmimo motyvus. Atsakovas atsisakė patenkinti pareiškėjo Prašymą Aprašo 9 punkto pagrindu.
8. Atsakovas paaiškino, jog nepritaria valstybinės žemės teritorijos prijungimui prie Žemės sklypo. Norimas prijungti valstybinės žemės ruožas yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti, užtikrinant laisvą susisiekimą ir judėjimą, taip pat ir į tolimesnius ryšius link Goštauto g. ir Gedimino pr., taip pat patekimą transporto priemonėms iki sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš Geležinio Vilko gatvės detaliuoju planu suplanuotų teritorijų, stovėjimo aikštelės šiaurinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje. Nagrinėjamas valstybinės žemės ruožas sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš Geležinio Vilko gatvės detaliuoju planu yra suplanuotas kaip valstybinės žemės koridorius ir identifikuotas indeksu 1 kaip teritorija, naudojama pravažiuoti ir praeiti pėstiesiems, taip užtikrinant laisvą susisiekimą ir tinkamą bendrą miesto susisiekimo tinklo funkcionavimą. Sprendimu atkreiptas dėmesys į tai, kad TPĮ 3 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad, vykdant teritorijų planavimą, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius ir į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises bei kitus poreikius. Taigi, sistemiškai vertinant Sprendime atsakovo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiktame Prašyme inicijuoti galiojančio teritorijų planavimo dokumento koregavimą nurodytus tikslus, teritorijos specifiką, padaryta pagrįsta išvada, kad tokių tikslų įgyvendinimas prieštarautų TPĮ 3 straipsnio nuostatoms, nebūtų užtikrinta sklandi susisiekimo infrastruktūra, darni aplinka, tenkinanti visuomenės poreikius.
9. Atsakovas pažymėjo, kad iš Sprendimo aišku, jog teritorijai tarp pastatų (duomenys neskelbtini) yra galiojantis Detalusis planas. Detaliuoju planu grafiškai ir tekstiniu reglamentu Nr. 1 nustatyta, kad pravažiavimo kelias yra skirtas pravažiuoti ir pėsčiųjų eismui, skirtas privažiuoti į detaliuoju planu suplanuotus kelis sklypus, todėl manytina, kad teritorija negali būti užtverta ar kitaip apribotas eismas, sutrikdytas bendras susisiekimas centrinėje miesto dalyje. Taip pat pažymėtina, kad turi būti išlaikomi vieši praėjimai, miesto centrinės dalies judėjimo ryšius išlaikantys sprendiniai, suplanuoti Detaliuoju planu. Priešingu atveju būtų pažeidžiami visuomenės poreikiai, nebūtų atsižvelgta į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises bei kitus poreikius. Todėl atliekama korektūra, o iš esmės jos rezultatas lemtų, kad toks teritorijos ir susisiekimo principas būtų išardytas, o susisiekimo teritorija Nr. 1 savo naudojimu ir paskirtimi taptų privačia, todėl Sprendimu konstatuojama, kad detaliojo plano korektūra negali būti atliekama, nes prieštarauja TPĮ 3 straipsnio reikalavimams.
10. Atsakovas vertino, jog Administracija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, susipažino su visais pateiktais dokumentais, atsižvelgė į esamą situaciją, įvertino pareiškėjo argumentus, Sprendimą parengė nepažeisdama VAĮ 10 straipsnio nuostatų. Atsakovo Sprendimas laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu aktu, todėl turi būti nustatytas konkretus teisinis pagrindas tokiam sprendimui panaikinti, o pareiškėjas nagrinėjamu atveju to neįrodė. Pareiškėjo nesutikimas su atsakovo Sprendimu ir pageidavimas, kad Sprendimas būtų buvęs priimtas kitoks, savaime nesudaro pagrindo laikyti Sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu, taigi, pareiškėjui neįrodžius Administracijos Sprendimo neteisėtumo, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB Eastnine Vertas-1 skundą.
12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
12.1. Pareiškėjui priklauso verslo centras „Vertas“, esantis Žemės sklype. Pareiškėjui taip pat nuosavybės teise priklauso pravažiavimas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pravažiavimas). Pareiškėjas teigia, kad dar prieš įsigyjant Pravažiavimą, čia buvo įrengtas kelio užtvaras.
12.2. Administracija pareiškėjui pateikė 2020 m. vasario 19 d. raštą Nr. A51-24239/20(3.3.2.26E-ADV) „Dėl galimai neteisėtų techninių eismo reguliavimo priemonių“, kuriuo siekė išsiaiškinti techninių eismo reguliavimo priemonių (užtvaro) įrengimo teisėtumą. Pareiškėjas ėmėsi veiksmų užtvarui įteisinti. Pareiškėjas nurodė, kad norint suderinti eismo organizavimo schemą, būtina pateikti žemės sklypo nuosavybės dokumentus, tačiau nėra galimybės suformuoti Pravažiavimui atskirą žemės sklypą, o tam, kad būtų suteiktos teisės į žemę, esančią po Pravažiavimu, reikalinga atlikti Detaliojo plano koregavimą, prijungiant po Privažiavimu esančią valstybinę žemę prie Žemės sklypo.
Šalies argumentai
12.3. Pareiškėjas Administracijai 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą inicijuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš Geležinio Vilko gatvės detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1129, koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su nurodytais planavimo tikslais ir uždaviniais: atlikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1129 „Dėl sklypo Gynėjų g. 14 ir teritorijos virš Geležinio Vilko gatvės detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Sklypo (duomenys neskelbtini) ir virš Geležinio Vilko g. detaliojo plano sprendinių koregavimą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)): įvertinus susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius gretimose teritorijose suplanuoti inžinerinių tinklų koridorių, pakeisti „C“ sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), plotą ir ribas, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą, minėtame detaliajame plane pažymėtą indeksu „1“, ir nustatyti (patikslinti) reikalingą teritorijos naudojimo reglamentą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais.
12.4. Prašymą Administracija atsisakė patenkinti 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. A51-106844/21(3.3.16.1E-AD24) „Dėl nepritarimo detaliojo plano koregavimui“.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas vadovavosi Aprašo 9 punktu, VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, vertino Sprendimo turinį ir priėjo prie išvados, kad Administracija pareiškėjo Prašymą vertino ir išnagrinėjo tinkamai, priimant Sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Teismas pabrėžė, jog tai, kad priimtas Sprendimas neatitiko pareiškėjo lūkesčių, nedaro jo neteisėto ar negaliojančio, o pareiškėjo pastabos buvo neesminės ir nepagrįstos objektyviomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, jog Sprendime yra administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybė, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Teismas pažymėjo, kad Administracija, priimdama Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista VAĮ 10 straipsnio reikalavimai.
14. Teismas vadovavosi TPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais tikslais ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjas savo privačius interesus kelia aukščiau viešojo intereso. Byloje nustatyta, jog teritorijai tarp pastatų (duomenys neskelbtini) yra galiojantis Detalusis planas, kuriuo nustatyta, kad pravažiavimo kelias yra skirtas pravažiuoti ir pėsčiųjų eismui, skirtas privažiuoti į detaliuoju planu suplanuotus kelis sklypus, todėl teritorija negali būti užtverta ar kitaip apribotas eismas, sutrikdytas bendras susisiekimas centrinėje miesto dalyje. Turi būti išlaikomi vieši praėjimai, miesto centrinės dalies judėjimo ryšius išlaikantys sprendiniai suplanuoti Detaliuoju planu. Priešingu atveju nebūtų atsižvelgta į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises bei kitus poreikius. Teismas sprendė, kad Administracijos Sprendimu pagrįstai nurodyta, jog Detaliojo plano koregavimas negali būti atliekamas, kadangi būtų pažeisti TPĮ 3 straipsnio reikalavimai.
15. Teismas, nusprendęs, jog pareiškėjas neįrodė konkretaus Sprendimo panaikinimo pagrindo, pareiškėjo skundą atmetė, netenkino išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, o taip pat netenkino reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
16. Pareiškėjas UAB Eastnine Vertas-1 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Administracijos Sprendimą ir įpareigoti Administraciją pareiškėjo Prašymą nagrinėti iš naujo.
17. Pareiškėjas teigia, jog teisės aktai nustato baigtinį pagrindų sąrašą, kada gali būti atmestas teritorijų planavimo iniciatoriaus pasiūlymas dėl teritorijų planavimo dokumentų koregavimo. Nė vienas iš šių pagrindų Sprendime nenurodytas. Teismas skundžiamame sprendime taip pat nenurodė konkretaus pagrindo, nors teisingai vadovavosi Aprašo 9 punktu, kuriame yra įtvirtinti 4 alternatyvūs pasiūlymo atmetimo pagrindai, abstrakčiai pažymėjo, kad būtų pažeisti TPĮ 3 straipsnio reikalavimai, nors šis straipsnis turi tris dalis, reglamentuojančias būtinybę suderinti skirtingus interesus. Teismas taip pat rėmėsi Administracijos nurodytomis prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas teigia, jog Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja Aprašo 9 punktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.), kurį teismas netinkamai taikė (ABTĮ 147 str.). Sprendime nėra nurodytas jo teisinis pagrindas ir motyvai pagal Aprašo 9 punktą (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.).
18. Pareiškėjas nurodo, jog teritorija po Pravažiavimu nėra suplanuota kaip valstybinės žemės koridorius pravažiuoti per ją – ji skirta patekti į teritorijoje esančius objektus jų naudotojams. Atsakovo ir teismo argumentai apie Pravažiavimo svarbą teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai. Byloje yra duomenys tik apie (duomenys neskelbtini) jungties automobilių keliais svarbą. Šiuo tikslu ir buvo suplanuota galimybė iš Geležinio Vilko g. tunelio patekti į (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtina Detaliojo plano priedas – Transporto situacijos įvertinimo aiškinamasis darbas – ne Pravažiavimas, o kitoje verslo centro „Vertas“ pusėje esanti Gynėjų g. sujungia centrinę miesto gatvę – Gedimino prospektą su siaura, bet pasižyminčia intensyviu transporto eismu Lukiškių g. Iš šiaurinės pusės transporto mazgas sujungia A. Goštauto g. su tiltu ir tuneliu bei vietinės reikšmės gatvės, per Lukiškių g. įsijungiančios į transporto mazgą. Transporto situacijos įvertinimo aiškinamajame darbe aiškiai nurodyta, kad tarp korpusų įrengtame Pravažiavime yra tik: pėsčiųjų zona ir įrengiami įvažiavimai į parkingus. Teritorijoje esantis parkingas nėra bendrasis miesto pravažiavimas. Jokie miesto centrinės dalies judėjimo ryšius išlaikantys sprendiniai Detaliuoju planu nesuplanuoti. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, nustatė aplinkybes, apie kurių egzistavimą byloje nebuvo įrodymų. Teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 dalies nuostatas.
19. Pareiškėjas pažymi, kad teismo ir atsakovo motyvai patvirtina būtinybę atlikti Detaliojo plano koregavimą ir suderinti visų interesų grupių interesus. Konkretus teritorijos naudojimo būdas ir sąlygos būtų nustatytos Detaliojo plano koregavimo metu. Pareiškėjas yra pasiūlęs Detaliojo plano koregavimo tikslais nustatyti ne tik teritorijos naudojimo reglamentus, bet ir suplanuoti inžinerinių tinklų koridorių, tokiu būdu suderinant skirtingų asmenų, įskaitant savivaldybės, interesus. Pareiškėjas nurodo, kad per Pravažiavimą galima patekti tik į du žemės sklypus: pareiškėjo Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir požeminį parkingą, esantį (duomenys neskelbtini). Privatus trečiųjų asmenų interesas važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku yra užtikrinamas Pravažiavime, kaip tarnaujančiame daikte, nustatytu servitutu. Pėsčiųjų susisiekimui Privažiavimas jau naudojamas pagal suplanuotą paskirtį. Kelio užtvaras įrengtas tik automobilių eismui riboti. Detaliajame plane nebuvo numatyta galimybė Pravažiavimą naudoti kaip pravažiavimo kelią trečiųjų asmenų transporto priemonėms.
20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas iškėlė savivaldybės interesą, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, aukščiau kitų TPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų teritorijų planavimo tikslų. Būtent Detaliojo plano koregavimo metu būtų užtikrinta, kad būtų suderinti skirtingų asmenų interesai ir pasiekti teritorijų planavimo tikslai, o savivaldybė, atsižvelgdama į savo ir viešuosius interesus, gali nustatyti papildomus, bet teisės aktais pagrįstus Detaliojo plano koregavimo uždavinius (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, (toliau – ir Taisyklės) 321.1 p.). Todėl teismas netinkamai taikė ir aiškino TPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (ABTĮ 147 str.).
21. Pareiškėjas akcentuoja, jog atsakovui turint tikslą Pravažiavimą naudoti išimtinai viešajam interesui tenkinti, toks sprendinys turi būti numatytas koreguojant Detalųjį planą, o Pravažiavimas tuomet turi būti paimtas visuomenės poreikiams. Tokiu atveju Administracija turi aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti poziciją – ar ketinama spręsti Pravažiavimo paėmimo visuomenės poreikiams klausimą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021 ir teigia, jog nors minėta nutartis priimta nagrinėjant ginčą dėl jau vykdomo savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, tačiau šioje byloje susiklostė situacija, kai viešojo intereso egzistavimas grindžiamas net nepradėjus teritorijų planavimo dokumento koregavimo proceso. Pareiškėjas vertina, jog teismo sprendimas riboja pareiškėjo galimybę pasinaudoti teise išsinuomoti arba įsigyti valstybinę žemę, užstatytą jam nuosavybės teise priklausančiu statiniu, o pateiktas argumentas dėl Pravažiavimo naudojimo viešajam interesui gali būti sprendžiamas tik per teritorijų planavimo procedūrą ir išsprendus statinio – Pravažiavimo – paėmimo visuomenės poreikiams klausimą.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus bei nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog teismas nenurodė jokių Aprašo 9 punkte nurodytų pagrindų, kadangi teismas vadovavosi TPĮ nuostatomis, kurios patenka į Aprašo 9 punkte nurodytą prieštaravimą, t. y. prieštaravimą įstatymų reikalavimams. Pareiškėjas visais būdais bando pasiekti norimo tikslo – inicijuoti Detaliojo plano koregavimą, ignoruodama TPĮ nurodytus imperatyvus. Netoleruotina tokia situacija, kai būtų tenkintas reikalavimas inicijuoti Detaliojo koregavimą ir / ar jo procesą, kai toks Detaliojo plano koregavimas neatitiktų TPĮ nurodytų tikslų bei teisinio reguliavimo. Atsakovas akcentuoja, jog Administracija neturi jokio asmeninio intereso arba suinteresuotumo. Administracija privalo vadovautis TPĮ nuostatomis ir užtikrinti TPĮ nustatytus tikslus, darnią teritorijų plėtrą. Atsakovas pažymi, kad jokiomis priemonėmis pareiškėjui nėra paneigta jo nuosavybės teisė, neužkirstas kelias naudotis jam priklausančia nuosavybe. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsiteisėjusią 2022 m. birželio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-69-495/2022, kurioje buvo sprendžiamas kelio užtvaro teisėtumo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. A51-106844/21(3.3.16.1E-AD24) „Dėl nepritarimo detaliojo plano koregavimui“ pagrįstumo bei teisėtumo ir su juo susijusių kitų pareiškėjo UAB Eastnine Vertas-1 reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes priėjo prie išvados, kad Administracija objektyviai, išsamiai bei detaliai įvertino pareiškėjo prašymą inicijuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano koregavimą, pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai išsamius argumentus, kodėl Prašymas yra atmetamas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės teigdamas, jog teismas nesivadovavo Aprašo normomis, neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus, netinkamai vertino įrodymus.
27. TPĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorijų planavimo tikslai yra: 1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius ir su klimato kaitos padariniais susijusius uždavinius; 2) nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų valstybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas; 3) sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui; 4) numatyti šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą; 5) kurti sveiką, saugią, darnią, klimato kaitos padariniams atsparią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; 6) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas, skatinančioms alternatyvių energijos šaltinių ir technologijų plėtrą, didinančioms energijos vartojimo efektyvumą; 7) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų; 8) sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti. Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius (TPĮ 3 str. 2 d.).
28. Taisyklių 244 punktas nustato, kad detaliųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti savivaldybei pasiūlymus dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo, koregavimo ir (ar) finansavimo.
29. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. <...> Nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Planavimo organizatorius apie priimtą motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja planavimo iniciatorių ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Sprendimas atmesti pasiūlymą gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
30. Patikrinusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkti įrodymai, kurie būtini sprendžiant, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo inicijuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano koregavimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigotas pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą turimą, su ginču susijusią, medžiagą, tačiau 2021 m. gruodžio 28 d. atsakovas pateikė tik atsiliepimą į skundą, jokios medžiagos, kuria rėmėsi priimdamas sprendimą, nepridėjo (prie atsiliepimo pridėti tik teisę atstovauti atsakovą suteikiantys dokumentai). Taigi byloje yra tik pareiškėjo pateikti dokumentai: 2019 m. rugsėjo 29 d. prašymas inicijuoti detaliųjų planų rengimą, keitimą ar koregavimą be priedų (nors prašyme nurodyta, kad pridedama 11 lapų priedų), Sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš Geležinio vilko g. detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1129, kopija (1 lapas), be jokios lydimosios medžiagos, kuri aktuali nagrinėjamai bylai, pareiškėjo pateikta Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalis – Transporto situacijos įvertinimo aiškinamasis darbas be priedų (nors jame minimi priedai, brėžiniai, transportinės situacijos tyrimai), 2 pareiškėjo situacijos fotonuotraukos (įdėtos prie prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo), 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. Nekilnojamojo turto registro išrašai (dėl Pravažiavimo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), tačiau kitų ginčo detaliajame plane esančių nekilnojamojo turto objektų informacija nepateikta. Skundžiamame atsakovo Sprendime ir procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad prašomas prijungti valstybinės žemės ruožas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie šios žemės teisinį statusą. Atsiliepime pabrėžiama nustatyta minėto žemės ruožo kaip „teritorijos specifika“, kalbama apie „esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises bei kitus poreikius“, tačiau nepridėti tokias išvadas lėmę įrodymai. Byloje atsakovas teigia, kad pareiškėjo prašyme koreguoti detalųjį planą nurodyti tikslai nesuderinami su TPĮ reikalavimais, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nėra pateikta tokią išvadą lėmusi medžiaga, kurią analizavo atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Taigi byloje nėra pateikto išsamaus pareiškėjo prašymo, duomenų ir medžiagos apie galiojantį Detalųjį planą, informacijos apie teritorijas, patenkančias į siūlomą koreguoti Detalųjį planą, ir medžiagos, kuria rėmėsi atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Nesant šių įrodymų byloje nėra galimybės patikrinti, ar atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo išsamiai, pagrįstai ir motyvuotai į jį atsakė. Vadinasi, atsakovas nepateikė byloje, o pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, neatliko įrodymų vertinimo visais nagrinėjamoje byloje aktualiais aspektais.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
32. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, būtina išsireikalauti naujus įrodymus (ABTĮ 56 str. 5 d.), todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus esminius procesinės teisės normų pažeidimus, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės apeliacine tvarka nevertinamos.
33. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, t. y. nėra iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo, todėl kol kas nė viena proceso šalis nėra įgijusi teisės į savo išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Eastnine Vertas-1 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.