Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo mažamečio E. Č. atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atstovui pagal įstatymą A. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. I. 2023 m. birželio 9 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), vaikų žaidimo aikštelėje priėjo prie mažamečio nukentėjusiojo E. Č. (gimusio (duomenys neskelbtini)), tuo metu, kai pastarasis buvo prie vaikiškų karstyklių, tyčia be jokios priežasties, paėmė abejomis rankomis mažametį nukentėjusįjį E. Č. už ausų ir pakėlė į viršų, patampydamas pastarąjį už ausų, po ko paleido, tokiu būdu jis (A. I.) sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui E. Č. fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Psichologė Eglė R. C., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dalyvavo nepilnamečių E. Č. ir M. L. apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausų pačių neprisimena, tik peržiūrėjo nepilnamečių apklausų vaizdo įrašus. Ypatingai nieko nepastebėjo, vaikas jaudinasi, kažko, kas jai užkliūtų, nepastebėjo. Dėl kito nepilnamečio M. L. apklausos – kažkokio išskirtinumo irgi nebuvo, jis buvo mažakalbis, atsakinėjo „taip, ne“, pasakė kas įvyko. Nepastebėjo, kad vaikams būtų iš anksto pasakyta, ką sakyti. Šios vaikų apklausos niekuo neišsiskyrė. Jos darbas yra padėti teisėjui apklausti vaikus, nedaro elgesio vertinimo, nepastebėjo nieko dėl vaikų raidos. Apklausų metu abu vaikai jaudinosi, bet kažkokių susivaržymų nepastebėjo. Neatsimena, ar pastebėjo, kad apklausiant M. L., jis darytų staigius judesius. Kaklo ir gerklės lietimas, ar buvo apklausiant M. L., neprisimena. Kūno kalbos ženklų nevertina, jeigu vaikas pavargo, daro pertraukėles. Vaikų apklausų metu nepastebėjo, kad vaikai pervargtų, dėl ko reikėtų duoti ženklą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad daryti pertrauką.

Iš registruojamų duomenų apie įvykį matyti, kad 2023 m. birželio 13 d. gautas A. Č. pranešimas, kad iš sūnaus žino, jog birželio 9 d., apie 19:50 val., bežaidžiant vaikų žaidimo aikštelėje, smėlio dėžėje su draugu M., prie jų priėjo dėdė, pilka maikute, ir išvarė iš smėliadėžės, sakydamas, kad jie per dideli. Vaikai nuėjo ant šalia esančių karstyklių. Tas pats dėdė dar nenurimo ir priėjęs prie jo sūnaus, užtvėrė jam kelią ir pačiupęs už ausų pradėjo tampyti, taip sukeldamas E. fizinį skausmą. Jis su sūnumi nuėjo į vaikų žaidimų aikštelę ieškoti to dėdės, rado jį bandelių parduotuvėje, jo paklausė, ar pažįsta jo sūnų, atsakė, kad taip. Tada paklausė, ar tampė jo sūnui už ausų, atsakė, kad taip. Įvyko žodinis konfliktas, pasipylė grasinimai ir norėjo smurtauti prieš jį, tai padaryti jam nepavyko (1 t., b. l. 5).

Iš 2023 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - vaikų žaidimo aikštelė, esanti už parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikų žaidimo aikštelėje yra lauko treniruokliai, vaikų karstymo, laipiojimo vieta, supynės, smėlio dėžė. Aplink aikštelę yra suoliukai. Šalia aikštelės yra pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio yra vaizdo stebėjimo kameros. Ar vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja vaikų žaidimų aikštelę, nenustatyta. Daugiau objektų reikšmingų tyrimui nenustatyta (1 t., b. l. 6-10).

A. Č. 2023 m. birželio 13 d. pareiškime nurodė, kad 2023 m. birželio 9 d. 19.30 val., kad bežaidžiant vaikų žaidimų aikštelėje, smėlio dėžėje su draugu M., prie jų priėjo tas dėdė, pilka maikute, ir išvarė iš smėlio dėžės, sakydamas, kad jie čia per dideli. Vaikai nuėjo ant šalia esančių karstyklių. Tas pats dėdė dar nenurimo ir priėjęs prie jo sūnaus, užtvėrė jam kelią ir pačiupęs už ausų pradėjo tampyti, taip sukeldamas E. fizinį skausmą. Jis su sūnumi nuėjo į vaikų žaidimų aikštelę ieškoti to dėdės. Jo aikštelėje nebuvo. Tada paminėjo, kad dėdė galėtų būti bandelių parduotuvėje. Ten jį rado, jo paklausė, ar pažįsta jo sūnų, atsakė, kad taip. Tada paklausė ar tampė jo sūnui už ausų, atsakė, kad taip. Tada įvyko žodinis konfliktas, pasipylė grasinimai ir norėjo smurtauti prieš jį, tai padaryti jam nepavyko (1 t., b. l. 11). A. Č. pateikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2023 m. birželio 9 d. 22.47 val. (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymą (gydytojo otorinolaringologas), kuriame nurodyta, kad abiejų ausų kaušeliai paraudę, kiek patinę. Palpuojant skausmingi visame plote. Hematomų nėra. Užausiai nepažeisti. AS/AD landos normalios. AS/AD būgneliai pilki, su šviesos refleksais. Nosies landos laisvos. Ryklėje be pakeitimų (1 t., b. l. 12).

Iš 2023 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistui pateiktas E. Č., gimusio 2013 m. birželio 27 d., medicinos dokumento išrašas iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2023 m. birželio 9 d. 22.47 val. (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymas (gydytojo otorinolaringologas) ir nurodytos įvykio aplinkybės, specialistas pateikė išvadą, kad E. Č. po įvykio 2023 m. birželio 9 d. objektyvių sužalojimų žymių nenustatyta (1 t., b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuo atveju, teismas kaltinamojo pateiktą poziciją laiko gynybine, ji yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

Mažametis nukentėjusysis E. Č., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su draugu buvo aikštelėje, prie jų priėjo vyras, pradėjo sakyti, kodėl sėdi smėlio dėžėje, maži vaikai negali žaisti, todėl liepė eiti iš ten. Jie pakluso ir nuėjo ant treniruoklių, vyras priėjęs rankomis uždengė jam kelią, laikė treniruoklio rankenas, neleido išeiti, pradėjo pravardžiuoti, kažką pasakė apie Maskvą ir pakėlė už ausų rankomis – iš pradžių už kairės, paskui už kitos ir pakėlė. Nukentėjusiojo teigimu, po įvykio ėjo namo, pasakė mamai, paskambino tėčiui, kuris atvažiavo už dviejų minučių. Kartu su nukentėjusiuoju buvęs jo draugas M. L. (pasak nukentėjusiojo, jis matė minimą įvykį), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jiems būnant minėtoje aikštelėje atėjo vyras, atrodo, vardu A., pradėjo sakyti, kad gąsdina vaikus, nors jų ten nebuvo, tuomet išėjo iš smėlio dėžės link treniruoklių, vyras atėjęs pradėjo pravardžiuoti draugą, po to pradėjo tampyti jį už ausų. Liudytojas nurodė pasislėpęs, kai buvo tempiama už ausų, bet šį įvykį matė. Nors vaikų parodymai nėra visiškai nuoseklūs, visgi dėl esminių detalių jie sutampa, t. y. abu patvirtino buvę žaidimų aikštelėje, smėlio dėžėje, kai prie jų priėjo kaltinamasis, išreikšdamas pastabą. Matyti, kad tokią įvykio pradžią nurodė ir pats kaltinamasis. Abu mažamečiai patvirtino ir tai, kad po minėtų pastabų nuėjo prie treniruoklių, kaltinamasis pradėjo nukentėjusįjį pravardžiuoti ir tuomet tempė už ausų. Nors liudytojas M. L. teigė, kad kaltinamajam liepus išlipti iš smėlio dėžės vaikų šalia nebuvo (kuriuos, pasak kaltinamojo, jie gąsdino), vis tik atsakydamas į patikslinančius klausimus nurodė kaip ir nukentėjusysis – kad aikštelėje buvo keli vaikai, taip pat buvo ir suaugusių žmonių. Be kita ko, mažametis liudytojas nurodė ir įvykio trukmę analogiškai kaip ir kaltinamasis. Įvertinus mažamečių parodymų turinį, tai, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, abejoti jų patikimumu ir objektyvumu teismas neturi pagrindo. Teismo įsitikinimą sustiprina ir psichologės, dalyvavusios abiejų vaikų apklausos metu, paaiškinimai, kad jokių ypatumų, išskirtinumų apklausų metu nestebėjo, taip pat ir to, kad vaikams buvo iš anksto nurodyta ką, sakyti.

Teisme apklaustas nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. Č. parodė apie įvykį sužinojęs iš sūnaus, kuomet jis, verkdamas jam paskambino ir paprašė greičiau atvažiuoti, grįžęs iš karto pamatė, kad sūnaus ausys pamėlynavusios. E. Č. tuomet jam pasakojo, kad aikštelėje dėdė išvarė iš smėlio dėžės, nuėjo prie treniruoklių, tas vyras taip pat ten nuėjo, užtvėrė kelią ir abejomis rankomis pradėjo tampyti už ausų, sakė, kad tuoj parodys Maskvą, kad čia viena pusė, o čia kita pusė Maskvos. Matyti, kad nukentėjusysis ir savo tėvui įvykio aplinkybes papasakojo visiškai analogiškai, kaip ir vėliau duodamas parodymus teisme. Nors paties įvykio minimas liudytojas tiesiogiai nematė, apie jį sužinojo iš sūnaus, vis tik pastarojo teigimu, iš karto po įvykio jis ėjo ieškoti kaltinamojo ir nuėjo į kepyklėlę, kur paklausė A. I., ar tampė sūnaus ausis, į ką kaltinamasis, liudytojo teigimu, atsakė teigiamai, po ko tarp jų kilo konfliktas (tokias aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis E. Č.). Tai, kad pareiškimas policijai buvo pateiktas ne iš karto po įvykio, o tik praėjus kelioms dienoms, nesudaro pagrindo vertinti, kad liudytojas galėjo siekti, jog kaltinamasis atsiimtų pareiškimą prieš jį ar būtų vedinas kitų paskatų ir dėl to duoti neteisingus parodymus. A. Č. teisme paaiškino, kad nuvykus į gydymo įstaigą dėl sūnaus apžiūros jis suprato, kad apie įvykį teisėsaugos institucijoms bus pranešta. Būtent šios aplinkybės ir nulėmė, kad minimas pareiškimas buvo pateiktas vėliau.

E. Č., taip pat ir nukentėjusiojo teigimu, tą patį vakarą vyko į gydymo įstaigą, ką patvirtina ir kartu su pareiškimu pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas. Iš šio dokumento matyti, kad fiksuotas apsilankymas 2023 m. birželio 9 d. 22 val. 47 min., nustatyta, kad mažamečio abiejų ausų kaušeliai paraudę, kiek patinę, palpuojant skausmingi visame plote, hametomų nėra, užausiai nepažeisti. Rekomenduota saugoti ausis nuo sumušimų 7 dienas, skausmą malšinantys vaistai (1 t., b. l. 12). Nors specialistui apžiūrėjus iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų pateiktus dokumentus padaryta išvada, kad nukentėjusiajam objektyvių sužalojimų nenustatyta, tai nepaneigia aplinkybių, kad mažamečiui buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai patvirtina ne tik minimas dokumentas iš gydymo įstaigos, tačiau ir mažamečio nukentėjusiojo, taip pat ir liudytojo A. Č. parodymai.

Teismo vertinimu, pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, kad A. I. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, priėjęs prie mažamečio nukentėjusiojo E. Č. (gimusio 2013 m.), tuo metu, kai pastarasis buvo prie vaikiškų karstyklių, tyčia be jokios priežasties, paėmė abejomis rankomis mažametį nukentėjusįjį E. Č. už ausų ir pakėlė į viršų, patampydamas pastarąjį už ausų, po ko paleido, tokiu būdu jis (A. I.) sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui E. Č. fizinį skausmą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad A. I. žinojo nukentėjusiojo amžių, t. y. kad jis yra mažametis. Taigi, kaltinamasis, atlikdamas tokius veiksmus, suvokė jų pobūdį ir pavojingumą, suprato, kad tokiais veiksmais (kas pagal aptariamą straipsnį laikoma kitokiu smurtavimu) gali būti sukeltas fizinis skausmas mažamečiui, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. I., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 96), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 98), nuo 2020 m. gruodžio 17 d. vykdo individualią veiklą (1 t. b. l. 97). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, veikos padarymo pobūdį ir aplinkybes, motyvus, sukeltas pasekmes, tai, kad neteisėti veiksmai buvo nukreipti prieš mažametį, tačiau nebuvo intensyvūs, truko labai trumpą laiką, taip pat tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, spręstina, jog siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų kaltinamajam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 90 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, parinkta bausmės rūšis ir dydis pirmą kartą teisiamojo kaltinamojo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai. Įvertinus baudos dydį, taip pat tai, kad kaltinamajam kyla ir pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas, t. y. 6 mėnesiai.

V. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunkčiu, 30 straipsnio 1 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 33 straipsnio 1 punktu, prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - ir PSDF) padarytą 23,02 eurų žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Ieškinyje nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalotas E. Č. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 23,02 eurai (1 t., b. l. 30-33). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė prašymą bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, ieškinį palaiko (1 t., b. l. 135).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nustatyta, kad dėl A. I. veiksmų, tai yra sukelto fizinio skausmo, E. Č. kreipėsi į gydymo įstaigą. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam 2023 m. birželio 9 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikoje suteikta otorinolaringologo paslauga, nustatyti neinfekciniai ausies kaušelio pažeidimai. Suteiktos paslaugos suma – 23,02 Eur. Už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš A. I. priteistina 23,02 Eur dydžio suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo E. Č. įstatyminis atstovas A. Č. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo priteisti 5 000 Eur žalą neturtinei žalai, kurią patyrė jo sūnus, atlyginti. Ieškinyje nurodo, kad jo sūnus dėl A. I. veiksmų 2023 m. birželio 9 d., kuomet prieš jį panaudojo fizinį smurtą, E. Č. patyrė psichologinę traumą, fizinį skausmą, dėl ko iki šiol jaučia emocinius išgyvenimus (1 t., b. l. 142). Teisiamojo posėdžio metu A. Č. civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad po įvykio sūnus buvo išsigandęs, sakė, kad daugiau į aikštelę ir į lauką neis. Atsirado dirglumas, į viską labai jautriai reaguoja. Ausis skaudėjo 3-4 dienas, sakydavo, kad skauda abiejų ausų kaušelius, nors patinimas buvo praėjęs.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad A. I. sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą, rankomis paimdamas už ausų ir pakeldamas. Teismu nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl aptariamo įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir išgąstį. Mažametis apklausos metu nurodė, kad apie dvi valandas ausys buvo ištinusios ir raudonos, labai skaudėjo, vyko dėl to pas gydytojus, po šio įvykio jam liūdna, nemalonu, pastarojo tėvas taip pat nurodė, kad po įvykio vaikus tapo dirglus, į viską reaguoja jautriai. Vis dėlto, nagrinėjamo klausimo kontekste, nepaisant to, kad skausmas sukeltas mažamečiui, byloje nėra duomenų, apie ilgalaikes pasekmes vaiko tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Pats mažametis nurodė, kad po įvykio truputį pailsėjo, tuomet ėjo žaisti su kitais vaikais.

Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra dirbantis), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo mažamečio vardu pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 500 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.4.1, 14.4.2.; 14.4.3.1., punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 754,58 Eur (2 t., b. l. 51-54).

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, siekiant užtikrinti tinkamą nukentėjusiojo nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų gynybą, teismas sprendė, kad įgalioto atstovo dalyvavimas yra būtinas (1 t., b. l. 116-117 Atstovauti nukentėjusįjį buvo parinkta advokatė D. V. (1 t., b. l. 138), kurios paslaugos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam mažamečiui sudaro 754,58 Eur.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo nepilnamečio atstovavimo, priteisimo iš kaltinamosios klausimą, įvertintina tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba. Aplinkybių, rodančių esant sunkią asmens turtinę padėtį, byloje nenustatyta. Įvertinus nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį proceso teisme trukmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra proporcinga, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas.

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 84-85), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti A. I., kad baudą turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. I. 23,02 Eur (dvidešimt tris eurus ir du centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo mažamečio E. Č. įstatyminio atstovo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą E. Č..

Priteisti iš A. I. 754,58 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt aštuonis centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui nukentėjusiajam E. Č..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.