Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės V. N. ir jos gynėjai advokatei Kristinai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir baudžiamoji byla V. N. atžvilgiu nutraukta.

V. N. perduota G. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, V. N. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 3 d. ir turto konfiskavimas, išieškant iš V. N. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini) “ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.2. Prokuroras pažymi, jog pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

2.6. Prokuroras nurodo, kad skundžiamą sprendimo dalį teismas grindė tuo, jog minėtos transporto priemonės savininkas yra G. N., o ne V. N., bei byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. N. nusikalstamos veikos metu turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl konfiskuoti šio turto iš teisėtojo savininko nėra teisinio pagrindo. Pažymi, jei darydamas nusikalstamą veiką kaltininkas kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

3. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundą atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės V. N. prašo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir paskirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės –automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur.

3.1. Atsiliepime nurodoma, jog ji sutinka su tuo, kad automobilis buvo jos padarytos nusikalstamos veikos padarymo priemone, taip pat sutinka su tuo, jog ji padarė itin pavojingą nusikalstamą veiką. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos ji labai gailisi, prisipažino. Tačiau ji nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad nuosprendžio motyvai dėl šeiminės ir socialinės jos padėties yra deklaratyvūs, jog jos finansinė padėtis nėra sunki. Ji dalį jos šeiminę, socialinę ir finansinę padėtį pagrindžiančių rašytinių įrodymų pateikė teismui, teikė parodymus bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, todėl nuosprendžio motyvai dėl jos šeiminės, socialinės, finansinės padėties nėra deklaratyvūs. V. N. nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu tinkamai įvertino tiek jos finansinę padėtį, tiek jos asmenybę, tiek kitas baudžiamojo poveikio priemonės taikymui reikšmingas aplinkybes.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės V. N. ir jos gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir konfiskuoti iš V. N. transporto priemonės vertės dalį – 3000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniu skundu neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos V. N. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacija, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumas. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl V. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, V. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant V. N. sutuoktinio, G. N., vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

6. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

7. Iš skundžiamo nuosprendžio, matyti, kad V. N. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas), panaudodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Tačiau įvertinęs tai, kad transporto priemonės savininkas yra G. N., o ne V. N., jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. N. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, atsižvelgęs į V. N. asmenybę, jos šeiminę ir socialinę padėtį, konfiskavo iš V. N. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2000 Eur.

8. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau, kaip teisingai pažymėta prokuroro skunde, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

9. Kaip jau buvo minėta, V. N. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką panaudodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui G. N.. Pagal anksčiau aptartą teismų praktiką, V. N. darydama nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui, kuris nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sutuoktiniui priklausantis konfiskuotinas turtas turi būti konfiskuojamas. Visgi, byloje esantys ir skundžiamame nuosprendyje aptarti duomenys apie atleistosios V. N. asmenybę, jos šeiminę ir socialinę padėtį, esamą turtinę padėtį, vertinant ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, nustatytas 2,46 promilių neblaivumas), sukeltus padarinius, duoda pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio, kurio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis – 14 920, 00 Eur (b. l. 37), konfiskavimas natūra prieštarautų proporcingumo principui, todėl pagrįstai sprendė ne dėl pačios transporto priemonės, o dėl jos vertę atitinkančios sumos dalies konfiskavimo.

10. Iš byloje esančios viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini), 2014–2018 metų gamybos kaina be PVM yra 11786,80 Eur, su PVM – 14920,00 Eur (b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog naudoto automobilio vertė yra labai didelė bei atsižvelgęs į V. N. asmenybę, jos šeiminę ir socialinę padėtį, į padaryto nusikaltimo aplinkybes, sprendė, kad nurodyto automobilio vertės konfiskavimas, nustatant 2000 Eur konfiskuotinos automobilio vertės sumą, bus proporcinga poveikio priemonė. Skundžiamame nuosprendyje, darydamas išvadą, kad išieškotina 2000 Eur dydžio suma, apylinkės teismas akcentavo aplinkybę, jog toks nusikalstamas poelgis pirmas V. N. gyvenime, kad ji prisipažino ir gailisi nusikaltusi, dirbanti, rūpinasi savo dukterimi, kuriai dėl jos sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini). Taigi nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai sprendė, kad automobilio vertės dalies konfiskavimas bus proporcinga poveikio priemonė, tačiau nepakankamai motyvavo savo sprendimą išieškoti mažiau nei vieną septintąją dalį konfiskuotinos transporto priemonės vertės atitinkančią sumą.

11. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. Įvykdyta veika sukėlė pasekmes – atsitrenkė į kelio ženklą, nenustojo įvykio vietoje, o toliau važiavo į vidinį namo kiemą ir tik tada sustabdė automobilį. Ir nors V. N. būdama neblaivi automobilį vairavo prie gyvenamųjų namų, darbo dienos pabaigos metu, buvo apgadintas kelio ženklas, tačiau padaryta veika žalos ar sunkių padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. N. nusikalto pirmą kartą, 5 (penkerių) metų laikotarpiu nėra šiurkščiai pažeidusi Kelių eismo taisyklių, visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjusi (b. l. 64-68), dėl savo elgesio ir padarytos veikos baudžiamojo proceso metu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, todėl darytina išvada, jog nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Kaip matyti iš bylos duomenų ir V. N. pateiktų duomenų prie atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundą, V. N. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (b. l. 141–142), dėl to ji turi tik ribotas galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas iš darbinės veiklos. Nuo 2025 m. balandžio 22 d. dirba A. V. įmonėje valytoja, gauna minimalaus dydžio darbo užmokestį, (b. l. 143–144, ), darbdavio ir ankstesnių darbdavių charakterizuojama teigiamai (b. l. 174 175). Be to, ji rūpinasi kartu gyvenančia savo dukra, kuri turi rimtų sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini) (b. l. 107–109), dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (b. l. 111). Taip pat iš V. N. prie atsiliepimo pateiktų duomenų matyti, kad jos šeima turi kreditinių įsipareigojimų, mokamos gana nemažos mėnesinės įmokos. Taigi vien konfiskuotino automobilio vertė, priešingai nei tvirtina prokuroras, tikrosios V. N. turtinės padėties ir realių finansinių galimybių neatspindi.

12. Taigi, įvertinusi visas minėtas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta išieškotina iš kaltininkės suma yra akivaizdžiai per maža, neatitinka nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininkės asmenybės, visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalį didina iki 5000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nelaikytina pernelyg didelė ir neproporcinga padaryto teisės pažeidimo kontekste. Priešingai, tokia poveikio priemonė padės užtikrinti įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei visuomenės narių saugumą kelių eismo srityje, o šios pinigų sumos išieškojimas iš V. N. būtų teisinga ir adekvati baudžiamojo poveikio priemonė jos asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš V. N. tik vos vieną septintąją dalį – 2000 Eur konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nuspręsta išieškoti iš V. N. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur, ir išieškoti iš V. N. valstybės naudai dalį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 (penkis tūkstančius) eurų.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.