Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1996 m. birželio 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 str. 2d (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK47 bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2004 m. kovo 31 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1d., 180 str. 1d.-15 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

3) 2005 m. liepos 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4d.-1 m. laisvės apribojimo;

4) 2005 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2d. 3p. 63 str. 2d., 65 str. 1d., 1p. B pp- bausmė subendrinta su 2005 m. liepos 22 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

5) 2016 m. vasario 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2d., 64 str. (1) 1d. - 8 mėn. laisvės apribojimo. Bausmę atlikęs, 2016 m. lapkričio 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

6) 2017 m. gruodžio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2d. 2d., 64 str. (1) 1d.- 50 parų arešto. Bausmę atlikęs, 2018 m. vasario 28 d. paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus. Teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. 2025 m. sausio 25 d. apie 15.00 val., važiuodamas keliu 1514 Jadvygava-Makštava- Karčiai, Upninkų kaime, Upninkų sen., Jonavos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0165“, patikros Nr. 2195754, 2025 m. sausio 25 d. 15.09 val. nustatytas 3,09 promilių neblaivumas, 2025 m. sausio 25 d. 15.25 val. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2025 m. sausio 25 d. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo susipykęs su S. V., kuri tuo metu buvo pas seserį Upninkuose. Išvažiavo jos pasiimti. Ar prieš tai jai skambino – neprisimena, nes buvo labai girtas, važiavo vienas, savo automobiliu VW Golf, numerio neprisimena. Tos dienos įvykius prisimena tarpais, nes buvo girtas. 2025 m. balandžio 28 d. teisiamajame posėdyje davė melagingus parodymus, nes norėjo neprarasti vairuotojo pažymėjimo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojas J. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, prie jo namų stovėjo automobilis VW Golf, šalia buvo kaltinamasis, kas vairavo automobilį – nematė. Prie automobilio matė S. V., kuri pas juos atvažiavo penktadienį ir niekur iš vykusi nebuvo.

Liudytojas A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad 2025 m. sausio 25 d. ar 26 d. apie 14-15 val. važiavo nuo Jonavos link Ukmergės ir pastebėjo įtartinai manevruojantį juodos spalvos VW Golf. Apie tai pranešė tel. Nr.112. Automobilis iš pagrindinio kelio pasuko į dešinę, jis visą laiką sekė automobilį, niekada nebuvo jo pametęs iš akiračio. Kai automobilis buvo sustojęs miško keliuke, matė, kad jame yra vienas asmuo – vyras. Automobilis nuvažiavo iki sodybos, ten jo laukė moteris su maišeliais, kuriuos sudėjo ant galinės sėdynės ir pati banė sėsti į priekį, maždaug po 20-30 sekundžių atvažiavo pareigūnai.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiosios patrulės N. L. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo nustatoma, kad 2025 m. sausio 25 d. tarnybos metu apie 14 val. 55 min iš Kauno apskr. VPK budėtojo gautas pranešimas, kad Jonavos rajone, A6 kelyje, važiuojant nuo Jonavos link Ukmergės nesaugiai kelyje manevruoja automobilis VW Golof, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad pranešėjas važiuoja paskui minėtą automobilį. Susisiekus telefonu su pranešėju, pastarasis nurodė kelią, kuriuo važiuoja iš paskos, paskui pavojingai manevruojantį automobilį, todėl jie važiavo paskui pranešėją jo nurodytu maršrutu. Atvykę pamatė sustojusį pranešėjo automobilį šalia persekiojamo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sustojo ties namu, adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs. Vairuotojo vietoje rado sėdintį - L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu, pirmu tikrinimu 15.09 val. buvo nustatytas 3,09 promilės neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 15.25 val. buvo nustatytas 2,74 promilės neblaivumas. Vairuotojas neigė vairavęs automobilį. Teigė, kad automobilį vairavo S. V.. S. V. taip pat patikrintas neblaivumas, pirmu tikrinimu 15.37 val. jai nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 15.54 val. nustatytas 1,79 promilės neblaivumas. Iš pranešėjo A. S. paimtas paaiškinimas apie jam žinomas įvykio aplinkybes. Bendraujant su (duomenys neskelbtini) gyventoju J. M., pastarasis nurodė, kad S. V. pas juos atvažiavo vakar, nes susipyko su sugyventiniu L. M., o L. M. atvyko jos pasiimti (b.l. 7-8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2025 m. sausio 25 d. apžiūrėta įvykio vieta-(duomenys neskelbtini). Įvažiavime į kiemą stovi automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b.l. 33-35;36-43).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnams budėtojas praneša apie įtartinai manevruojantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį link Upninkų. Pareigūnai važiuodami kalbasi su pranešėju, kuris važiuoja paskui automobilį VW Golf. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Stovi pranešėjas ir automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdintis už vairo L. M.. L. M. sako, kad ne jis vairavo. Tikrinamas jo neblaivumas bei nustatinėjami neblaivumo požymiai (b.l. 24-26).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, iš tarnybinio automobilio K1872-LPG931 2025-01-25 150233 .151733. Filmuojama automobilio priekyje. Matoma kaip važiuojama keliu link Upninkų kaimo, Jonavos r., įvažiuojama į Upninkų gyvenvietę 15.06 val., įvažiavus pasukama (duomenys neskelbtini) prie Aibės parduotuvės pasukama į (duomenys neskelbtini). Važiuojama tiesiai. Matoma kelkraštyje dešinėje stovi automobilis, įjungtu varikliu, taip pat įvažiavime į kiemą stovi VW Golf, juodos spalvos kėbulu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įjungtu varikliu, prie automobilio vaikšto moteris. Ji užeina už automobilio dešinėje ( keleivio pusėje) link vairuotojo pusės eina pareigūnas. (b.l. .27-29).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti (išklausyti) garso pranešimo įrašas iš bendrojo pagalbos centro. Pokalbio pradžia 2025 m. sausio 25 d. 14-49-28. Pranešėjas A. praneša, kad važiuoja paskui automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja nuo Jonavos link Ukmergės, automobilis įtartinai manevruoja. Pranešėjas operatoriaus sujungiama su policijos pareigūnais (b.l. 30-32).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad 2025 m. sausio 25 d. L. M. , gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai; 15.09 val. L. M. nustatytas 3,09 promilių neblaivumas; 15.25 val. L. M. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (b.l. 80;81).

VĮ "Regitra" duomenimis nustatoma, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas- valdytojas L. M.(b.l. 47).

VšĮ "Emprekis" duomenimis nustatoma, kad automobilio VW Golf, 2002 metų gamybos vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 1360 eurų su PVM (b.l. 48).

Transporto priemonės perdavimo- priėmimo aktu nustatoma, kad 2025 m. sausio 25 d. automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui ( b.l. 4; 45-46).

Įrodymų vertinimas

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis L. M. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojų A. S. ir J. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis L. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju L. M. 2025 m. sausio 25 d. 15.09 val. nustatytas 3,09 promilių neblaivumas; 15.25 val. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (b.l. 80;81), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad L. M. nustatytas 1,72 prom. neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad L. M. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas. L. M. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi. L. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį : teistas (b. l.117-127), tačiau teistumas išnykęs administracine tvarka baustas (b.l. 139-147), VšĮ Jonavos PSPC PSC epizodiškai lankosi nuo 2003 m..Dgn.: F10.2 -Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b.l. 150-151). VšĮ Jonavos PSPC PSC epizodiškai lankosi nuo 2003 m. Dgn. F10.2 -Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b.l. 150-151)

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam L. M. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas L. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).

L. M. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas –jis teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs. Administracine tvarka baustas. Šios aplinkybės nepalankios kaltinamajam, tačiau tai neatima galimybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį kaltinamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nėra duomenų apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus. Kaltinamasis supranta kokią žalą jo gyvenimui daro alkoholio vartojimas, todėl ketina savanoriškai gydytis, tai rodo jo pozityvų požiūrį į gyvenimą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę visiškai pripažino, šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamojo turimus teigiamus socialinius ryšius, manytina, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 3 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2025 m. kovo 3 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas (b.l.106-109), kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2025 m. kovo 3 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. VĮ "Regitra" duomenimis nustatoma, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas L. M. (b.l. 47). Atsižvelgiant į šią aplinkybę automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

L. M. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – nebetaikytinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės 2024 m. vasario 13 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW GOLF, VIN:(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai : Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas institucijai vykdančiai automobilio konfiskavimą. 4 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, L. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Įpareigojant L. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti automobilį VW GOLF, VIN:(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

L. M. paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – nebetaikyti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės 2024 m. vasario 13 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW GOLF, VIN:(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus : Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti institucijai vykdančiai automobilio konfiskavimą. 4 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.