Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, organizuojamame mišriu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. U. ieškinį atsakovui R. V. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas E. U. ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo prašė nutraukti 2024-07-16 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui už transporto priemonę sumokėtą 10200 Eur sumą ir atsakovui gražinti automobilį N. Q., priteisti iš atsakovo 2204,50 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ir paruošiamuosiuose dokumentuose nurodė, kad 2024-07-16 tarp E. U. ir R. V. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (toliau tekste – sutartis), kurios pagrindu ieškovas nusipirko iš atsakovo automobilį – N. Q. (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo data – 2016 m., faktinė rida -172400 km. (atsakovas - savo nuožiūra pirkimo - pardavimo sutartyje nurodė ridą - 172000 km.)) (toliau tekste – transporto priemonė arba automobilis), už 10200,00 Eur. Atsakovas automobilį pardavinėjo per automobilių pardavimo portalą (duomenys neskelbtini) skelbime nebuvo nurodyti jokie transporto priemonės defektai. Pokalbio telefonu metu ieškovas buvo patikintas, kad automobilis techniškai tvarkingas, užtikrinant, kad neturi trūkumų bei pažymint, kad atsakovas šiuo automobiliu važinėjo apie 4 metus, defektų nepastebėjo. Atsakovas, paklaustas apie automobilio eismo įvykius, apie juos nutylėjo, nors, vadovaujantis carVertical ataskaita, automobilis turėjo net tris eismo įvykius. Ši informacija ieškovui tapo žinoma vėliau, kuomet užsisakė informaciją apie automobilį. Atsakovas nurodė, jog automobiliui pakeista variklio grandinė, patikino, jog su variklio eksploatavimu nebus problemų. Atsakovas pokalbio metu taip pat patikino, kad automobilį galima eksploatuoti pagal paskirtį iš karto. 2024-07-16 ieškovui kartu su S. L. (atsakovo dukters sutuoktiniu) atvykus į nurodytą apžiūros vietą buvo vizualiai apžiūrėtas automobilis. Ieškovas automobilį išbandė pravažiuodamas su juo, vizualiai defektų nematė. Įvertinęs visą atsakovo teiktą aukščiau nurodytą informaciją apie automobilį, ieškovas, pasitikėdamas nurodytos informacijos teisingumu, nusprendė įsigyti automobilį.

3. Nuo transporto priemonės įsigijimo praėjus vos mėnesiui, ieškovas, patikrinęs transporto priemonės alyvos kiekį, pamatė jos trūkumą, todėl autoservise turėjo papildyti alyvos kiekį 1 litru. Ieškovas su atsakovu aptarė automobilio alyvos pralaidumą, to priežastis, atsakovas sutiko padengti automobilio remonto išlaidas, tačiau tarp šalių sutarta, jog ieškovas atliks automobilio diagnostiką oficialiame Nissan gamintojo servise/atstovybėje. Iki automobilio diagnostikos atlikimo sutarta papildomai pastebėti automobilį ir turint automobilio diagnostiką, spręsti dėl išlaidų atlyginimo. Praėjus dar mėnesiui ir patikrinus transporto priemonės alyvos kiekį pakartotinai autoservise reikėjo įpilti dar 1 litrą alyvos, o iš transporto priemonės variklio pradėjo sklisti įtartini garsai. 2024-10-16 ieškovas pas atsakovą atvyko su iš atsakovo įsigytu automobiliu, ketindamas automobilį grąžinti atsakovui, o iš jo atgauti už automobilį sumokėtus pinigus. Ieškovas atvyko pas atsakovą turėdamas patikros pažymą, gautą atlikus automobilio diagnostiką, kurioje nurodyti konkretūs nustatyti automobilio variklio defektai bei jų pašalinimo išlaidos. Atsakovas su transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimu nesutiko.

4. Ieškovas nurodo, kad jis dėl transporto priemonės variklio sistemos diagnostikos nuvyko į oficialų gamintojo servisą/atstovybę UAB „Autlit“, kuriame atlikta variklio sistemos diagnostika. 2024-10-14 transporto priemonės patikros metu nustatyta, jog pro variklio grandinės dangtelį leidžia alyvą, variklio grandinė susidėvėjusi (barška), turbokompresorius turi išilginį judėjimą, susidėvėję variklio cilindrai (subraižyti), atlikus kompresijos matavimus, visuose 4 cilindruose trūksta kompresijos. Pateikta išvada, kad reikalingas kitas variklis (variklio kaina su jo keitimu – 7821,00 Eur su PVM). Servise defektų šalinimo suma sudarytų 7821,00 Eur, kas sudaro daugiau nei 3/4 automobilio kainos. Ieškovas papildomai kreipėsi į transporto priemonės variklio sistemos diagnostiką atlikusį oficialų gamintojo servisą/atstovybę UAB „Autlit“, kad būtų parengta išsami darbų sąmata, konkretizuoti defektai. 2024 m. spalio 14 d. transporto priemonės patikros pažymoje nurodyta, jog 2024 m. spalio 14 d. atliktas automobilio patikrinimas dėl per didelio variklio alyvos suvartojimo. Nurodyta, jog atlikta patikra ir nustatyta, kad variklio grandinė barška – yra išsitampiusi, būtų reikalingas keitimas, variklio grandinės dangtelio hermetikas praleidžia variklio alyvą, būtų reikalingas per hermetizavimas, turbokompresoriaus turbinos ventiliatoriaus ašelė turi išilginį judėjimą – reikalingas turbokompresoriaus keitimas, variklio cilindrai sudėvėti, jų senelės subraižytos – reikalingas variklio keitimas. Taip pat, visuose 4 cilindruose nustatytas nukrypimas nuo normos. Transporto priemonės patikros pažymoje nurodyta, jog, parengus išsamią sąmatą, variklio keitimo, įskaitant darbo, kaina būtų 13205,00 Eur su PVM. Taigi transporto priemonės defektų pašalinimo kaina viršija transporto priemonės įsigijimo kainą.

5. Ieškovas nurodo, jog transporto priemonė šiuo metu neeksploatuojama, jis ja negali naudotis, turėjo nuomotis pakaitinį automobilį, todėl patyrė papildomų išlaidų. Ieškovas jaučiasi apgautas dėl įsigytos transporto priemonės, kadangi nebuvo informuotas apie tikrąją transporto priemonės būklę, t.y. tiek apie automobilio dalyvavimą eismo įvykiuose, tiek apie variklio defektus. Tuo tarpu, atsakovas visus automobilio defektus žinojo, nes ne vienerius metus pats eksploatavo automobilį bei pats dalyvavo eismo įvykiuose.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas E. U. palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad ieškojo automobilio sau, dukters sutuoktinis padėjo paieškose, rado skelbimą ir kartu apžiūrėjo automobilį. Iš pradžių automobilį apžiūrėjo aikštelėje, atvažiavus atsakovui, pats ieškovas atliko bandomąjį važiavimą apie 1 km. Atsakovas jam nurodė, kad defektų nėra. Apžiūros metu automobilį užvedė, šiek tiek pavažiavo, pakėlė kapotą, patikrino tepalus. Tą pačią dieną ir nusipirko. Po 1 mėnesio, nuvažiavus apie 1000 km, patikrino tepalus, buvo tik pusė normos, nuvežė automobilį į servisą, kur buvo pripilta tepalų. Po to paskambino atsakovui, pranešė apie tai – atsakovas pasiūlė dar pavažinėti ir stebėti. Dar po mėnesio kartojosi problema, vėl trūko tepalų. Atsakovas siūlė padaryti diagnostiką, kurios ieškovas laukė 2 savaites ir tuo metu su mašina važinėjo. Iš viso nuvažiavo 2600 km. Barškėjimą pajuto maždaug po mėnesio nuvažiavus 1000 km. Pardavimo metu atsakovas pasakė, kad buvo keista variklio grandinė ties 118000 km. Išgirdęs bildesį atsakovas į servisą nesikreipė, nenorėjo remontuoti už savo pinigus. Pats grandinės nusipirkęs netvarkė, galvojo kad gera grandinė ir dar automobilis važiuos. Po apžiūros UAB „Autlit“ servise, atsakovas pasiūlė auto apžiūrėti Vilniaus servise UAB „Raitas“. Pats nuo 2025-03 važinėja dukters suutoktinio duota mašina. Iki tol apie pusę metų nuomojosi automobilį. 2025 m. spalio mėnesį atlikta automobilio techninė apžiūra, trūkumų nerasta, tačiau ieškovas informuotas, kad automobilis daužtas. Ieškovas nurodė 60 metų dirbęs vairuotoju, nusimano automobiliuose. Po apžiūros UAB „Raitas“ variklis surinktas atgal, bet tepalas nesupiltas.

7. Ieškovo atstovė advokatė E. M.-J. palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus.

II. Atsakovo atsikirtimų į ieškinį argumentai

8. A. R. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsikirtimuose nurodė, kad išties pardavimo metu nurodęs, jog automobilis trūkumų neturi, nes pats atsakovas jį eksploatavo ir jokių trūkumų nepastebėjo. Automobilis buvo naudotas, abi šalys sutarties sudarymo momentu suprato, kad daiktas turi tam tikrų nusidėvėjimo požymių. Atsakovas siūlė ieškovui apžiūrėti automobilį autoservise, tačiau ieškovas atsisakė, nurodydamas, kad automobilį patikrino ir jam viskas tinka. Atsakovo sąžiningumą sutarties sudarymo momentu ir tai, kad automobilis neturėjo trūkumų patvirtina ir tai, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį daiktui atlikta techninė apžiūra, trūkumų nenustatyta ir išduotas techninės apžiūros dokumentas. Jei variklio dangtelis būtų leidęs alyvą sutarties sudarymo momentu, tai pirmiausia vizualiai būtų matęs pats ieškovas, tai būtų atsispindėję techninės patikros metu išmetamųjų dujų spalvoje ir intensyvume, taip pat tokį trūkumą būtų matę ir patikrą atlikę ekspertai.

9. Iš ieškovo pateiktas carVertical ataskaitos matyti, kad du eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo automobilis, buvo Latvijoje ir dar iki atsakovui įsigyjant turtą. Apie šiuos eismo įvykius atsakovas nieko nežinojo. Atsakovui valdant transporto priemonę buvo vienas eismo įvykis, po kurio transporto priemonė remontuota specializuotame autoservise. Turtas buvo kreditoriaus nuosavybė, todėl turto remontui, draudimui ir kitoms su turtu susijusioms sąlygoms buvo taikomi griežtesni nei įprastai reikalavimai. Minėtas eismo įvykis, kuris vyko 2021 m. pradžioje, nėra niekaip susijęs su ieškovo nurodomais daikto trūkumais. Automobilį ieškovas naudojo sėkmingai iki kol pats nepradėjo savarankiškai užsiimti transporto priemonės priežiūros darbais ir nepradėjo pilti į variklį tepalą.

10. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrindžia aplinkybių, kad daikto trūkumai atsirado praėjus mėnesiui po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Automobilio patikra, kurios dokumentai pateikti teismui, atlikta 2024-10-14, t.y. po trijų mėnesių po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir po techninės apžiūros atlikimo. 2024-10-29 pretenzijoje nurodoma, kad praėjus mėnesiui po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas pradėjo pats į variklį pilti alyvą. Ieškovo teigiamos aplinkybės nenuoseklios – neva problemos atsirado dar rugpjūčio mėnesį (nepraėjus mėnesiui po pirkimo), tačiau automobilio patikra atlikta tik spalio 14 d. Negana to, pretenzijoje ieškovas buvo nurodęs, kad jog automobilio eksploatuoti negali, tačiau 2024-10-17 su tuo pačiu automobiliu atvyko į atsakovo darbo vietą. Ieškovas pateikia dvi UAB „Autlit“ pažymas apie remonto darbų sąmatą, tačiau jos tos pačios dienos, bet sumos nurodytos skirtingos. Ieškovas nurodo, kad yra priverstas keisti visą variklį, tačiau nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad nėra įmanomas kitoks remonto būdas – cilindrų remontas ar keitimas. Nuo įsigijimo momento, ieškovas nuvažiavo apie 3000 km, savavališkai pats pylė į variklį alyvą, mėnuo po nusipirkimo atlikta techninė apžiūra, tad automobilis, atsakovo teigimu, pardavimo metu trūkumų neturėjo.

11. Atsakovas nesutinka su restitucijos taikymu ir reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, nes nuomos paslaugas teikusiai įmonei nepriklauso automobilis, kurį tariamai ieškovas nuomojosi. Sutarties sudarymo momentu atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė veikiantį ir trūkumų neturintį automobilį. Ieškovas prašo taikyti restituciją ir nori grąžinti atsakovui automobilį, kuris turi didesnę ridą, t.y. nebėra toks, koks buvo perdavimo momentu, tikėtina turi gedimų, kurių nebuvo perdavimo momentu. Tai reiškia, kad jei būtų taikoma restitucija, ieškovas neteisėtai praturėtų atsakovo sąskaita – pusę metų naudojo ir tikėtina toliau naudoja transporto priemonę, didina jos nusidėvėjimą, dėl tepalo pylimo į variklį, tikėtina, padarė transporto priemonei žalą.

12. Teismo posėdžio metu atsakovas R. V. paaiškino, kad automobilį nusprendė parduoti, nes visuomet keičia transporto priemonę kas 5-7 metus. Apžiūros metu ieškovas automobilį užvedė, apvažiavo ratą, atsakovas informavo, kad keista grandinė ir kad keistos durelės. Pats automobilį pirko iš įmonės, kuri patikino, kad automobilis geras, jam taikoma garantija, kuria jis niekad nepasinaudojo. Pardavėjai sakė, kad buvo apdaužytas, bet remontuotas naujomis detalėmis. Grandinę atsakovas keitė pats nuvažiavęs apie 20 000 km, nes pradėjo bildėti. Grandinę keitė UAB „Toro servisas“. Pirkimo pardavimo sutartį pildė atsakovas. Po mėnesio ieškovas paskambino, sakė apie tepalus, atsakovas siūlė pastebėti, išsiaiškinti dėl ko problema. Pats žadėjo apmokėti 300-400 Eur išlaidas, bet su variklio keitimu nesutiko. Pats nėra niekad dapylęs tepalo, po grandinės pakeitimo veikė gerai viskas. Ieškovas su savo dukters automobilį apžiūrėjo su magnetu ir tikrino dažų sluoksnį. Bandomąjį važiavimą atliko ieškovas. Apie savo patirtą eismo įvykį nepagalvojo įtraukti į sutartį, bet apžiūros metu pasakė.

13. Atsakovo atstovė advokato padėjėja R. V. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo-pardavimo ieškovas iš atsakovo už 410200 Eur, įsigijo automobilį N. Q., identifikavimo numeris (VIN (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2016 m.). Atsakovas patalpino transporto priemonės pardavimą portale www.autoplius.lt, kad parduodamas automobilis N. Q., be defektų (rida – 172000 km., pirma registracija – 2016-07, nurodyta, kad automobilis tvarkingas, turi galiojančią techninę apžiūrą iki 2024-09-19).

15. 2024-08-30 ginčo automobiliui atlikta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra ir pateikta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.

16. 2024-10-14 UAB „Autlit“ pažymoje apie ginčo transporto priemonės patikrą nurodyta, kad pro variklio grandinės dangtelį leidžia alyvą, variklio grandinė susidėvėjusi (barška), turbokompresorius turi išilginį judėjimą, susidėvėję variklio cilindrai (subraižyti), kompresijos matavimai (1-cilindras – 13,5 bar, 2 cilindras –10,5 bar, 3 cilindras – 10,5 bar, 4 cilindras – 14 bar). Nurodyta, kad reikalingas kitas variklis. Kaina su jo keitimu – 7821 Eur su PVM.

17. 2025-05-22 UAB „Raitas“ pažymoje, išduotoje S. L. (ieškovo dukters sutuoktiniui), nurodyta, kad 2025-05-09 servise atlikta ginčo automobilio patikra ir atliktas variklio valdymo elektronikos gedimo klaidų nustatymas, variklio cilindrų kompresijos matavimas (1 cilindras – 10 bar, 2 cilindras – 8,5 bar, 3 cilindras – 11.5 bar, 4 cilindras – 12 bar). Gamintojo specifikacija – 10,1 bar, grandinės įtempėjas užstrigęs, grandinė nusidėvėjusi, turbokompresorius veikia, bet yra nusidėvėjimo/gedimo požymių, nes nustatytas alyvos prasiskverbimas, stūmoklių ir vožtuvų apžiūra atlikta naudojant kamerą, ženklių pažeidimų nenustatyta, norint tiksliai įvertinti stūmoklių ir žiedų būklę, reikia pilno variklio išardymo.

18. 2025-05-30 UAB „Impulsana“ išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atliktoje ieškovo užsakymu) nurodyta, kad ginčo automobilis turi netinkamai atlikto remonto požymių: deformuoti ir nebuvo tinkamai suremontuoti priekinio kairiojo ir priekinio dešiniojo lonžeronų apatiniai laikikliai, jungiantys juos su automobilio apatiniu rėmu, priekinis dešinysis sparnas suremontuotas ir nudažytas nesilaikant įprastų remontiniam dažymui reikalavimų (dažyto paviršiaus storis vietomis yra didesnis nei 2 mm).

19. 2025-05-30„Impulsana“ išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atliktoje ieškovo užsakymu) nurodyta, ginčo automobilio grandininė pavara turi didesnį susidėvėjimą ir grandinė nėra tinkamai įtempta, nes užstrigo jos įtempėjas; pastebimai mažesnė nei reglamentuota automobilio kompresija 2 cilindre yra dėl šio cilindro stūmoklinės grupės detalių susidėvėjimo ir/arba nesandarių vožtuvų, pro vožtuvų riebokšlius į variklio cilindrus prasiskverbia variklinė alyva, variklio ortakyje yra variklinės alyvos apnašų – dėl turbokompresoriaus ašelės išilginio laisvumo ir dėl hermetiškumą praradusių šios ašelės sandarinimo žiedų. Nurodyta, kad tolesnė automobilio eksploatacija negalima, nes užstrigęs įtempėjas ir neįtempia grandinės, todėl labai tikėtina, kad šios pavaros komponentų tolesnis greitas sudilimas ir konstruktyviai nenumatytas jų kontaktavimas, kas gali lemti didesnius variklio sugadinimus. Dėl neleistinai panaudoto hermetiko sandarinant priekinį dangtelį su variklio cilindrų bloku, yra tikimybė, kad šio hermetiko dalelės galėjo/ gali patekti į variklio tepimo kanalus bei gali lemti didesnius variklio sugadinimus. Nurodoma, kad techniniu požiūriu variklio grandininės pavaros defektai susidarė iki šio automobilio įsigijimo 2024-07-16, nes grandininės pavaros didesnis sudilimas susiformavo per daug didesnį laikotarpį nei automobilio nuvažiuotas 2754 km atstumas po jo pardavimo, grandininės pavaros įtempėjas užstrigo ir neįtempia grandinės, kas įvyko pastebimai didesnei ribai nei automobilio nuvažiuotas atstumas po jo pirkimo- pardavimo. Nurodoma, kad labai tikėtina, kad kitų variklio mazgų, detalių, variklio stūmoklinės grupės detalių, vožtuvų riebokšlių, turbokompresorių detalių didesnis sudilimas susiformavo didesniu laikotarpiu nei nuo automobilio pardavimo.

20. 2025-06-30 specialisto V. V. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atliktoje atsakovo užsakymu), nurodyta, kad nesant automobilio variklio patikimų kompresijos slėgio dydžio cilindruose matavimo rezultatų, neatlikus per didelio alyvos sunaudojimo testų, tyrimo metu nustačius, kad variklio grandinės įtempėjo darbas nekokybiškas dėl Nissan gamintojo pasirinkto grandinės įtempimo mechanizmo netobulos konstrukcijos, kai dėl alyvos slėgio trūkumo nėra pastumiamas fiksavimo strypelis ir todėl neišsitampiusi, bet neįtempta grandinė darbo metu sukelia triukšmą, nėra priežastis teigti, kad atsakovas netinkamai eksploatavo automobilį ir pardavė transporto priemonę nuslėpęs variklio defektą.

21. Ginčo transporto priemonė šiai dienai nesuremontuota.

Dėl ginčo esmės

22. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. CK 6.364¹ straipsnio 4 dalis įtvirtina konkrečias sąlygas, kada pirkėjas (vartotojas) turi teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka CK 6.3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė, ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui.

23. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

24. Pagal CK 6.431¹ straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

25. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos A. T. 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

26. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

27. Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Pagal kasacinio teismo išsiaiškinimą, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Pirkėjui pasirinkus šį savo teisių gynybos būdą, pardavėjas turi įrodyti, kad sutarties pažeidimas yra neesminis ir todėl kita šalis neturi teisės jos atsisakyti. Kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo. Taigi galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Kitais atvejais pirkėjas turėtų savo teises ginti būtent šiais būdais: reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jų atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos A. T. 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

28. Ieškovo teigimu, atsakovas pardavimo metu nenurodė, kad transporto priemonė patyrė eismo įvykių ir jai dėl to buvo atliktas remontas, taip pat nenurodė, kad pakeista variklio grandinė buvo neoriginali, kas iš esmės suklaidino ieškovą įsigyjant transporto priemonę ir lėmė esminius variklio gedimus netrukus po įsigijimo, dėl ko automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Atsakovo teigimu, ieškovas buvo žodžiu informuotas apie vieną eismo įvykį, kuris buvo tvarkytas sertifikuotame servise, apie kitus įvykius jam nežinoma. Automobilis neturi esminių gedimų, nes tiesiog atsilaisvinusi grandinė, kuri atsilaisvino dėl užstrigusio įtempėjo, ko atsakovas negalėjo žinoti ir numatyti, be to teigia, kad šis gedimas atsirado jau po pirkimo – pardavimo sutarties, nes ieškovas ginčo automobiliu po įsigijimo nuvažiavo apie 3000 km, pats savarankiškai pylė tepalus į variklį.

29. Teismas pažymi, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus atsiradimo sąlyga ir šiuo atveju ieškovas neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie trūkumus (Lietuvos A. T. 2003 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-159/2003). Svarbu nustatyti, kad trūkumai egzistavo iki daikto perdavimo arba kilo dėl priežasčių, atsiradusių iki perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

30. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

31. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl automobilio ridos pardavimo metu. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad sutartyje įrašyta 400 km mažesnė rida šiuo atveju reikšmės neturi, nes šalims buvo žinoma tikroji rida. Taip pat nėra ginčo, kad ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad automobiliui keista variklio grandinė ir ties kokia rida šie darbai buvo atlikti (abi šalys nurodė tapačias aplinkybes, kad atsakovas apžiūros metu atskleidė jog variklio grandinė keista ties 116000 km). Nors atsakovas teikia pirkimo pardavimo metu informavęs ieškovą apie vieną eismo įvykį ir dėl to atliktus remonto darbus, tačiau byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų, pirkimo pardavimo sutartyje šie įvykiai nėra nurodyti, tad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas, vertina, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė ir ieškovas sandorio metu nebuvo informuotas apie ginčo automobilio patirtus eismo įvykius. Byloje taip pat nustatyta, kad po automobilio įsigijimo atsakovas juo nuvažiavo apie 2697 km (abi šalys nurodė, kad pardavimo metu rida buvo 172400 km, o abiejų šalių teiktose specialistų išvadose nurodyta, kad apžiūrų metu automobilis turėjo 175097 km ridą).

32. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė klaidingą ridą (17200 km), tačiau byloje nėra ginčo, kad ieškovui rida buvo žinoma, atsakovas ridą sutartyje nurodė kaip techninę klaidą, tad teismas šių aplinkybių nevertina kaip esminių ir turinčių reikšmės bylos rezultatui. Ieškovas aplinkybes, kad parduotas automobilis sandorio metu turėjo paslėptų defektų įrodinėjo tuo, kad šiuo metu automobilio negalintis naudoti pagal paskirtį dėl variklio defektų, nes reikia keisti visą variklį, ir tuo, kad vėliau paaiškėjo, jog automobilis turėjo eismo įvykių, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas. Tačiau net ir laikant, jog atsakovas nenurodė ieškovui apie automobilio patirtus eismo įvykius, tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimus pagrįstais. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų taikomas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pirkėjo teisių gynybos būdas (sutarties nutraukimas), pirkėjas turi pagrįsti, jog pirkto daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

33. Byloje nėra ginčo, kad visi automobilio patirti eismo įvykiai įvyko iki ginčo pirkimo-pardavimo sandorio. Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie automobilio patirtą eismo įvykį tuo laikotarpiu, kuomet automobilį naudojo pats atsakovas. Iš šių duomenų matyti, kad automobilis 2021-01-28 patyrė eismo įvykį, kurio metu apgadintas automobilio dešinysis šonas, tačiau šie apgadinimai nelaikyti esminiais (įlenktos durelės), automobilis remontuotas autorizuotame servise, eismo įvykio pažeidimai niekaip nesusiję su variklio gedimu, kurį ieškovas nurodo ieškinyje. Nors 2025-05-30 UAB „Impulsana“ išvadoje nurodyta, kad automobilis turi netinkamai atliktų remonto darbų požymių (deformuoti ir netinkamai suremontuoti priekinio kairiojo ir priekinio dešiniojo lonžeronų apatiniai laikikliai, jungiantys juos su automobilio apatiniu rėmu), tačiau, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilio patirti eismo įvykiai būtų tokie, kad automobilis būtų neeksploatuojamas, ar jį būtų nesaugu eksploatuoti apskritai. 2025-05-30 UAB „Impulsana“ išvadoje nurodyta aplinkybė, kad dešinysis sparnas suremontuotas nesilaikant reikalavimų, nes dažyto paviršiaus storis vietomis didesnis nei 2 mm taipogi laikytinas neesminiu automobilio trūkumu, netrukdančiu automobiliu naudotis, tad vien šio eismo įvykio neatskleidimas negali būti laikomas tokiu sutarties pažeidimu, kuris sąlygotų pagrindą nutraukti sutartį. Nors ieškovas į bylą teikė carVertical ataskaitas apie automobilio galimai patirtus kitus eismo įvykius iki tada, kai pats atsakovas įsigijo automobilį, tačiau nėra duomenų, kokie tie įvykiai, tai reiškia negalima nustatyti ir jų reikšmės automobilio būklei, o būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad automobilio defektai esminiai. Be to, ieškovas nurodė, kad apie buvusius eismo įvykius sužinojo tik nuvykęs atlikti privalomosios techninės apžiūros, kas reiškia kad tai niekaip netrukdė eksploatuoti automobilio pagal paskirtį. Tad vėlgi, ieškovui neįrodžius, kad dėl automobilio anksčiau patirtų eismo įvykių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, nėra pagrindo išvadai apie esminį sutarties pažeidimą.

34. Toliau pasisakant dėl ieškovo nurodytų variklio defektų, teismas pažymi, kad automobilio defektus ieškovas įrodinėja remdamasis UAB „Autlit“ pažyma ir 2025-05-30 UAB „Impulsana“ pateiktomis išvadomis kurias surašė dr. V. M.. Techninė ekspertizė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnio nuostatas nebuvo atlikta, kadangi ieškovas sprendė tokios įrodomosios priemonės šiame procese nenaudoti, nors bylos nagrinėjimo metu teismas kelis kartus siūlė šalims spręsti dėl techninės ekspertizės skyrimo. Vietoj to abi šalys byloje teikė savo iniciatyva pasamdytų specialistų išvadas. Iš abiejų liudytojų (dr. V. M. ir dr. V. V.), surašiusių šias išvadas, paaiškinimų nustatyta, kad abu jie savo išvadas surašė tos pačios ginčo automobilio apžiūros metu, kuri vyko UAB „Raitas“ servise Vilniuje. Abu specialistai naudojo cilindrų kompresijos matavimų duomenis, kurie buvo gauti UAB „Raitas“ naudojamos technikos pagalba, t.y. patys savarankiškai kompresijos matavimų neatliko.

35. Teismas vertina, kad tiek V. M., tiek V. V. pateiktos išvados, susijusios su variklio gedimais, yra iš esmės panašios. Abejose išvadose nurodyta, kad variklio grandinė yra atsilaisvinusi, nes užstrigęs grandinės įtempėjas. Abu specialistai teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio apžiūros metu UAB „Raitas“ mechanikai, kurie taip pat dalyvavo apžiūroje minėjo, kad toks gedimas yra būdingas tokio modelio ir tokių gamybos metų automobiliui dėl gamintojo priimtų techninių sprendimų, kas reiškia, kad keičiant grandinę turėtų būti keičiamas ir įtempėjas. Vėliau šių automobilių gamintojas pakeitė techninius sprendinius ir ši problema išspręsta. Abu specialistai paaiškino, kad įprastai keičiant variklio grandinę nėra reikalinga keisti ir įtempėją. Abu specialistai taip pat išreiškė vienodą poziciją, nurodydami, kad neoriginali variklio grandinė neturi įtakos gedimui, tiesiog neoriginali grandinė tikėtina turi trumpesnį eksploatacijos laiką. Teismas pažymi, kad nėra numatyta reikalavimų remontuoti transporto priemones vien tik originaliomis detalėmis, tad aplinkybė, kad atsakovas ieškovą informavo apie variklio grandinės keitimą, tačiau nepasakė, jog grandinė neoriginali, neturi reikšmės vertinant ar ieškovui buvo tinkamai atskleista informacija apie automobilį. Abu specialistai taip pat negalėjo neabejotinai patvirtinti, kad variklio grandinės įtempėjas užstrigo dar iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Dr. V. M. išvadų 2.3 punkte nurodyta, kad objektyviai negalima nustatyti per kokią automobilio ridą susiformavo didesnis grandininės pavaros susidėvėjimas, tačiau išvadą, kad įtempėjas užstrigo anksčiau nei nuvažiuota 2754 km rida, specialistas padarė įvertinęs 2-3 mm tarpą tarp įtempėjo koto antgalio ir grandinės kreipiančiosios. Specialistas V. V. taip pat nurodė, kad sunku nustatyti, kada tiksliai užstrigo grandinės įtempėjas. Tad teismas vertina, kad abu specialistai negalėjo neabejotinai patvirtinti, kada užstrigo variklio grandinės įtempėjas, tad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad grandinės įtempėjas buvo užstrigęs jau sandorio momentu. Teismas papildomai vertina ir tai, kad toks gedimas apskritai nėra laikytinas kokios nors netinkamos eksploatacijos rezultatu, o tiesiog gamintojo gamyklinio sprendinio ir natūralios transporto priemonės eksploatacijos pasekme. Atsakovas ieškovą sandorio metu informavo, kad variklio grandinė buvo keista ties 116000 km, tad iki ginčo sandorio automobilis su pakeista grandine buvo jau eksploatuotas apie 56000 km, tad jos susidėvėjimas nėra neįprastas ir natūralus. Byloje nėra duomenų, kad grandinės susidėvėjimas būtų netipiškas, o pats savaime jos susidėvėjimas negali būti laikytinas paslėptu defektu, nes ieškovas buvo informuotas ties kokia rida grandinė buvo pakeista ir šios detalės dėvėjimasis yra įprastas naudojant automobilį. Tuo labiau, kad liudytoju apklaustas V. V. nurodė, kad grandinė vizualiai buvo 2/3 sudėvėta ir būtų galima toliau ją eksploatuoti, jei ne užstrigęs jos įtempėjas.

36. Nors abejose išvadose nurodyta, kad variklio cilindruose yra nustatytas kompresijos sumažėjimas atitinkamuose cilindruose, tačiau teismas pažymi, kad ieškovas į bylą teikė kelis įrodymus, susijusius su variklio cilindrų kompresijos matavimais (UAB „Autlit“ ir UAB „Raitas“), ir jų atliktų matavimų rezultatai skirtingi. Teismas pažymi, kad tiek V. M., tiek V. V. nurodė, kad siekiant išsiaiškinti dėl kokių priežasčių yra susidariusi skirtinga kompresija cilindruose – būtina toliau ardyti variklį ir aiškintis priežastis, ko nei vienas iš specialistų nedarė. UAB „Autlit“ pažymoje taip pat nurodyta, kad būtinas variklio ardymas, siekiant išsiaiškinti skirtingos kompresijos priežastis. Byloje nustatyta, kad ieškovas tolesnio variklio patikrinimo atsisakė, įvertinęs galimus variklio ardymo ir surinkimo kaštus. Kaip jau minėta, ieškovas byloje taip pat nesinaudojo galimybe atlikti ekspertizę. N. V. M. išvadoje nurodyta, kad mažesnė kompresija 2 cilindre yra dėl cilindro stūmoklinės grupės detalių susidėvėjimo ir/ar nesandarių vožtuvų, tačiau ši išvada pateikta kaip prielaida, be to, atitinkamų detalių nusidėvėjimas ties 172400 km rida yra visiškai natūralus ir ieškovas neturėtų tikėtis įsigyti automobilį, kuris neturi jokių natūralaus susidėvėjimo požymių. Nurodyta rida laikytina pakankamai didele, kad atitinkamos variklio ir kitos dalys įgytų sudilimo požymių, tad variklio stūmoklinės grupės detalių, vožtuvų riebokšlių ar turbokompresoriaus detalių (kaip nurodyta V. M. išvadoje) sudilimas yra priimtinas ir proporcingas tokios ridos automobiliui. Pažymėtina ir tai, kad skirtinga kompresija V. M. išvadoje nėra įvardinta kaip priežastis, dėl ko automobilis toliau negali būti eksploatuojamas. Ieškovas atsisakė tolesnio variklio ardymo, kuris tiek UAB „Autlit“, tiek V. M. ir V. V. nuomone buvo būtinas, siekiant nustatyti netolygios variklio cilindrų kompresijos priežastis, tad teismas vertina, kad ieškovas neįrodė jog skirtinga kompresija yra netinkamos eksploatacijos ar paslėptų defektų pasekmė, neleidžianti toliau naudoti automobilio pagal paskirtį.

37. V. M. (UAB „Impulsana“) išvadoje taip pat nurodyta, kad automobilio tolesnė eksploatacija negalima, nes užstrigęs grandininės pavaros įtempėjas ir tikėtinas tolesnis pavaros komponentų dilimas ir konstruktyviai nenumatytas jų kontaktavimas, kas gali lemti didesnius variklio gedimus, taip pat nurodoma, kad dėl neleistinai panaudoto hermetiko sandarinant priekinį dangtelį su variklio cilindrų bloku, yra tikimybė, kad šio hermetiko dalelės galėjo/ gali patekti į variklio tepimo kanalus bei lemti didesnius variklio gedimus. Teismas atmeta argumentus, kad hermetiko panaudojimas sandarinant priekinį dangtelį yra toks variklio trūkumas, kuris neabejotinai neleidžia ieškovui naudoti automobilio. Specialisto sakinys išvadoje pateiktas kaip prielaida, grindžiama spėjimu, kad hermetiko dalelės galėjo ar galės ateityje pateikti į variklį, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tai apskirtai įvyko, tad teismas tokius teiginius atmeta kaip neįrodytus.

38. Teismas taip pat nesutinka, kad variklio grandinės laisvumas ir užstrigęs įtempėjas neleidžia ieškovui naudoti automobilio pagal paskirtį. Specialistas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad toks gedimas gali būti taisomas tiesiog pakeičiant grandinę ir įtempėją, siurblį, išvalyti hermetiką ir įdėti tarpines. Variklio keitimas nėra būtinas. Teismo nuomone, ne kiekvienas variklio gedimas sąlygoja viso variklio keitimą. Nors UAB „Autlit“ pažymoje ir nurodyta, kad reikalingas kito variklio keitimas, tačiau ši išvada pateikta nustačius skirtingą kompresiją variklio cilindruose, neišaiškinant to priežasčių kartu nurodant, kad reikalingas tolesnis variklio ardymas. Tad byloje ieškovui šių priežasčių neįrodžius bei atsisakius variklio ardymo ir ekspertizės, teismas vertina, kad variklio keitimas dėl atsilaisvinusios grandinės ir užstrigusio jos įtempėjo yra neproporcingas sprendimo būdas tokio tipo gedimui. Natūralu, kad šiuo metu automobilis su atsilaisvinusia grandine ir užstrigusiu įtempėju negali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau po sandorio sudarymo ieškovas automobiliu nuvažiavo apie 3000 km, kas rodo, kad automobilis buvo naudojamas pagal paskirtį, ir, atlikus grandinės, jos įtempėjo, siurblio keitimo darbus, automobilį toliau galima eksploatuoti. Nors ieškovas nurodo, kad į variklį reikia dapilti tepalo, tačiau byloje nėra nustatyta, kad variklis naudoja neįprastai daugiau tepalo (vien aplinkybė, kad tepalo buvo dapilta savaime nepatvirtina per didelio tepalo suvartojimo), nėra nustatytos didesnio tepalo suvartojimo priežastys, o specialistas V. V. paaiškino, kad variklio grandinės dėvėjimasis ir grandinės įtempėjo užstrigimas nėra susijęs su tepalo suvartojimo kiekiu.

39. Ieškovas, įsigydamas daugiau kaip aštuonerius metus naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes naudojamo automobilio mechanizmai natūraliai dėvisi. 2016 metų automobilis negali būti vertinamas pagal naujo automobilio standartą, o vertinant naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismo praktikoje nurodyta, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Tuo tarpu, kaip jau minėta, nenustatyta, kad naudotas automobilis negali būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal paskirtį. Taigi negalima šiuo atveju pripažinti atsakovo nesąžiningumo vien tuo aspektu, jog atsakovui po automobilio įsigijimo nuvažiavus juo apie 3000 km, atsirado automobilio trūkumai, kurių kaip esminių pasirinktam išimtiniam CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam teisių gynybos būdui, nutraukiant sutartį ir grąžinant atsakovui automobilį, o ieškovui sumokėtą pinigų sumą, ieškovas nepagrindė.

40. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuoja, kad tokie automobilio trūkumai, kaip atsilaisvinusi ir natūraliai nuo eksploatacijos pasidėvėjusi variklio grandinė (ieškovui žinant apie ridą, kuomet grandinė buvo keista ir žinant, kad ši variklio dalis yra natūraliai besidėvinti dalis ir ilgainiui privalo būti keičiama) bei užstrigęs grandinės įtempėjas, nėra laikytini nepataisomais ir esminiais variklio gedimais, taip pat ieškovas byloje neįrodė, kad šie gedimai atsirado dar iki pirkimo pardavimo sandorio, neirodė, kad jo įsigyta naudota transporto priemone nebuvo galima naudotis pagal paskirtį. Automobilis, dėl jo veikimo specifikos, savaime dėvisi jį eksploatuojant, todėl jam yra būtinas nuolatinis atnaujinimas ir priežiūra. Todėl tai, kad automobiliui yra reikalinga atlikti kai kuriuos remonto darbus jam po ginčo sandorio nuvažiavus apie 3000 km, nesudaro pagrindo automobilio laikyti nenaudojamu pagal tikslinę paskirtį CK 6.333 straipsnio prasme. Minėto straipsnio pagrindu negali būti ginama pirkėjo pasikeitusi nuomonė ar persigalvojimas dėl automobilio bei kiti panašūs motyvai (ieškovas teismo posėdžio metu nurodė nebenorintis į ginčo automobilį net žiūrėti po to, kai sužinojo tiek aplinkybių apie jį).

41. Kaip jau minėta, ieškovas procese naudojosi išimtiniu teisių gynimo būdu, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Pagal kasacinio teismo išsiaiškinimą, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Pirkėjui pasirinkus šį savo teisių gynybos būdą, pardavėjas turi įrodyti, kad sutarties pažeidimas yra neesminis ir todėl kita šalis neturi teisės jos atsisakyti. Kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo. Taigi galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Kitais atvejais pirkėjas turėtų savo teises ginti būtent šiais būdais: reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jų atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos A. T. 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Ieškovas byloje alternatyviais savo teisių gynimo būdais nesinaudojo, tad teismas sprendžia, kad pasirinktas ieškovo teisių gynimo būdas yra neproporcingas byloje nustatytiems automobilio defektams, nes jie netrukdo, atlikus tam tikrus profilaktinius darbus, automobilio naudoti pagal paskirtį, tad atsakovas įrodė, kad automobilio trūkumai nelaikytini esminiais. Tai įvertinus, ieškovo reikalavimai dėl pirkimo- pardavimo sutarties nutraukimo atmestini. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

Dėl nuostolių atlyginimo

42. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas pardavė netinkamos kokybės transporto priemonę, reikalauja atlyginti 2204,50 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 100 Eur išlaidos už automobilio patikrą UAB „Autlit servise“, 875 Eur išlaidos už automobilio nuomą nuo 2024-10-15 iki 2025-03-15; 544,50 Eur automobilio transportavimo išlaidos tralu iš Šiaulių į Vilnių ir atgal (automobilio apžiūrai UAB „Raitas“ atsakovo prašymu), 685 Eur nuostoliai dėl automobilio variklio patikros, variklio kompresijos matavimo/cilindrų patikros.

43. Byloje 2025-03-05 atsakovo atstovė teismui teikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, prašydama įpareigoti ieškovą sudaryti sąlygas atsakovui, atsakovo pasirinktame servise, atlikti ginčo automobilio patikrą. 2025-03-31byloje gautas ieškovo atstovės pranešimas, kad šalys susitarė atlikti pakartotinę automobilio variklio diagnostiką. Iš šalių atstovių susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad ieškovas pageidavo, kad transporto priemonė apžiūrai būtų transportuojama ant tralo, automobilio transportavimo išlaidos bus teikiamos teismui ir jas bus prašoma priteisti iš atsakovo. Atsakovo atstovė susirašinėjime nurodė pateiksianti pasiūlymus dėl tralo ir išreiškė norą, kad automobilis būtų apžiūrėtas Nissan atstovybėje UAB „Raitas“.

44. Teismo vertinimu, abi šalys susitarė dėl automobilio papildomos patikros autoservise Vilniuje jau vykstant teisminiam nagrinėjimui, abi šalys patikros metu buvo pasikvietusios savo specialistus, tad negalima daryti išvados, kad automobilio transportavimo ir patikros Vilniuje išlaidos susidarė tik dėl atsakovo pageidavimo. Kadangi abi šalys naudojosi šia patikra kaip papildoma įrodinėjimo priemone, išlaidos, dėl automobilio transportavimo ir apžiūros UAB „Raitas“ servise, priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kadangi šiuo atveju išlaidas patyrė būtent pralaimėjusi šalis – ieškovas – šios išlaidos (ar jų dalis) iš atsakovo nepriteistinos. Analogiškai vertintinas ir reikalavimas dėl 100 Eur nuostolių už automobilio diagnostiką UAB „Autlit“ servise.

45. Vertinant reikalavimą dėl 875 Eur nuostolių atlyginimo pakaitinio automobilio nuomai, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrindė, kad ginčo laikotarpiu jo poreikiai naudotis kitu automobiliu buvo būtini, ekonomiškai pagrįsti, kad objektyviai šie poreikiai negalėjo būti patenkinti nesudarius nuomos sutarties dėl naudojimosi kitu (pakaitiniu) automobiliu. Kaip jau minėta, atsižvelgtina į tai, kad buvo įsigyjamas naudotas automobilis, iš kurio dėl natūralaus nusidėvėjimo galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės neatsiradus gedimams dėl ko pakaitinio automobilio poreikis galėjo kilti ir nesant nustatytų ginčo automobilio trūkumų. Kita vertus byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pakaitinio automobilio nuoma buvo neišvengiama, nes bylos eigoje ieškovas nurodė, kad automobilį nuomojo ne visą laiką, ir dabar važinėjantis dukters sutuoktinio laikinai paskolintu automobiliu. Be to, teismas konstatavo, kad automobilio gedimai nėra tokie, kad automobilio nebūtų galima eksploatuoti, jie nelaikytini esminiais ir atlikus atitinkamus remonto darbus, automobilį būtų buvę galima naudoti nedelsiant, tad poreikis nuomotis automobilį laikytinas neįrodytu. Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė poreikio nuomoti kitą automobilį svarbos, atsižvelgus į civilinių teisų įgyvenimo principus, į protingumo, teisingumo kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo patirtos automobilio nuomos išlaidos šiuo atveju buvo būtinos, kad ieškovas nebūtų turėjęs automobilio nuomos išlaidų, jeigu jo teisės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebūtų buvusios pažeistos. Taigi, byloje nėra nustatyta, kad atsakovo veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo sąlyga, t. y. nenustatytas faktinis priežastinis ryšys, todėl reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CK 6.245-6.249, 6.253 straipsniai CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškinį atmetus, ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas byloje pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 2950 Eur išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (atsiliepimo į ieškinį ir tripliko rengimas, dalyvavimas ekspertizėje, atstovavimas teismo posėdžiuose, vykimas į teismo posėdį, pasiruošimas baigiamosioms kalboms) bei 1400 Eur išlaidas už dr. V. V. parengtą ir byloje teiktą ekspertinį tikrinimą ir analizę (kaip nurodyta sąskaitoje faktūroje serija VV Nr. 2025/06-1). Teismas šias atsakovo išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir įrodytomis, tad iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 4350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje yra 8,08 Eur, tad jos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl procesinio dokumento prijungimo

4. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2026-01-15, ieškovo atstovė iki šio teismo posėdžio pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį tą pačią dieną pateikė patikslintą prašymą (DOK-3033), kuriame nurodė, kad per klaidą pateikė netinkamą priedą. Teismas vertina, kad šio procesinio dokumento prijungimas nepažeis proceso lygiateisiškumo, nes šiuo dokumentu nėra keičiama bylinėjimosi išlaidų suma, o tiesiog ištaisoma techninė klaida dėl klaidingo priedo pateikimo, tad DOK-3033 prjungtinas prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4350 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,08 Eur (aštuonis eurus 8 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini); gavėjo pavadinimas : Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM; gavėjo įmonės kodas: 188659752; mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“ (Pastaba. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį)Įmokos kodas: 5662).

Prijungti prie bylos 2026 m. sausio 16 d. ieškovės atstovės pateiktą DOK-3033 (prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.