Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno raj., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Neveronių k., Neveronių sen., Kauno r., Lietuvos Respublikoje laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. A. 2022 m. kovo 26 d. apie 22.45 val. Kaune, keliu A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kaire kelio puse, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „BMW 320D", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo Klaipėdos link Vilniaus, ties (duomenys neskelbtini) kilometru pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127, 128 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager“, Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, važiavo viršydamas visoms transporto važiavo viršydamas visoms transporto priemonėms nurodytą leidžiamą važiuoti ne didesnį kaip 90 km/h greitį, važiuodamas apie 166 km/h greičiu, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės trenkėsi į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį "Opel Vectra", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris po smūgio buvo bloškiamas į priekį ir sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę dešine puse trenkėsi į dešinėje pusėje esantį atitvarą, po to buvo atblokštas ir ėmė suktis prieš laikrodžio rodyklę, kol sustojo; o jo vairuojamas automobilis „BMW 320D" po smūgio nukrypo į kairę kelio pusę ir atsitrenkė į ten esantį atitvarą, dėl to pakeitė savo judėjimo kryptį ir ėmė judėti į dešinę kelio pusę link ten esančio atitvaro, o atsitrenkęs į jį, toliau tęsė judėjimą palei šį atitvarą, kol galiausiai sustojo, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Opel Vectra" vairuotojai A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui D. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. A. teisme apklausiamas tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą bylą nagrinėjant teisme sutiko tik su tuo, kad įvykio metu buvo neblaivus, nes išgėrė tik 4 skardines alaus, kurios buvo 6,5 laipsnių stiprumo. Važiavo normaliai, jautėsi gerai, nesijautė, kad būtų girtas, kai išvažiavo į kelią tas Opel Vectra automobilis ir nuo to momento daugiau nieko neatsimena. Kaltinamasis nesijautė girtas, todėl nutarė važiuoti pats už vairo. Pravažiavo visą miestą be jokių kliūčių ir buvo viskas gerai, o tas automobilis Opel Vectra jam užstojo kelią, todėl ir įvyko eismo įvykis. Važiavo pirma kelio juosta, tada norėjau sukti jau į antrą kelio juostą ir prieš jį iššoko tas Opel Vectra automobilis. Buvo praradęs sąmonę, atsigavo tik būdamas greitosios pagalbos automobilyje. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, važiavo pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Atsitrenkė į tą Opel Vectra automobilį. Dar bandė smūgio išvengti, suko į antrą kelio juostą nuo jo, bet nepavyko, kabinau patį kampą to automobilio. Nustatyto neblaivumo neginčija, tačiau gėrė tik alų. Su bylos medžiaga susipažinęs, matė, koks nurodytas atstumas nuo tos vietos, iš kur išsuko Opel Vectra automobilis. Nesutinka su specialisto išvada ir nustatytu 166 km/h greičiu bei įvykio vieta.

Kaltinamojo M. A. kaltė įrodyta teisme apklaustų liudytojų ir ištirtų įrodymų visuma.

Teisme apklausiamas nukentėjęs D. P. parodė, kad 2022 m. kovo 26 d. buvo koncerte su draugais, juos namo nuvežė, o tada patys važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Buvo apie 23.00 val. vakaro, kelio sąlygos buvo normalios, kelias sausas, nelijo, matomumas buvo geras, rūko nebuvo. Automobiliu „Opel Vectra“ važiavo jis ir žmona, kuri vairavo, link Kauno nuo (duomenys neskelbtini). Žmona atsargi vairuotoja. Ji pravažiavo po tiltu, suko link Vilniaus krypties ir sustojo prie sankryžos, pasižiūrėti, ar nėra automobilių. Buvo aplinkui tuščia, iš kairės pusės nebuvo jokio automobilio, jis dar pats pažiūrėjo. Ji pajudėjo ir važiavo, buvo įjungtas jau gal 3–4 bėgis ir tada įvyko smūgis pirmoje kelio juostoje. Nuo sankryžos buvo nuvažiavę ne mažiau nei 100 metrų. Avarijos vieta žinoma, kur viskas įvyko. Automobilių susidūrimo smūgio vieta iki šiol nesuremontuota. Buvo jau pilnai įsilieję į srautą, kai gavo į automobilio galą smūgį, kuris buvo toks stiprus, kad galvojo, kad kažkas sprogo, nes žiro stiklai, pakilo kapotas, jis buvo šoko būsenoje. Prašė padėti ištraukti iš automobilio žmoną. Jų automobilis dar sukosi nuo smūgio, trenkėsi į atitvarus. Jis išlipo pats iš automobilio, po to žmoną pernešė į kitą automobilį ant rankų, sustojo padėti kiti žmonės, buvo tarp jų ir baltarusiai. Ikiteisminio tyrimo metu viską pasakė teisingai, gal detalių visų dabar nepamena, dėl nuvažiuotų metrų tiksliau nepasakys. Kitą automobilį matė tolumoje. Kaltininką matė ligoninėje klinikose, jis elgėsi agresyviai, jis keikėsi, jis reikalavo jį išleisti, nes jis važiuoja toliau gerti. Tai buvo kaltinamasis M. A.. Kol buvo ligoninėje, atėjo policijos pareigūnai, jiems buvo pasakyta, kad 2,52 promilės nustatyta kaltinamajam girtumas. Pilnai palaiko savo civilinį ieškinį bei prašo priteisti negautas pajamas. Žinojo tą sudėtingą sankryžą, ten esame važiavę ne kartą, tada kelias buvo tuščias. Jis kvietėsi avarijų ekspertą, kuris viską įvertino ir nurodė, kad tas automobilis BMW turėjo važiuoti apie 170 km/h greičiu.

Nukentėjusioji A. P. teisme apklausiama parodė, kad tą vakarą buvo koncerte, kuris baigėsi apie 22.00 val. Nuvežė namo draugus ir patys vyko namo. Automobilį „Opel Vectra“ vairavo ji, abu su vyru buvo užsisegę saugos diržus, vykome (duomenys neskelbtini) keliu, kilome į „(duomenys neskelbtini)“ kelią ir sankryžoje pasuko Vilniaus kryptimi, toliau nieko neatsimena. Kelio danga tada buvo sausa, matomumas geras, nelijo, nesnigo. Užkilus į kalniuką sustojo, į kairę pusę žiūrėjo, bet ten automobilių nebuvo. Kelias matėsi aiškiai, naktis buvo aiški, jokių automobilio šviesų nematė, o kelias pats buvo apšviestas. Ji buvo tikra, kad kitų automobilių kelyje nėra, todėl įvažiavo į pirmą juostą. Vairuoto automobilio mechaninė pavarų dėžė. Vyras paragino važiuoti, o ir pati tikrai matė, kad kitų mašinų nėra, galima važiuoti. Atsimena, žiūrėjo į kairę ir ten buvo tuščia, todėl įvažiavo į pagrindinio kelio pirmą juostą, kažkiek pavažiavo ir viskas - atsibudo ligoninėje kažkur po trijų parų. Savo civilinį ieškinį pilnai palaiko, viskas jame surašyta teisingai, likę po to avarijos pasekmės – galvos svaigulys, vairavimo baimė, regėjimas pablogėjo, kraujas galvoje neišsiskaidęs, dėl to svaigsta galva.

Liudytoja L. K. teisme apklausiama parodė, kad datos nepamena, važiavo tada su šeima pro Kauną, buvo vėlus metas, važiavo jau link „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus kryptimi, pamatė kito automobilio šviesas už jų. Tas automobilis jiems signalizavo. Ji sėdėjau automobilyje priekinėje keleivio pusėje, automobilį vairavo jos sutuoktinis, o gale buvo vaikai. Sutuoktinis vos spėjo persirikiuoti iš antros eismo juostos į pirmą juostą, nors jie važiavo apie 100 km/h greičiu, bet ta iš nugaros juos aplenkusi mašina pralėkė pro juos antra juosta kaip pro stovinčius, tokiu dideliu greičiu ta mašina pro pralėkė. Ji matė, kad tai tamsios spalvos BMW automobilis nuvažiavo tolyn ir tada toliau priekyje jis tiesiog „išsitaškė“. Jie privažiavo prie įvykio vietos ir pirmoje juostoje sustojo bei išlipę nuėjo pažiūrėti, kas ten atsitiko. Pamatė automobilį VW Touran, ten žmonės kalbėjo rusiškai, ir dar matė kaip ten moteris dejavo, vyras jos sakė: „mes sprogome“. Kažkokie ten buvę baltarusiai moterį paguldė į savo mašiną, o automobilis Opel buvo kairėje sudaužytas, toliau dešinėje buvo tas BMW, atvyko gaisrinė, greitoji pagalba – jos dvi buvo. Jai buvo šokas, nes to BMW greitis buvo labai didelis, tokio greičio nebuvo gyvenime mačiusi, tik po to namuose suvokė, kad tas BMW į juos būtų atsitrenkęs, jei nebūtų spėję pasitraukti. Liudytojos automobilis VW Passat. Ji ten pat suprato, kad BMW yra kaltininkas ir jis buvo girtas. Tas BMW automobilis važiavo labai greitai, jis mėtėsi po kelią, liudytoja iš karto suprato, kad jis ką nors užkabins, iš karto suprato, kad jo vairuotojas važiuoja girtas, nes mėtėsi po kelią į visas puses. Susidūrimo momento nematė, tik matė tamsoje mirguliuojant šviesas. Automobiliai į tilto atitvarus trenkėsi. Pamanė, kad tas BMW išsitaškė, o pasirodo, jis kabino kitą automobilį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, 253 straipsniu, teismas balsu perskaitė L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 63–64), kur ji parodė, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 22.30 val. ji važiavo automobiliu "VW Passat", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos sutuoktinis. Kartu automobilyje važiavo du pilnamečiai vaikai. Sėdėjo ant priekinės automobilio keleivio sėdynės. Buvo tamsus paros metas, važiavo nuo Marijampolės kryptimi link Kauno miesto. Pamena, kad pravažinėjo (duomenys neskelbtini) ir važiavo link kelio A1. Vyro vairuojamas automobilis važiavo antra eismo juosta, kai pastebėjo, kaip kitas automobilis, atvažiuojantis jiems iš galo, šviesomis signalizavo. Vyro vairuojamo automobilio važiavimo greitis tuo metu galėjo būti apie 95-100 km/h, kai jis persirikiavo į pirmąją eismo juostą, o antra eismo juosta, pro jas lyg pro stovinčius, labai didžiuliu greičiu, pralėkė tamsios spalvos automobilis. Pamena, kad vyras pasakė, jog tai buvo "BMW" automobilis. Toliau buvo kelio išsišakojimas, tai ji labai išsigando bijodama, kad pro jas didžiuliu greičiu pralėkęs automobilis gali būti nesuvaldytas. Jie važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jas aplenkęs automobilis "BMW". Aiškiai matė, kad tas automobilis tiesiog mėtėsi po kelio važiuojamąją dalį, nes aiškiai matėsi žibintų šviesos. Pamena, kad pravažiavo prekybos centrą (duomenys neskelbtini) ir važiavo kryptimi link Vilniaus. Aiškiai matė tolumoje, ant tilto per upę, "lakstančias po kelią" automobilio žibintų šviesas, o tada didžiulis kaip dūmų ar dulkių debesis, nes automobilis trenkėsi kairėje kelio pusėje, žvelgiant jų automobilio judėjimo kryptimi, į kelio atitvarus. Tą akimirką pagalvojo, kad tai bus "BMW" automobilis, kuris jas aplenkė. Tuo momentu, kai visa tai matė, jų automobilis buvo, maždaug ties viaduku link pramogų centro (duomenys neskelbtini), o visas įvykis buvo ant tilto per upę. Atstumas nuo automobilio, kuriame važiavo iki įvykio vietos, galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) metrų. Jos privažiavo prie įvykio vietos, vyras sustabdė automobilį ties įvažiavimu į kelią A1 nuo (duomenys neskelbtini), t.y. pastatė automobilį taip, kad sulaikyti kitas transporto priemones atvažiuojančias nuo (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo į kelio važiuojamojoje dalyje esančius automobilius. Paskubomis išlipo iš automobilio, nubėgo kažkiek į priekį. Pribėgo prie automobilio "Touran", baltarusiškais valstybiniais numeriais, ant kurio galinės automobilio sėdynės gulėjo moteris, jos galvą laikė vyras. Aplink vaikštinėjo rusiškai kalbantys vyrai - keturi ar penki. Pradžioje pagalvojo, kad tarp tų vyrų yra automobilio "BMW" vairuotojas. Bet paaiškėjo, kad ne. Užsieniečių automobilyje buvo be sąmonės paguldyta moteris, kuri dejavo. Ji nesitraukė nuo tos moters ir iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino 112, kvietė medikus. Matė, kad gerokai toliau stovi apgadintas ir matytas automobilis "BMW". Visą laiką bendravo telefonu su operatore, ji klausinėjo apie nukentėjusios moters būklę. Kai atvyko priešgaisrinės gelbėjimo stoties pareigūnai, medikai, matė, kad iš automobilio "BMW" vairuotojo vietos buvo ištrauktas vyras, uždėtas kaklo įtvaras, paguldytas į medikų automobilį. Kiek vėliau nuėjo prie sugadinto "BMW" automobilio. Įvykio vietoje kalbėjosi su gaisrininkais, kurie sakė, kad automobilio "BMW" vairuotojas visiškai girtas buvo. Su šiuo vaikinu nebendravo. Matė, kad eismo įvykio vietoje buvo sugadintas automobilis "Opel", kuriuo, kaip išsiaiškino, važiavo vyras su žmona. Būtent ta moteris ir gulėjo kitoje transporto priemonėje be sąmonės. Kaip įvyko pats eismo įvykis, t.y. koks buvo jo kilimo mechanizmas, nematė, nes buvo tamsus paros metas ir automobilis, kuriuo važiavo, buvo ganėtinai toli nuo įvykio vietos. Vyras, kuris laikė moters galvą, sakė, jog manė, kad sprogo automobilio, kuriame jis važiavo, padanga. Jam pasakė, kad į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Vyrui tai sukėlė didžiulę nuostabą, nes kaip matė, jis to nesuvokė klausdamas "į jas atsitrenkė?".

Specialistas T. P. apklausiamas teisme pilnai patvirtino 2023 m. gegužės 31d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal ją paaiškino, kad prieš skysčių išsiliejimą buvo nustatyta tikėtina eismo įvykio vieta. Po smūgio automobilių skysčiai išsilieja toliau, bet smūgis įvyksta ankščiau. Tikėtinos automobilių padėtys kelio atžvilgiu yra parodytos paveikslėlyje, kurio numeris yra penktas. Čia yra tikėtina vieta pagal išbėgusius skysčius, o pagal kitus objektyvius duomenis nustatyti negalime. Programoje buvo pažymėti duomenys ir tokiu būdu padėtys nustatytos pagal išbėgusius skysčius. Susidūrimo metu skysčiai jau pradeda bėgti pačioje pradžioje ir todėl parašyta, kad prieš eismo įvykio vietos išsiliejusius skysčius. Pradžia įvykio vis tiek bus prie pat susidūrimo ir skysčių išsiliejimo vietos. Net jeigu keistųsi įvykio vietos pradžia, BMW automobilio greitis nesikeistų, nes automobilio apgadinimai nesikeičia. BMW greitis kaip buvo nustatytas yra parašytas išvadoje. Siekiant nustatyti kokiu greičiu automobilis važiavo ir nustatant kokiu greičiu atsitrenkė į Opel ir Opel atsitrenkė į atitvarą atliekant modeliavimą pagal sugadinimą. BMW greitis nustatomas įvertinant sugadinimus abiejų automobilių padarytus ir apskaičiuojamas gaunama išvadoje nurodytas greitis. Tyrimo medžiagoje buvo nurodyta, koks buvo atitvaras ir kaip apgadintas įvykio metu automobilis. Įvykio vieta ženkliai kitokia nebus, tik tikėtina, kad gali šiek tiek skirtis, o tai bus apie centimetrus gal 10 cm. Tokie maži skirtumai neturės įtakos, nes greitis išliks toks pats, kurio paklaida gali būti gal apie 5 km/h. Specialistas pats formulių nebraižo, tik veda duomenis į sistemą, kuri juos sumodeliuoja. Kuo yra didesnis greitis, tuo yra didesni automobilių sugadinimai ir automobilių nučiuožtas kelias po smūgio. BMW automobilio greitis nustatytas pagal apgadinimus ir tai nieko nekeistų. Opel automobilis susidūrimo momentu judėjo, jis nebuvo statiškas. Opel automobilio greitis buvo nustatytas atliekant modeliavimą. Buvo paimtas įvažiavimas į pagrindinį kelią momentas Opel automobilio, nuo to kaip pagal faktą kelias eina. Priimti tokie duomenys, kad jis ten sustojo. Kitokių duomenų nebuvo.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2022 m. kovo 26 d., apie 22.45 val. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „Alcotest Drager", Nr. (duomenys neskelbtini)“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 22.45 val., nustatytas 1,86 promilių neblaivumas (girtumas), antru patikrinimu 23.01 val., nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, įvažiavo į transporto priemonę „Opel“, kurią vairavo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonėje „Opel“ važiavo keleivis D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Visi trys asmenys pristatyti į LSMUL KK SPS. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 2 d. (tomas Nr. 1 b.l. 1-4)

2022 m. kovo 27 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – A1 kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kairė (duomenys neskelbtini) kilometras 213 m. Duomenims rinkti naudotas bepilotis orlaivis. (tomas Nr. 1 b.l. 13-17)

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. tikslu atlikti papildomus eismo įvykio vietos matavimus, kartu su Kauno AVPK KTV objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus Trasologinių tyrimų poskyrio vyresniuoju specialistu Daiviu Ražu bei Kauno AVPK KTV Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialiste E. N. buvo nuvykta A1 kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kairė (duomenys neskelbtini) kilometras (duomenys neskelbtini) m., kur naudojant, bepilotį orlaivį (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), atlikti matavimai, daromos fotonuotraukos, kurias apdorojus sudaryta ortomozaika bei schema. Pridedama: 1. Ortomozaika 1 vnt., 2. Schema 2vnt. (tomas Nr. 1 b.l. 26-29)

2022 m. kovo 27 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis ''Opel'' valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , valdytojas savininkas A. P., fiksuoti automobilio apgadinimai, sudaryta fotolentelė. (tomas Nr. 1 b.l. 30-32)

2022 m. kovo 27 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis ''BMW'' valst. nr. (duomenys neskelbtini) , valdytojas savininkas M. A., fiksuoti automobilio apgadinimai, sudaryta fotolentelė. (tomas Nr. 1 b.l. 38-40)

2022 m. birželio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. P. gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta: žaizda veide, nubrozdinimai, dešinio stipinkaulio lūžis, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, dešiniųjų V-VIII, kairiųjų VI bei VIII šonkaulių lūžiai, dešinio stipinkaulio lūžis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (tomas Nr. 1 b.l. 75-77)

2022 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog D. P., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuotas kairės pusės VIII-to šonkaulio priekinio galo lūžis, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto eismo įvykio metu 2022-03-26. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui. (tomas Nr. 1 b.l. 84-85).

Kaip nustatyta iš neblaivumo nustatymo akto, alkotesteriu Alcotest „Drager“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 26 d. 22.45 val. M. A. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, o antru patikrinimu 23.01 val. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 8).

2022 m. kovo 28 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. A. 2022 m. kovo 26 d. 23.40 val. paimtame kraujo mėginyje nustatyta 2,21 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 102).

2023 m. gegužės 31d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „BMW 320D“ ir automobilio „Opel Vectra“ susidūrimo mechanizmas, tikėtina, buvo toks. Apie 166 km/h greičiu judantis automobilis „BMW 320D“, vairuojamas M. A., priekinės dalies dešine puse (žibinto sritimi) trenkėsi į automobilio „Opel Vectra“, vairuojamo A. P., galinės dalies kairę pusę. Susidūrimo metu tarp automobilio „BMW 320D“ priekinės dalies plokštumos ir automobilio „Opel Vectra“ galinės dalies plokštumos buvo smailus kampas, atviras link automobilio „BMW 320D'' kairiojo šono (tikėtina transporto priemonių išsidėstymas grafiškai pavaizduotos tiriamosios dalies 5 pav.). Smūgio metu automobilis „Opel Vectra'' buvo bloškiamas į priekį) ir sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę judėjo link dešinėje kelio pusėje esančio atitvaro ir, automobilis „Opel Vectra“ judėdamas apie 137 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse trenkėsi į dešinėje kelio pusėje esantį atitvarą. Automobilis „Opel Vectra“ atsitrenkimo metu buvo atblokštas nuo dešinėje kelio pusėje esančio atitvaro, ėmė suktis prieš laikrodžio rodyklę ir judėti link kairėje kelio pusėje esančių atitvarų. Persislinkęs į kairę kelio pusę automobilis „Opel Vectra“ kontaktavo su ten esančiais atitvarais ir toliau sukosi prieš laikrodžio rodyklę, kol sustojo padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio vietos ortomozaikoje. Automobilis „BMW 320D“ po smūgio į automobilį „Opel Vectra“, nukrypo į kairę kelio pusę ir atsitrenkė į ten esantį atitvarą, dėl ko pakeitė savo judėjimo kryptį ir ėmė judėti į dešinę kelio pusę link ten esančio atitvaro. Atsitrenkęs į kelio dešinėje pusėje esantį atitvarą automobilis „BMW 320D“ toliau tęsė judėjimą į priekį palei šį atitvarą, kol galiausia sustojo padėtyje, matomoje eismo įvykio vietos ortomozaikoje.

Žiūrint automobilių judėjimo kryptimi link Vilniaus, automobiliai „BMW 320D" ir „Opel Vectra“ susidūrė, tikėtina, pirmoje eismo juostoje prieš eismo įvykio vietos plane užfiksuotus išsiliejusius skysčius. (transporto priemonių susidūrimo vieta grafiškai pavaizduota tiriamosios dalies 5 pav.)

Automobilis BMW 320D“ prieš pat atsitrenkimą į automobilį „Opel Vectra'' judėjo, tikėtina, apie 1 66 km/h greičiu. Tikėtina, kad automobilis „Opel Vectra“ prieš pat susidūrimo judėjo, apie 53 km/h greičiu.

Buvusioje kelio eismo situacijoje grėsmė eismo saugumui kilo tuo momentu, kai automobilis „BMW 320D“ vairuojamas M. A., priartėjo prie į pagrindinį kelią įvažiavusio ir ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta judėjusio automobilio „Opel Vectra“ iki tokio atstumo, kada automobilio „BMW 320D“ vairuotojas nebeturėjo techninės galimybės sumažinti greičio iki priekyje jo važiavusio automobilio „Opel Vectra“.

Sprendžiant iš atlikto tyrimo rezultatų nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Opel Vectra'' vairuotoja buvusioje kelio eismo situacijoje sukėlė grėsmę eismo saugumui.

Automobilio „BMW 320D“ vairuotojas važiuodamas apskaičiuotu 166 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į automobilį „Opel Vectra“ laiku mažindamas vairuojamos transporto priemonės greitį, taip pat jeigu automobilio „BMW 320D“ vairuotojas būtą važiavęs didžiausiu leistinu 90 km/h greičiu, tai šio automobilio vairuotojui net ir nestabdant ir nekeičiant judėjimo krypties susidūrimas su automobiliu „Opel Vectra'' nebūtų įvykęs.

Automobilio „Opel Vectra“ vairuotojai, prieš pradedant įvažiuoti į pagrindinį kelią, praleidus jai iš kairės pagrindiniu keliu tikėtina, apie 166 km/h greičiu artėjusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį „BMW 320D“, šis eismo ¡vykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs.

Automobilio „BMW 320D“ vairuotojo M. A. veiksmai, — važiuodamas, tikėtina, apie 166 km/h greičiu, viršijo eismo įvykio vietoje didžiausią leistiną 90 km/h greitį, dėl ko atsitrenkė į pagrindinį kelią įvažiavusį ir ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta judėjusį automobilį „Opel Vectra'', vairuojamą A. P., kada automobilio „BMW 320“ vairuotojui važiuojant didžiausiu leistinu 90 km/h greičiu, automobilio net ir nestabdant, ir nekeičiant judėjimo krypties susidūrimas su automobiliu „Opel Vectra“ nebūtų įvykęs, — techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Jeigu automobilio „Opel Vectra“ vairuotoja A. P. prieš pradėdama įvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią kryptimi link Vilniaus, susidariusioje kelio eismo situacijoje turėjo objektyvią galimybę nustatyti, kad link jos iš kairės ((duomenys neskelbtini)) apie (duomenys neskelbtini) m atstumu pagrindiniu keliu Kaunas-Vilnius artėjančio automobilio „BMW 320D, vairuotojas važiuoja žymiai viršydamas didžiausią leistiną 90 km/h greitį, tai jos veiksmai, - važiavo į pagrindinį kelią, kada tai daryti buvo nesaugu, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. (tomas Nr. 3 b.l. 98-110)

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų šių požymių buvimą. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose KET (eismo įvykio metu galiojo 2008 m. liepos 16 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 768 redakcija). Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo).

Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011). Jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-98-628/2022 pateiktas išaiškinimas dėl tinkamo įstatymo taikymo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t.y. tai, kad ši nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama idealioje sutaptyje kartu su BK 281 ¹ straipsnio 1 dalimi, jeigu asmeniui nustatytas daugiau kaip 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. A. pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino. Kaltinamasis M. A. savo kaltę šioje dalyje pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, nors teigė, kad išgėrė tik 4 skardines alaus. Tai, kad kaltinamasis M. A. įvykio metu buvo neblaivus bei neblaivus vairavo automobilį, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir neblaivumo nustatymo aktas,iš kurio matyti, kad alkotesteriu Alcotest „Drager“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 26 d. 22.45 val. M. A. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, o antru patikrinimu 23.01 val. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 8). Taip pat ir 2022 m. kovo 28 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad M. A. 2022 m. kovo 26 d. 23.40 val. paimtame kraujo mėginyje nustatyta 2,21 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 102).

Nors M. A. kaltinimo dalį dėl BK 281 straipsnio 2 dalies ginčijo, nurodydamas, kad tai nukentėjusios vairuotas Opel automobilis staiga įvažiavo į jo važiuojamąją kelio dalį ir jam užtvėrė kelią, tačiau tokia kaltinamojo pozicija laikytina tik atitinkamai pasirinkta gynybinė versija, kurios nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji A. P. ir D. P. analogiškai parodė, kad privažiavus prie įvažiavimo į kelią A1, jie pilnai sustojo, ir pažvelgę į kairę pusę įsitikino, kad niekas iš ten neatvažiuoja, ir tik tuomet įvažiavo į pirmą eismo juostą važiuoti Vilniaus kryptimi. Kaip seka iš nukentėjusiojo D. P. parodymų, Opel automobilį vairuodama jo žmona didino greitį, važiavo pirma eismo juosta, kaip nedaug tenuvažiavus pajuto didelį smūgį. Tai, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis „BMW 320D“ važiavo dideliu greičiu, patvirtino ir teisme apklausta liudytoja L. K., kuri parodė, kad jų automobilį aplenkęs BMW važiavo labai dideliu greičiu pro juos lyg pro stovinčius. Didelį automobilio „BMW 320D“ greitį įvykio metu patvirtina ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir apžiūrėta tokios plačios apimties pagal automobilių duženas bei išsiliejusius skysčius įvykio vieta (1 t., b.l. 13-17), kad jos papildomiems matavimams buvo pasitelktas bepilotis orvlaivis bei sudaryta ortomozaika ir schema ( 1 t., b.l 26-29). Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai bei užfiksuoti jų sugadinimai (1 t., b.l. 30-32, 38-40). Šiais aukščiau paminėtai įrodymais rėmėsi ir specialistas T. P., kuris teisme apklausimas pilnai patvirtino 2023 m. gegužės 31d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 98-110), bei pagal ją paaiškino, kad tikėtina eismo įvykio vieta nustatyta prieš skysčių išsiliejimą, ir net jeigu keistųsi įvykio vietos pradžia, BMW automobilio greitis nesikeistų, nes automobilio apgadinimai nesikeičia. Kaip matyti iš pačios specialisto išvados, nustatyta, kad prieš atsitrenkdamas į Opel Vectra automobilį, kuris buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią ir judėjo apie 53 km/h Vilniaus kryptimi, automobilis BMW 320D judėjo apie 166km/h greičiu. Įvertinus faktą, kad įvykio metu kaltinamasis M. A. buvo neblaivus bei ženkliai viršijo leistiną greitį, darytina pagrįsta išvada, kad dėl tokios savo būklės jis negalėjo realiai įvertinti ne tik aplinkos, bet ir atstumų tarp automobilių, dėl ko sukėlė grėsmę eismo saugumui bei kilo avarija. Kadangi būtent kaltinamojo neatsargūs veiksmai jam neblaiviam vairuojant automobilį, kuris judėjo apie 166 km/h greičiu, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o kilę padariniai, t. y. nukentėjusiųjų A. P. ir D. P. sužalojimai, yra tiesioginė jo sukelto eismo įvykio pasekmė, todėl M. A. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. Nors kaltinamasis ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad M. A. 2022 m. kovo 26 d. apie 22.45 val. Kaune, keliu A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kaire kelio puse, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „BMW 320D", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo Klaipėdos link Vilniaus, ties (duomenys neskelbtini) kilometru pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127, 128 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager“, Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, važiavo viršydamas visoms transporto važiavo viršydamas visoms transporto priemonėms nurodytą leidžiamą važiuoti ne didesnį kaip 90 km/h greitį, važiuodamas apie 166 km/h greičiu, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės trenkėsi į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį "Opel Vectra", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris po smūgio buvo bloškiamas į priekį ir sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę dešine puse trenkėsi į dešinėje pusėje esantį atitvarą, po to buvo atblokštas ir ėmė suktis prieš laikrodžio rodyklę, kol sustojo; o jo vairuojamas automobilis „BMW 320D" po smūgio nukrypo į kairę kelio pusę ir atsitrenkė į ten esantį atitvarą, dėl to pakeitė savo judėjimo kryptį ir ėmė judėti į dešinę kelio pusę link ten esančio atitvaro, o atsitrenkęs į jį, toliau tęsė judėjimą palei šį atitvarą, kol galiausiai sustojo, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Opel Vectra" vairuotojai A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui D. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tarp M. A. sukelto eismo įvykio kilimo mechanizmo ir nukentėjusiųjų A. P. ir D. P. šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių (sveiktos sutrikdymo masto nustatymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, M. A. pažeidė KET 14 ir 127, 128 punktų reikalavimus, ir šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių nukentėjusiems A. P. ir D. P. kilimo sąlyga. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl bausmės paskyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas (tomas Nr. 2 b.l. 59), psichiatrinis gydymas, įskaita- neįtrauktas (tomas Nr. 2 b.l. 42), priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neįtrauktas (tomas Nr. 2 b.l. 45). Jis dirba, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą.

Teismas, skirdamas M. A. bausmę, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę ir turtinę padėtį, ir sprendžia, kad M. A. skirtina bausmės rūšis – bauda, atitinkamai parenkant jos dydį. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo menkus pragyvenimo šaltinius, artimas minimaliam dydžiui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam M. A. klausimą ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, per penkerius metus nebaustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam pagrįstai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė dviejų nukentėjusiųjų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytos padarytos nusikalstamos veikos M. A. pripažino pilnai, tačiau neigė kaltę dėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo. Jis yra teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, šeimyninę situaciją, todėl apibendrinus virš išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į proporcingumo principą, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatytinas mažesnis nei jo vidurkis – 2 (dveji) metai (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami.

Įvykio metu kaltinamojo M. A. vairuota ir pačiam kaltinamajam faktiškai priklausanti transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl ji yra konfiskuotina.

V. Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 2264,09 eurų turtinės žalos ir 700 eurų atstovavimo išlaidų (tomas Nr. 2 b.l. 158,159). Nukentėjęs D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų atstovavimo išlaidų. (tomas Nr. 2 b.l. 152,153)

AB "Lietuvos draudimas" pateikė informaciją apie tai, kad ne ginčo tvarka yra pasiruošęs išmokėti išmokas. (tomas Nr. 3 b.l. 33).

Kaip nustatyta iš nukentėjusios A. P. pareikšto civilinio ieškinio bei prie jo pateiktų priedų, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji vartojo vaistus ir atliko medicininius tyrimus, kuriems išleido 330,05 Eur. Dėl patirtų sužalojimų A. P. buvo nedarbinga 128 dienų 2022 m. kovo – rugpjūčio mėnesiais, todėl dėl nedarbingumo neteko 1234,04 Eur pajamų. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, gydymo įstaigoje buvo prakirpti ir nepataisomai sugadinti A. P. violkėti drabužiai, kurių bendra vertė nurodoma 500 Eur, bei sudužo automobilyje buvę akiniai nuo saulės „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė nurodoma 200 Eur. Teismas neturi priežasčių abejoti tokia nukentėjusios A. P. nurodoma patirta turtine žala, kadangi ji grindžiama prie civilinio ieškinio pridedamais priedais, todėl ši A. P. civilinio ieškinio dalis tenkinama pilnai, bendrą 2264,09 Eur dydžio turtinę žalą priteisiant atlyginti iš civilinio atsakovo AB“Lietuvos draudimas“.

Dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas įvertina nukentėjusiems padarytus sveikatos sužalojimus. 2022 m. birželio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. P., nustatyta: žaizda veide, nubrozdinimai, dešinio stipinkaulio lūžis, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, dešiniųjų V-VIII, kairiųjų VI bei VIII šonkaulių lūžiai, dešinio stipinkaulio lūžis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (tomas Nr. 1 b.l. 75-77)

2022 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog D. P., konstatuotas kairės pusės VIII-to šonkaulio priekinio galo lūžis, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto eismo įvykio metu 2022-03-26. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui. (tomas Nr. 1 b.l. 84-85).

Nors abiems nukentėjusiems konstatuotas tas pats sveikatos sutrikdymo mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, kaip matyti iš specialistų išvadų, aptariamo įvykio metu nukentėjusioji A. P. patyrė daugiau traumų, be to, kaip nustatyta ir prie civilinio ieškinio pateiktų medicininių dokumentų, jai nustatyti liekamieji reiškiniai, tiesiogiai susiję su įvykio metu patirtais sužalojimais.

Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent M. A. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta abiejų nukentėjusiųjų A. P. ir D. P. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Įvertinus byloje esančias specialistų išvadas, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų abu nukentėjusieji patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat ir dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų jiems buvo apribotos bendravimo galimybės, nukentėjo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens - M. A.- kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, sveikatą, pajamas, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius abiejų nukentėjusiųjų sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, bei įvertinus virš išanalizuotus duomenis apie civilinius ieškinius, teismas A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 10 00Eur, o D. P. civilinį ieškinį mažina iki 5000Eur.

Nukentėjęs D. P. teismui pateikė prašymą bei duomenis, jog jis dėl teisnių paslaugų, kurios jam buvo reikalingos ikiteisminiame tyrime, civiliniam ieškiniui paruošti bei atstovauti teisme, turėjo 1000 eur išlaidų, pateikia sąskaitą už teisines paslaugas ir pavedimo kopiją. Nukentėjusioji A. P. pateikė prašymą apmokėti jos turėtas 700 Eur atstovavimo išlaidas už atstovo paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminiame nagrinėjime bei prideda pinigų priėmimo kvitus prie civilinio ieškinio.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į nukentėjusiųjų A. P. ir D. P. pateiktus civilinius ieškinius ir jų priedus, abiejų nukentėjusiųjų atstovo advokato darbą teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminiam tyrime, teismo manymu, nukentėjusiųjų patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos nukentėjusiųjų būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, todėl iš kaltinamojo išieškotinos proceso išlaidos, kurias šioje byloje turėjo nukentėjusieji A. P. ir D. P..

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. buvo paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas (tomas Nr. 2 b.l. 88-90), specialiosios teisės sustabdymas (tomas Nr. 2 b.l. 93-95), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti panaikintinos, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 13 d.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. A. priklausančiam turtui – automobiliui „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o tuomet panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo, garso, dokumentų įrašais, esantys byloje (1 t., b.l. 15; 2t., b.l. 16; 3 t., b.l. 111, 112), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

M. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje (2 t., b.l. 92), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ“Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 283 straipsniu, 286 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti 200 MGL (10 000,00 Eur) dydžio bauda.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 100 MGL (5 000,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę M. A. paskirti 200 MGL (10 000,00 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti M. A. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Nukentėjusios A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 10000,00Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 2264,09 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 9 cnt.) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusios A. P. naudai iš M. A. priteisti 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo D. P. naudai iš M. A. priteisti 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. paskirtas kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. A. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 13 d.

M. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje (2 t., b.l. 92), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybės naudai konfiskuoti automobilį M. A. priklausantį automobilį „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. A. turtui – automobiliui „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o tuomet panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo, garso, dokumentų įrašais, esantys byloje (1 t., b.l. 15; 2t., b.l. 16; 3 t., b.l. 111, 112), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).