- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-1913-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00054-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- I. R., J. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22202-1084/2020 pagal ieškovių I. R. ir J. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. B. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės I. R. ir J. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos iškeldinti atsakovę A. B. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4361-1084/2020, ieškovių patikslintas ieškinys patenkintas visiškai: nuspręsta atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iškeldinti iš ieškovėms priklausančių patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymas atidėtas trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė A. B. 2020 m. liepos 10 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo peržiūrėti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4361-1084/2020. Atsakovė, šalindama teismo nustatytus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, teismui pateikė patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašoma panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-4361-1084/2020 nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė, kad dėl susilpnėjusios atminties nuo 2019 m. vasario 11 d. jai paskirta globa. Atsakovė pranešimą apie teismo posėdį, kuris vyko 2020 m. birželio 12 d., yra gavusi. Kadangi tuo metu jos sūnus buvo išvykęs į Šiaulius, ji pranešti sūnui neturėjo galimybės, o vėliau neprisiminė. Atsakovė nurodė, kad mobiliuoju telefonu naudojasi retai, naudotis juo nemoka, neturi kam skambinti. Į teismo posėdį, kuris vyko 2020 m. birželio 12 d., neatvyko, nes neprisiminė. Atsakovė teigė, kad jai paskirtas advokatas atsisako dirbti, paskutinį kartą pas jį buvo nuvykusi 2020 m. liepos 29 d. Ji neturėjo galimybės pateikti turimų dokumentų (sutartys dėl komunalinių atliekų išvežimo, apmokėtų paslaugų čekiai, gyvenant su A. K. parduoto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys), taip pat nebuvo apklausti liudytojai.
4. Ieškovės prašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Ieškovės nurodė, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ignoravo susitikimus su jai paskirtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatu ir su juo nesusisiekė, du kartus neatvyko į teismo parengiamuosius posėdžius, nenurodant neatvykimo priežasčių ir nepateikiant tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovė kelis kartus teikė prašymus dėl termino procesiniams dokumentams ir papildomiems rašytiniams įrodymams pateikti, tačiau nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų abejoti pateikto ieškinio dalyko pagrįstumu arba priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas buvo palankus atsakovei, kadangi suteikė jai teisę tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos naudotis ieškovėms priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu ieškovių sodyboje įsitaisė ir atsakovės sūnus, kuris ten atsivežė savo daiktus, o priėmus teismo sprendimą, prie ieškovėms priklausančių pastatų atsirado automobiliai, yra teršiama aplinka prie sodybos, degintos šiukšlės, kas kelia nekilnojamojo turto sunaikinimo pavojų. Tai rodo, jog atsakovė nesiruošia išsikelti ir atlaisvinti jai nepriklausančių pastatų, nesirūpina kito būsto radimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė serga šiuo metu ir liga sutrukdė jai atvykti į teismo posėdį ar laiku parengti procesinį dokumentą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji negavo procesinių dokumentų ar teismo šaukimų ir tokių aplinkybių neįrodinėja. Bylos duomenimis, visi procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai ir asmeniškai atsakovei. Atsakovė nepateikė duomenų, kad nekilnojamasis turtas, iš kurio ji iškeldinama, nuosavybes teise priklausytų jai, nepateikė nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų arba ieškovių nuosavybės teises nuginčijančio dokumento. Aplinkybė, kad ji gyveno nesusituokusi su ieškovių tėvu A. K., nesuteikė jai teisės nuolat naudotis svetimu nekilnojamuoju turtu. Atsakovės pateikti dokumentai apie nekilnojamojo turto pardavimą, nepatvirtina, kad gautos lėšos turi kokį nors ryšį su A. K. palikimu ir nesuteikia atsakovei nuosavybės teisės. Atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra visiškai neargumentuotas, o jos pateikti rašytiniai įrodymai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui. Atsakovė net nenurodė, kokią reikšmę pateikti dokumentai gali turėti priimtam sprendimui dėl iškeldinimo. Ieškovių manymu, atsakovės elgesys byloje turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, kadangi dėl netinkamo atsakovės elgesio teismo procesas užtruko, dėl ko turto savininkai neturėjo galimybės naudotis turtu, valdyti jį ir juo disponuoti. Atsakovė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo sprendimo pagrįstumu, o kadangi įstatymas gina nuosavybės teisę, šiuo atveju teismas apgynė turto savininkų teisę valdyti ir disponuoti nuosavu turtu. Bet kokių turtinių ar piniginių reikalavimų turėjimas, nėra pagrindas naikinti priimtą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi netenkino atsakovės A. B. pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4361-1084/2020, peržiūrėjimo, valstybei iš atsakovės priteisė 6,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Dėl galimybės byloje priimti sprendimą už akių. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 2 dalimi, atsakovei A. B. neatvykus į 2020 m. birželio 12 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį. Teismas nustatė, kad atsakovei ne tik buvo įteikti procesiniai dokumentai, bet ji buvo tinkamai informuota ir apie byloje paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius. Nors atsakovei buvo žinoma apie 2020 m. birželio 12 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, tačiau byloje nebuvo gautas atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Atsakovė jokių svarbių neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių, išskyrus tai, kad ji į posėdį neatvyko apie jį pamiršusi, nenurodė. Tuo tarpu aplinkybės, jog atsakovei buvo tinkamai pranešta apie vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, ji neneigė. Teismo šaukimas buvo išsiųstas ir atsakovės sūnui V. B. jo gyvenamosios vietos adresu bei buvo įteiktas vadovaujantis CPK nuostatomis, todėl ir atsakovės sūnus buvo tinkamai informuotas apie civilinėje byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pripažinęs, kad atsakovė į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių, sprendė, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
7. Dėl pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė konkrečių išnagrinėtam ginčui aktualių faktinių aplinkybių, kurios, atsakovės manymu, galėtų turėti reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nenurodė visų argumentų ir įrodymų, kurie yra susiję su byla. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių išnagrinėtai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas laikė, kad vien deklaratyvaus pobūdžio atsakovės nurodomos aplinkybės, jog, priimant sprendimą už akių, nebuvo apklausti liudytojai, nesudaro pagrindo spręsti dėl tokio sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių nagrinėjamu atveju reikšmingų aplinkybių, apie kurias būtų galima spręsti iš jos kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktų rašytinių įrodymų, ir kurios sudarytų pagrindą abejoti priimto teismo sprendimo pagrįstumu ir (ar) teisėtumu. Atsakovės nurodytų dokumentų nepateikimo faktas nesudaro pagrindo abejoti, kad teismas, atlikęs formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas, susipažinęs su atsakovės kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendė, jog jie niekaip nepatvirtina atsakovės nuosavybės teisių į ieškovių po tėvo mirties paveldėtą turtą ar atsakovės teisių minėtu turtu naudotis neribotą laiką, tokiu būdu ribojant šio turto savininkių – ieškovių, nuosavybės teises.
9. Teismas vertino, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti egzistuojant jos nuosavybės teisę į ieškovėms priklausančius ginčo statinius, ar spręsti apie egzistuojančią teisę jai ir toliau naudotis ieškovėms priklausančiu turtu. Atsakovė neįrodinėja nuosavybės teisės į ieškovėms priklausantį nekilnojamąjį turtą (tokios aplinkybės net nėra nurodytos atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose). Juo labiau atsakovės pateiktos pirkimo–pardavimo sutartys, atsakovei tokių aplinkybių net nenurodant, nesudaro pagrindo spręsti, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos lėšos galėjo būti panaudotos ieškovių tėvui priklausiusiam turtui ar su juo kitaip susijusios. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad nekilnojamasis turtas, iš kurio ji iškeldinama, nuosavybes teise priklausytų jai, taip pat, kad atsakovė nepateikė nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų arba ieškovių nuosavybės teises nuginčijančio dokumento.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vien šalyje paskelbtas karantinas ir Sveikatos apsaugos ministerijos Rekomendacijos atsakovės amžiaus žmonėms galėjo būti objektyvia priežastimi paskirti byloje papildomą parengiamąjį posėdį ir tik tada spręsti dėl sprendimo už akių priėmimo. Atsakovė karantino metu neturėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirūpinti tinkamu bylos nagrinėjimu, negalėjo teismui pateikti duomenų, kurie patvirtintų, jog jai šioje civilinėje byloje yra paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas, turintis atstovauti atsakovės interesus šioje byloje ir negalėjo pateikti tinkamo atsiliepimo į ieškinį.
10.2. Po susitikimo su atsakove, paskirtai advokatei kilo abejonės dėl jos psichinės sveikatos būklės, kadangi ji nesuprato susiklosčiusios situacijos, tačiau pati informavo, kad lankosi Kaišiadorių psichikos sveikatos centre. Užklausius šią įstaigą paaiškėjo, kad atsakovė serga lėtine progresuojančia psichikos liga ir psichikos būklė yra sutrikusi. Taigi, ir ši priežastis galėjo lemti atsakovės nesidomėjimą vykstančiu teismo procesu bei teisinės pagalvos ieškojimu.
10.3. Nei 2020 m. birželio 17 d., priimant sprendimą už akių, nei 2020 m. rugsėjo 15 d., priimant skundžiamą nutartį, į šalyje paskelbtą karantiną ir atsakovas amžiaus žmonių sveikatai dėl COVID-19 ligos kilusias rizikas nebuvo atsižvelgta, todėl tiek sprendimas už akių, tiek ir skundžiama nutartis priimta pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalį.
10.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino atsakovės gyvenimo ieškovių tėvui priklausiusiame name trukmės, jos amžiaus. Šie teisiškai reikšmingi faktai turėjo būti vertinami materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrai sugyventinių įgytą ir naudojamą turtą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.232 ir 3.234 straipsnių kontekste. Tai ypatingai aktualu šiuo atveju, kadangi pačios ieškovės neneigia atsakovės gyvenimo su ieškovių tėvu fakto. Tai, kad, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė visų kitų bylos aplinkybių kontekste niekaip neįrodo atsakovės teisinio pagrindo gyventi ir naudotis ieškovėms priklausančiu turtu, rodo, kad byloje padarytas materialinės teisės normos – CK 3.232 ir 3.234 straipsnių pažeidimas, dėl kurio neteisingai yra išspręsta byla. Atsakovė, byloje priėmus sprendimą už akių, neteko teisės byloje pareikšti priešieškinį, kad visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, būtų padalytas vieno sugyventinio reikalavimu, vadovaujantis CK 3.234 straipsnyje reglamentuota bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka.
Atsiliepimas
11. Ieškovės I. R. ir J. J. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Ieškovės per notaro biurą išsiuntė atsakovei pranešimą dėl svetimų patalpų atlaisvinimo dar 2019 m. rugsėjo 20 d., kuris įteiktas atsakovei asmeniškai 2019 m. rugsėjo 24 d., t. y. daugiau nei prieš metus. Patikslintas ieškinys dėl iškeldinimo, ieškinio priedai su teismo pranešimu atsakovei įteikti 2020 m. vasario 1 d., t. y. likus daugiau, nei pusantro mėnesiui iki karantino pradžios. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad atsakove turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasiruošti bylos nagrinėjimui. Atsakovė išsirinko kitą bylos vedimo taktiką – ignoruoti teismo posėdžius, neatvykstant į teismą, nepaklusti ieškovių reikalavimui atlaisvinti svetimą nekilnojamąjį turtą ir toliau be teisinio pagrindo naudotis svetimu turtu.
11.2. Vertinant atsakovės pasyvumo teismo procese (neatvykimas į posėdį ir procesinių dokumentų nepateikimas) priežastis, matyti, kad ne šalyje paskelbtas karantinas arba atsakovės sveikatos būklė sutrukdė atsakovei dalyvauti procese, o atsakovės asmeninis įsitikinimas bei nusistovėjusi pozicija neva ginčo statiniai priklauso jai nuosavybės teise.
11.3. Ginčo žemės sklypai ir statiniai priklausė mirusiam asmeniui asmeninės nuosavybės teise, tai buvo A. K. tėvų žemė, nuosavybės teise atkurta 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 pagrindu. Be to, bendras A. K. ir atsakovės gyvenimas nesuteikė atsakovei teisės į mirusiojo turtą. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių dokumentų ar rašytinių įrodymų, iš kurių galima būtų matyti minėto nekilnojamojo turto jos vardu įgijimo arba valdymo teisiniai pagrindai. Atsakovė taip pat ne tik neatvykdavo į teismo posėdžius be svarbių priežasčių, bet ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių sprendimo už akių neteisingumą ar asmens teisių pažeidimą.
11.4. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė ketina reikšti kažkokius reikalavimus, kuriuos ruošiasi įrodinėti liudytojų parodymais ir tokiu būdu pretenduoti į A. K. turtą, niekaip neįrodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra priimtas neįvertinus visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Priešingai, nėra jokių kliūčių atsakovės ketinamų reikalavimų pateikimui, nes tokie reikalavimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, spręsti tą klausimą galima atskirame procese, o ne byloje dėl iškeldinimo.
11.5. Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, įvertino atsakovės amžių, teismui pateiktus duomenis apie jos sveikatos būklę ir turimas sveikatos problemas, dėl ko savo iniciatyva CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu nutarė atidėti teismo sprendimo dalies dėl atsakovės išsikeldinimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
15. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovės (toliau – apeliantės) A. B. teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sprendimo už akių panaikinimo sąlygos.
16. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
17. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių apeliantės A. B. atžvilgiu priimtas vadovaujantis CPK 230 straipsnio 2 dalimi, jai neatvykus į 2020 m. birželio 12 d. 10.00 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį. Bylos duomenys patvirtina, to neginčija ir pati apeliantė, kad jai tiek teismo siųsti procesiniai dokumentai, t. y. patikslinto ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, tiek siųsti šaukimai ir pranešimai apie paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius, be kita ko, ir parengiamąjį teismo posėdį 2020 m. birželio 12 d. 10.00 val., buvo įteikti jai asmeniškai. Taigi, apeliantė buvo tinkamai informuota tiek apie pradėtą jos atžvilgiu teisminį procesą dėl iškeldinimo, tiek apie 2020 m. birželio 12 d. įvykusį parengiamąjį teismo posėdį (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu byloje duomenų apie tai, kad apeliantė būtų pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nėra.
18. Apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą, nurodo, kad 2020 m. birželio 12 d. parengiamasis teismo posėdis įvyko šalyje paskelbto karantino metu, dėl ko, atsižvelgus į jos amžių, tai turėjo būti objektyvia priežastimi paskirti kitą parengiamąjį teismo posėdį. Apeliantė taip pat teigia, kad šalyje paskelbto karantino metu ji neturėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirūpinti tinkamu bylos nagrinėjimu ir pateikti teismui duomenų apie jai paskirtą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatą. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka, kad 2020 m. birželio 12 d. parengiamasis teismo posėdis įvyko dar šalyje esant paskelbtam karantinui, tačiau jei apeliantė, iš tiesų, kaip ji teigia, neturėjo galimybės iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio pasitelkti atstovo, kuris atstovautų jos interesus nagrinėjamoje civilinėje byloje, ar saugojo savo sveikatą dėl šalyje plintančio viruso ir dėl to neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, ji, būdama apdairi ir rūpestinga, iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios privalėjo pateikti teismui prašymą dėl jo atidėjimo kitai datai ar prašymą, išreikšdama valią dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant. Minėta, kad byloje duomenų apie tai, kad tokie apeliantės prašymai byloje būtų gauti, nėra. Taigi, toks atsakovės elgesys yra neatsakingas, ko pasėkoje ji turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.
19. Aptariamu atveju nustačius, kad tiek teismo siųsti procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti tinkamai, tiek ji buvo tinkamai informuota apie 2020 m. birželio 12 d. 10.00 val. parengiamąjį teismo posėdį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių apeliantei neatvykus į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, esant ieškovių prašymui priimti sprendimą už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis).
20. Pažymėtina, kad vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Šiuo atveju nors formaliai ir egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, susijusi su asmens, prieš kurį priimtas toks sprendimas, pasyvumu, tačiau, teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra svarbi ir kita aplinkybė – teismo sprendimo už akių pagrįstumas, kuri savo esme ir turiniu yra svarbiausia. Vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
21. Akcentuotina ir tai, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo procesinių dokumentų laiku nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo ir operatyvumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingumo vykdymu (teisingu bylos išnagrinėjimu), o civilinio proceso įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus. Tik toks įstatymų taikymas užtikrina veiksmingą, o ne formalų teisės į teismą įgyvendinimą.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, taip pat konstatuota, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
23. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovių I. R. ir J. J. pareikštas patikslintas ieškinys dėl atsakovės A. B. iškeldinimo iš joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) yra grindžiamas tuo, kad ieškovių tėvas A. K. iki mirties, t. y. (duomenys neskelbiami), gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ginčo sodyboje, kurią ieškovės, po jo mirties, paveldėjo. Šiuo metu ginčo žemės sklypas ir jame esantys statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms. Atsakovių tėvui A. K. neatlygintinai leidus apeliantei gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name, o vėliau – naujai pastatyto gyvenamojo namo prieangyje, ieškovės įrodinėjo, kad tarp šalių susiklostė neterminuoti neatlygintiniai panaudos teisiniai santykiai. Tuo tarpu, mirus A. K., atsakovė atsisakė atlaisvinti pastatus ir palikti sodybą, kuria ji pastaruoju metu naudojasi kaip savo būstu.
24. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendime už akių, atlikęs formalų ieškovių pateiktų įrodymų vertinimą, pripažino, kad tarp šalių (apeliantės A. B. ir A. K. (o dabar ir ieškovių) susiklostę santykiai atitinka panaudos (neatlygintino naudojimosi daiktu) sutarties sampratą ir laikė, kad panaudos sutartis tarp šalių buvo neterminuota ir panaudos davėjų iniciatyva nutraukta 2019 m. gruodžio 25 d., t. y. praėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl ieškovių patikslintą ieškinį tenkino ir nusprendė iškeldinti apeliantę A. B. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovėms priklausančių patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
25. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė materialinės teisės normas (CK 3.232 ir 3.234 straipsniai), dėl kurio buvo neteisingai išnagrinėta byla ir priimtas nepagrįstas teismo sprendimas už akių, kadangi nebuvo įvertinta atsakovės gyvenimo ieškovių tėvui priklausiusiame name trukmė, jos amžius. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai ar jį naudojo bendrai, turi būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu, vadovaujantis CK 3.234 straipsnyje reglamentuota bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka.
26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolių teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014; kt.).
27. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad, nagrinėjant bylą dėl iškeldinimo, apeliantė yra teikusi teismui procesinius dokumentus, kuriuose yra pateikta ir jos pozicija dėl ieškovių pateikto ieškinio pagrįstumo. Iš pateikto apeliantės procesinio dokumento, kurį pirmosios instancijos teismas laikė atsiliepimu į ieškinį, matyti, kad apeliantė nesutiko su ieškovių argumentais, ir teigė, kad su ieškovių tėvu pragyveno daugiau kaip trisdešimt penkis metus, kartu dalyvaudavo jo giminaičių asmeninėse šventėse, t. y., nors apeliantė aiškiai ir neįvardino, tačiau byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš esmės nesutiko su ieškovių įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl tarp šalių susiklosčiusių materialių teisių santykių egzistavimo. Apeliantė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat teikė, jos nuomone, nurodytus argumentus pagrindžiančius įrodymus (pirkimo-pardavimo sutartis, komunalinių paslaugų tvarkymo sutartis ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs bylos, neanalizavęs konkrečių šalių ginčo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, tarp šalių susiklosčiusį materialinių teisių santykių turinį, pasisakydamas dėl apeliantės pateiktų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių pagrįstumui, laikė, jog jie nesudaro pagrindo spręsti egzistuojant atsakovės nuosavybės teisę į ieškovėms priklausančius statinius, iš kurių atsakovė yra iškeldinama teismo sprendimu, ar spręsti apie egzistuojančią teisę atsakovei ir toliau naudotis ieškovėms priklausančiu turtu.
28. Teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos. Nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą už akių, esant byloje pateiktiems prieštaringiems argumentams ir juos pagrindžiantiems įrodymams bei atlikęs formalų jų vertinimą, iš esmės nesiaiškino apeliantės ir ieškovių tėvo siejusių teisinių santykių, ginčo turto teisinio rėžimo, ieškovės lėšų panaudojimo ir pan. Nors nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantė iš esmės pati tinkamai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, t. y. neteikė išsamaus atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį ir kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aiškiai neišdėstė priimto sprendimo už akių nepagrįstumą patvirtinančių argumentų, tačiau bylos duomenys taip pat leidžia pagrįstai abejoti ir pačios apeliantės gebėjimu ginti savo pažeistas teises ar net suvokti jai kilsiančias teisines pasekmes. Apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nurodžiusi, kad turi atminties sutrikimų, jai yra paskirta globa ir prašė teismo kreiptis į gydymo įstaigą dėl įrodymų apie jos psichinę sveikatos būklę išreikalavimo. Tik apeliantei pasitelkus atstovą dėl skundžiamos nutarties apskundimo (suteikus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą), kartu su apeliantės atskiruoju skundu buvo pateiktas ir VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro 2020 m. spalio 20 d. raštas, iš kurios matyti, kad apeliantė daug metų serga lėtine progresuojančia psichikos liga – paranoidine šizofrenija. Taigi, yra pakankamas pagrindas abejoti apeliantės gebėjimu ne tik tinkamai apginti savo teises, bet ir suvokimu dėl jai galimai kilsiančių teisinių padarinių.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, kurios, priimant sprendimą už akių, nebuvo tirtos ir vertintos, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju jos sudaro pagrindą priimtą sprendimą už akių panaikinti (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantės pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės pareiškimo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.