Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. R. ir J. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. B. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė A. B. į 2020 m. birželio 12 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar civilinę bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant negauta, atsakovės neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastys teismui nežinomos. Atsakovei apie parengiamojo teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo pranešta asmeniškai, teismo šaukimas įteiktas 2020 m. gegužės 23 d.

Atsakovei A. B. neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, ieškovių atstovė prašė priimti sprendimą už akių byloje. Teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovių pareikštą reikalavimą ir jų nurodytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 230 straipsnio 2 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovių pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų ieškovių pateiktų įrodymų – 2019 m. vasario 25 d. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. kovo 14 d. pareiškimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo; 2019 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo; Valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų; 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškimo (įspėjimo) A. B.; 2019 m. spalio 24 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2012 m. balandžio 27 d. kilusio gaisro; 2020 m. sausio 10 d. atstovavimo sutarties; 2020 m. sausio 23 d. prašymo pateikti informaciją; 2020 m. sausio 28 d. pažymos apie registruotosios korespondencijos siuntos įteikimą Nr. (duomenys neskelbtini); žyminio mokesčio sumokėjimo kvito – vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus minėtų ieškovių pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovių prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovių tėvas A. K. iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini)., gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurią ieškovės paveldėjo pagal 2019 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovėms. Atsakovių tėvui A. K. neatlygintinai leidus atsakovei A. B. gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name, o vėliau – naujai pastatyto gyvenamojo namo prieangyje, tarp šalių susiklostė neterminuoti neatlygintiniai panaudos teisiniai santykiai. 2012 m. balandžio 27 d. dėl atsakovės neapdairumo A. K. senuosiuose namuose, kuriuose ji tuo metu gyveno, kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė šis senas gyvenamasis namas. Mirus A. K., atsakovė atsisako atlaisvinti pastatus ir palikti sodybą, kuria ji pastaruoju metu naudojasi kaip būstu.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisinių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Jei iškeldinamojo teisė į būstą atsiranda prievolinių teisės normų pagrindu, reikalavimas iškeldinti turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja teisės naudotis patalpa pabaigą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovių tėvo A. K. ir atsakovės A. B. rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta, kaip nurodė ieškovės, jų tėvas leido gyventi atsakovei jo sename name, kuriame niekas negyveno, o 2012 m. balandžio 27 d. po įvykusio gaisro – naujai pastatyto namo prieangyje, kuriame neatlygintai iki šiol atsakovė gyvena ir naudojasi visu sodyboje esančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka panaudos (neatlygintino naudojimosi daiktu) sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis buvo jam perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).

Šalis, siekianti CK 6.641 straipsnio pagrindu vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, turi įrodyti, kad kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai (egzistuoja CK 6.641 straipsnyje įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai). CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, šalis privalo išreikšti savo valią apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, kad, suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia.

CK 6.643 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog panaudos davėjui mirus ar jį reorganizavus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams. Nagrinėjamu atveju, nors panaudos santykiai susiklostė tarp ieškovių tėvo A. K. ir atsakovės A. B., tačiau mirus A. K., jo turtą ir teises perėmė ieškovės, kurios tapo panaudos davėjomis.

Ieškovės pateikė įrodymus, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. per Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro notarę G. Z. išsiuntė įspėjimą atsakovei atlaisvinti ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Notarės pranešime taip pat nurodyta, kad atsakovė privalo atlaisvinti patalpas iki 2019 m. lapkričio 1 d., o atsakovei neišsikėlus, bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Atsakovei pranešimas įteiktas 2019 m. rugsėjo 24 d., todėl trijų mėnesių terminas išsikraustyti iš patalpų suėjo 2019 m. gruodžio 25 d. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovių veiksmus (raginimo išsikelti išsiuntimą, kaip valios išreiškimą nutraukti panaudos sutartį), sprendžia, jog panaudos sutartis tarp šalių buvo neterminuota ir panaudos davėjų iniciatyva nutraukta 2019 m. gruodžio 25 d., t. y. praėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui.

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime teigė, kad ji ir ieškovių tėvas A. K. gyveno kartu daugiau kaip trisdešimt penkerius metus, dalyvaudavo šeimos šventėse, tačiau atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į minėtas ginčo patalpas. Atsakovės teismui pateiktas 2020 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovei nuo 1992 m. spalio 25 d. iki 1999 m. birželio 16 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nesant duomenų, kad atsakovė yra aukščiau minėtų pastatų savininkė, taip pat nesant įrodymų, patvirtinančių, jog yra sudariusi gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos ar naują panaudos sutartį su patalpų savininkėmis, darytina išvada, kad atsakovė A. B. be teisinio pagrindo gyvena ir naudojasi ieškovėms priklausančiu turtu, todėl atsakovė iškeldintina su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovėms priklausančių patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 4.95 straipsnis, 6.612 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje sprendžiamo ginčo pobūdį – sprendžiamas klausimas dėl asmens iškeldinimo ir iš gyvenamosios patalpos, įvertinęs atsakovės, kurios atžvilgiu priimamas sprendimas, amžių – atsakovei A. B. sprendimo priėmimo metu yra daugiau kaip 77 metai, į atsakovės teismui pateiktus duomenis apie jos sveikatos būklę ir turimas sveikatos problemas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga atidėti teismo sprendimo dalies dėl atsakovės iškeldinimo vykdymą trijų mėnesių terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, per nurodytą laikotarpį atsakovė turės galimybę tinkamai pasiruošti išsikraustymui iš ieškovėms priklausančios sodybos, galės imtis priemonių naujo gyvenamojo būsto paieškoms, o nurodytas terminas neproporcingai nepažeis ieškovių, siekiančių realizuoti savo teisę be trikdžių naudotis joms nuosavybės teise priklausančiu turtu, teisių ir teisėtų interesų (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad 2020 m. sausio 10 d. tarp ieškovių I. R., J. J. ir advokatės I. K. sudaryta atstovavimo sutartis. Ieškovės už atstovės advokatės I. K. suteiktas paslaugas civilinėje byloje turėjo 300,00 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės už pareikštą ieškinį yra sumokėjusios 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovių ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovėms priteistina 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 17,73 Eur. Kadangi valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma viršija teisės aktuose numatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, šios išlaidos, ieškovių ieškinį tenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 284 straipsnio 1 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovėms I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atidėti teismo sprendimo dalies dėl atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vykdymą 3 (trims) mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovėms I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,73 Eur (septyniolikos eurų 73 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovė A. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovės per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali apskųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.