Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-08-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1197-1217/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-28
Bylos Nr.
eII-1197-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01208-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
O. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-1197-1217/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01208-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6.; 21.10.1; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. S.,vertėjai Anai Rastenienei,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17710-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25276630800).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17710-2025 (toliau – ir nutarimas) O. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 850 eurų bauda, specialios teisės atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ši nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2025 m. birželio 23 d., 08.36 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,48 (be paklaidos) promilės girtumas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugpjūčio 7 d. gautas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas pripažįsta padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Alkoholį vartojo birželio 22 d., vakare. Pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, birželio 23 d. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Buvo nustatytas lengvas 0,48 (po paklaidos 0,46) promilės girtumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Jam nebuvo nustatyta jokių išorinių neblaivumo požymių. Pareigūnams davė nuoseklius ir sąžiningus parodymus, nevengė administracinės atsakomybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl piniginės nuobaudos skyrimo patyrė didelę finansinę naštą. Dėl įvykio išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Nėra padaręs analogiško pažeidimo, turi 10 metų vairaivimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, artimaisiais, darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui būtinas turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, kadangi privalo vykti pas klientus, vyktį į įmonės filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, atsakingas, nuoširdus, iniciatyvus, pagarbus, sąžiningas, nekonfliktiškas, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Darbdavys jokių priekaištų dėl elgesio ar darbo kokybės neturi. Pergyvena dėl darbo ir pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbdavį ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir susisiekimas itin prastas. Ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonės terminą, būtų pakankamai paveiktas ir būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti bus priverstas baigti papildomus vairuotojų mokymus, kurių metu patirs auklėjamąjį, prevencinį poveikį, bus suteikta pakankamai žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie narkotikų ir alkoholio žalą organizmui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, privalo nustatyti kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai, kurio atžvilgiu taikomos šio straipsnio nuostatos. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti ypatingas, kažkokias ekstraordinarines aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas O. S. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta. Atsikėlęs ryte išvažiavo į darbą, nesijautė blogai, jokių požymių apsvaigimo nuo alkoholio nebuvo. Eišiškių plente sustabdė policija ir paprašė papūsti ir paskui vietoje surašė protokolą, kad buvo neblaivus. Iš vakaro gėrė romą, išgėrė apie 1,5 butelio dviese. Kai nuėjo miegoti nesijautė apsvaigęs. Atsikėlęs jautėsi sunkiai, prastai miegojo, nusiprausė ir vyko į darbą. Nebuvo pusryčiavęs. Jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė, buvo sustabdytas iš paskos važiuojančio policijos automobilio. Jį policija nusprendė sustabdyti, nes ant automobilio buvo žolės. Sutiko su alkotesterio parodymais. Pirmu pūtimu nustatyta buvo 0,51 prom. Vyko tą rytą į darbą Vilniuje. Alkoholį vartoja retai – kartą per 2-3 savaites, tą vakarą žinojo, kad nebus komandiruočių, todėl nusprendė išgerti. Baudą sumokėjo po savaitės nuo nutarimo gavimo. Prašo atsižvelgti į jo situaciją ir neskirti teisių atėmimo, nes jis yra nepakeičiamas darbe, niekas negali vykdyti jo pareigų. Dėl neišvystytos infrastruktūros nuvykti į darbą Vilniaus mieste iš (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, nėra galimybės. Šiuo metu važiuoja autobusu, bet labai nepatogus susisiekimas. Artimiausiu metu planuoja keisti gyvenamąją vietą, įsigyti nuosavą būstą. Jeigu netektų darbo, negalėtų pasirūpinti savo šeima. Alkobloką įsirengti turėtų galimybę, domėjosi, kiek tai kainuotų.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, jog <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 422 straipsnio 6 dalies norma nėra imperatyvi ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, spręsdama, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir skundą padavusio asmens kaltės, nėra. Skundu iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skundu prašoma sušvelninti pareiškėjui pagal sankciją pritaikytą administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su O. S. paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės dydžiu.

Skundžiamu nutarimu O. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad 2025 m. birželio 23 d., 08.36 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,48 girtumas (be paklaidos). O. S. už padarytą nusižengimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 850 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam sankcijoje nustatytam 12 mėnesių terminui.

O. S. teisme nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro ir nusprendė vairuoti, nes nesijautė iš ryto neblaivus, neįvertino alkoholio poveikio organizmui. Savo kaltę jis pripažįsta ir gailisi. Norėtų, kad teismas atsižvelgtų į jo prašymą, nes reikalinga vykti į darbą, kuris randasi Vilniuje, o jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone ir pasirūpinti šeima. Prašo panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir leisti vairuoti automobilį su įrengtu antialkoholiniu užraktu.

Šiuo atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, gailisi, paskirtos piniginės baudos dydžio neginčija. Skundu pareiškėjas prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyti minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. netaikyti teisės vairuoti atėmimo ir leisti vairuoti transporto priemonę su įrengtu antialkoholiniu užraktu.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Būtina nustatyti kompleksą faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tai, kad asmeniui paskirta administracine nuobauda ar administracinio poveikio priemone yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir O. S. paaiškinimus teismo posėdžio metu, nenustatė išimtinių sąlygų ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pagrindas švelninti minimaliai pagal sankciją taikytą administracinę atsakomybę. O. S. buvo paskirtas trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taikant sankcijas pažeidėjui buvo tinkamai įvertinta tai, kad O. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo. Dėl to nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo paskirta tiek iš esmės minimali bauda, tiek trumpiausios trukmės teisės vairuoti atėmimas su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, jo prisipažinimas bei gailėjimasis pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal minėtas ANK 34 straipsnio nuostatas pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta iš esmės minimali sankcijoje numatyta piniginė nuobauda ir trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Įprastai už padarytus nusižengimus, numatytus administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, pažeidėjams yra skiriamas 12 mėnesių ar ilgesio termino (iki 18 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šiuo atveju pareiškėjui buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliai įmanomam pagal sankciją numatytam 6 mėnesių terminui, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam sankcijoje nustatytam 12 mėnesių terminui. Pažymėtina, kad per šį laiką pareiškėjas galės vairuoti automobilį.

Teismas pažymi, kad pagal įstatymą ir teismų praktiką administracinio poveikio priemonių taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pareiškėjas pripažįsta vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatyto neblaivumo neginčija. Tiek skunde, tiek teisme skundo nagrinėjimo metu nurodė, kad alkoholį vartoja retai, vartojo alkoholį (gėrė romą) iš vakaro ir neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui vairavo automobilį. Teigia nesupratęs, kad gali būti neblaivus, tačiau pripažino, jog jautėsi negerai, prastai miegojo, nepusryčiavo. Išorinių neblaivumo požymių nebuvo ir nesitikėjo, kad viršys leidžiamą neblaivumo ribą. Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio ir darbinėms funkcijoms vykdyti, galimybei tinkamai pasirūpinti šeima. Minėtos aplinkybės ir pareiškėjo nurodytas vairavimo stažas (10 metų) verčia teismą spręsti, kad asmens neblaivumo būsena ir jos požymiai buvo akivaizdūs, dėl to turėjo būti suprantami ir pareiškėjui, kuris žinojo apie išgertą alkoholio kiekį, vartojimo laiką ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes ant jo automobilio buvo žolės. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai pareiškėją sustabdė, nes buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, įvažiavusį į griovį. Aplinkybės, kad pareiškėjas iki jo sustabdymo įvažiavo į griovį ir šios aplinkybės yra užfiksuotos policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, paneigia pareiškėjo poziciją, kad vairuodamas nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, asmenims ar jų turtui. Iš to, kad pareiškėjas iki jo sustabdymo įvažiavo į griovį (policijos pareigūnams paaiškino, kad lenkdamas nesuvaldė automobilio), leidžia pagrįstai manyti, kad vis dėlto pareiškėjas suprato, kad yra galimai neblaivus ir turėjo itin atsakingai įvertinti savo būklę. Šios aplinkybės rodo itin atsainų pareiškėjo požiūrį į vairavimą esant neblaiviam.

Vairuodamas neblaivus O. S. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, dėl ko padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas neturėtų būti menkinamas dėl nepadarytos žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, juolab įvertinant tai, kad prieš sustabdymą įvažiavo į griovį. Vien tai, kad pareigūnai nutraukė toliau daromą pažeidimą, nesumenkina padaryto pažeidimo pavojingumo ir privalomai būtinų pasekmių dėl pareiškėjo nubaudimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mieste, darbo dieną (2025 m. birželio 23 d.), ryte (08.36 val.), kai vyksta pakankamai intensyvus eismas, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,48 promilių (neįvertinus paklaidos) girtumo laipsnis, kuris akivaizdžiai viršija leistiną automobilio vairavimui ribą.

Įstatymų leidėjas už tokio teisės pažeidimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą ir privalomą administracinio poveikio priemonę (ar net, šiuo atveju, dvi iš jų), tuo tik pabrėžia pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Neblaivaus asmens vairavimas, kaip matyti iš pažeidimo sankcijos, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Dėl to skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios būtų pateisinamos visuomenės lūkesčiais ir galimo analogiško pažeidimo užkardymu ateityje. Neigiamų pasekmių, nepatogumų atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti pritaikytą administracinę atsakomybę, kuri yra švelniausio pobūdžio (paskirta minimali piniginė bauda ir trumpiausio termino administracinio poveikio priemonė).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024), vis dėlto, teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose neblaivumo laipsnis visiškai nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalią ribą, kartu nustačius kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju O. S. nustatytas 0,48 promilės neblaivumas (neįvertinus paklaidos), nors ir nedaug, tačiau viršija leistiną vairuotojams neblaivumo ribą, ir net ir toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Juo labiau, kad pareiškėjas iki jo sustabdymo nesuvaldė automobilio, įvažiavo į griovį. Negana to, pareiškėjas posėdžio metu nurodė prastai naktį miegojęs, nepusryčiavęs, kas iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-31-489/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad sėsdamas už vairo iš vakaro vartojus alkoholio ir išgėrus jo nemažą kiekį (1,5 butelio dviese), O. S., nepaisydamas asmeninės savijautos, turėjo pagrindą įsitikinti, kad yra blaivus. Juo labiau, kad nustatytas neblaivumas nėra tokio nereikšmingo ir pojūčių nesukeliančio laipsnio, kadangi viršija minimalią įstatyme numatytą leistiną neblaivumo ribą. Ir tai parodo pareiškėjo galimybes valdyti automobilį, t. y. tai, kad pareiškėjas iki jo sulaikymo nesuvaldęs transporto priemonės įvažiavo į griovį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalias neblaivumo ribas, nustatė ženkliai mažesnę leistiną neblaivumo ribą ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Taigi priešingai pareiškėjo argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad O. S. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis, padarytas dėl neatsargumo. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo O. S. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Teismas įvertina ir tai, kad O. S. tokį pažeidimą kelių eismo saugumo srityje padarė pirmą kartą. Skunde pareiškėjas, be kita ko nurodė, kad yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, besirūpinantis šeima, artimaisiais, savo namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu jokių išskirtinių ar neįprastų pažeidimo padarymo sąlygų šiuo atveju nebuvo, jokių ypatingų būtinumo ar neišvengiamumo kriterijų neteisėtam elgesiui nenustatyta. O. S. gyvendamas (duomenys neskelbtini) ir žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ne tik darbinių funkcijų vykdymui, bet ir dėl kelionių į darbo vietą, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pareiškėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti pats O. S.. To nepadaręs pareiškėjas prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinių funkcijų vykdymo, jo šeimos gerovės, patogesnio gyvenimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Dėl to skunde nurodytos aplinkybės, jog pažeidėjas gailisi padaręs nusižengimą, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, nuvykimo į darbo vietą, nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti alternatyvios administracinio poveikio priemonės paskyrimą ar jos netaikymą visai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisingo nubaudimo ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui – O. S. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir mažinti minimalią baudą ir trumpiausią pagal sankciją numatytą teisės vairuoti atėmimo terminą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 23 d. priimtame nutarime nurodoma, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidėjo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Jų, patikrinus priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė ir teismas. Teismas teigiamai vertina tai, kad pažeidėjas, kaip pats nurodė, iš esmės vienas rūpinasi šeima ir dėl teisės vairuoti atėmimo gali netekti darbo, tačiau šios aplinkybės ANK prasme nelaikytinos atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjui pritaikyta švelniausiai įmanoma pagal sankciją administracinė atsakomybė atitinka įstatymo nuostatas, yra pagrįsta ir teisinga, dėl ko ją dar labiau švelninti, kaip skundu prašo pareiškėjas, nėra jokio pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-17710-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, o O. S. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17710-2025 (ROIK: 25276630800) palikti nepakeistą ir O. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė